Valsartan HCT Actavis

Pacientui
Gydytojui

Valsartanas+Hidrochlorotiazidas, 80mg+12,5mg, plėvele dengtos tabletės

Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Actavis Group PTC ehf., Islandija
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Valsartanas+Hidrochlorotiazidas

1. Kas yra Valsartan HCT Actavis ir kam jis vartojamas

Valsartan HCT Actavis plėvele dengtų tablečių veikliosios medžiagos yra dvi: valsartanas ir hidrochlorotiazidas. Abi šios medžiagos padeda kontroliuoti didelio kraujospūdžio ligą (arterinę hipertenziją).

Valsartanas priklauso vaistų, vadinamų angiotenzino II receptorių blokatoriais, grupei. Šie vaistai padeda kontroliuoti didelio kraujospūdžio ligą. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri sutraukia kraujagysles, todėl didėja kraujospūdis. Valsartanas blokuoja angiotenzino II sukeliamą poveikį, todėl kraujagyslės plečiasi, mažėja kraujospūdis.
Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikais (šlapimo išskyrimą didinančios tabletės), grupei. Hidrochlorotiazidas didina šlapimo išsiskyrimą, todėl kraujospūdis irgi mažėja.

Valsartan HCT Actavis vartojamas didelio kraujospūdžio ligai, kurios tinkamai nekontroliuoja viena iš jo veikliųjų medžiaga, gydyti.

Didelio kraujospūdžio liga didina darbo krūvį širdžiai ir arterijoms. Jei ši liga negydoma, gali atsirasti smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimas, todėl gali ištikti smegenų insultas, pasireikšti širdies ar inkstų nepakankamumas. Didelis kraujospūdis didina širdies priepuolių riziką. Kraujospūdį sumažinus iki normalaus, tokių sutrikimų rizika sumažėja.

2. Kas žinotina prieš vartojant Valsartan HCT Actavis

Valsartan HCT Actavis vartoti negalima:

jeigu yra alergija valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfamidų (cheminės medžiagos, panašios į hidrochlorotiazidą) dariniams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
jeigu esate daugiau nei 3 mėnesius nėščia (taip pat yra geriau vengti Valsartan HCT Actavis vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, žr. skyrių „Nėštumo ir žindymo laikotarpis“);
jeigu sergate sunkia kepenų liga, yra kepenų smulkiųjų tulžies latakėlių pažeidimas (tulžinė cirozė), sąlygojanti tulžies kaupimąsi kepenyse (tulžies sąstovį);
jeigu sergate sunkia inkstų liga;
jeigu negalite nusišlapinti;
jeigu esate gydomas dirbtiniu inkstu;
jeigu nepaisant taikomo gydymo kraujyje kalio ar natrio kiekis yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis didesnis už normalų;
jeigu sergate podagra;
jei jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.

Jei kuri nors iš išvardytų būklių Jums tinka, Valsartan HCT Actavis nevartokite ir pasitarkite su savo gydytoju.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti Valsartan HCT Actavis:

jeigu vartojate kalį organizme sulaikančių vaistų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kitokių vaistų, didinančių kalio kiekį kraujyje, pvz., heparino. Jūsų gydytojas gali reguliariai tikrinti kalio kiekį Jūsų kraujyje;
jeigu kraujyje yra mažai kalio;
jeigu viduriuojate arba smarkiai vemiate;
jeigu vartojate didelę šlapimo išskyrimą didinančių tablečių (diuretikų) dozę;
jeigu sergate sunkia širdies liga;
jeigu sergate širdies nepakankamumu arba esate patyrę širdies priepuolį. Tiksliai laikykitės gydytojo skirtos pradinės dozės. Be to, Jūsų gydytojas gali tikrinti Jūsų inkstų veiklą;
jeigu vargina inksto arterijos susiaurėjimas;
jeigu Jums neseniai buvo persodintas naujas inkstas;
jeigu yra hiperaldosteronizmas. Tai liga, kuria sergant antinksčiai gamina per daug hormono aldosterono. Jeigu tai Jums tinka, Valsartan HCT Actavis vartoti nerekomenduojama;
jeigu sergate inkstų arba kepenų liga;
jeigu kitokių vaistų (įskaitant AKF inhibitorius) vartojimo metu esate kada nors patyrę liežuvio ir veido patinimą, sukeltą alerginės reakcijos, vadinamos angioneurozine edema, pasakykite savo gydytojui. Jeigu šių simptomų atsirado Valsartan HCT Actavis vartojimo metu, šio vaisto vartojimą nedelsdami nutraukite ir niekada jo nebevartokite. Žr. ir 4 skyrių.
jeigu karščiuojate, esate išbertas ir skauda sąnarius, tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės (SRV, tai autoimuninė liga) požymiai;
jeigu sergate cukriniu diabetu ar podagra arba jeigu kraujyje yra daug cholesterolio ar riebalų;
jeigu kitokių kraujospūdį mažinančių šios grupės (angiotenzino II receptorių blokatorių) vaistų vartojimo metu buvo alerginių reakcijų arba jeigu vargina alergija ar astma;
jeigu pasireiškė regos susilpnėjimas arba akių skausmas. Tai gali būti akispūdžio padidėjimo simptomai ir jų gali atsirasti per kelias valandas arba savaites nuo Valsartan HCT Actavis vartojimo pradžios. Jeigu negydoma, tai gali lemti nuolatinį aklumą. Šio sutrikimo rizika Jums gali būti didesnė, jeigu anksčiau esate patyrę alergiją penicilinui arba sulfamidams;
gali padidėti odos jautrumas saulės šviesai;
jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų.
aliskireną;

Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio), kraujyje.

Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Valsartan HCT Actavis vartoti negalima“.

Vaikams ir paaugliams

Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams Valsartan HCT Actavis vartoti nerekomenduojama.

Kiti vaistai ir Valsartan HCT Actavis

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Valsartan HCT Actavis vartojant kartu su tam tikrais kitais vaistais, galima įtaka gydymo poveikiui. Gali prireikti keisti dozę ar imtis kitokių atsargumo priemonių, o kai kuriais atvejais - nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Tai ypač taikytina šiems vaistams:

ličiui, tai yra vaistui, vartojamam kai kurių rūšių psichikos ligoms gydyti;
kalio kiekį kraujyje galintiems veikti vaistams arba medžiagoms. Tai kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kalį organizme sulaikantys vaistai ir heparinas;
vaistams, kurie gali sumažinti kalio kiekį kraujyje, pvz., diuretikams (šlapimo išskyrimą didinančios tabletės), kortikosteroidams, kai kuriems vidurių laisvinamiesiems preparatams, karbenoksalonui, amfotericinui ar penicilinui G;
kai kuriems antibiotikams (rifampicino grupės preparatams), vaistui, vartojamam saugoti nuo persodinto organo atmetimo (ciklosporinui) arba antiretrovirusiniam vaistui, vartojamam nuo ŽIV/AIDS infekcijos (ritonavirui). Šie vaistai gali stiprinti Valsartan HCT Actavis poveikį;
vaistams, galintiems sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (nereguliarus širdies ritmas), pvz., antiaritmikams (vaistai, vartojami širdies sutrikimams gydyti) ir kai kuriems antipsichoziniams preparatams;
vaistams, galintiems mažinti natrio kiekį Jūsų kraujyje, pvz., antidepresantams, vaistams nuo psichozės ar epilepsijos;
vaistams podagrai gydyti, pvz., alopurinoliui, probenecidui, sulfinpirazonui;
gydomosioms vitaminui D dozėms ir kalcio papildams;
vaistams cukriniam diabetui gydyti (geriamiesiems preparatams arba insulinams);
kitokiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, įskaitant metildopą, AKF inhibitorius (pvz., enalaprilį, lizinoprilį ir kt.) ir aliskireną (žr. skyrius „Valsartan HCT Actavis vartoti negalima bei „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“);
kraujospūdį didinantiems vaistams, pvz., noradrenalinui arba adrenalinui;
digoksinui ir kitiems rusmenės glikozidams (vaistai, vartojami širdies sutrikimams gydyti);
vaistams, galintiems didinti gliukozės kiekį kraujyje, pvz., diazoksidui, beta adrenoblokatoiams;
citotoksiniams vaistams (vartojamiems vėžiui gydyti), pvz., metotreksatui arba ciklofosfamidui;
skausmą malšinantiems vaistams ir vaistams nuo artrito, pvz., nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvaus poveikio ciklooksigenazės 2 (Cox-2) inhibitorius ir > 3 g acetilsalicino rūgšties paros dozę;
raumenis atpalaiduojantiems vaistams, pvz., tubokurarinui;
anticholinerginiams vaistams (vaistai, vartojami įvairiems sutrikimams, pvz., virškinimo trakto diegliams, šlapimo pūslės spazmams, astmai, judėjimo sukeliamam pykinimui, raumenų spazmams, Parkinsono ligai, gydyti bei kaip pagalbinė priemonė prie anestezijos), pvz., atropinui arba biperidenui;
amantadinui (vaistas, vartojamas gripo profilaktikai ir Parkinsono ligai gydyti);
kolestiraminui ir kolestipoliui (vaistai, vartojami dideliam riebalų kiekiui kraujyje mažinti);
ciklosporinui (vaistas, vartojamas persodinto organo atmetimo profilaktikai);
alkoholiui, migdomosioms tabletėms ir anestetikams (migdomąjį arba skausmą malšinantį poveikį sukeliantys vaistai, vartojami, pavyzdžiui, operacijos metu);
karbamazepinui (vaistas, vartojamas su traukuliais susijusiai būklei gydyti);
kontrastiniams preparatams, kurių sudėtyje yra jodo (preparatai, vartojami vaizdo gavimo tyrimams).

Valsartan HCT Actavis vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu

Valsartan HCT Actavis galite gerti valgio metu arba nevalgę.

Nepasikalbėję su savo gydytoju, alkoholio gerti venkite. Išgėrus alkoholio, gali daugiau sumažėti kraujospūdis ir (arba) padidėti svaigulio arba alpulio rizika.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Jeigu esate nėščia (manote, kad galite būti pastojusi), pasakykite apie tai gydytojui. Jūsų gydytojas lieps Jums nebevartoti vaisto prieš planuojant pastojimą arba iš karto sužinojus apie nėštumą ir paskirs kitą vaistinį preparatą vietoj Valsartan HCT Actavis. Valsartan HCT Actavis yra nerekomenduojamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir negali būti vartojamas, jeigu esate daugiau kaip tris mėnesius nėščia, nes tuomet jis gali labai pakenkti Jūsų kūdikiui.
Pasakykite savo gydytojui, jei maitinate krūtimi ar ruošiatės pradėti tai daryti. Valsartan HCT Actavis nerekomenduojamas krūtimi maitinančioms motinoms. Jei motina nori maitinti krūtimi, gydytojas gali paskirti kitą vaistą, ypač jei norima žindyti naujagimį arba prieš laiką gimusį kūdikį.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Prieš vairavimą, staklių ar mechanizmų valdymą arba kitokį dėmesio sukaupimo reikalaujantį darbą būkite tikri, kad žinote, kaip Jus Valsartan HCT Actavis veikia. Valsartan HCT Actavis, kaip ir kiti vaistai nuo didelio kraujospūdžio ligos, retkarčiais gali sukelti svaigulį ir veikti gebėjimą sukaupti dėmesį.

Valsartan HCT Actavis sudėtyje yra laktozės.

Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

Valsartan HCT Actavis sudėtyje yra sojų aliejaus.

Jeigu esate alergiški žemės riešutams arba sojai, Jums šio vaisto vartoti negalima.

Valsartan HCT Actavis 160 mg/12,5 mg sudėtyje yra ir saulėlydžio geltonojo FCF (E 110).

Jis gali sukelti alerginių reakcijų.

3. Kaip vartoti Valsartan HCT Actavis

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Tai Jums padės pasiekti geriausius rezultatus ir sumažins šalutinio poveikio riziką. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Žmonės, sergantys didelio kraujospūdžio liga, dažnai jos simptomų nejunta. Dauguma jų gali jaustis normaliai, todėl labai svarbu, kad pas savo gydytoją lankytumėtės net jausdamiesi gerai.

Gydytojas Jums aiškiai pasakys, kiek Valsartan HCT Actavis tablečių turite vartoti. Priklausomai nuo Jūsų reakcijos į gydymą gydytojas gali padidinti arba sumažinti dozę.

Rekomenduojama Valsartan HCT Actavis dozė yra viena tabletė per parą.
Nepasitarę su savo gydytoju dozės nekeiskite ir gydymo nenutraukite.
Vaisto kiekvieną dieną reikia gerti tokiu pačiu laiku, paprastai ryte.
Valsartan HCT Actavis galite gerti valgio metu arba nevalgę.
Tabletę nurykite užsigerdami stikline vandens.

Ką daryti pavartojus per didelę Valsartan HCT Actavis dozę?

Jeigu pasireiškė stiprus svaigulys ir (arba) alpulys, atsigulkite ir nedelsdami susisiekite su savo gydytoju.

Jeigu netyčia išgėrėte per daug tablečių, susisiekite su savo gydytoju, vaistininku arba ligonine.

Pamiršus pavartoti Valsartan HCT Actavis

Jei pamiršote išgerti dozę, gerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminsite. Tačiau, jeigu jau bus beveik atėjęs laikas vartoti kitą dozę, pamirštą dozę praleiskite.

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Valsartan HCT Actavis

Nustojus vartoti Valsartan HCT Actavis, Jūsų didelio kraujospūdžio liga gali pasunkėti. Nenutraukite vaisto vartojimo, kol nenurodė gydytojas.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Kai kuris šalutinis poveikis gali būti pavojingas, todėl būtina skubi gydytojo pagalba.

Nedelsdami turite kreiptis į savo gydytoją, jeigu atsirado angioneurozinės edemos simptomų, pvz.:

veido, liežuvio ar ryklės patinimas;
rijimo pasunkėjimas;
dilgėlinė ir kvėpavimo pasunkėjimas.

Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškė, nutraukite Valsartan HCT Actavis vartojimą ir tuoj pat kreipkitės į savo gydytoją (žr. ir 2 skyrių).

Kitoks šalutinis poveikis

Nedažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 100 žmonių):

kosulys;
mažas kraujospūdis;
apsvaigimas;
dehidracija (pasireiškianti troškuliu, burnos ir liežuvio džiūvimu, nedažnu šlapinimusi, tamsia šlapimo spalva, odos sausme);
raumenų skausmas;
nuovargis;
dilgčiojimas ar tirpulys;
daiktų matymas lyg per miglą;
triukšmas (pvz., švilpimas, zvimbimas) ausyse.

Labai retas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 000 žmonių):

svaigulys;
viduriavimas;
sąnarių skausmas.

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

kvėpavimo pasunkėjimas;
stiprus šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas;
mažas natrio kiekis kraujyje (kartais susijęs su pykinimu, nuovargiu, minčių susipainiojimu, bendru negalavimu, konvulsijomis);
mažas kalio kiekis kraujyje (kartais susijęs su raumenų silpnumu, raumenų spazmais, širdies ritmo sutrikimu);
mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (kartais susijęs su tokiais simptomais, kaip karščiavimas, odos infekcija, ryklės uždegimas, infekcijos sukeltas burnos išopėjimas, silpnumas);
bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje (sunkiais atvejais jis gali sukelti odos ir akių pageltimą);
urėjos ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje (tai gali būti inkstų funkcijos sutrikimo požymis);
šlapimo rūgšties kiekio padidėjimas kraujyje (sunkiais atvejais jis gali sukelti podagrą);

Šalutinis poveikis, pastebėtas vartojant vien valsartano arba hidrochlorotiazido, tačiau nepastebėtas gydymo Valsartan HCT Actavis metu

Valsartanas

Nedažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 100 žmonių):

sukimosi pojūtis;
pilvo skausmas.

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

su niežuliu susijęs arba nesusijęs odos išbėrimas, pasireiškiantis kartu su kai kuriais iš šių požymių arba simptomų: karščiavimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, limfmazgių padidėjimu ir (arba) į gripo panašūs simptomai;
išbėrimas, rausvai violetinės dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai);
mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais susijęs su neįprastu kraujavimu arba mėlynių atsiradimu);
didelis kalio kiekis kraujyje (kartais susijęs su raumenų spazmais, širdies ritmo sutrikimu);
alerginės reakcijos (susijusios su tokiais simptomais, kaip išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, kvėpavimo arba rijimo pasunkėjimas, svaigulys);
patinimas, daugiausia veido ir ryklės, išbėrimas, niežulys;
kepenų funkcijos tyrimų duomenų padidėjimas;
hemoglobino kiekio sumažėjimas ir raudonų kraujo ląstelių procentinis sumažėjimas kraujyje (sunkiais atvejais dėl abiejų šių pokyčių gali pasireikšti anemija);
inkstų nepakankamumas.
mažas natrio kiekis kraujyje (dėl kurio sunkiais atvejais gali atsirasti nuovargis, minčių susipainiojimas, raumenų trūkčiojimas ir (arba) konvulsijos).

Hidrochlorotiazidas

Labai dažnas (gali pasireikšti daugiau negu 1 iš 10 žmonių):

mažas kalio kiekis kraujyje;
riebalų padaugėjimas kraujyje.

Dažnas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 žmonių):

mažas natrio kiekis kraujyje;
mažas magnio kiekis kraujyje;
didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje;
niežtintis išbėrimas bei kitokios rūšies išbėrimas;
apetito sumažėjimas;
silpnas pykinimas ir vėmimas;
alpulys, alpimas atsistojant;

Retas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 100 žmonių):

odos patinimas ir pūslėjimas (dėl padidėjusio jautrumo saulės šviesai);
didelis kalcio kiekis kraujyje;
didelis cukraus kiekis kraujyje;
cukrus šlapime;
diabetinės medžiagų apykaitos pablogėjimas;
vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonus pojūtis skrandyje arba žarnyne, kepenų sutrikimas (odos ar akių pageltimas);
nereguliarus širdies plakimas;
galvos skausmas;
miego sutrikimas;
prislėgta nuotaika (depresija);
mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais susijęs su kraujavimu arba poodinėmis kraujosruvomis);
svaigulys;
dilgčiojimas arba nutirpimas;
regos sutrikimas.

Labai retas (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 10 000 žmonių):

kraujagyslių uždegimas, pasireiškiantis tokiais simptomais, kaip išbėrimas, rausvai violetinės dėmės, karščiavimas (angitas);
išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, kvėpavimo arba rijimo pasunkėjimas, svaigulys (padidėjusio jautrumo reakcijos);
sunki odos liga, sukelianti išbėrimą, odos paraudimą, lūpų, akių ar burnos pūslėjimą, odos lupimąsi, karščiavimą (toksinė epidermio nekrolizė);
veido išbėrimas, susijęs su sąnarių skausmu, raumenų sutrikimu, karščiavimu (odos raudonoji vilkligė);
stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas (pankreatitas), įvairių kraujo ląstelių stoka arba kiekio sumažėjimas;
kvėpavimo pasunkėjimas, susijęs su karščiavimu, kosuliu, švokštimu, plaučių infekcija, dusuliu (kvėpavimo distresas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą);
karščiavimas, ryklės uždegimas, dažnesnis užsikrėtimas infekcija (agranulocitozė);
odos blyškumas, nuovargis, dusulys, šlapimo patamsėjimas (hemolizinė anemija);
karščiavimas, ryklės uždegimas arba infekcijos sukeltas burnos išopėjimas (leukopenija);
minčių susipainiojimas, nuovargis, raumenų trūkčiojimas arba spazmai, greitas kvėpavimas (hipochloreminė alkalozė).

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

silpnumas, mėlynės ir dažnas užsikrėtimas infekcija (aplazinė anemija);
didelis išskiriamo šlapimo kiekio sumažėjimas (galimi inkstų veiklos sutrikimo arba nepakankamumo požymiai);
regos susilpnėjimas arba akių skausmas, atsiradę dėl didelio spaudimo (galimi ūminės uždaro kampo glaukomos požymiai);
išbėrimas, odos paraudimas, lūpų, akių ir burnos pūslėjimas, odos lupimasis, karščiavimas (galimi daugiaformės eritemos požymiai);
raumenų spazmai;
karščiavimas (pireksija);
silpnumas (astenija).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti Valsartan HCT Actavis

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Lizdinių plokštelių pakuotė

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Tablečių talpyklės pakuotė

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Ant kartono dėžutės, lizdinės plokštelės ir tablečių talpyklės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Tablečių talpyklė

Po pirmojo tablečių talpyklės atidarymo vaistas tinka vartoti 100 parų.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Valsartan HCT Actavis sudėtis

Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas.
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinės medžiagos. Tablečių šerdis: celiuliozė mikrokristalinė, laktozė monohidratas, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas K29–K32, talkas, magnio stearatas ir koloidinis silicio dioksidas bevandenis.

Tablečių plėvelė

[80 mg/12,5 mg tabletės] Polivinilo alkoholis, talkas, titano dioksidas (E 171), makrogolis 3350, lecitinas (sudėtyje yra sojų aliejaus) (E 322), raudonasis geležies oksidas (E 172), geltonasis geležies oksidas (E 172) ir juodasis geležies oksidas (E 172).

Valsartan HCT Actavis išvaizda ir kiekis pakuotėje

Valsartan HCT Actavis 80 mg/12,5 mg tabletės yra rausvos, ovalios, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, 11 mm ilgio ir 5,8 mm pločio, vienoje jų pusėje yra įspausta raidė „V“, kitoje - raidė „H“.

Pakuotės dydis

Lizdinių plokštelių pakuotė:

7, 14, 28, 30, 56, 98 arba 280 tablečių

Tablečių talpyklės pakuotė:

7, 14, 28, 30, 56, 98, 100 arba 280 tablečių

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.


Tarptautinis pavadinimas	Valsartanas+Hidrochlorotiazidas
Vaisto stiprumas	80mg+12,5mg
Vaisto forma	plėvele dengtos tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/11/2601
Registratorius	Actavis Group PTC ehf., Islandija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2011.09.15
Vaistas perregistruotas	2013.12.27

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Valsartan HCT Actavis 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Kiekvienoje Valsartan HCT Actavis 80 mg/12,5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 29,72 mg laktozės monohidrato ir 0,25 mg lecitino (sudėtyje yra sojų aliejaus).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Suaugusių žmonių pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

Fiksuotas Valsartan HCT Actavis derinys skirtas pacientų, kurių kraujospūdžio tinkamai nekontroliuoja monoterapija valsartanu arba hidrochlorotiazidu, gydymui.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama Valsartan HCT Actavis 80 mg/12,5 mg, Valsartan HCT Actavis 160 mg/12,5 mg arba Valsartan HCT Actavis 160 mg/25 mg dozė yra viena plėvele dengta tabletė kartą per parą. Kiekvienos veikliosios preparato medžiagos dozę rekomenduojama nustatyti atskirai. Visais atvejais kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia didinti tinkama tvarka, kad sumažėtų hipotenzijos ir kitokių nepageidaujamų reiškinių rizika.

Jeigu kliniškai tinka, pacientams, kurių kraujospūdžio tinkamai nekontroliuoja monoterapija valsartanu arba hidrochlorotiazidu, ją galima tiesiogiai keisti fiksuotu deriniu, jeigu kiekvienos veikliosios medžiagos dozė buvo didinama taip, kaip rekomenduojama.

Pradėjus gydyti Valsartan HCT Actavis, reikia įvertinti klinikinį atsaką. Jeigu kraujospūdis nekontroliuojamas, dozę galima didinti iki didžiausios Valsartan HCT Actavis dozės - 320 mg/25 mg, didinant bet kurio komponento dozę.

Nemenkas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites.

Daugumai pacientų stipriausias poveikis pasireiškia per 4 savaites, tačiau, kai kuriems pacientams gali prireikti 4‑8 savaičių. Didinant dozę, tai reikia turėti omenyje.

Specialios populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFG) ≥ 30 ml/min.), dozę koreguoti nebūtina. Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas GFG <30 ml/min.) ar anurija, Valsartan HCT Actavis gydyti negalima (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73m²), negalima gydyti valsartano ir aliskireno deriniu (žr. 4.3 skyrių).

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams

Cukriniu diabetu sergančių pacientų negalima gydyti valsartano ir aliskireno deriniu (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra su tulžies sąstoviu nesusijęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, valsartano dozė neturi viršyti 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido dozę koreguoti nebūtina. Dėl sudėtyje esančio valsartano pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tulžinė kepenų cirozė arba tulžies sąstovis, Valsartan HCT Actavis gydyti negalima (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozę koreguoti nebūtina.

Vaikų populiacija

Valsartan HCT Actavis nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Vartojimo metodas

Valsartan HCT Actavis galima vartoti valgio metu arba nevalgius. Tabletę reikia nuryti užgeriant vandeniu.

4.3. Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas valsartanui, hidrochlorotiazidui, kitokiems sulfamidų darinių vaistiniams preparatams, sojų aliejui, žemės riešutams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tulžinė kepenų cirozė, tulžies sąstovis.
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), anurija.
Gydymui atspari hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ar simptominė hiperurikemija.
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m²), Valsartan HCT Actavis negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Elektrolitų kiekio kraujo serume pokyčiai

Valsartanas

Valsartaną derinti su kalio preparatais, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, kuriuose yra kalio, arba kitokiais vaistiniais preparatais, galinčiais didinti kalio kiekį organizme (heparinu ir kt.) nerekomenduojama. Reikia tinkamai stebėti kalio koncentraciją kraujyje.

Hidrochlorotiazidas

Gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu buvo hipokalemijos atvejų. Rekomenduojama dažnai matuoti kalio kiekį kraujo serume.

Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, siejamas su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės pasireiškimu. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali pasireikšti hipomagnezemija. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio išsiskyrimą, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija.

Kaip ir visiems diuretikais gydomiems pacientams, periodiškai tinkamais intervalais reikia tirti elektrolitų kiekį kraujo serume.

Natrio ir (arba) skysčių stoka organizme

Reikia stebėti, ar tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, gydomiems pacientams neatsiranda skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo klinikinių požymių.

Pacientams, kurių organizme yra didelė natrio ir (arba) skysčių stoka, pvz., dėl didelės diuretikų dozės vartojimo, gydymo Valsartan HCT Actavis pradžioje retais atvejais gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant gydyti Valsartan HCT Actavis, reikia koreguoti natrio ir (arba) skysčių stoką.

Pacientai, kuriems yra sunkus lėtinis širdies nepakankamumas arba kitokia būklė, susijusi su renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos stimuliavimu

Pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergančiųjų sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir (arba) progresuojančia azotemija, retais atvejais - su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (arba) mirtimi. Pacientų, kurie serga širdies nepakankamumu arba yra patyrę miokardo infarktą, tyrimas visada turi apimti inkstų funkcijos tyrimą. Pacientų, sergančių sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu, gydymas Valsartan HCT Actavis netirtas. Kadangi valsartanas yra angiotenzino II receptorių blokatorius, negalima atmesti, kad Valsartan HCT Actavis vartojimas gali būti susijęs su inkstų funkcijos sutrikimu. Tokių pacientų Valsartan HCT Actavis gydyti negalima.

Inkstų arterijų stenozė

Pacientų, kuriems yra vieno arba abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, Valsartan HCT Actavis gydyti negalima, nes jiems gali padidėti urėjos ir kreatinino kiekis kraujo serume.

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientų, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, Valsartan HCT Actavis gydyti negalima, kadangi jų renino ir angiotenzino sistema nėra suaktyvinta.

Aortos ar mitralinė stenozė, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija

Valsartan HCT Actavis, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, gydant pacientus, kuriems yra aortos ar mitralinė stenozė arba hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija (HOKM), būtinas specialus atsargumas.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jeigu kreatinino klirensas ≥ 30 ml/min., pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Valsartan HCT Actavis gydomiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai matuoti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume.

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m²), negalima gydyti angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB), įskaitant valsartaną, arba angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių deriniu su aliskirenu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Inkstų transplantacija

Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, saugaus gydymo valsartano/hidrochlorotiazido deriniu patirties kol kas nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientus, kuriems yra su tulžies sąstoviu nesusijęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Valsartan HCT Actavis reikia gydyti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi arba kurie serga progresuojančia kepenų liga, tiazidais reikia gydyti atsargiai, kadangi nedidelis skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokytis gali skatinti hepatinę komą.

Anksčiau buvusi angioneurozinė edema

Buvo pranešimų apie angioneurozinės edemos, įskaitant kvėpavimo takų obstrukciją sukeliantį gerklų ir tikrojo balso aparato patinimą ir (ar) veido, lūpų, ryklės ir (ar) liežuvio patinimą, atvejus valsartanu gydomiems pacientams. Kai kuriems iš šių pacientų angioneurozinę edemą anksčiau buvo sukėlę kiti vaistiniai preparatai, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems pasireiškė angioneurozinė edema, Valsartan Actavis vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir niekada jo nebeskirti (žr. 4.8 skyrių).

Sisteminė raudonoji vilkligė

Gydant tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, buvo sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimo arba paūmėjimo atvejų.

Kitokie medžiagų apykaitos sutrikimai

Vartojant tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali kisti gliukozės toleravimas, padidėti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties kiekis kraujo serume. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę.

Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį nežymų kalcio koncentracijos padidėjimą kraujo serume, kai žinomo kalcio apykaitos sutrikimo nėra. Ženkli hiperkalcemija gali būti esamo hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus, tiazidų vartojimą reikia nutraukti.

Padidėjęs jautrumas šviesai

Tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymą diuretikais būtina atnaujinti, atviras kūno vietas rekomenduojama saugoti nuo saulės ir dirbtinių ultravioletinių spindulių.

Nėštumas

Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Bendrieji įspėjimai

Pacientus, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas kitokiems AIIRB, būtina gydyti atsargiai. Padidėjusio jautrumo hidrochlototiazidui reakcijos labiau tikėtinos pacientams, kuriuos vargina alergija arba astma.

Ūminė uždaro kampo glaukoma

Sulfamidas hidrochlorotiazidas siejamas su idiosinchrazijos reakcija, sąlygojančia ūminę laikiną miopiją ir ūminę uždaro kampo glaukomą. Jos simptomai yra staigi regos aštrumo mažėjimo pradžia arba akių skausmas, paprastai atsirandantys per kelias valandas arba savaites nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali lemti nuolatinį aklumą.

Pirmaeilis gydymas ‒ kuo greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Skubų medikamentinį ar chirurginį gydymą gali reikėti apsvarstyti tuo atveju, jeigu akispūdis išsilaiko nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos pasireiškimo rizikos veiksniai gali būti anksčiau patirta alergija sulfamidui arba penicilinui.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RASS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II ir aliskireno derinį (žr. 4,5 ir 5,1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas gali būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas ‒galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Lecitinas

Pacientams, kurie yra jautrūs žemės riešutams arba sojai, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Valsartan HCT Actavis 160 mg/12,5 mg plėvele dengtose tabletėse yra ir saulėlydžio geltonojo FCF (E 110), galinčio sukelti padidėjusio jautrumo reakcijų.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika, priklausoma nuo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio

Nerekomenduojami deriniai

Litis

Kartu su AKF inhibitoriais ir tiazidais, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant ličio, buvo laikino ličio koncentracijos kraujo serume padidėjimo ir toksinio poveikio pasireiškimo atvejų. Gydymo valsartano ir ličio deriniu patirties nėra, todėl tokiu deriniu gydyti nerekomenduojama. Jeigu juo gydyti būtina, rekomenduojama atidžiai matuoti ličio koncentraciją kraujo serume.

Atsargiai vartotini deriniai

Kitokie antihipertenziniai vaistiniai preparatai

Valsartan HCT Actavis gali stiprinti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų (pvz., guanetidino, metildopos, kraujagysles plečiančių preparatų, AKF inhibitorių, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir DRI) poveikį.

Kraujospūdį didinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)

Gali silpnėti reakcija į kraujospūdį didinančius aminus. Šio poveikio klinikinė reikšmė yra abejotina ir nepakankama, kad būtų užkirstas kelias jų vartojimui.

Nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (> 3 g paros dozę) ir neselektyvius NVNU

NVPNU gali silpninti kartu vartojamo tiek angiotenzino II receptorių blokatoriaus, tiek hidrochlorotiazido antihipertenzinį poveikį. Be to, gydymas Valsartan HCT Actavis ir NVNU deriniu gali lemti inkstų funkcijos pablogėjimą ir kalio kiekio kraujo serume padidėjimą. Vadinasi, gydymo pradžioje rekomenduojama sekti inkstų funkciją ir tinkamai pacientą hidruoti.

Sąveika, priklausoma nuo valsartano

Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada AIIRB ar AKF inhibitorių deriniu su aliskirenu

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą) (žr. 4,3, 4,4 ir 5.1 skyrius).

Nerekomenduojami deriniai

Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, kitokios medžiagos, galinčios didinti kalio kiekį kraujyje

Jei kartu su valsartanu būtina vartoti vaistinio preparato, veikiančio kalio kiekį, patariama sekti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.

Nešikliai

In vitro atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad valsartanas yra pernašos į kepenis nešiklio OATP1B1/OATP1B3 ir šalinimo iš kepenų nešiklio MTP2 substratas. Klinikinė šių duomenų reikšmė nežinoma. Derinant su pernašos į kepenis nešiklio inhibitoriais (pvz., rifampicinu, ciklosporinu) arba šalinimo iš kepenų nešikliais (pvz., ritonaviru), gali padidėti sisteminė valsartano ekspozicija. Pradedant ar baigiant gydyti šių vaistinių preparatų deriniais būtinas atsargumas.

Sąveikos nenustatyta

Valsartano sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tyrimų metu kliniškai reikšmingos valsartano sąveikos su cimetidinu, varfarinu, furozemidu, digoksinu, atenololiu, indometacinu, hidrochlorotiazidu, amlodipinu ar glibenklamidu nenustatyta. Digoksino ir indometacino sąveika galima su Valsartan HCT Actavis sudėtyje esančiu hidrochlorotiazidu (žr. poskyrį „Sąveika, priklausoma nuo hidrochlorotiazido“).

Sąveika, priklausoma nuo hidrochlorotiazido

Atsargiai vartotini deriniai

Vaistiniai preparatai, veikiantys kalio kiekį kraujo serume

Hidrochlorotiazido sukeliamą kalio kiekį mažinantį poveikį gali stiprinti kartu vartojami kalio išskyrimą su šlapimu didinantys diuretikai, kortikosteroidai, vidurių laisvinamieji preparatai, adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), amfotericinas, karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgštis ir jos dariniai.

Šių vaistinių preparatų skyrus vartoti kartu su hidrochlorotiazido/valsartano deriniu, rekomenduojama matuoti kalio kiekį kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai, galintys sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją

Ia klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).
III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).
Kai kurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas, trifluoperazinas, ciamemazinas, sulpiridas, sultopridas, amisulpridas, tiapridas, pimozidas, haloperidolis, droperidolis).
Kiti vaistiniai preparatai (pvz., bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiamas eritromicinas, halofantrinas, ketanserinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, terfenadinas, į veną leidžiamas vinkaminas).

Dėl hipokalemijos rizikos hidrochlorotiazidą derinti su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją, reikia atsargiai.

Vaistiniai preparatai, veikiantys natrio kiekį kraujo serume

Diuretikų sukeliamą natrio kiekį mažinantį poveikį gali stiprinti kartu vartojami kai kurie vaistiniai preparatai, pvz., antidepresantai, antipsichoziniai preparatai, antiepilepsiniai preparatai ir kt. Šiais vaistiniais preparatais gydant ilgai, patariamas atsargumas.

Rusmenės glikozidai

Tiazidinių diuretikų sukelta hipokalemija ar hipomagnezemija skatina rusmenės glikozidų nepageidaujamo poveikio - širdies aritmijos ‒ pasireiškimą (žr. 4.4 skyrių).

Kalcio druskos ir vitaminas D

Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant kartu su vitaminu D arba kalcio druskomis, gali daugiau didėti kalcio kiekis kraujo serume. Gydymas tiazidinių diuretikų ir kalcio druskų deriniu pacientams, linkusiems į hiperkalcemiją (pvz., patiriantiems hiperparatiroidizmą, piktybinį procesą arba vitamino D sukeliamą būklę), gali sukelti hiperkalcemiją dėl kalcio reabsorbcijos inkstų kanalėliuose padidėjimo.

Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas)

Gydymas tiazidiniais diuretikais gali daryti įtaką gliukozės toleravimui. Gali reikėti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę.

Metforminu reikia gydyti atsargiai dėl pieno rūgšties acidozės, kurią sukelia su hidrochlorotiazido vartojimu susijęs galimas funkcinis inkstų nepakankamumas, rizikos.

Beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas

Kartu su tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant beta adrenoblokatorių, gali didėti hiperglikemijos rizika. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali stiprinti gliukozės kiekį kraujyje didinantį diazoksido poveikį.

Vaistiniai preparatai podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)

Kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume, gali reikėti koreguoti šlapimo rūgštį su šlapimu išskiriančių vaistinių preparatų dozę. Gali reikėti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozę. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali padidinti padidėjusio jautrumo reakcijų alopurinoliui pasireiškimo dažnį.

Anticholinerginiai preparatai ir kiti vaistiniai preparatai, veikiantys skrandžio motoriką

Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidinas), matyt kad dėl skrandžio ir žarnų motorikos slopinimo bei skrandžio ištuštinimo lėtinimo gali padidinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.

Priešingai, tikėtina, kad motoriką skatinantys vaistiniai preparatai, pvz., cisapridas, gali mažinti tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą.

Amantadinas

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali didinti kartu vartojamo amantadino nepageidaujamo poveikio riziką.

Anijonitinės dervos

Kolestiraminas ir kolestipolis mažina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją. Tai gali lemti mažesnę už terapinę tiazidinių diuretikų koncentraciją, tačiau dozavimą išskirsčius taip, kad hidrochlorotiazidas būtų geriamas likus bent 4 valandoms iki dervų vartojimo arba praėjus 4–6 valandoms po jų pavartojimo, sąveika galėtų sumažėti iki minimumo.

Citotoksiniai vaistiniai preparatai

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali mažinti citotoksinių vaistinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) išsiskyrimą pro inkstus ir stiprinti jų sukeliamą mieloidinio audinio funkcijos slopinimą.

Nedepoliarizuojantys skeleto raumenis atpalaiduojantys preparatai (pvz., tubokurarinas)

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, stiprina raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų, tokių kaip kurare dariniai, poveikį.

Ciklosporinas

Derinimas su ciklosporinu gali didinti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų riziką.

Alkoholis, barbitūratai arba narkozę sukeliantys preparatai

Tiazidinius diuretikus derinant su preparatais, kuriems būdingas ir kraujospūdį mažinantis poveikis (pvz., mažinančiais simpatinį centrinės nervų sistemos aktyvumą arba tiesiogiai plečiančiais kraujagysles), gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija.

Metildopa

Pacientams, gydomiems metildopa ir hidrochlorotiazidu, buvo pavienių hemolizinės anemijos atvejų.

Karbamazepinas

Pacientams, vartojantiems hidrochlorotiazido kartu su karbamazepinu, gali atsirasti hiponatremija. Tokius pacientus reikia įspėti apie hiponatremijos reakcijų galimumą ir tinkamai juos stebėti.

Kontrastiniai preparatai, kuriuose yra jodo

Diuretikų sukeltos dehidracijos atveju padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač pavartojus dideles jodo turinčių preparatų dozes. Prieš tokių preparatų vartojimą pacientui būtina rehidracija.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Valsartanas

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRB vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais AIIRB vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie AIIRB keliamą riziką nėra, tačiau ji gali būti tokia pati, kaip ir gydymo kitais šios klasės preparatais metu. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRB sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRB, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRB, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmuoju trimestru, yra mažai. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.

Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentą. Remiantis hidrochlorotiazido farmakologinio veikimo mechanizmu, vartojamas antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru jis gali sutrikdyti vaisiaus ir placentos perfuziją, vaisiui bei naujagimiui sukelti nepageidaujamą poveikį, pvz., geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją.

Nėščių moterų pirminę hipertenziją hidrochlorotiazidu gydyti negalima, išskyrus retas aplinkybes, kai kitokiu gydymo būdu gydyti negalima.

Žindymas

Apie valsartano vartojimą žindymo laikotarpiu informacijos nėra. Hidrochlorotiazido išsiskiria į moters pieną. Žindymo metu Valsartan HCT Actavis yra nerekomenduojamas ir alternatyvus gydymas vaistiniu preparatu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Valsartan HCT Actavis poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant ir valdant mechanizmus, reikia nepamiršti, kad retkarčiais gali pasireikšti svaigulys ar nuovargis.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos valsartano ir hidrochlorotiazido derinio reakcijos ir laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai, kurių dažnis klinikinių tyrimų metu buvo didesnis už placebo sukeliamą, bei apie kuriuos buvo pranešta vaistinį preparatą pateikus į rinką, yra išvardyti žemiau pagal organų sistemų klases. Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios kiekvieną iš veikliųjų medžiagų vartojant atskirai, tačiau nepasireiškusios klinikinių tyrimų metu, gali pasireikšti ir gydymo valsartano/hidrochlorotiazido deriniu metu.

Nepageidaujamos vaistinio preparato reakcijos yra suklasifikuotos pagal dažnį, pirmiausia išvardytos dažniausios. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartano/hidrochlorotiazido derinį

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažnas	Dehidracija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai retas	Svaigulys
Nedažnas	Parestezija
Nežinomas	Sinkopė
Akių sutrikimai
Nedažnas	Daiktų matymas lyg per miglą
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažnas	Spengimas ausyse
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažnas	Hipotenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažnas	Kosulys
Nežinomas	Nekardiogeninė plaučių edema
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai retas	Viduriavimas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nedažnas	Mialgija
Labai retas	Artralgija
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nežinomas	Inkstų funkcijos sutrikimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Nedažnas	Nuovargis
Tyrimai
Nežinomas	Šlapimo rūgšties, bilirubino ar kreatinino padaugėjimas kraujo serume, hipokalemija, hiponatremija, urėjos kiekio padidėjimas kraujyje, neutropenija.

Papildoma informacija apie kiekvieną veikliąją medžiagą

Nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo nustatytos ankstesnio gydymo kiekviena veikliąja medžiaga atskirai, gali pasireikšti ir gydymo Valsartan HCT Actavis metu, nors preparato klinikinių tyrimų bei rinkos stebėsenos metu jų atvejų nebuvo.

2 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartaną

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nežinomas	Hemoglobino kiekio sumažėjimas, hematokrito rodmenų sumažėjimas, trombocitopenija
Imuninės sistemos sutrikimai
Nežinomas	Kitokios padidėjusio jautrumo (alerginės) reakcijos, įskaitant seruminę ligą
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nežinomas	Kalio padaugėjimas kraujyje, hiponatremija
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažnas	Svaigimas (vertigo)
Kraujagyslių sutrikimai
Nežinomas	Angitas
Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažnas	Pilvo skausmas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nežinomas	Kepenų funkcijos tyrimų duomenų padidėjimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nežinomas	Angioneurozinė edema, išbėrimas, niežulys
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nežinomas	Inkstų nepakankamumas

3 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant hidrochlorotiazidą

Hidrochlorotiazidu plačiai gydoma jau daug metų, dažnai didesnėmis dozėmis už esančias Valsartan HCT Actavis tablečių sudėtyje. Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė pacientams, gydomiems vien tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Retas	Trombocitopenija, kartais susijusi su purpura
Labai retas Nežinomas	Agranulocitozė, leukopenija, hemolizinė anemija, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas Aplazinė anemija
Imuninės sistemos sutrikimai
Labai retas	Padidėjusio jautrumo reakcijos
Psichikos sutrikimai
Retas	Depresija, miego sutrikimai
Nervų sistemos sutrikimai
Retas	Galvos skausmas, svaigulys, parestezija
Akių sutrikimai
Retas Nežinomas	Regos sutrikimas Ūminė uždaro kampo glaukoma
Širdies sutrikimai
Retas	Širdies aritmijos
Kraujagyslių sutrikimai
Dažnas	Ortostatinė hipotenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Labai retas	Kvėpavimo distresas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažnas	Apetito praradimas, silpnas pykinimas ir vėmimas
Retas	Vidurių užkietėjimas, nemalonūs pojūčiai virškinimo trakte, viduriavimas
Labai retas	Pankreatitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Retas	Intrahepatinis tulžies sąstovis arba gelta
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažnas	Dilgėlinė ir kitokios rūšies išbėrimas
Retas	Padidėjęs jautrumas šviesai
Labai retas Nežinomas	Nekrozinis angitas ir toksinė epidermio nekrolizė, į odos raudonąją vilkligę panašios reakcijos, odos raudonosios vilkligės reaktyvacija Daugiaformė eritema
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nežinomas	Raumenų spazmai
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nežinomas	Inkstų funkcijos sutrikimas, ūminis inkstų nepakankamumas
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Dažnas	Impotencija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Nežinomas	Karščiavimas, astenija

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus valsartano, gali pasireikšti ženkli hipotenzija, kuri gali sąlygoti sąmonės pritemimą, ūminį kraujagyslių funkcijos nepakankamumą arba (ir) šoką. Perdozavus hidrochlorotiazido, gali atsirasti šių požymių ir simptomų: pykinimas, somnolencija, hipovolemija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su širdies aritmija ir raumenų spazmais.

Gydymas

Gydymo priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio po apsinuodijimo, ir simptomų pobūdžio bei sunkumo. Pirmiausia būtina stabilizuoti kraujotaką.

Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką ir nedelsiant pradėti druskų ir kraujo tūrio korekciją.

Kadangi valsartanas stipriai prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, hemodialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, tačiau hidrochlorotiazidas dializės metu iš organizmo pašalinamas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, valsartanas ir diuretikai, ATC kodas – C09D A03.

Valsartano/hidrochlorotiazido derinys

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (14,9/11,3 mm Hg), negu 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė (5,2/2,9 mm Hg) ar 25 mg hidrochlorotiazido dozė (6,8/5,7 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (60%) negu į gydymą 12,5 mg hidrochlorotiazido doze (25% pacientų) ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (27% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 80 mg valsartano dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (9,8/8,2 mm Hg), negu 80 mg valsartano dozė (3,9/5,1 mm Hg) ar 160 mg valsartano dozė (6,5/6,2 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (51%) negu į gydymą 80 mg valsartano doze (36% pacientų) ar 160 mg valsartano doze (37% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinės analizės modelio tyrimo, kurio metu įvairių dozių valsartano/hidrochlorotiazido derinio poveikis buvo lyginamas su atskirai vartojamos kiekvienos veikliosios medžiagos poveikiu, metu valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau (16,5/11,8 mm Hg) negu placebas (1,9/4,1 mm Hg), 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė (7,3/7,2 mm Hg) ar 80 mg valsartano dozė (8,8/8,6 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (64%) negu į gydymą placebu (29% pacientų) ar hidrochlorotiazidu (41% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (12,4/7,5 mm Hg), negu 25 mg hidrochlorotiazido dozė (5,6/2,1 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (kraujospūdis tapo 140/90 mm Hg, arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ³ 20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (50%) negu į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 160 mg valsartano dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg ar 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 14,6/11,9 mm Hg ir 12,4/10,4 mm Hg), negu 160 mg valsartano dozė (8,7/8,8 mm Hg). Skirtumas tarp 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozių sukelto kraujospūdžio sumažėjimo buvo statistiškai reikšmingas. Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg ar 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ³ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (atitinkamai 68% ir 62%) negu į gydymą 160 mg valsartano doze (49% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinės analizės modelio tyrimo, kurio metu įvairių dozių valsartano/hidrochlorotiazido derinio poveikis buvo lyginamas su atskirai vartojamos kiekvienos veikliosios medžiagos poveikiu, metu valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg ar 160 mg/25 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 17,8/13,5 mm Hg ir 22,5/15,3 mm Hg) negu placebas (1,9/4,1 mm Hg) ar monoterapija 12,5 mg hidrochlorotiazido doze (7,3/7,2 mm Hg), 25 mg hidrochlorotiazido doze (12,7/9,3 mm Hg) ar 160 mg valsartano doze (12,1/9,4 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg ar 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (atitinkamai 81% ir 76%) negu į gydymą placebu (29% pacientų) arba į monoterapiją 12,5 mg hidrochlorotiazido doze (41% pacientų), 25 mg hidrochlorotiazido doze (54%) ar 160 mg valsartano doze (59%).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau (12,4/7,5 mm Hg) negu 25 mg hidrochlorotiazido dozė (5,6/2,1 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (kraujospūdis tapo 140/90 mm Hg, arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ³ 20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ³ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (50%) negu į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu pacientams, kurių kraujospūdį 160 mg valsartano dozė kontroliavo nepakankamai, valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg arba 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 14,6/11,9 mm Hg ir 12,4/10,4 mm Hg ) negu 160 mg valsartano dozė (8,7/8,8 mm Hg). Skirtumas tarp 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozių sukelto kraujospūdžio sumažėjimo buvo statistikai reikšmingas. Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg ar 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ³ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (atitinkamai 68% ir 62%) negu į gydymą 160 mg valsartano doze (49% pacientų).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio plano tyrimo, kurio metu įvairių dozių valsartano/hidrochlorotiazido derinio poveikis buvo lyginamas su atskirai vartojamos kiekvienos veikliosios medžiagos poveikiu, metu valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg ar 160 mg/25 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 17,8/13,5 mm Hg ir 22,5/15,3 mm Hg) negu placebas (1,9/4,1 mm Hg) ar monoterapija 12,5 mg hidrochlorotiazido doze (7,3/7,2 mm Hg), 25 mg hidrochlorotiazido doze (12,7/9,3 mm Hg) ar 160 mg valsartano doze (12,1/9,4 mm Hg). Be to, į gydymą valsartano/hidrochlorotiazido 160 mg/25 mg ar 160 mg/12,5 mg deriniu reagavo (diastolinis kraujospūdis tapo < 90 mm Hg arba sumažėjo ≥ 10 mm Hg) reikšmingai daugiau pacientų (atitinkamai 81% ir 76%) negu į gydymą placebu (29% pacientų) arba į monoterapiją 12,5 mg hidrochlorotiazido doze (41% pacientų), 25 mg hidrochlorotiazido doze (54%) ar 160 mg valsartano doze (59%).

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu valsartano/hidrochlorotiazido deriniu gydomiems pacientams pasireiškė nuo dozės dydžio priklausomas kalio kiekio mažėjimas kraujo serume. Pacientams, kurie buvo gydomi 25 mg hidrochlorotiazido doze, kalio kiekis kraujo serume mažėjo dažniau negu pacientams, kurie buvo gydomi 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė.

Kontroliuojamų valsartano/hidrochlorotiazido derinio klinikinių tyrimų metu valsartano sukeliamas kalį organizme sulaikantis poveikis sumažino hidrochlorotiazido sukeliamą kalio kiekio mažėjimą.

Ar valsartano/hidrochlorotiazido derinys palankiai veikia kardiovaskulinį mirštamumą ir ligotumą, šiuo metu nėra žinoma.

Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina kardiovaskulinio mirštamumo ir ligotumo riziką.

Valsartanas

Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (AII) receptorių blokatorius, aktyvus pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT₁ tipo receptorius, nuo kurių priklauso žinomas angiotenzino II poveikis. Valsartanu užblokavus AT₁ receptorius, kraujo plazmoje padaugėja angiotenzino II, kuris stimuliuoja neužblokuotus AT₂receptorius, galinčius atsverti per AT₁ receptorius sukeliamą poveikį. Dalinis agonistinis poveikis AT₁ receptoriams valsartanui nebūdingas, AT₁ receptoriams jo afinitetas yra daug (maždaug 20 000 kartų) didesnis negu AT₂ receptoriams. Prie kitų hormonų receptorių ar jonų srovės kanalų, kurie yra svarbūs reguliuojant širdies ir kraujagyslių funkciją, valsartanas nesijungia ir jų neblokuoja.

AKF (kitaip dar vadinamo kininaze II), angiotenziną I verčiančio angiotenzinu II bei ardančio bradikininą, valsartanas neslopina. Nėra tikėtina, kad angiotenzino II receptorių blokatorių vartojimas būtų susijęs su kosuliu, kadangi jie AKF neveikia, bradikinino ir substancijos P poveikio nestiprina. Klinikinių tyrimų, kurių metu valsartano poveikis buvo lyginamas su AKF inhibitorių sukeliamu poveikiu, valsartanu gydomiems pacientams sausas kosulys pasireiškė reikšmingai rečiau (p < 0,05), negu gydomiems AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6% ir 7,9%). Klinikinių tyrimų metu iš valsartano vartojusių pacientų, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, kosulys pasireiškė 19,5%, iš vartojusių tiazidinių diuretikų - 19%, iš vartojusių AKF inhibitorių - 68,5% (p < 0,05).

Arterine hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro. Daugumai pacientų vienkartinės dozės sukeliamas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 val., labiausiai kraujospūdis sumažėja per 4‑6 val. Po dozės pavartojimo antihipertenzinis poveikis išlieka 24 val. Vartojant bet kokio dydžio kartotines dozes, didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas pasireiškia per 2‑4 savaites, ilgalaikio gydymo metu poveikis išlieka. Derinant su hidrochlorotiazidu, pasireiškia reikšmingas papildomas kraujospūdžio sumažėjimas.

Staigus valsartano vartojimo nutraukimas su atsigaunančiąja arterine hipertenzija ar kitokiais nepageidaujamais klinikiniais reiškiniais nėra susijęs.

Įrodyta, kad arterine hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu, susijusiu su mikroalbuminurija, sergantiems pacientams valsartanas mažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. Tyrimo MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with Valsartan) metu buvo tiriamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ) gydant valsartanu (80‑160 mg kartą per parą) arba amlodipinu (5‑10 mg kartą per parą). Tyrime dalyvavo 332 II tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 tiriamieji buvo vyrai), kuriems buvo mikroalbuminurija (valsartano grupėje – 58 mikrogramai/min; amlodipino grupėje – 55,4 mikrogramai/min), ir kurių kraujospūdis buvo normalus arba didelis bei kurių inkstų funkcija buvo išsilaikiusi (kreatinino kiekis kraujyje < 120 mikromolių/l). 24 tyrimo savaitę pacientams, gydomiems valsartanu, AIŠ buvo sumažėjęs (p < 0,001) 42% (-24,2 mikrogramo/min; 95% PI: nuo -40,4 iki -19,1), gydomiems amlodipinu - maždaug 3% (-1,7 mikrogramo/min; 95 % PI: nuo -5,6 iki 14,9), nepaisant panašaus kraujospūdžio sumažėjimo abejose grupėse. Tyrimo DROP (angl. Diovan Reduction of Proteinuria) metu buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas mažinant AIŠ 391 pacientui, sergančiam arterine hipertenzija (kraujospūdis: 150/88 mm Hg) ir II tipo cukriniu diabetu, susijusiu su albuminurija (vidurkis: 102 mikrogramai/min., svyravimo ribos: 20‑700 mikrogramų/min), kurių inkstų funkcija buvo išsilaikiusi (vidutinė kreatinino koncentracija kraujo serume: 80 mikromolių/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į grupes, kurios 30 savaičių buvo gydomos viena iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg ar 640 mg kartą per parą). Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę AIŠ mažinti arterine hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. 30 gydymo savaitę 160 mg valsartano doze gydytiems pacientams procentinis AIŠ, palyginti su pradiniu, buvo reikšmingai sumažėjęs 36% (95% PI: nuo 22 iki 47%), gydytiems 320 mg valsartano doze - 44% (95% PI: nuo 31 iki 54%). Remiantis gautais tyrimų rezultatais, buvo padaryta išvada, kad arterine hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams 160‑320 mg valsartano dozė kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ.

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. Ongoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių ligaarba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

Hidrochlorotiazidas

Svarbiausia tiazidinių diuretikų veikimo vieta yra distaliniai inkstų vingiuotieji kanalėliai. Nustatyta, kad inkstų žievėje esantys didelio afiniteto receptoriai yra svarbiausia tiazidinių diuretikų prisijungimo vieta pasireikšti jų poveikiui ir NaCl pernašai distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose slopinti. Tiazidinių diuretikų veikimo mechanizmas yra Na⁺Cl^- vienalaikės pernašos slopinimas, galbūt konkuruojant dėl Cl^- pernašos vietos, todėl sutrikdoma elektrolitų reabsorbcija: tiesiogiai maždaug vienodai didinamas natrio ir chlorido išsiskyrimas ir netiesiogiai, t. y. dėl diurezinio poveikio, mažinamas kraujo plazmos tūris ir dėl to didėja renino aktyvumas, aldosterono sekrecija ir kalio išsiskyrimas su šlapimu bei mažėja kalio kiekis kraujo serume. Renino ryšio su aldosteronu tarpininkas yra angiotenzinas II, todėl gydant hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, kalio kiekis kraujo serume mažėja mažiau negu monoterapijos hidrochlorotiazidu metu.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Valsartano/hidrochlorotiazido derinys

Kartu su valsartanu vartojamo hidrochlorotiazido sisteminis biologinis prieinamumas yra maždaug 30% mažesnis. Hidrochlorotiazidas kartu vartojamo valsartano kinetikos reikšmingiau neveikia. Ši pastebėta sąveika valsartano vartojimui kartu su hidrochlorotiazidu nėra reikšminga, kadangi kontroliuojamais klinikiniais tyrimais buvo įrodyta, kad derinys kraujospūdį mažina neabejotinai daugiau negu atskirai vartojama kiekviena jo veiklioji medžiaga arba placebas.

Valsartanas

Absorbcija

Per burną pavartojus vien valsartano, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 2‑4 valandas. Vidutinis biologinis prieinamumas yra 23%. Kartu vartojamas maistas valsartano ekspoziciją (AUC) sumažina maždaug 40%, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (C_max) – apie 50%, tačiau praėjus maždaug 8 val. po pavartojimo, valsartano koncentracija būna panaši tiek tų žmonių, kurie jo gėrė valgio metu, tiek tų, kurie jo gėrė nevalgę. Vis dėlto šis AUC sumažėjimas nėra susijęs su reikšmingu terapinio veiksmingumo mažėjimu, todėl valsartaną galima vartoti tiek valgio metu, tiek nevalgius.

Pasiskirstymas

Į veną suleisto valsartano pasiskirstymo tūris tuo metu, kai koncentracija pusiausvyrinė, yra maždaug 17 litrų. Tai rodo, kad valsartanas plačiai audiniuose nepasiskirsto. Daug (94‑97%) valsartano prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, daugiausia albumino.

Metabolizmas

Valsartano metabolizuojama nedaug, kadangi metabolitų pavidalu išsiskiria tik 20% pavartotos dozės. Kraujo plazmoje nustatytas mažas valsartano hidroksi- metabolito kiekis (mažiau negu 10% valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.

Eliminacija

Valsartano kinetika yra daugiaeksponentė (a fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra < 1 val., b fazės metu – maždaug 9 val.). Valsartanas visų pirma išsiskiria su išmatomis (apie 83% dozės) ir šlapimu (apie 13% dozės), daugiausia nepakitusio preparato pavidalu. Po paskyrimo į veną valsartano klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 2 l/val., klirensas inkstuose - 0,62 l/val. (tai sudaro apie 30% bendro klirenso). Valsartano pusinės eliminacijos laikas yra 6 valandos.

Hidrochlorotiazidas

Absorbcija

Pavartotas per burną hidrochlorotiazidas absorbuojamas greitai (t_max yra apie 2 val.). Vartojant terapines dozes, vidutinio AUC didėjimas yra tiesinis ir proporcingas dozei.

Maisto poveikio, jeigu jis iš viso yra, hidrochlorotiazido absorbcijai klinikinė reikšmė yra maža. Per burną pavartoto hidrochlorotiazido absoliutus biologinis prieinamumas yra 70%.

Pasiskirstymas

Pasiskirstymo ir eliminacijos kinetika paprastai apibūdinama bieksponentine nykimo funkcija. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4‑8 l/kg.

40‑70% cirkuliuojančio hidrochlorotiazido prisijungia prie kraujo serumo baltymų, daugiausia albumino.

Hidrochlorotiazido kaupiasi ir eritrocituose, juose jo būna 1,8 karto daugiau nei kraujo plazmoje.

Eliminacija

Hidrochlorotiazidas eliminuojamas daugiausia nepakitusio preparato pavidalu. Hidrochlorotiazido pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje galutinės eliminacijos fazės metu yra maždaug 6–15 val. Pakartotinų hidrochlorotiazido dozių farmakokinetika nekinta, vartojant vieną dozę per parą, kaupimasis yra minimalus. Daugiau kaip 95% absorbuotos hidorchlorotiazido dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusio preparato pavidalu. Klirensas inkstuose vyksta pasyvios filtracijos ir aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius būdais.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai

Pastebėta, kad kai kurių senyvų žmonių organizme valsartano ekspozicija yra šiek tiek didesnė negu jaunų, tačiau nebuvo įrodyta, kad tai būtų kliniškai reikšminga.

Riboti duomenys rodo, kad sveikų ar arterine hipertenzija sergančių senyvų žmonių organizme sisteminis hidrochlorotiazido klirensas yra didesnis, negu jaunų sveikų savanorių.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 30‑70 ml/min., rekomenduojamą Valsartan HCT Actavis dozę keisti nebūtina.

Apie pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.) ar kurie dializuojami, gydymą Valsartan HCT Actavis duomenų nėra. Kadangi didelis valsartano kiekis prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, dialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, tačiau hidrochlorotiazidą pašalinti galima.

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme hidrochlorotiazido vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje ir AUC yra didesni, o išsiskyrimas su šlapimu lėtesnis. Pacientų, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme hidrochlorotiazido AUC buvo 3 kartus didesnis, pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, organizme ‒ 8 kartus didesnis. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazidu gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Farmakokinetikos tyrimo metu pacientų, kuriems buvo lengvas (n = 6) arba vidutinio sunkumo (n = 5) kepenų funkcijos sutrikimas, organizme valsartano ekspozicija buvo 2 kartus didesnė negu sveikų savanorių (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Apie pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą valsartanu duomenų nėra (žr. 4.3 skyrių). Hidrochlorotiazido farmakokinetikai kepenų ligos reikšmingo poveikio nedaro.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

6 mėnesių trukmės tyrimo metu buvo tirtas galimas per burną vartojamo valsartano/hidrochlorotiazido derinio toksinis poveikis žiurkėms ir mažosioms beždžionėms. Duomenų, dėl kurių reiktų uždrausti terapinę dozę vartoti žmogui, tyrimų metu negauta.

Lėtinio toksinio derinio poveikio tyrimų metu nustatyti pokyčiai tikriausiai buvo sukelti valsartano. Toksinio poveikio organas-taikinys buvo inkstai, mažosioms beždžionėms reakcija buvo stipresnė negu žiurkėms. Derinio vartojimas sąlygojo inkstų pažaidą galbūt dėl inkstų hemodinamikos pokyčių (žiurkėms, vartojusioms 30 mg/kg kūno svorio valsartano dozę ir 9 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido dozę per parą, ir mažosioms beždžionėms, vartojusioms 10 mg/kg kūno svorio valsartano dozę ir 3 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido dozę per parą, atsirado nefropatija, susijusi su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino padaugėjimas kraujo plazmoje, kalio padaugėjimas kraujo serume, išskiriamo šlapimo kiekio ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimas). Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo žiurkės, yra atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto. Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo mažosios beždžionės, yra atitinkamai 0,3 ir 1,2 karto didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto (apskaičiavimas buvo daromas tariant, kad 60 kg sveriančiam pacientui per burną vartojama derinio dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido per parą).

Didelės valsartano/hidrochlorotiazido derinio dozės (žiurkėms 100 mg/kg kūno svorio valsartano per parą ir 31 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido per parą, mažosioms beždžionėms - 30 mg/kg kūno svorio valsartano per parą ir 9 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido per parą) sumažino raudonųjų kraujo ląstelių parametrus (raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, hemoglobino kiekį, hematokrito rodmenis). Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo žiurkės, yra atitinkamai 3 ir 12 kartų didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto. Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo mažosios beždžionės, yra atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto.

Mažosioms beždžionėms, vartojusioms 30 mg/kg kūno svorio valsartano dozę ir 9 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido dozę per parą, atsirado skrandžio gleivinės pažaidų. Žiurkėms, vartojusioms 600 mg/kg kūno svorio valsartano dozę ir 188 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido dozę per parą, ir mažosioms beždžionėms, vartojusioms 30 mg/kg kūno svorio valsartano dozę ir 9 mg/kg kūno svorio hidrochlorotiazido dozę per parą, pasireiškė inkstų aferentinių arteriolių hiperplazija. Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo mažosios beždžionės, yra atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto. Valsartano ir hidrochlorotiazido dozės, kurias vartojo žiurkės, yra atitinkamai 18 ir 73 kartus didesnės už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui (DRDŽ), apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto (apskaičiavimas buvo daromas tariant, kad 60 kg sveriančiam pacientui per burną vartojama derinio dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido per parą).

Atrodo, kad anksčiau minėti pokyčiai priklauso nuo didelių valsartano dozių farmakologinio poveikio (angiotenzino II sukeliamo renino išsiskyrimo slopinanamojo poveikio blokados, susijusios su reniną gaminančių ląstelių stimuliavimu), kurį sukelia ir AKF inhibitoriai. Atrodo, kad gauti duomenys nėra reikšmingi terapine valsartano doze gydant žmogų.

Ar valsartano/hidrochlorotiazido deriniui yra būdingas mutageninis, chromosomas ardantis ar kancerogeninis poveikis, netirta, kadangi nėra įrodymų, kad tarp šių veikliųjų medžiagų pasireikštų sąveika. Vis dėlto minėti tyrimai buvo atlikti su atskirai vartojamu valsartanu ar hidrochlorotiazidu. Jų metu mutageninio, chromosomas ardančio arba kancerogeninio poveikio įrodymų negauta.

Žiurkėms toksinį poveikį joms darančių valsartano dozių (600 mg/kg kūno svorio per parą) vartojimas paskutinėmis vaikingumo dienomis ir laktacijos laikotarpiu, lėmė jų jauniklių išgyvenamumo sumažėjimą, kūno svorio prieaugio sumažėjimą ir uždelstą vystymąsi (ausies kaušelio atsiskyrimą ir ausies kanalo atsivėrimą) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg kūno svorio per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m² kūno paviršiaus ploto (apskaičiavimas buvo daromas tariant, kad 60 kg sveriančiam pacientui per burną vartojama valsartano dozė yra 320 mg per parą). Panašus poveikis pasireiškė ir valsartano/hidrochlorotiazido derinio vartojusioms žiurkėms ir triušiams. Poveikio embriono ir vaisiaus vystymuisi tyrimų (II fazės), atliktų su žiurkių ir triušių patelėmis, vartojusiomis valsartano/hidrochlorotiazido derinio, metu teratogeniškumo įrodymų negauta, tačiau vaisiui pasireiškė toksinis poveikis, susijęs su toksiniu poveikiu jo motinai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Celiuliozė mikrokristalinė

Laktozė monohidratas

Kroskarmeliozės natrio druska

Povidonas K29-K32

Talkas

Magnio stearatas

Koloidinis silicio dioksidas bevandenis

Tablečių plėvelė

80 mg/12,5 mg tabletės

Polivinilo alkoholis

Talkas

Titano dioksidas (E 171)

Makrogolis 3350

Lecitinas (sudėtyje yra sojų aliejaus) (E 322)

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Juodasis geležies oksidas (E 172)

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

Tablečių, supakuotų į lizdines plokšteles, pakuotė: 30 mėnesių.

Tablečių, supakuotų į tablečių talpyklę, pakuotė: 3 metai.

Tinkamumo laikas po pirmojo tablečių talpyklės atidarymo: 100 parų.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Lizdinių plokštelių pakuotė:

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Tablečių talpyklės pakuotė:

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/PVDC/aliuminio lizdinių plokštelių pakuotė: 7, 14, 28, 30, 56, 98 arba 280 tablečių.

PE tablečių talpyklės su PE užspaudžiamu arba užsukamu dangteliu pakuotė: 7, 14, 28, 30, 56, 98, 100 arba 280 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

^{Pateikiamą naujausią informaciją apie vaistą galite pasitikrinti svetainėje www.vvkt.lt}

Atgal į sąrašą

Anekdotai

Dienos Klausimas

Ar žinote naujos formos, kuri vartojama kartą per mėnesį, vitamino D pavadinimą

Balsavimai

Valsartanas+Hidrochlorotiazidas, 80mg+12,5mg, plėvele dengtos tabletės

Populiariausios ligos

Rekomenduojamos gydymo įstaigos

Anekdotai

Dienos Klausimas