tert-butilamino perindoprilis+Amlodipinas, 4mg+5mg, tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Gedeon Richter Plc, Vengrija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: tert-butilamino perindoprilis+Amlodipinas
1. Kas yra VIDONORM ir kam jis vartojamas
VIDONORM skiriamas padidėjusiam kraujospūdžiui (hipertenzijai) ir (arba) stabiliajai vainikinių arterijų ligai (būklė, kuriai esant, sutrinka arba nutrūksta širdies aprūpinimas krauju) gydyti.
Pacientams, kurie vartojo atskiras perindoprilio ir amlodipino tabletes, vietoj jų galima vartoti vieną VIDONORM tabletę, kurios sudėtyje yra abi veikliosios medžiagos.
VIDONORM yra sudėtinis vaistas, kuriame yra dvi veikliosios medžiagos: perindoprilis ir amlodipinas. Perindoprilis yra AKF (angiotenzino konvertuojančio fermento) inhibitorius. Amlodipinas yra kalcio kanalų blokatorius (priklauso vaistų, vadinamų dihidropiridinais, grupei). Kartu šie vaistai plečia ir atpalaiduoja kraujagysles, dėl to kraujas jomis lengviau teka ir todėl sumažėja širdies darbas.
2. Kas žinotina prieš vartojant VIDONORM
VIDONORM vartoti negalima:
- jeigu yra alergija veikliajai medžiagai perindopriliui arba kuriam nors kitam AKF inhibitoriui, amlodipino besilatui arba kuriam nors kitam dihidropiridinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje). Alergija gali pasireikšti niežėjimu, odos paraudimu arba dusuliu.
- jeigu yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai (geriau nevartoti VIDONORM ir nėštumo pradžioje, žr. skyrelį ,,Nėštumas“);
- jeigu anksčiau gydymo AKF inhibitoriais metu buvo atsiradę tokių simptomų: švokštimas, veido ar liežuvio patinimas, stiprus niežulys arba sunkus odos bėrimas, arba jeigu tokių simptomų Jums arba Jūsų kraujo giminaičiui buvo pasireiškę kitomis aplinkybėmis (būklė, vadinama angioneurozine edema);
- ištikus kardiogeniniam šokui (kai širdis negali aprūpinti organizmo pakankamu kraujo kiekiu), jeigu yra didelio laipsnio aortos stenozė (pagrindinės iš širdies išeinančios kraujagyslės susiaurėjimas);
- jeigu yra labai mažas kraujospūdis (sunki hipotenzija);
- jeigu yra širdies nepakankamumas po ūminio širdies priepuolio;
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, prieš vartodami
VIDONORM:
- jeigu sergate hipertrofine kardiomiopatija (širdies raumens liga) arba inkstų arterijos stenoze (arterijos, kuri aprūpina krauju inkstus, susiaurėjimas);
- jeigu yra kokių nors kitų širdies sutrikimų;
- jeigu labai padidėjęs kraujospūdis (hipertenzinė krizė);
- jeigu yra sutrikusi kepenų funkcija;
- jeigu yra sutrikusi inkstų funkcija arba atliekamos dializės;
- jeigu sergate kolagenoze (jungiamojo audinio liga), pavyzdžiui: sistemine raudonąja vilklige ar skleroderma;
- jeigu sergate diabetu;
- jeigu ribojate su maistu suvartojamos druskos kiekį arba vartojate druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio (nes kalio koncentracijos kraujyje pusiausvyra yra labai svarbi);
- jeigu esate juodaodis, AKFI gali būti mažiau veiksmingas ir labiau tikėtinas angioedemos pasireiškimas;
- jeigu esate vyresnio amžiaus;
- jeigu žindote kūdikį;
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:- angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų.
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje.
Turite pasakyti gydytojui, jeigu galvojate, kad esate (ar galite būti) nėščia. VIDONORM nerekomenduojama vartoti nėštumo pradžioje ir negalima vartoti, jeigu yra daugiau kaip trys nėštumo mėnesiai, nes šiuo laikotarpiu vartojamas vaistas gali labai pakenkti vaisiui (žr. skyrelį „Nėštumas“).
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „VIDONORM vartoti negalima“.
Be to, jeigu vartojate VIDONORM, turite pasakyti gydytojui arba medicinos personalui, jeigu:
- Jums numatyta bendroji anestezija ir (arba) didelė chirurginė operacija;
- neseniai viduriavote arba vėmėte (patyrėte šleikštulį);
- Jums bus taikoma MTL aferezė (cholesterolio pašalinimas iš kraujo aparatu);
- Jums bus taikomas desensibilizuojamasis gydymas alerginėms reakcijoms į bičių ar vapsvų įkandimą sumažinti.
Vaikams ir paaugliams
VIDONORM vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama.
Kiti vaistai ir VIDONORM
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti vaisto dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:
jeigu vartojate angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „VIDONORM vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
VIDONORM negalima vartoti kartu su:
- ličiu (manijai ar depresijai gydyti);
- estramustinu (vėžiui gydyti);
- kalį organizme sulaikančiais diuretikais (spironolaktonu, triamterenu), kalio papildais ar druskų pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio.
- Gydymą VIDONORM gali veikti kiti vaistai. Būtinai pasakykite gydytojui, jeigu vartojate kurį nors toliau nurodytą vaistą, nes gali prireikti imtis specialių atsargumo priemonių:
- kiti vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, įskaitant diuretikus (vaistai, kurie didina per inkstus išskiriamo šlapimo kiekį);
- beta adrenoreceptorių blokatoriai , vartojami širdies nepakankamumui gydyti (bisoprololis, karvedilolis, metoprololis);
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) skausmui malšinti arba didelė acetilsalicilo rūgšties dozė;
- vaistai diabetui gydyti (pvz., insulinas);
- vaistai psichikos sutrikimams gydyti, pavyzdžiui: depresijai, nerimui, šizofrenijai ir kt. (pvz.: tricikliai antidepresantai, vaistai psichozei gydyti, į imipraminą panašūs antidepresantai, neuroleptikai);
- alopurinolis (podagrai gydyti);
- prokainamidas (neritmiškam širdies plakimui gydyti);
- kraujagysles plečiantys vaistai, įskaitant nitratus (vazodilatatoriai);
- heparinas (kraujo krešėjimą mažinantis vaistas);
- efedrinas, noradrenalinas ar adrenalinas (vaistai, vartojami sumažėjus kraujospūdžiui, šoko ar astmos atveju);
- baklofenas, kuriuo gydomas raumenų sąstingis sergant liga, vadinama išsėtine skleroze; dantrolenas, vartojamas anestezijos metu pasireiškiančios piktybinės hipertermijos (jos požymiai – labai aukšta kūno temperatūra ir raumenų sąstingis) gydymui;
- kai kurie vaistai, vartojami bakterijų sukeltoms infekcinėms ligoms (rifampicinas, eritromicinas ar klaritromicinas), ŽIV (ritonaviras) arba grybelių sukeltoms ligoms gydyti (ketokonazolas, itrakonazolas);
- antiepilepsiniai vaistai, pavyzdžiui: karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas, fosfenitoinas, primidonas;
- alfa adrenoreceptorių blokatoriai, kuriais gydoma padidėjusi prostata, pavyzdžiui: prazozinas, alfuzozinas, doksazosinas, tamsulozinas, terazozinas;
- amifostinas (vartojamas kitų vaistų ar vėžio spindulinio gydymo šalutiniam poveikiui sumažinti arba jo išvengti);
- kortikosteroidai (vartojami įvairioms būklėms gydyti, įskaitant sunkią astmą ir reumatoidinį artritą);
- Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum)
- aukso druskos, ypač vartojamos į veną (vartojamos reumatoidinio artrito simptomams gydyti).
VIDONORM vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu
VIDONORM reikia vartoti prieš valgį.
VIDONORM vartojantiems žmonėms negalima gerti greipfrutų sulčių ar valgyti greipfrutų, nes greipfrutai ar greipfrutų sultys gali didinti veikliosios medžiagos amlodipino koncentracijas kraujyje ir dėl to gali neprognozuojamai sustiprėti VIDONORM kraujospūdį mažinantis poveikis.
Jei vartodami VIDONORM išgersite alkoholio, galite pajusti apsvaigimą ar alpulį. Pasitarkite su gydytoju, ar jums galima vartoti alkoholį gydymo metu.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Turite pasakyti gydytojui, jeigu galvojate, kad esate nėščia (ar galite pastoti). Paprastai gydytojas rekomenduos nutraukti VIDONORM vartojimą prieš pastojant arba iš karto, kai tik sužinosite, kad esate nėščia, ir patars vietoj VIDONORM vartoti kitą vaistą. VIDONORM nerekomenduojama vartoti nėštumo pradžioje ir negalima vartoti, kai yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai, nes po trečiojo nėštumo mėnesio vartojamas vaistas gali labai pakenkti vaisiui.
Žindymas
Pasakykite gydytojui, jeigu žindote ar ruošiatės pradėti žindyti kūdikį. VIDONORM nerekomenduojama vartoti žindyvėms, taigi gydytojas gali skirti kitokį gydymą, jeigu norite žindyti, ypač jeigu ketinate žindyti naujagimį arba neišnešiotą kūdikį.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
VIDONORM neveikia budrumo, bet gali sukelti svaigulį ar silpnumą dėl kraujospūdžio sumažėjimo, o tai gali paveikti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.
3. Kaip vartoti VIDONORM
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
VIDONORM visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Nurykite tabletė užsigerdami stikline vandens, geriausia kiekvieną dieną tuo pačiu laiku ryte prieš valgį. Gydytojas nustatys, kokios dozės Jums reikia. Paprastai tai yra viena tabletė per parą.
VIDONORM paprastai skiriamas tiems pacientams, kurie jau vartojo atskiras perindoprilio ir amlodipino tabletes.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Vieno perindoprilio ar jo derinio su amlodipinu veiksmingumas ir saugumas vaikams ir paaugliams nenustatytas, todėl VIDONORM vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama.
Vartojimas senyviems pacientams
Senyviems pacientams sudėtinį vaistą reikia vartoti atsargiai. Reikia pasirūpinti, kad paciento organizme netrūktų skysčių (vandens), ir reguliariai stebėti ligonio būklę, įskaitant ir dažną inkstų veiklos tyrimą (nustatinėti kreatinino ir kalio kiekį kraujyje).
Ką daryti pavartojus per didelę VIDONORM dozę?
Jei išgėrėte per daug tablečių, nedelsdami vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, kreipkitės į greitąją pagalbą arba savo gydytoją. Labiausiai tikėtina, kad perdozavimo atveju pasireikš tokie simptomai: kraujospūdžio sumažėjimas, dėl kurio gali svaigti galva ir galima nualpti. Jeigu taip atsitinka, gali padėti, jeigu atsigulsite aukštyn pakeltomis kojomis.
Pamiršus pavartoti VIDONORM
Vaistą svarbu vartoti kiekvieną dieną, nes reguliarus gydymas geriau veikia. Vis dėlto, jeigu pamiršote išgerti VIDONORM dozę, kitą dozę išgerkite įprastu laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės, norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti VIDONORM
Gydymas VIDONORM paprastai trunka visą likusį gyvenimą, todėl prieš nutraukdami tablečių vartojimą, turite pasitarti su gydytoju.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu pasireiškia kuris nors iš toliau išvardytų simptomų, iš karto nutraukite vaisto vartojimą ir apie tai nedelsdami pasakykite gydytojui:
- veido, lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas;
- sunkus svaigulys arba apalpimas;
- neįprastai dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.
Kitas šalutinis poveikis
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 10 žmonių)
Galvos skausmas, svaigulys, galvos sukimasis (vertigo), dilgčiojimas ir dygsėjimas, labai didelis mieguistumas (somnolencija), regėjimo sutrikimai, spengimas ausyse (triukšmai ausyse), dažnas širdies plakimas (palpitacijos), veido raudonis (šilumos ar karščio pojūtis veide), apsvaigimas dėl pernelyg mažo kraujospūdžio, kosulys, dusulys, pykinimas (blogavimas), vėmimas (šleikštulys), pilvo skausmas, skonio pojūčio sutrikimai, nevirškinimas ar virškinimo sutrikimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, alerginės reakcijos (pvz., odos bėrimas, niežulys), raumenų mėšlungis, nuovargis, edema (kojų ar kulkšnių patinimas).
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 00 žmonių)
Nuotaikų kaita, miego sutrikimai, drebulys, apalpimas (laikinas sąmonės netekimas), skausmo jutimo išnykimas, sloga (nosies užsikišimas arba skystos išskyros iš nosies), žarnyno veiklos pokytis, plaukų slinkimas, raudonos ar bespalvės dėmės odoje, egzantema, odos niežėjimas, nugaros, raumenų ar sąnarių skausmas, krūtinės skausmas, dažnesnis poreikis šlapintis, ypač naktį, bendrasis negalavimas, bronchų spazmas (krūtinės veržimas, švokštimas ir dusulys), burnos džiūvimas, angioneurozinė edema (simptomai, pavyzdžiui: švokštimas, veido ar liežuvio patinimas), inkstų funkcijos sutrikimai, impotencija, prakaitavimo sustiprėjimas, krūtų padidėjimas vyrams, kūno masės padidėjimas arba sumažėjimas.
Labai retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių)
Minčių susipainiojimas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai (neritmiškas širdies plakimas, angina, širdies priepuolis ar insultas), eozinofilinis plaučių uždegimas (reta plaučių uždegimo rūšis), daugiaformė eritema (odos bėrimas, dažnai prasidedantis raudonų, niežtinčiųjų dėmių atsiradimu ant veido, rankų arba kojų), kraujo, kasos, skrandžio ar kepenų pokyčiai, periferinė neuropatija (liga, dėl kurios išnyksta jutimai, skausmo jutimas, pasireiškia negalėjimas valdyti raumenis), hipertonija (nenormaliai didelė raumenų įtampa), vaskulitas (odos kraujagyslių uždegimas), dantenų patinimas, gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite <gydytojui> <arba> <,> <vaistininkui> <arba slaugytojui>. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti VIDONORM
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių temperatūrinių laikymo sąlygų nereikia.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
VIDONORM sudėtis:
Veikliosios medžiagos yra tert-butilamino perindoprilis ir amlodipinas (besilato pavidalu).
VIDONORM 4 mg/5 mg tabletės
Kiekvienoje tabletėje yra 4 mg tert-butilamino perindoprilio ir 5 mg amlodipino (besilato pavidalu)..
Pagalbinės medžiagos yra mikrokristalinė celiuliozė, polakrilino kalio druska, koloidinis hidrofobinis silicio dioksidas, magnio stearatas.
VIDONORM išvaizda ir kiekis pakuotėje
VIDONORM 4 mg/5 mg tabletės: baltos arba beveik baltos, apvalios, plokščios, 8 mm skersmens tabletės. Vienoje jų pusėje yra įspaudas „CH3“, kitoje pusėje įspaudo nėra.
30 ir 90 tablečių PA/Al/PVC/Al lizdinėse plokštelėse ir kartono dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | tert-butilamino perindoprilis+Amlodipinas |
Vaisto stiprumas | 4mg+5mg |
Vaisto forma | tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/12/3029 |
Registratorius | Gedeon Richter Plc, Vengrija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2012.08.02 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
VIDONORM 4 mg/5 mg tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
VIDONORM 4 mg/5 mg tabletės
Vienoje tabletėje yra 4 mg tert-butilamino perindoprilio ir 5 mg amlodipino (amlodipino besilato pavidalu).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Tabletė.
VIDONORM 4 mg/5 mg tabletės: baltos arba beveik baltos, apvalios, plokščios, 8 mm skersmens tabletės. Vienoje jų pusėje yra įspaudas „CH3“, kitoje pusėje įspaudo nėra.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJ
4.1. Terapinės indikacijos
VIDONORM skiriamas vietoj atskirų perindoprilio ir amlodipino preparatų pirminei arterinei hipertenzijai ir (arba) stabiliajai išeminei širdies ligai gydyti pacientams, kurių būklė jau yra kontroliuojama tokiomis pat kartu vartojamų perindoprilio ir amlodipino dozėmis.
4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Reikia vartoti po vieną tabletę vieną kartą per parą.
Pastovių dozių derinys netinka gydymui pradėti.
Jeigu reikia keisti dozę, ją kiekvienam pacientui reikia nustatyti individualiai, palaipsniui koreguojant atskirų veikliųjų medžiagų dozes.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir senyviems pacientams (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius)
Perindoprilato eliminacija senyvų žmonių ir pacientų, kuriems yra inkstų nepakankamumas, organizme sulėtėja. Todėl stebint pacientus, reikia dažnai matuoti kreatinino ir kalio koncentracijas. VIDONORM galima vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas (Klkreatinino) yra ≥ 60 ml/min., ir netinka pacientams, kurių Klkreatinino yra < 60 ml/min. Tokiems pacientams rekomenduojama individualiai palaipsniui nustatyti atskirų veikliųjų medžiagų dozes.
Amlodipino koncentracijos serume nuo inkstų funkcijos sutrikimo laipsnio nepriklauso. Amlodipinas nepasišalina iš organizmo dializės metu.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrik usi( žr. 4.4 ir 5.2 skyrius)
Dozavimo planas pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, nenustatytas. Todėl jiems skirti VIDONORM reikia atsargiai.
Vaikų populiacija
VIDONORM negalima vartoti vaikams ir paaugliams, nes vieno arba kartu su amlodipinu vartojamo perindoprilio veiksmingumas ir saugumas vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.
Geriausia ryte prieš valgį.
4.3. Kontraindikacijos
Susijusios su perindopriliu
- Padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitam AKF inhibitoriui.
- Buvusi angioneurozinė edema anksčiau gydantis AKF inhibitoriumi.
- Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema.
- Vartojimas antrojo ar trečiojo nėštumo trimestrų metu (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), VIDONORM negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
Susijusios su amlodipinu
- Sunki hipotenzija.
- Padidėjęs jautrumas amlodipinui arba bet kuriam kitam dihidropiridinų preparatui.
- Šokas, įskaitant kardiogeninį šoką.
- Kliūtis kraujui iš kairiojo skilvelio ištekėti (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė).
- Hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto.
Susijusios su VIDONORM
Visos anksčiau išvardytos kontraindikacijos, susijusios su kiekviena veikliąją medžiaga, galioja ir pastovių dozių vaistiniam preparatui VIDONORM.
- Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Visi toliau nurodyti įspėjimai, susiję su kiekviena veikliąją medžiaga, galioja ir pastovių dozių vaistiniam preparatui VIDONORM.
Susiję su perindopriliu
Specialūs įspėjimai
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Padidėjęs jautrumas ir (ar) angioneurozinė edema
Retais atvejais pranešta apie pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, pasireiškusią veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso plyšio ir (arba) gerklės angioneurozinę edemą (žr. 4.8 skyrių).
Ji gali pasireikšti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais reikia nedelsiant nutraukti VIDONORM vartojimą ir pacientą tinkamai stebėti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Tais atvejais, kai patinsta tik veidas ir lūpos, būklė paprastai praeina be gydymo, nors mažinant simptomus, buvo naudingi antihistamininiai vaistiniai preparatai.
Angioneurozinė edema susijusi su gerklų edema gali būti mirtina. Jeigu patinimas apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, kvėpavimo takai gali tapti nepraeinami, todėl pacientui turi būti nedelsiant suteikta skubioji pagalba. Šiuo tikslu galima skirti adrenalino ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Pacientas turi būti atidžiai stebimas medicinos personalo tol, kol simptomai visiškai išnyksta ir būklė stabilizuojasi.
Pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi angioneurozinė edema ne dėl gydymo AKF inhibitoriumi, gali būti didesnė angioneurozinės edemos rizika vartojant AKF inhibitorių (žr. 4.3 skyrių).
Retais atvejais buvo pranešta apie pacientams, gydomiems AKF inhibitoriumi, pasireiškusią žarnyno angioneurozinę edemą. Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas (su pykinimu ir vėmimu arba be pykinimo ir vėmimo). Kai kuriais atvejais prieš ištinkant tokiai būklei nebuvo veido angioneurozinės edemos ir buvo normalus C-1 esterazės aktyvumas. Žarnyno angioneurozinė edema buvo diagnozuota tokių procedūrų, kaip pilvo kompiuterinė tomografija ar ultragarsinis tyrimas, arba chirurginės operacijos metu, o simptomai išnyko savaime, nutraukus gydymą AKF inhibitoriumi. Atliekant AKF inhibitoriais gydomų ir pilvo skausmu besiskundžiančių pacientų diferencinę diagnostiką, reikia numatyti ir žarnyno angioneurozinės edemos galimybę (žr. 4.8 skyrių).
Anafilaktoidinės reakcijos mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu
Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu, retais atvejais kilo gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų buvo išvengta laikiniai pertraukus gydymą AKF inhibitoriumi prieš kiekvieną aferezės seansą.
Anafilaktoidinės reakcijos taikant desensibilizaciją
Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių, taikant desensibilizuojamąjį gydymą (pvz., plėviasparnių vabzdžių nuodais), kilo anafilaktoidinių reakcijų. Tiem patiems pacientams reakcijų pavyko išvengti, pertraukus gydymą AKF inhibitoriais, bet jos vėl pasikartojo, atsitiktinai pavartojus vaistinio preparato.
Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija
Buvo gauta pranešimų apie pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių, pasireiškusią neutropeniją, agranulocitozę, trombocitopeniją ir anemiją. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali ir nėra kitų rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai. Labai atsargiai perindopriliu reikia gydyti pacientus, kurie serga kolagenoze, vartoja imunosupresantų, alopurinolį ar prokainamidą arba jeigu yra šių veiksnių derinys, ypač jeigu prieš pradedant gydymą yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems tokiems pacientams pasireiškė sunkios infekcinės ligos, kurios kai kuriais atvejais nereagavo į intensyvų gydymą antibiotikais. Jeigu tokie pacientai vartoja perindoprilį, rekomenduojama periodiškai skaičiuoti baltųjų kraujo ląstelių kiekį, o pacientams reikia pasakyti, kad praneštų apie bet kuriuos infekcinės ligos požymius.
Nėštumas
AKF inhibitorių vartojimo negalima pradėti nėštumo metu. Išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad būtina ir toliau gydyti AKF inhibitoriumi, planuojančioms pastoti pacientėms gydymą reikia keisti, skiriant kitokius antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurių saugumas nėštumo metu yra įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AKF inhibitoriais reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu tinka, pradėti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Atsargumo priemonės
Hipotenzija
AKF inhibitoriai gali pernelyg sumažinti kraujospūdį. Retais atvejais pacientams, sergantiems nekomplikuota arterine hipertenzija, pasireiškė simptominė hipotenzija ir jos tikimybė yra didesnė pacientams, kurių organizme trūksta skysčių (pvz.: gydant diuretikais, ribojant druskos suvartojimą su maistu, atliekant dializes, viduriuojant ar vemiant), arba pacientams, kurie serga sunkia nuo renino priklausoma arterine hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Gydymo VIDONORM metu reikia atidžiai stebėti pacientų, kuriems yra simptominės hipotenzijos rizika, kraujospūdį, inkstų funkciją ir kalio koncentraciją serume.
Panašiai elgtis reikia gydant pacientus, kurie serga išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujagyslių liga, kuriuos dėl pernelyg sumažėjusio kraujospūdžio gali ištikti miokardo infarktas ar insultas.
Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir, jeigu būtina, infuzuoti 0,9 % natrio chlorido tirpalo infuziją į veną. Trumpalaikis kraujospūdžio sumažėjimas nėra kontraindikacija kitai dozei. Vaistinį preparatą galima vartoti įprasta tvarka, kai tik atstačius tūrį, kraujospūdis padidėja.
Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija
Perindoprilį, kaip ir kitus AKF inhibitorius, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra mitralinio vožtuvo stenozė ar kliūtis kraujui iš kairiojo skilvelio ištekėti (pvz.: dėl aortos stenozės ar hipertrofinės kardiomiopatijos).
Pacientai, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas
Inkstų funkcijos sutrikimo (kreatinino klirensas < 60 ml/min.) atvejais rekomenduojama individualiai nustatyti kiekvienos veikliosios medžiagos dozę (žr. 4.2 skyrių).
Įprastas kalio ir kreatinino koncentracijų stebėjimas yra įprastos medicininės praktikos pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dalis (žr. 4.8 skyrių).
Kai kuriems AKF inhibitoriumi gydytiems pacientams, kuriems yra abiejų arba vienintelio inksto arterijos stenozė, buvo išmatuotos padidėjusios šlapalo koncentracijos kraujyje ir kreatinino koncentracijos serume. Toks padidėjimas dažniausiai buvo laikinas ir išnyko nutraukus gydymą. Tai ypač būdinga pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Jeigu yra renovaskulinė hipertenzija, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika dar padidėja. Kai kuriems arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą nėra inkstų kraujagyslių ligos požymių, buvo išmatuotos padidėjusios šlapalo koncentracijos kraujyje ir kreatinino koncentracijos serume, toks padidėjimas dažniausiai buvo nežymus ir trumpalaikis, ypač perindoprilį vartojant kartu su diuretiku. Tokio poveikio tikimybė yra didesnė pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą yra inkstų funkcijos sutrikimas.
Pacientai, kuriems yra kepenų nepakankamumas
Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja į žaibišką ir (kartais) mirtiną kepenų nekrozę. Šio sindromo mechanizmas yra neaiškus. Pacientų, kuriems vartojant AKF inhibitorių, pasireiškia gelta arba žymiai suaktyvėja kepenų fermentai, gydymą AKF inhibitoriais reikia nutraukti ir paciento būklę tinkamai stebėti (žr. 4.8 skyrių).
Etniniai skirtumai
AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą juodaodžiams sukelia dažniau nei kitų rasių žmonėms. Perindoprilio, kaip ir kitų AKF inhibitorių, veiksmingumas mažinant juodaodžių kraujospūdį gali būti mažesnis greičiausiai dėl to, kad hipertenzija sergančių juodaodžių serume dažniau išmatuojama maža renino koncentracija.
Kosulys
Pranešta apie vartojant AKF inhibitorius atsirandantį kosulį. Būdinga, kad toks kosulys yra neproduktyvus, nuolatinis ir praeina nutraukus gydymą. Atliekant kosulio diferencinę diagnostiką, reikia pagalvoti apie AKF inhibitorių sukeltą kosulį.
Chirurginės operacijos, anestezija
Jeigu pacientui bus atliekama chirurginė operacija arba anestezija sukeliama vaistiniais preparatais, kurie sukelia hipotenziją, VIDONORM gali slopinti angiotenzino II susiformavimą dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Gydymą reikia nutraukti likus vienai dienai iki chirurginės operacijos. Jeigu pasireiškia hipotenzija ir manoma, kad ji pasireiškė dėl šio mechanizmo, hipotenziją galima koreguoti padidinus skysčių suvartojimą.
Hiperkalemija
Kai kurių AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydytų pacientų serume buvo išmatuotas kalio koncentracijos padidėjimas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, gretutinės būklės, ypač dehidratacija, ūminis širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz.: spironolaktono, eplerenono, triamtereno ar amilorido), kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, o taip pat kitų vaistinių preparatų, kurių vartojimas susijęs su kalio koncentracijos padidėjimu (pvz., heparino), vartojimas. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, gali labai padidinti kalio koncentraciją serume. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Jeigu nusprendžiama, kad būtina perindoprilį vartoti su kuriuo nors iš anksčiau išvardytų vaistinių preparatų, gydyti reikia atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentraciją serume (žr. 4.5 skyrių).
Pacientai, sergantys diabetu
Pirmąjį gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį reikia atidžiai matuoti diabetu sergančių pacientų, kurie gydomi geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto ar insulinu, gliukozės koncentracijas kraujyje (žr. 4.5 skyrių).
Susiję su amlodipinu
Amlodipino veiksmingumas ir saugumas hipertenzinės krizės atveju nenustatytas.
Atsargumo priemonės
Pacientai, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas
Amlodipino, kaip ir kitų kalcio antagonistų, pusinės eliminacijos periodas ir koncentracijos – laiko kreivės ribojamas plotas (AUC) pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, organizme pailgėja. Todėl tokiems pacientams vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai ir jiems atidžiai matuoti kepenų fermentų aktyvumą.
Pacientai, kuriems yra širdies nepakankamumas
Pacientus, kuriems yra širdies nepakankamumas, gydyti reikia atsargiai.
Ilgalaikio placebu kontroliuojamojo amlodipino tyrimo (PRAISE-2) duomenimis, amlodipino vartojimas pacientams, kuriems buvo diagnozuotas III ar IV klasės pagal NYHA neišeminės kilmės širdies nepakankamumas, dažniau buvo susijęs su plaučių edema, nors palyginti su placebu, širdies nepakankamumo pasunkėjimo atvejai nebuvo reikšmingai dažnesni (žr. 5.1 skyrių). Kalcio antagonistų, įskaitant amlodipiną, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, nes ateityje gali didėti kardiovaskulinių reiškinių rizika ir mirštamumas.
Susiję su VIDONORM
Atsargumo priemonės
Sąveika
VIDONORM nerekomenduojama vartoti kartu su ličiu, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais ar dantrolenu (žr. 4.5 skyrių).
4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Susijusi su perindopriliu
Vartoti kartu nerekomenduojama
Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai ar druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio
Kalio koncentracijos serume dažniausiai būna normos ribose, vis dėlto kai kuriems perindopriliu gydomiems pacientams gali pasireikšti hiperkalemija. Kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz.: spironolaktonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, gali reikšmingai didinti kalio koncentracijas serume. Todėl perindoprilį vartoti kartu su anksčiau išvardytais vaistiniais preparatais nerekomenduojami (žr. 4.4 skyrių). Jeigu šiuos vaistinius preparatus reikia vartoti dėl diagnozuotos hipokalemijos, gydyti reikia atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentraciją serume.
Litis
Kartu su AKF inhibitoriais vartojamo ličio koncentracija laikinai padidėdavo ir sukeldavo toksinį poveikį (sunkų neurotoksiškumą). Perindoprilio nerekomenduojama vartoti kartu su ličiu. Jeigu nusprendžiama, kad šiuos vaistinius preparatus būtina vartoti kartu, rekomenduojama atidžiai matuoti ličio koncentracijas serume (žr. 4.4 skyrių).
Estramustinas
Padidėja nepageidaujamo poveikio (pvz., angioneurozinės edemos) rizika.
Vartojant kartu, reikia imtis specialių atsargumo priemonių
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant acetilsalicilo rūgštį (≥ 3 g/parą)
AKF inhibitorius vartojant kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz.: acetilsalicilo rūgštimi pagal priešuždegiminio gydymo planą, COVIDONORM-2 inhibitoriais ir neselektyviaisiais NVNU), antihipertenzinis poveikis gali susilpnėti. AKF inhibitorius vartojant kartu su NVNU, padidėja inkstų funkcijos blogėjimo, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, ir kalio koncentracijos serume padidėjimo rizika, ypač pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą yra inkstų funkcijos sutrikimas. Šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientams reikia vartoti pakankamai skysčių ir apgalvotai reikia tirti jų inkstų funkciją pradėjus vartoti vaistus kartu ir periodiškai vėliau.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Antidiabetiniai vaistiniai preparatai (insulinas, hipoglikeminiai sulfonamidai)
AKF inhibitoriai gali sustiprinti insulino ar hipoglikeminių sulfonamidų hipoglikeminį poveikį diabetu sergantiems pacientams. Hipoglikemijos epizodai pasireiškia labai retai (turbūt dėl pagerėjusios gliukozės tolerancijos ir sumažėjusio insulino poreikio).
Vartojant kartu, reikia atsižvelgti
Diuretikai
Pradėjus gydymą AKF inhibitoriumi, gali pernelyg sumažėti diuretikais gydomų pacientų kraujospūdis, ypač jeigu organizme trūksta druskų ir (arba) skysčių. Hipotenzijos atsiradimo tikimybę galima sumažinti, nutraukus diuretiko vartojimą, padidinus skysčių ar druskų suvartojimą prieš pradedant gydymą maža perindoprilio doze ir didinant perindoprilio dozes.
Simpatomimetikai
Simpatomimetikai gali mažinti antihipertenzinį AKF inhibitorių poveikį.
Aukso preparatai
Injekuojamą auksą (natrio aurotiomalatą) skiriant kartu su AKF inhibitoriais (tame tarpe ir perindopriliu) retai gali pasireikšti vazomotorinės reakcijos (veido paraudimas, pykinimas, vėmimas ir hipotenzija).
Susijusi su amlodipinu
Vartoti kartu nerekomenduojama
Dantroleno (infuzija). Tyrimų su gyvūnais duomenimis, pavartojus verapamilio ir dantroleno į veną, pasireiškė su hiperkalemija susijęs mirtinas skilvelių virpėjimas ir ūminis kardiovaskulinės funkcijos nepakankamumas. Dėl hiperkalemijos rizikos rekomenduojama vengti vartoti kalcio kanalų blokatorius (pvz., amlodipiną) pacientams, kuriems yra piktybinės hipertermijos rizika ir piktybinei hipertermijai gydyti.
Amlodipino nerekomenduojama vartoti kartu su greipfrutų sultimis, nes kai kuriems pacientams gali padidėti vaistinio preparato biologinis prieinamumas ir dėl to sustiprėti kraujospūdį mažinantis veikimas.
Vartojant kartu, reikia imtis specialių atsargumo priemonių
CYP3A4 inhibitoriai
Amlodipiną vartojant kartu su stipraus ir vidutinio stiprumo poveikio CYP3A4 inhibitoriais (proteazės inhibitoriais, azolų grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais, makrolidų grupės antibiotikais, pavyzdžiui, eritromicinu ar klaritromocinu, verapamiliu ar diltiazemu) gali reikšmingai padidėti amlodipino ekspozicija. Klinikinė tokių farmakokinetikos (FK) pokyčių reikšmė gali būti didesnė senyviems pacientams, todėl gali prireikti stebėti paciento klinikinę būklę ir keisti dozę.
CYP3A4 induktoriai.
Duomenų apie CYP3A4 induktorių poveikį amlodipinui nėra. Kartu su CYP3A4 induktoriais (pvz.: rifampicinu, jonažole) vartojamo amlodipino koncentracija gali sumažėti, todėl amlodipiną vartoti kartu su CYP3A4 induktoriais reikia atsargiai.
Vartojant kartu, reikia atsižvelgti
Amlodipino poveikis kitiems vaistiniams preparatams
Amlodipino kraujospūdį mažinantis veikimas prisideda prie kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų kraujospūdį mažinančio veikimo.
Klinikinių sąveikos tyrimų duomenimis, amlodipinas neveikė atorvastatino, digoksino, varfarino ar ciklosporino farmakokinetikos.
Susijusi su VIDONORM
Vartojant kartu, reikia imtis specialių atsargumo priemonių
Baklofenas sustiprina antihipertenzinį amlodipino poveikį. Reikia matuoti kraujospūdį ir tirti inkstų funkciją, o prireikus, keisti antihipertenzinio vaistinio preparato dozę.
Vartojant kartu, reikia atsižvelgti
- Antihipertenziniai vaistiniai preparatai (pvz., beta adrenoreceptorių blokatoriai) ir vazodilatatoriai: šiuos vaistinius preparatus vartojant kartu, gali sustiprėti perindoprilio ir amlodipino hipotenzinis poveikis. Vartojant kartu su nitroglicerinu ir kitais nitratais ar kitais vazodilatatoriais, gali dar labiau sumažėti kraujospūdis, todėl taip gydyti reikia atsargiai.
- Kortikosteroidai, tetrakozaktidas: antihipertenzinis poveikis susilpnėja (kortikosteroidai sulaiko druskas ir vandenį).
- Alfa adrenoreceptorių blokatoriai (prazozinas, alfuzozinas, doksazosinas, tamsulozinas, terazozinas): antihipertenzinis poveikis sustiprėja ir padidėja ortostatinės hipotenzijos rizika.
- Amifostinas gali sustiprinti antihipertenzinį amlodipino poveikį.
- Tricikliai antidepresantai, vaistiniai preparatai psichozėms gydyti, anestetikai: antihipertenzinis poveikis sustiprėja ir padidėja ortostatinės hipotenzijos rizika.
4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Atsižvelgiant į kiekvienos šio vaistinio preparato sudėtyje esančios veikliosios medžiagos poveikį nėštumui ir laktacijai
VIDONORM nerekomenduojama vartoti pirmo nėštumo trimestro metu. Planuojančioms pastoti ar pastojusioms pacientėms kaip galima greičiau turi būti paskirtas kitoks antihipertenzinis gydymas, VIDONORM negalima vartoti antro ir trečio nėštumo trimestrų metu.
VIDONORM nerekomenduojama vartoti žindymo metu. Atsižvelgiant gydymo svarbą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą ar nutraukti, arba susilaikyti nuo gydymo VIDONORM.
Nėštumas
Susiję su perindopriliu
AKF inhibitorių nerekomenduojama vartoti pirmojo nėštumo trimestro metu (žr. 4.4 skyrių). AKF inhibitorių negalima vartoti antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologiniai duomenys apie teratogeninio poveikio riziką po AKF inhibitorių ekspozicijos pirmojo nėštumo trimestro metu yra negalutiniai. Vis dėlto nedidelio rizikos padidėjimo paneigti negalima. Išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad ir toliau būtina gydyti AKF inhibitoriumi, planuojančioms pastoti pacientėms turi būti paskirtas kitoks antihipertenzinis gydymas, kurio saugumas nėštumo metu įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AKF inhibitoriais reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu reikia, pradėti kitokį gydymą.
Žinoma, kad AKF inhibitorių ekspozicija antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu gali daryti toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (žr. 5.3 skyrių).
Jeigu nuo antrojo nėštumo trimestro buvo AKF inhibitorių ekspozicija, rekomenduojama ultragarsu tikrinti inkstų funkciją ir kaukolės būklę.
Reikia atidžiai stebėti, ar motinų, kurios vartojo AKF inhibitorių, naujagimiams nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Susiję su amlodipinu
Amlodipino saugumas žmogui nėštumo metu nebuvo nustatytas.
Tyrimų su gyvūnais duomenimis, vartojant dideles vaistinio preparato dozes, pasireiškė toksinis poveikis reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).
Vaistinį preparatą vartoti nėštumo metu rekomenduojama tik tada, kai nėra kitų saugesnių gydymo būdų ir pati liga kelia didesnę riziką motinai ir vaisiui.
Žindymas
Susiję su perindopriliu
Nėra pakankamai informacijos apie perindoprilio vartojimą žindymo metu, todėl perindoprilio vartoti nerekomenduojama ir žindymo metu geriau skirti kitokį gydymą, kurio saugumas žindymo metu įrodytas, ypač kai žindomas naujagimis arba neišnešiotas kūdikis.
Susiję su amlodipinu
Nežinoma, ar amlodipino išsiskiria į motinos pieną. Panašūs dihidropiridinų tipo kalcio kanalų blokatoriai išsiskiria į motinos pieną.
Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo amlodipinu naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą ar nutraukti, arba susilaikyti nuo gydymo amlodipinu.
Vaisingumas
Buvo pranešta apie kai kurių kalcio kanalų blokatoriais gydomų vyrų spermatozoidų galvutės pokyčius. Nepakanka klinikinių duomenų, kad būtų galima nustatyti amlodipino įtaką vaisingumui. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu nustatytas nepageidaujamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
VIDONORM poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant ar valdant mechanizmus, reikia atsižvelgti į tai, kad kartais gali pasireikšti svaigulys arba nuovargis.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Gydant perindopriliu ar amlodipinu atskirai, buvo pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis, kuris sugrupuotas pagal MedDRA organų sistemų klases, naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus:
- labai dažnas (≥ 1/10);
- dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);
- nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100);
- retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000);
- labai retas (< 1/10 000);
- dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | |
Amlodipinas | Perindoprilis | ||
Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Nedažnas | Labai retas |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija, neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas |
Agranulocitozė ar pancitopenija (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | |
Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | |
Hemolizinė anemija pacientams, kuriems yra įgimta G‑6PDH stoka (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | |
Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | Labai retas | Dažnis nežinomas |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | Labai retas | - |
Hipoglikemija | - | Dažnis nežinomas | |
Hiperkalemija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas | |
Psichiniai sutrikimai | Nemiga | Nedažnas | - |
Nuotaikos pokyčiai (įskaitant nerimą) | Nedažnas | Nedažnas | |
Miego sutrikimai | - | Nedažnas | |
Minčių susipainiojimas | Retas | Labai retas | |
Depresija | Nedažnas |
| |
Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Dažnas | - |
Svaigulys | Dažnas | Dažnas | |
Galvos skausmas (ypač gydymo pradžioje) | Dažnas | Dažnas | |
Drebulys | Nedažnas | - | |
Hipestezija | Nedažnas | - | |
Parestezija | Nedažnas | Dažnas | |
Periferinė neuropatija | Labai retas | - | |
Sinkopė | Nedažnas | - | |
Disgeuzija | Nedažnas | Dažnas | |
Hipertonija | Labai retas |
| |
Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimai | Nedažnas | Dažnas |
Ausų ir labirintų sutrikimai | Spengimas ausyse | Nedažnas | Dažnas |
Galvos sukimasis | - | Dažnas | |
Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Dažnas | - |
Krūtinės angina | - | Labai retas | |
Miokardo infarktas, greičiausiai dėl pernelyg didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | |
Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas | |
Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Dažnas | - |
Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) | Nedažnas | Dažnas | |
Insultas, greičiausiai dėl pernelyg didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | |
Vaskulitas | Labai retas | Dažnis nežinomas | |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Nedažnas | Dažnas |
Kosulys | Labai retas | Dažnas | |
Bronchų spazmas | - | Nedažnas | |
Eozinofilinė pneumonija | - | Labai retas | |
Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | Labai retas | - |
Pilvo skausmas | Dažnas | Dažnas | |
Pykinimas | Dažnas | Dažnas | |
Vėmimas | Nedažnas | Dažnas | |
Dispepsija | Nedažnas | Dažnas | |
Žarnyno funkcijos pokyčiai (įskaitant viduriavimą ir vidurių užkietėjimą) | Nedažnas | - | |
Burnos džiūvimas | Nedažnas | Nedažnas | |
Viduriavimas | - | Dažnas | |
Vidurių užkietėjimas | - | Dažnas | |
Pankreatitas | Labai retas | Labai retas | |
Gastritas | Labai retas | - | |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Cholestazinė gelta | Labai retas | - |
Hepatitas (citolizinis arba cholestazinis) (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema, Kvinkės edema (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Nedažnas |
Daugiaformė eritema | Labai retas | Labai retas | |
Eksfoliacinis dermatitas | Labai retas | - | |
Stevens-Johnson sindromas | Labai retas | - | |
Padidėjęs jautrumas šviesai | Labai retas | - | |
Alopecija | Nedažnas | - | |
Purpura | Nedažnas | - | |
Odos spalvos pokyčiai | Nedažnas | - | |
Prakaitavimo sustiprėjimas | Nedažnas | Nedažnas | |
Niežulys | Nedažnas | Dažnas | |
Bėrimas | Nedažnas | Dažnas | |
Egzantema | Nedažnas | - | |
Dilgėlinė | Labai retas | Nedažnas | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas | - |
Mialgija | Nedažnas | - | |
Mėšlungis | Nedažnas | Dažnas | |
Nugaros skausmas | Nedažnas | - | |
Kulkšnių tinimas | Dažnas | - | |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas | Nedažnas | - |
Naktinis šlapinimasis | Nedažnas | - | |
Šlapinimosi padažnėjimas | Nedažnas | - | |
Inkstų funkcijos sutrikimas | - | Nedažnas | |
Ūminis inkstų nepakankamumas | - | Labai retas | |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas |
Ginekomastija | Nedažnas | - | |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | Dažnas | - |
Nuovargis | Dažnas | - | |
Skausmas krūtinėje | Nedažnas | - | |
Astenija | Nedažnas | Dažnas | |
Skausmas | Nedažnas | - | |
Bendrasis negalavimas | Nedažnas | - | |
Tyrimai | Kūno svorio padidėjimas | Nedažnas | - |
Kūno svorio sumažėjimas | Nedažnas | - | |
Kepenų fermentų suaktyvėjimas: ALT, AST (dažniausiai kartu su cholestaze) | Labai retas | Retas | |
Bilirubino koncentracijos serume padidėjimas | - | Retas | |
Kreatinino koncentracijos serume padidėjimas | - | Dažnis nežinomas | |
Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas | |
Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas | - | Labai retas | |
Hematokrito sumažėjimas | - | Labai retas |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9. Perdozavimas
Pranešimų apie VIDONORM perdozavimą žmonėms gauta nėra.
Duomenys apie tyčinį amlodipino perdozavimą žmonėms yra riboti. Smarkiai perdozavus, gali pernelyg išsiplėsti periferinės kraujagyslės, dėl to gali pasireikšti refleksinė tachikardija ir greičiausiai ilgalaikė sisteminė hipotenzija Gauta pranešimų apie žymią ir, greičiausiai, ilgalaikę sisteminę hipotenziją, įskaitant šoką, lėmusį mirtį. Perdozavimo amlodipinu metu, pasireiškus kliniškai reikšmingai hipotenzijai, reikalinga aktyvi pagalba širdies ir kraujagyslių sistemai, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos stebėjimą, galūnių pakėlimą ir cirkuliuojančio skysčio tūrio bei šlapimo išsiskyrimo stebėjimą. Norint atstatyti kraujagyslių tonusą ir arterinį kraujospūdį, kai kontraindikacijų nėra, gali būti naudinga skirti kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų. Į veną suleistas kalcio gliukonatas šalina kalcio kanalų blokados sukeliamą poveikį. Tam tikrais atvejais gali būti veiksmingas skrandžio plovimas. Sveikiems savanoriams praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms po 10 mg amlodipino pavartojimo, išgėrus aktyvintosios anglies, amlodipino absorbcijos greitis sumažėjo.
Kadangi daug amlodipino prisijungia prie kraujo baltymų, dializė greičiausiai būtų neveiksminga.
Duomenų apie perindoprilio perdozavimą žmogui yra nedaug. Su AKF inhibitorių perdozavimu susiję simptomai gali būti hipotenzija, kraujo apytakos šokas, elektrolitų sutrikimai, inkstų nepakankamumas, hiperventiliacija, tachikardija, palpitacijos, bradikardija, svaigulys, nerimas ir kosulys. Perdozavimo atveju rekomenduojama skirti fiziologinio tirpalo infuziją į veną. Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti į šoko poziciją. Jeigu galima, reikia apsvarstyti angiotenzino II infuzijos ir (arba) katecholaminų skyrimą į veną. Perindoprilį galima pašalinti iš sisteminės kraujotakos atliekant hemodializę (žr. 4.4 skyrių). Gydymui atsparios bradikardijos atveju turi būti skiriama širdies stimuliacija. Reikia nepertraukiamai stebėti gyvybinius požymius, elektrolitų ir kreatinino koncentracijas serume.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – AKF inhibitoriai ir kalcio kanalų blokatoriai, ATC kodas – C09BB04.
Perindoprilis
Perindoprilis yra fermento, angiotenziną I verčiančio angiotenzinu II (angiotenziną konvertuojančio fermento AKF), inhibitorius. Konvertuojantis fermentas, arba kinazė, yra egzopeptidazė, dėl kurios angiotenzinas I virsta vazokonstrikciniu angiotenzinu II, taip pat vazodilatatorius bradikininas suyra į neaktyvų heptapeptidą. Dėl AKF slopinimo kraujo plazmoje sumažėja angiotenzino II, dėl to padidėja plazmos renino aktyvumas (slopinant neigiamą renino atsipalaidavimo grįžtamąjį ryšį) ir sumažėja aldosterono išskyrimas. Kadangi AKF inaktyvina bradikininą, dėl AKF slopinimo taip pat padidėja cirkuliuojančių bei vietinių kalikreino ir kininų sistemų aktyvumas (taip pat dėl to aktyvinama prostaglandinų sistema). Gali būti, kad šis mechanizmas prisideda prie kraujospūdį mažinančio AKF inhibitorių poveikio ir yra iš dalies atsakingas už kai kuriuos AKF inhibitorių nepageidaujamo poveikio reiškinius (pvz., kosulį).
Perindoprilis veikia per savo veiklųjį metabolitą perindoprilatą. Kiti metabolitai in vitro AKF aktyvumo neslopina.
Hipertenzija
Perindoprilis yra aktyvus esant visiems hipertenzijos laipsniams: lengvam, vidutiniam, sunkiam; jis sumažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį tiek gulint aukštielninkam, tiek stovint.
Perindoprilis sumažina periferinių kraujagyslių pasipriešinimą, dėl to sumažėja kraujospūdis. Dėl šio poveikio padidėja periferinė kraujotaka, o širdies susitraukimų dažniui įtakos nėra.
Paprastai padidėja kraujotaka per inkstus, o glomerulų filtracijos greitis (GFG) išlieka nepakitęs.
Maksimalus antihipertenzinis poveikis pasiekiamas po 4–6 valandų nuo vienos dozės suvartojimo ir išlieka mažiausiai 24 valandas: mažiausias poveikis sudaro maždaug 87–100 % didžiausio poveikio.
Kraujospūdis nukrenta greitai. Reaguojantiems į vaistą pacientams kraujospūdis, vaistą vartojant, sunormalėja po mėnesio ir šis poveikis išlieka, tachifilaksija neatsiranda.
Gydymo nutraukimas nesukelia rikošeto fenomeno.
Perindoprilis mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Patvirtinta, kad žmogaus organizme perindoprilis turi vazodilatacinių savybių. Jis didina didžiųjų arterijų elastingumą ir sumažina mažųjų arterijų vidurinio dangalo ir spindžio proporciją.
Pacientai, sergantys stabilia vainikinių arterijų liga
Buvo atliktas daugiacentris, tarptautinis, atsitiktinės atrankos, dvigubo kodavimo, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas EUROPA, kuris tęsėsi 4 metus.
12 218 pacientų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus, buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: pirmoji pacientų grupė vartojo perindoprilio tert-butilaminą (kuris atitinka 10 mg perindoprilio arginino) (n = 6110), antroji pacientų grupė gavo placebą (n = 6108).
Tyrime dalyvavę pacientai sirgo vainikinių arterijų liga be klinikinių širdies nepakankamumo požymių. Iš viso 90 % pacientų anksčiau buvo patyrę miokardo infarktą ir (arba) jiems buvo atlikta vainikinių kraujagyslių revaskuliarizacija. Didžioji dalis pacientų vartojo ne tik tiriamąjį preparatą, bet gavo ir įprastinį gydymą, įskaitant trombocitų agregacijos inhibitorius, lipidus mažinančius preparatus ir beta adrenoblokatorius.
Pagrindinį veiksmingumo kriterijų sudarė mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nemirtinas miokardo infarktas ir (arba) širdies sustojimas su sėkmingu atgaivinimu. Gydant 8 mg perindoprilio tert-butilamino (atitinkančio 10 mg perindoprilio arginino) vieną kartą per parą, pagrindinis vertinimo kriterijus reikšmingai absoliučiai sumažėjo 1,9 % (santykinis rizikos sumažėjimas (RRR) 20 %, 95 %PI [9,4; 28,6] – p<0,001).
Pacientams, kurie buvo sirgę miokardo infarktu ir (arba) kuriems buvo atlikta revaskuliarizacija, palyginti su placebą vartojančiais pacientais, buvo nustatytas absoliutus pagrindinio vertinimo kriterijaus sumažėjimas 2,2 %, kuris atitinka 22,4 % RRR (95 %PI [12,0; 31,6] – p<0,001).
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Amlodipinas
Amlodipinas yra dihidropiridino grupės kalcio jonų įtekėjimo inhibitorius (lėtųjų kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas) ir slopina transmembraninį kalcio jonų įtekėjimą širdies ir kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse.
Antihipertenzinio amlodipino veikimo mechanizmas vyksta dėl jo tiesioginio atpalaiduojamojo poveikio kraujagyslių lygiesiems raumenims. Tikslus mechanizmas, kuriuo amlodipinas sušvelnina anginos simptomus, nėra tiksliai apibrėžtas, tačiau amlodipinas sumažina bendrą išemiją šiais dviem veikimo būdais:
- amlodipinas išplečia periferines arterioles, tuo būdu sumažina bendrą periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), prieš kurį dirba širdis. Kadangi širdies susitraukimų dažnis išlieka stabilus, dėl tokio širdies nukrovimo sumažėja miokardo energijos suvartojimas ir deguonies poreikiai;
- tikriausiai dar amlodipinas išplečia pagrindines vainikines arterijas ir vainikines arterioles, tiek normaliose, tiek išeminėse srityse. Dėl šio išplėtimo padidėja deguonies pristatymas į miokardą pacientams, kuriems yra vainikinių arterijų spazmas (Prinzmetal, arba variantinė, angina).
Pacientams, sergantiems hipertenzija, vaistinio preparato vartojimas vieną kartą per parą 24 valandų laikotarpiui užtikrina kliniškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą gulint aukštielninkam ir stovint. Dėl lėtos veikimo pradžios ūminė hipotenzija nėra būdinga vartojant amlodipiną.
Pacientams, sergantiems krūtinės angina, amlodipino vartojimas vieną kartą per parą padidina bendrąjį fizinio krūvio laiką, laikotarpį iki anginos priepuolio pradžios ir laiką iki ST segmento nusileidimo 1 mm, sumažina anginos priepuolių dažnį ir glicerolio trinitrato tablečių suvartojimą.
Amlodipinas nėra susijęs su kokiais nors nepageidaujamais metaboliniais reiškiniais ar plazmos lipidų pokyčiais ir tinka vartoti pacientams, sergantiems astma, diabetu ir podagra.
Vartojimas pacientams, sergantiems išemine širdies liga (IŠL)
1 lentelė. Kliniškai reikšmingų baigčių dažnis CAMELOT tyrime | |||||
Kardiovaskulinių reiškinių dažnis Nr. (%) | Amlodipinas palyginti su placebu | ||||
Baigtys | Amlodipinas | Placebas | Enalaprilis | Santykinė rizika (95% PI) | p-reikšmė |
Svarbiausioji vertinamoji baigtis | |||||
Nepageidaujami kardiovaskuliniai reiškiniai | 110 (16.6) | 151 (23.1) | 136 (20.2) | 0.69 (0.54-0.88) | 0.003 |
Atskiros sudedamosios dalys | |||||
Vainikinių kraujagyslių revaskuliarizacija | 78 (11.8) | 103 (15.7) | 95 (14.1) | 0.73 (0.54-0.98) | 0.03 |
Gydymas ligoninėje dėl anginos | 51 (7.7) | 84 (12.8) | 86 (12.8) | 0.58 (0.41-0.82) | 0.002 |
Nemirtinas MI | 14 (2.1) | 19 (2.9) | 11 (1.6) | 0.73 (0.37-1.46) | 0.37 |
Insultas arba PSIP | 6 (0.9) | 12 (1.8) | 8 (1.2) | 0.50 (0.19-1.32) | 0.15 |
Kardiovaskulinė mirtis | 5 (0.8) | 2 (0.3) | 5 (0.7) | 2.46 (0.48-12.7) | 0.27 |
Gydymas ligoninėje dėl SŠN | 3 (0.5) | 5 (0.8) | 4 (0.6) | 0.59 (0.14-2.47) | 0.46 |
Gaivintas širdies sustojimas | 0 | 4 (0.6) | 1 (0.1) | NA | 0.04 |
Pirmą kartą diagnozuota periferinių kraujagyslių liga | 5 (0.8) | 2 (0.3) | 8 (1.2) | 2.6 (0.50-13.4) | 0.24 |
Santrumpos: SŠN – stazinis širdies nepakankamumas, PI – pasikliautinasis intervalas, MI – miokardo infarktas, PSIP – praeinantysis smegenų išemijos priepuolis.
Amlodipino veiksmingumas saugant nuo klinikinių reiškinių pacientus, sergančius išemine širdies liga (IŠL), buvo įvertintas nepriklausomo keliuose centruose atlikto atsitiktinių imčių dvigubai aklo placebo kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo 1997 pacientai (amlodipino įtakos mažinant trombozės reiškinių dažnį palyginimas su enalaprilio poveikiu – angl., Comparison of Amlodipine vs Enalapril to Limit Occurrences of Thrombosis [CAMELOT]. Iš šių pacientų 663 pacientai vartojo 5-10 mg amlodipino dozę, 673 pacientai vartojo 10-20 mg enalaprilio dozę, ir 655 – placebą 2 metus kartu taikant įprastą gydymą statinais, beta adrenoreceptorių blokatoriais, diuretikais ir acetilsalicilo rūgštimi. Svarbiausi veiksmingumo vertinimo rezultatai pateikti 1 lentelėje. Gauti duomenys rodo, kad gydymas amlodipinu buvo susijęs su retesniu gydymu ligoninėje dėl krūtinės anginos ir revaskuliarizacijos procedūromis pacientams, sergantiems IŠL.
Vartojimas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu:
Atliekant hemodinamikos tyrimo bei klinikinio tyrimo, kurio metu buvo nustatinėtas pacientų, sergančių II-IV funkcinės klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumu, fizinio krūvio toleravimas, duomenimis, amlodipinas nesukėlė kliniškai reikšmingo pasunkėjimo, t.y. nesumažino fizinio krūvio toleravimo, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos bei nesunkino klinikinių simptomų.
Placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo (PRAISE), kurio metu buvo įvertinti pacientai, sergantys III-IV funkcinės klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumu ir vartojantys digoksino, diuretikų bei AKF inhibitorių, duomenimis, širdies nepakankamumu sergantiems pacientams amlodipinas nedidina mirštamumo rizikos bei bendros mirštamumo ir ligotumo rizikos.
Tolesnio ilgalaikio, placebu kontroliuojamo tyrimo (PRAISE 2) metu nustatyta, kad amlodipinas nedaro įtakos ligonių, sergančių III-IV funkcinės klasės širdies nepakankamumu be klinikinių simptomų ar objektyvių duomenų, būdingų išeminei širdies ligai, ir pastoviomis dozėmis vartojančių digoksino, diuretikų bei AKF inhibitorių, mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Toje pačioje tiriamųjų grupėje amlodipino vartojantiems ligoniams dažniau pasireiškė plaučių edema.
Gydymo, saugančio nuo širdies priepuolio, tyrimas (ALLHAT)
Siekiant palyginti su gydymu naujesniais vaistais: amlodipiną po 2,5–10 mg/p. (kalcio kanalų blokatorius) arba lizinoprilį (AKF inhibitorius) po 10–40 mg/p., kaip pirmo pasirinkimo vaistus, lyginant su tiazidiniu diuretiku, chlortalidonu po 12,5–25 mg/p. (esant lengvai ar vidutinio sunkumo arterinei hipertenzijai), buvo atliktas atsitiktinės atrankos dvigubai koduotas sergamumo ir mirštamumo tyrimas, pavadintas „Antihipertenzinis ir lipidų kiekį mažinantis gydymas, kuriuo siekiama išvengti širdies priepuolio“ (angl., the Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial - ALLHAT).
Iš viso atsitiktinų imčių būdu buvo atrinkti 33 357 pacientai, sergantys arterine hipertenzija ir esantys 55 metų amžiaus ar vyresni. Jie buvo stebimi vidutiniškai 4,9 metų. Pacientai turėjo mažiausiai po vieną papildomą rizikos veiksnį KŠL, įskaitant anksčiau buvusį miokardo infarktą ar insultą, įvykusį prieš >6 mėnesius iki patenkant į tyrimą, arba dokumentuotą kitą smegenų kraujotakos ligą (iš viso 51,5 %), II tipo cukrinį diabetą (36,1 %), DTL-C <35 mg/dl (11,6 %), kairiojo skilvelio hipertrofiją, diagnozuotą elektrokardiograma ar echokardiografija (20,9 %), cigarečių rūkymą (21,9 %).
Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo mirtina KŠL ar nemirtinas miokardo infarktas. Vertinant pagrindinį kriterijų, reikšmingo skirtumo tarp amlodipiną vartojusių pacientų ir vartojusių chlortalidoną nebuvo: RR 0,98 95 % PI (0,90–1,07) p = 0,65. Vertinant antrinius kriterijus, širdies nepakankamumo dažnis (kombinuotų širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimo kriterijų derinio komponentas) tarp amlodipinu gydytų pacientų buvo reikšmingai didesnis nei tarp chlortalidonu gydytų pacientų (10,2 %, lyginant su 7,7 %, RR 1,38, 95 %PI [1,25–1,52] p <0,001). Tačiau reikšmingo skirtumo, vertinant amlodipinu gydytų pacientų ir chlortalidonu gydytų pacientų mirštamumą dėl visų šių išvardytų priežasčių, nebuvo: RR 0,96 95 %PI [0,89–1,02] p = 0,20.
Vaikų populiacija
Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti VIDONORM tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis hipertenzijai ir (arba) stabiliai vainikinių arterijų ligai gydyti (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).
5.2. Farmakokinetinės savybės
Vartojant VIDONORM, perindoprilio ir amlodipino absorbcijos greitis ir mastas reikšmingai nesiskiria nuo perindoprilio ir amlodipino absorbcijos greičio ir masto vartojant atskirų veikliųjų medžiagų tabletes.
Perindoprilis
Išgertas perindoprilis greitai absorbuojamas, didžiausia jo koncentracija pasiekiama per 1 valandą. Perindoprilio pusinės eliminacijos periodas iš plazmos trunka 1 valandą.
Perindoprilis yra provaistas. 27 % išgertos perindoprilio dozės pasiekia kraujotaką veikliojo metabolito perindoprilato pavidalu. Be veikliojo perindoprilato, iš perindoprilio susidaro dar penki metabolitai, kurie visi yra neaktyvūs. Didžiausia perindoprilato koncentracija serume pasiekiama per 3‑4 valandas.
Kartu vartojamas maistas mažina perindoprilio virtimą perindoprilatu, taigi ir biologinį prieinamumą, todėl perindoprilį reikia vartoti per burną vieną kartą per parą ryte prieš valgį.
Nustatyta, kad perindoprilio dozę su ekspozicija plazmoje sieja tiesinė priklausomybė.
Nesujungto perindoprilato pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,2 l/kg. 20 % perindoprilato prisijungia prie plazmos baltymų, daugiausia prie angiotenziną konvertuojančio fermento, bet tai priklauso nuo koncentracijos. Perindoprilatas eliminuojamas į šlapimą, laisvos frakcijos galutinės pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 17 valandų, todėl pusiausvyros apykaita pasiekiama per 4 paras.
Iš senyvų žmonių ir pacientų, kuriems yra širdies arba inkstų nepakankamumas, organizmo perindoprilatas šalinamas lėčiau (žr. 4.2 skyrių). Todėl įprastai stebint pacientą, reikia dažnai matuoti kreatinino ir kalio koncentracijas serume.
Perindoprilato klirensas dializės metu yra 70 ml/min.
Pacientų, sergančių ciroze, organizme perindoprilio kinetika pakinta: nepakitusios molekulės klirensas per kepenis sumažėja perpus. Vis dėlto susidariusio perindoprilato kiekis nepakinta, todėl vaistinio preparato dozės keisti nereikia (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Amlodipinas
Išgėrus gydomąją vaistinio preparato dozę, amlodipinas lengvai absorbuojamas, didžiausia jo koncentracija pasiekiama per 6 -12 valandų po dozės išgėrimo. Absoliutus biologinis prieinamumas yra nuo 64 iki 80 %. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg. Maistas įtakos biologiniam prieinamumui neturi. Tyrimais in vitro nustatyta, kad maždaug 97,5 % kraujyje esančio amlodipino būna susijungusio su plazmos baltymais.
Galutinis pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 35‑50 valandų, todėl vaistinį preparatą galima vartoti vieną kartą per parą.
Didelė dalis amlodipino metabolizuojama kepenyse į neveiklius metabolitus. Maždaug 60 % suvartotos dozės šalinama su šlapimu, 10 % – nepakitusio amlodipino pavidalu.
Vartojimas senyviems pacientams. Laikotarpis, per kurį buvo pasiektos didžiausios koncentracijos senyvų žmonių plazmoje, buvo panašios į jaunesnių tiriamųjų. Pastebėtos amlodipino klirenso senyvų žmonių organizme mažėjimo tendencijos, todėl didėja AUC ir ilgėja pusinės eliminacijos periodas. Senyviems pacientams rekomenduojamas toks pat dozavimo planas, tačiau dozę didinti reikia atsargiai.
Vartojimas pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Žr. 4.2 skyriuje.
Vartojimas pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas. Klinikinių tyrimų duomenys apie amlodipino vartojimą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, yra labai riboti. Amlodipino klirensas iš pacientų, kuriems yra kepenų nepakankamumas, organizmo sumažėjo, dėl to pailgėjo pusinės eliminacijos periodas ir maždaug 40-60% padidėjo AUC.
5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Perindoprilis
Kartotinių dozių toksiškumo tyrimo (su žiurkėmis ir beždžionėmis) duomenimis, organas taikinys yra inkstai, kuriuose atsiranda grįžtama pažaida.
Mutageninio poveikio tyrimuose in vitro ar in vivo nepastebėta.
Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai (su žiurkėmis, pelėmis, triušiais ir beždžionėmis) embriotoksinio ar teratogeninio poveikio požymių neparodė. Vis dėlto nustatyta, kad angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių grupės vaistiniai preparatai sukelia nepageidaujamą poveikį vaisiaus vystymuisi nėštumo pabaigoje, tai lėmė graužikų ir triušių vaisių žūtį ir apsigimimus: inkstų pažaidą bei perinatalinio ir postnatalinio mirtingumo padidėjimą.
Ilgalaikiuose tyrimuose su žiurkėmis ir pelėmis kancerogeninio poveikio nepastebėta.
Amlodipinas
Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis parodė vėlesnį atsivedimo laiką, atsivedimo pailgėjimą ir jauniklių išgyvenamumo sumažėjimą vartojant 50 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiavus mg/kg, dozes.
Poveikio žiurkių, gydytų iki 10 mg/kg amlodipino dozėmis (8 kartus* didesnėmis už didžiausią rekomenduojamą gydomąją 10 mg dozę žmogui, apskaičiavus pagal mg/m2) per parą (patinai 64 paras ir patelės 14 parų prieš poravimąsi), vislumui nebuvo. Kito tyrimo su žiurkėmis, kurio metu žiurkių patinai 30 parų buvo gydyti amlodipino besilato doze, panašia į vartojamą žmogui, apskaičiavus pagal mg/kg, buvo išmatuotos sumažėjusios folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos plazmoje ir spermos tankio bei subrendusių spermatozoidų ir Sertoli ląstelių kiekio sumažėjimas.
Žiurkėms ir pelėms, dvejus metus su ėdalu vartojusioms 0,5 mg/kg, 1,25 mg/kg ar 2,5 mg/kg amlodipino paros dozes, kancerogeninio poveikio nebuvo pastebėta. Didžiausia vartota dozė (ši dozė pelėms, panašiai kaip ir žiurkėms, buvo 2 kartus* didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg klinikinę dozę, apskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus) buvo artima didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.
Mutageninio poveikio tyrimai su vaistiniu preparatu susijusio poveikio nei genų, nei chromosomų lygmenyje nerodė.
* Kai paciento kūno masė 50 kg
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas
Mikrokristalinė celiuliozė
Polakrilino kalio druska
Koloidinis hidrofobinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
6.2. Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3. Tinkamumo laikas
2 metai
6.4. Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių temperatūrinių laikymo sąlygų nereikia.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys
30 ir 90 tablečių PA/Al/PVC/Al lizdinėse plokštelėse ir kartono dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Diuranas iš savo draugo gydytojo gavo laišką. Gydytojo braižas buvo toks baisus, kad
Diuranas negalėjo įskaityti nė žodžio. Prisiminęs, kad vaistininkai sugeba įskaityti pačius neįskaitomiausius braižus, nuėjo į artimiausią vaistinę ir padavė laišką. Vaistininkas pasižiūrėjo, paėmė nuo lentynos buteliuką mikstūros ir tarė:
- Aštuoni frankai, mesjė.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?