Ceftriaxone MIP [Ceftriaxone IPP]

Tarptautinis pavadinimas	Ceftriaksonas
Vaisto stiprumas	1g
Vaisto forma	milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	leisti į raumenis, į veną
Registracijos numeris	LT/1/13/3226
Registratorius	MIP Pharma GmbH, Vokietija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2013.02.28
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ceftriaxone MIP 1 g milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Ceftriaxone MIP 1 g milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui:

Kiekviename flakone yra ceftriaksono natrio druskos, atitinkančios 1000 mg ceftriaksono.

Kiekviename flakone yra 83 mg (3,6 mmol) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

1 g: milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.

Balti arba gelsvi kristaliniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ceftriaxone MIP skirtas gydyti tokias suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius (nuo gimimo), infekcines ligas:

bakterinį meningitą;

visuomenėje įgytą pneumoniją;

hospitalinę pneumoniją;

ūminį vidurinės ausies uždegimą;

intraabdominalines infekcijas;

komplikuotas šlapimo takų infekcijas (įskaitant pielonefritą);

kaulų ir sąnarių infekcijas;

komplikuotas odos ir poodinių audinių infekcijas;

gonorėją;

sifilį;

bakterinį endokarditą.

Ceftriaxone MIP gali būti vartojamas:

suaugusiųjų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimui gydyti;

suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius nuo 15-tos gyvenimo paros, diseminuotai Laimo boreliozei (ankstyvosios (II stadija) ar vėlyvosios (III stadija) gydyti;

operacijos srities infekcijų profilaktikai prieš operaciją;

gydant karščiuojančius pacientus, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija;

gydant pacientus, kuriems yra bakteriemija, susijusi (ar įtariama, kad yra susijusi) su bet kuria iš anksčiau nurodytų infekcijų.

Ceftriaxone MIP turi būti vartojamas kartu su kitais antibakteriniais vaistiniais preparatais, jei galima ligą sukėlusių bakterijų padermė nepatenka į vaisto poveikio spektrą (žr. 4.4 skyrių).

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Dozė priklauso nuo infekcijos sunkumo, jautrumo, lokalizacijos bei tipo ir nuo paciento amžiaus bei kepenų ir inkstų funkcijos.

Toliau pateikiamose lentelėse rekomenduojamos dozės yra įprastai rekomenduojamos dozės esant šioms indikacijoms. Itin sunkiais atvejais turėtų būti skiriama didesnė rekomenduojama dozė.

Suaugusieji ir vyresni nei 12 metų vaikai, sveriantys 50 kg arba daugiau

Ceftriaksono dozavimas*	Dažnis**	Indikacijos
1-2 g	Kartą per parą	Visuomenėje įgyta pneumonija
		Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas
		Intraabdominalinės infekcijos
		Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą)
2 g	Kartą per parą	Hospitalinė pneumonija
		Komplikuotos odos ir poodinių audinių infekcijos
		Kaulų ir sąnarių infekcijos
2-4 g	Kartą per parą	Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, gydymas, kai įtariama, kad karščiavimą sukėlė bakterinė infekcija
		Bakterinis endokarditas
		Bakterinis meningitas

* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.

** Galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).

Indikacijos suaugusiesiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, kuriems reikia specialaus dozavimo plano:

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Gali būti skiriama viena Ceftriaxone MIP 1-2 g dozė į raumenis. Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai pacientas sunkiai serga arba ankstesnis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone MIP gali būti veiksmingas skiriant 1-2 g paros dozę 3 dienas į raumenis.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

2 g vienkartinė dozė prieš operaciją

Gonorėja

500 mg vienkartinė dozė į raumenis.

Sifilis

Įprastai rekomenduojamos dozės yra 500 mg-1 g kartą per parą, didinama iki 2 g kartą per parą esant neurosifiliui, 10-14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])

2 g kartą per parą 14-21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Vaikų populiacija

Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantys mažiau nei 50 kg)

Vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, turėtų būti skiriama įprastinė suaugusiųjų dozė.

Ceftriaksono dozavimas*	Dažnumas**	Indikacijos
50-80 mg/kg	Kartą per parą	Intraabdominalinės infekcijos
		Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą)
		Visuomenėje įgyta pneumonija
		Hospitalinė pneumonija
50-100 mg/kg (iki 4 g)	Kartą per parą	Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcijos
		Kaulų ir sąnarių infekcijos
		Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija, gydymas
80-100 mg/kg (iki 4 g)	Kartą per parą	Bakterinis meningitas
100 mg/kg (iki 4 g)	Kartą per parą	Bakterinis endokarditas

* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.

** Galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).

Indikacijos naujagimiams, kūdikiams ir vaikams (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantiems mažiau nei 50 kg), kuriems reikia specialaus dozavimo plano:

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė 50 mg/kg Ceftriaxone MIP dozė. Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai vaikas sunkiai serga arba pradinis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone MIP gali būti efektyvus skiriant 50 mg/kg paros dozę 3 dienas į raumenis.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

50-80 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.

Sifilis

Įprastai rekomenduojamos dozės yra 75-100 mg/kg (iki 4 g) kartą per parą 10-14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])

50-80 mg/kg kartą per parą 14-21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Naujagimiai (0-14-os parų amžiaus)

Ceftriaxone MIP yra kontraindikuotinas neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius).

Ceftriaksono dozavimas*	Dažnumas	Indikacijos
20-50 mg/kg	Kartą per parą	Intraabdominalinės infekcijos
		Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcijos
		Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą)
		Visuomenėje įgyta pneumonija
		Hospitalinė pneumonija
		Kaulų ir sąnarių infekcijos
		Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija, gydymas
		Sunkios virškinamojo trakto infekcijos, sukeltos Shigella ir Salmonella
50 mg/kg	Kartą per parą	Bakterinis meningitas
		Bakterinis endokarditas

* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.

Didžiausios paros dozės 50 mg/kg viršyti negalima.

Indikacijos naujagimiams (0-14-os parų amžiaus), kuriems reikia specialaus dozavimo plano:

Ūminis vidurinės ausies uždegimas

Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė Ceftriaxone MIP 50 mg/kg dozė.

Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją

20-50 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.

Sifilis

Įprastinė dozė yra 50 mg/kg kartą per parą 10-14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė kinta pagal ligos eigą. Paprastai ceftriaksonu gydoma ne trumpiau kaip 48-72 val. po to, kai kūno temperatūra tampa normali ir atsiranda bakterijų išnaikinimo požymių.

Senyviems pacientams

Senyvo amžiaus pacientams vaistą rekomenduojama dozuoti taip pat, kaip ir jaunesniems suaugusiems žmonėms, jei inkstų ir kepenų funkcijos yra patenkinamos.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Remiantis galimais duomenimis, pacientams, kuriems yra lengvo ar vidutinio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas, bet nesutrikusi inkstų funkcija, ceftriaksono dozės koreguoti nereikia.

Tyrimų duomenų apie pacientus su sunkaus laipsnio kepenų funkcijos sutrikimu nėra (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija, bet nesutrikusi kepenų funkcija, ceftriaksono dozės mažinti nereikia. Tačiau jei yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas (kreatinino klirensas < 10 ml/min), ceftriaksono dozė neturi viršyti 2 g.

Pacientams, kuriems atliekama dializė, po dializės vartoti papildomą ceftriaksono dozę nebūtina. Ceftriaksonas nepašalinamas peritoninės ar hemodializės metu. Dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.

Sunkus kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas

Jeigu yra sunkus inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.

Vartojimo metodas

Ceftriaxone MIP gali būti per mažiausiai 30 minučių sulašinamas į veną (geriausias būdas) arba lėtai, per 5 minutes, suleidžiamas į veną arba gilia injekcija sušvirkščiamas į raumenis. Į veną leisti reikia su pertrūkiais 5 minutes, geriau į didesnes venas. 50 mg/kg ar didesnės dozės į veną kūdikiams ir vaikams iki 12-os metų amžiaus turi būti skiriamos infuzijomis. Siekiant sumažinti galimą bilirubininės encefalopatijos riziką, naujagimiams dozės į veną turėtų būti skiriamos 60 minučių trukmės infuzijomis (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Injekciją į raumenis reikia švirkšti giliai į santykinai didelio raumens pilvelį, į vieną vietą galima sušvirkšti ne daugiau kaip 1 g. Švirkštimo į raumenis metodą reikia turėti omenyje, kai pacientui sulašinti į veną neįmanoma ar mažiau tinka. Didesnes nei 2 g dozes reikia vartoti į veną.

Jeigu kaip tirpiklis naudojamas lidokainas, gauto tirpalo niekada negalima vartoti į veną (žr. 4.3 skyrių). Turėtų būti vadovaujamasi lidokaino produkto savybių santraukoje esančia informacija.

Dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susiformavimo rizikos ceftriaksono negalima vartoti naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), jei jiems reikalingas gydymas į veną skiriamais tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, įskaitant nuolatines infuzijas, sudėtyje turinčias kalcio, pvz., parenterinis maitinimas (žr. 4.3 skyrių).

Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio arba Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl negalima maišyti arba tuo pačiu metu vartoti ceftriaksono ir tirpalų, kurių sudėtyje yra kalcio (žr. 4.3, 4.4 ir 6.2 skyrius).

Chirurginio pjūvio infekcijų profilaktikai prieš operaciją ceftriaksonas turi būti vartojamas likus 30-90 min. iki operacijos.

Instrukcijų apie vaistinio preparato skiedimą prieš vartojimą ieškokite 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ceftriaksonui arba kitiems cefalosporinams.

Anksčiau buvusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija) bet kuriam kitam beta laktamo grupės antibakteriniam vaistiniam preparatui (penicilinams, monobaktamams ir karbapenemams).

Ceftriaksono vartoti negalima:

Neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius)*.

Išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus):

• kuriems yra hiperbilirubinemija, gelta, hipoalbuminemija ar acidozė, nes esant šioms būklėms bilirubinas gali sunkiau sudaryti junginius su kitomis medžiagomis*;
• jei jiems reikalingas (ar prognozuojama, kad bus reikalingas) gydymas kalcio preparatais į veną ar infuzijomis, kurių sudėtyje yra kalcio (dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizikos) (žr. 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).

* Tyrimų in vitro duomenimis, ceftriaksonas gali išstumti bilirubiną iš jo jungimosi su serumo albuminais sričių, todėl minėtiems pacientams galima bilirubininės encefalopatijos rizika.

Naudojant lidokainą kaip tirpiklį prieš ceftriaksono injekciją į raumenis turi būti įsitikinta, ar nėra kontraindikacijų lidokainui (žr. 4.4 skyrių). Žr. informaciją lidokaino preparato charakteristikų santraukoje, ypač kontraindikacijas.

Ceftriaksono tirpalų, kurių sudėtyje yra lidokaino, niekada negalima vartoti į veną.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Kaip ir vartojant bet kuriuos beta laktaminius antimikrobinius vaistinius preparatus, buvo gauta pranešimų apie sunkias ir retais atvejais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas dėl vaistinio preparato vartojimo (žr. 4.8 skyrių). Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos atveju privaloma nedelsiant nutraukti gydymą ceftriaksonu ir imtis atitinkamų skubios pagalbos priemonių. Prieš pradedant gydymą reikia įsitikinti, ar anksčiau nebuvo sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos ceftriaksonui, kitiems cefalosporinams ar bet kokiems kitiems beta laktaminiams vaistiniams preparatams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvę nesunkių padidėjusio jautrumo reakcijų kitiems beta laktaminiams preparatams, ceftriaksonas turėtų būti skiriamas atsargiai.

Buvo gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (Stivenso ir Džonsono sindromas arba Lajelio sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė), tačiau šių reiškinių dažnis nežinomas (žr. 4.8 skyrių).

Sąveika su kalcio turinčiais preparatais

Yra aprašyta mirtinų reakcijų, susijusių su kalcio ceftriaksono druskų nuosėdomis plaučiuose ir inkstuose jaunesniems kaip 1 mėnesio neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams. Mažiausiai vienam iš jų buvo skirta ceftriaksono ir kalcio skirtingu metu ir skirtingais intraveninės sistemos vamzdeliais. Remiantis galimais mokslinių tyrimų duomenimis, nėra duomenų apie patvirtintą nuosėdų susidarymą kraujagyslėse pacientams (išskyrus naujagimius), kurie buvo gydomi ceftriaksonu ir kalcio turinčiais tirpalais ar bet kokiais kitais kalcio turinčiais vaistiniais preparatais. Tyrimų in vitro duomenimis, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, naujagimiams buvo padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika.

Skiriant bet kokio amžiaus pacientams, ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su bet kokiais į veną vartojamais kalcio turinčiais tirpalais, net skirtingais infuzijų vamzdeliais ar skirtingose infuzijos vietose. Tačiau vyresniems nei 28-ių parų amžiaus pacientams ceftriaksono ir kalcio turinčių tirpalų galima skirti vieną po kito, jei infuzijos vamzdeliai naudojami skirtingose kūno vietose arba jei infuzijos vamzdeliai yra pakeičiami ar tarp infuzijų kruopščiai praplaunami fiziologiniu tirpalu, kad būtų išvengta nuosėdų susidarymo. Gydant pacientus, kuriems reikia nuolatinės kalcio turinčios visiško parenterinio maitinimo (TPN) infuzijos, sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti alternatyvaus antibakterinio gydymo taikymą, kuris nekeltų panašios nuosėdų formavimosi rizikos. Jei ceftriaksono vartojimas yra būtinas nuolatinį maitinimą gaunantiems pacientams, visiško parenterinio maitinimo tirpalai ir ceftriaksonas gali būti vartojami vienu metu, tačiau skirtingais infuzijos vamzdeliais skirtingose kūno vietose. Kitu atveju, ceftriaksono infuzijos metu visiško parenterinio maitinimo tirpalas turi būti neskiriamas ir tarp skirtingų tirpalų skyrimo turi būti praplaunami infuzijos vamzdeliai (žr. 4.3, 4.8, 5.2 ir 6.2 skyrius).

Vaikų populiacija

Ceftriaxone MIP saugumas ir veiksmingumas naujagimiams, kūdikiams ir vaikams buvo patvirtintas vartojant dozėmis, kurios nurodytos skyriuje „Dozavimas ir vartojimo būdas“ (žr. 4.2 skyrių). Tyrimų duomenimis, ceftriaksonas, kaip ir kai kurie kiti cefalosporinai, gali išstumti bilirubiną iš jo junginių su serumo albuminais.

Neišnešiotiems ir laiku gimusiems naujagimiams Ceftriaxone MIP skirti draudžiama, esant bilirubininės encefalopatijos atsiradimo rizikai (žr. 4.3 skyrių).

Imuninių reakcijų sukelta hemolizinė anemija

Imuninių reakcijų sukelta anemija buvo nustatyta pacientams, kuriems buvo skiriama cefalosporinų grupės antibakterinių vaistų, įskaitant Ceftriaxone MIP (žr. 4.8 skyrių). Apie sunkius hemolizinės anemijos atvejus (įskaitant mirtinus) buvo gauta pranešimų gydant Ceftriaxone MIP ir suaugusius žmones, ir vaikus.

Jei pacientui pasireiškė anemija vartojant ceftriaksoną, gali būti įtariama cefalosporinų-sukelta anemija, ceftriaksono vartojimas turi būti nutrauktas, kol ligos etiologija bus nustatyta.

Ilgalaikis gydymas

Ilgai vartojant vaistą reikia reguliariai atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Kolitas ar nejautrių mikroorganizmų išplitimas

Apie antibakterinių preparatų sukeltą kolitą ir pseudomembraninį kolitą buvo gauta pranešimų gydant beveik visais antibakteriniais preparatais, įskaitant ceftriaksoną. Šių sutrikimų sunkumas gali varijuoti nuo lengvo iki keliančio pavojų gyvybei. Todėl svarbu įtarti šią diagnozę pacientams, kuriems vartojimo metu ar po vartojimo pasireiškia viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Turėtų būti svarstomas gydymo ceftriaksonu nutraukimas ir specifinis Clostridium difficile gydymas. Negalima skirti žarnų peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų.

Kaip ir vartojant kitus antibakterinius vaistinius preparatus, gali atsirasti nejautrių mikroorganizmų superinfekcijos.

Sunkus inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumas

Sunkaus inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumo atvejais dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 skyrių).

Sąveika su serologiniais tyrimais

Gali atsirasti sąveika su Kumbso testu, nes dėl Ceftriaxone MIP gali būti gaunamas klaidingai teigiamas testo rezultatas. Dėl Ceftriaxone MIP taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys (žr. 4.8 skyrių).

Gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Gydymo Ceftriaxone MIP metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu (žr. 4.8 skyrių).

Natris

Kiekviename grame Ceftriaxone MIP yra 3,6 mmol natrio. Į tai turi būti atsižvelgiama gydant pacientus, kuriems reguliuojamas suvartojamo natrio kiekis.

Antibakterinio veikimo spektras

Ceftriaksono antibakterinio poveikio spektras yra ribotas ir gydant kai kurias infekcijų rūšis ceftriaksonas gali būti netinkamas vartoti be papildomų preparatų, išskyrus atvejus, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas (žr. 4.2 skyrių). Gydant kelių mikroorganizmų sukeltas infekcijas, kai tarp įtariamų ligos sukėlėjų yra ceftriaksonui atsparių organizmų, turi būti svarstoma papildomo antibiotiko vartojimo galimybė.

Lidokaino naudojimas

Kai lidokainas naudojamas kaip tirpiklis, ceftriaksono tirpalai turi būti vartojami tik injekcijomis į raumenis. Prieš vartojant turi būti atsižvelgta į kontraindikacijas lidokainui, įspėjimus ir kitą svarbią informaciją, aprašytą lidokaino produkto savybių santraukoje (žr. 4.3 skyrių). Lidokaino tirpalo niekada negalima vartoti į veną.

Akmenų formavimasis tulžies pūslėje ir tulžies takuose

Jei ultragarso tyrimo vaizduose matyti šešėliai, turėtų būti apsvarstytas galimas kalcio ceftriaksono druskų nuosėdų susidarymas. Šešėliai, kurie buvo netinkamai interpretuoti kaip tulžies pūslės akmenys, buvo nustatyti tulžies pūslės ultragarso tyrimo vaizduose, dažniau pasitaikydavo vartojant 1 g ar didesnę ceftriaksono paros dozę. Ypač atidžiai turėtų būti stebimi gydomi vaikai. Šios nuosėdos išnyksta nutraukus ceftriaksono vartojimą. Retais atvejais kalcio ceftriaksono druskų nuosėdos sukeldavo simptomus. Tokiais atvejais, kai pasireiškia simptomai, rekomenduojamas konservatyvus nechirurginis gydymas, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono vartojimo nutraukimo galimybę įvertinęs specifinę naudą ir riziką (žr. 4.8 skyrių).

Tulžies stazė

Buvo gauta pranešimų apie pankreatito, atsiradusio galimai dėl tulžies takų obstrukcijos, atvejus Ceftriaxone MIP gydomiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Daugelis pacientų turėjo tulžies stazės ir tulžies druskų nuosėdų susidarymo rizikos faktorių, pvz., neseniai buvęs didelės apimties gydymas, sunki liga ar visiškas parenterinis maitinimas. Negalima atmesti su Ceftriaxone MIP susijusio druskų nuosėdų formavimosi tulžies takuose aktyvinimo mechanizmo ar kofaktoriaus.

Akmenų formavimasis inkstuose

Buvo gauta pranešimų apie akmenų formavimąsi inkstuose. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, šis procesas išnyksta (žr. 4.8 skyrių). Pasireiškus simptomams turi būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Įvertinęs specifinę naudą ir riziką, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono skyrimą pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatyta akmenų inkstuose ar hiperkalciurija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio ar Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose ar praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Ceftriaksono negalima tuo pačiu metu vartoti kartu su kalcio turinčiais į veną skiriamais tirpalais, įskaitant nuolatines kalcio turinčias infuzijas, pvz., parenterinį maitinimą naudojant Y formos jungtį. Tačiau pacientams, išskyrus naujagimius, ceftriaksonas ir kalcio turintys tirpalai gali būti vartojami vienas po kito, jei tarp infuzijų vamzdeliai kruopščiai praplaunami suderinamu tirpalu. In vitro tyrimų su suaugusių žmonių ir naujagimių virkštelės kraujo plazma duomenimis, naujagimiams yra padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika (žr. 4.2, 4.3, 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).

Vartojimas kartu su geriamaisiais antikoaguliantais gali padidinti anti-vitamino K poveikį bei kraujavimo riziką. Rekomenduojama dažnai stebėti Tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) ir atitinkamai koreguoti prieš vitaminą K veikiančio vaistinio preparato dozavimą tiek gydymo ceftriaksonu metu, tiek ir baigus gydymą (žr. 4.8 skyrių).

Duomenys apie potencialiai padidėjusį aminoglikozidų toksiškumą inkstams vartojant kartu su cefalosporinais yra prieštaringi. Tokiais atvejais turi būti griežtai laikomasi rekomendacijų dėl aminoglikozidų koncentracijų (ir inkstų funkcijos lygio).

In-vitro tyrimo metu vartojant chloramfenikolio ir ceftriaksono derinį buvo nustatytas antagonistinis efektas. Šio radinio klinikinė reikšmė nežinoma.

Nebuvo gauta pranešimų apie sąveiką tarp ceftriaksono ir pro burną vartojamų kalcio turinčių preparatų ar tarp į raumenis vartojamo ceftriaksono ir kalcio turinčių preparatų (vartojamų į veną ar pro burną).

Ceftriaksonu gydomiems pacientams gali būti klaidingai teigiamas Kumbso testo rezultatas.

Dėl ceftriaksono, kaip ir dėl kitų antibiotikų, gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys.

Taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Todėl gydymo ceftriaksono metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu.

Vieną po kito vartojant dideles ceftriaksono dozes ir stipriai veikiančius diuretikus (pvz., furozemidą), nebuvo pastebėta inkstų funkcijos pablogėjimo.

Tuo pačiu metu vartojant probenecidą, ceftriaksono eliminacija nesumažėja.

4.6 Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ceftriaksonas praeina pro placentą. Duomenys apie ceftriaksoną vartojančias nėščiąsias yra riboti. Pagal tyrimų su gyvūnais duomenis, tiesioginis ar netiesioginis žalingas poveikis embrionui / vaisiui, perinataliniam ir postnataliniam vystymuisi nėra nurodytas (žr. 5.3 skyrių). Ceftriaksono vartoti nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, galima tik tuo atveju, jei nauda viršija riziką.

Žindymas

Ceftriaksonas mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu, tačiau vartojant terapines ceftriaksono dozes žindomiems kūdikiams neturėtų būti jokio poveikio. Tačiau negali būti atmetama viduriavimo ar gleivinių grybelinės infekcijos rizika. Turėtų būti apsvarstyta sensibilizacijos galimybė. Turi būti nuspręsta nutraukti maitinimą krūtimi arba nutraukti / sustabdyti gydymą ceftriaksonu, atsižvelgiant į maitinimo krūtimi naudą vaikui ir gydymo ceftriaksonu naudą motinai.

Vaisingumas

Tiriant reprodukcinę funkciją, nebuvo nustatyta nepageidaujamo poveikio vyro ar moters vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydant ceftriaksonu, gali atsirasti nepageidaujamas poveikis (pvz., svaigimas), kuris gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (žr. 4.8 skyrių). Pacientai turi būti atsargūs vairuodami ar valdydami mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai registruojami nepageidaujami ceftriaksono poveikiai yra eozinofilija, leukocitopenija, trombocitopenija, viduriavimas, bėrimas ir kepenų fermentų aktyvumo serume padidėjimas.

Duomenys apie ceftriaksono nepageidaujamų poveikių dažnį buvo gauti iš klinikinių tyrimų.

Dažnis klasifikuojamas pagal tokį toliau pateikiamą susitarimą:

Labai dažni (≥ 1/10),

Dažni (≥ 1/100 - < 1/10),

Nedažni (≥ 1/1 000 - < 1/100),

Reti (≥ 1/10 000 - < 1/1 000),

Nežinomi (negalima įvertinti remiantis turimais duomenimis)

Organų sistemų klasė	Dažni	Nedažni	Reti	Nežinomi*a
Infekcijos ir infestacijos		Lyties organų mikozė	Pseudomembraninis kolitasb	Superinfekcijab
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai	Eozinofilija Leukocitopenija Trombocitopenija	Granuliocitopenija Anemija Krešėjimo sutrikimas		Hemolizinė anemijab Agranuliocitozė
Imuninės sistemos sutrikimai				Anafilaksinis šokas Anafilaksinė reakcija Anafilaktoidinė reakcija Padidėjęs jautrumasb
Nervų sistemos sutrikimai		Galvos skausmas Svaigimas		Traukuliai
Ausų ir ausies labirinto sutrikimai				Sukimasis
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai			Bronchų spazmas
Virškinamojo trakto sutrikimai	Viduriavimasb Tuštinimasis beformėmis išmatomis	Pykinimas Vėmimas		Kasos uždegimasb Burnos gleivinės uždegimas Liežuvio uždegimas
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai	Kepenų fermentų aktyvumo serume padidėjimas			Vaisto nuosėdų susidarymas tulžies pūslėjeb Branduolių gelta
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Bėrimas	Niežėjimas	Dilgėlinė	Stivenso ir Džonsono sindromasb Toksinė epidermio nekrolizėb Daugiaformė eritema Ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai			Hematurija Gliukozurija	Oligurija Vaisto nuosėdų susidarymas inkstuose (grįžtamas)
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai		Venos uždegimas Skausmas injekcijos vietoje Karščiavimas	Edema Šaltkrėtis
Tyrimai		Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujo serume		Klaidingai teigiamas Kumbso mėginysb Klaidingai teigiami galaktozės nustatymo kraujyje tyrimo duomenysb Klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenysb

^a Remiantis po platinimo pradžios gautais pranešimais. Apie šias reakcijas pranešama savanoriškai iš neapibrėžto dydžio populiacijos, todėl neįmanoma patikimai įvertinti jų dažnio, tad klasifikuojamos kaip nežinomos.

^b Žr. 4.4 skyrių

Infekcijos ir infestacijos

Pranešimai apie viduriavimą pradėjus vartoti ceftriaksoną gali būti susiję su Clostridium difficile. Turėtų būti taikomas atitinkamas skysčių ir elektrolitų kiekį koreguojantis gydymas (žr. 4.4 skyrių).

Ceftriaksono kalcio druskų susidarymas

Retais atvejais buvo gauta pranešimų apie sunkius ir, kai kuriais atvejais, mirtinus nepageidaujamus reiškinius neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), kurie buvo gydomi ceftriaksono ir kalcio preparatais į veną. Pomirtinių tyrimų duomenimis, ceftriaksono kalcio druskų buvo rasta plaučiuose ir inkstuose. Didelė nuosėdų susidarymo rizika naujagimiams yra dėl jų mažo kraujo tūrio ir ilgesnio nei suaugusių žmonių pusinės eliminacijos laiko (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Buvo gauta pranešimų apie nuosėdų susidarymą inkstuose, daugiausiai vyresniems nei 3 metų vaikams, kurie buvo gydomi didelėmis paros dozėmis (pvz., ≥ 80 mg/kg/parą) arba dozėmis, kurių suma viršijo 10 gramų ir buvo kitų rizikos veiksnių (pvz., skysčių vartojimo apribojimai arba gulėjimas lovoje). Nuosėdų susidarymo rizika didėja imobilizuotiems ar dehidratuotiems pacientams. Šis reiškinys gali pasireikšti arba nepasireikšti simptomais, gali sukelti inkstų nepakankamumą ir anuriją, nutraukus ceftriaksono vartojimą išnyksta (žr. 4.4 skyrių).

Buvo nustatytas ceftriaksono kalcio nuosėdų susidarymas tulžies pūslėje, dažniausiai pacientams, kurie buvo gydomi didesnėmis nei rekomenduojamomis standartinėmis dozėmis. Prospektyvinių tyrimų duomenimis, vaikams nuosėdų susidarymo dažnis buvo didesnis vaistą vartojant į veną - daugiau nei 30 % kai kuriuose tyrimuose. Vartojant lėtomis infuzijomis (20-30 min) šis dažnis buvo mažesnis. Šis reiškinys dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau retais atvejais kartu su nuosėdomis pasireiškė tokie klinikiniai simptomai kaip skausmas, pykinimas ir vėmimas. Tokiais atvejais rekomenduojamas simptominis gydymas. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, susidariusios nuosėdos dažniausiai išnyksta (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus gali atsirasti pykinimo simptomai, vėmimas ir viduriavimas. Ceftriaksono koncentracijos negalima sumažinti atliekant hemodializę ar peritoninę dializę. Specifinio priešnuodžio nėra. Apsinuodijus tinka simptominės gydymo priemonės.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vartoti sistemiškai skirti antibakteriniai preparatai, trečios kartos cefalosporinai, ATC kodas: J01DD04.

Veikimo mechanizmas

Prisijungęs prie peniciliną prijungiančių baltymų (PBP), ceftriaksonas slopina bakterijų ląstelių sienelės sintezę. Taip nutraukiama ląstelės sienelės (peptidoglikanų) biosintezė ir įvyksta bakterijos ląstelės lizė bei žūtis.

Atsparumas

Bakterijos gali būti atsparios ceftriaksonui dėl vieno ar kelių iš šių mechanizmų:

• hidrolizės, kurią atlieka betalaktamazės, įskaitant plataus spektro betalaktamazes (ESBL), karbapenemazes ir Amp C fermentus, kurie gali būti indukuojami ir stabiliai slopinami esant tam tikroms aerobinių gramneigiamų bakterijų rūšims;
• sumažėjusio peniciliną prijungiančių baltymų afiniškumo ceftriaksonui;
• gramneigiamų organizmų išorinės membranos nepraeinamumo;
• iš ląstelės antibiotikus išmetančių pompų bakterijose.

Jautrumo tyrimų atskaitos taškai

Europos antimikrobinių vaistinių preparatų jautrumo tyrimų komitetas (EUCAST) nustatė toliau nurodytus minimalios inhibuojančios koncentracijos (MIC) atskaitos taškus.

Ligos sukėlėjas	Praskiedimo testas (MIC, mg/l)
	Jautrus	Atsparus
Enterobacteriaceae	≤ 1	> 2
Staphylococcus spp.	a.	a.
Streptococcus spp. (A, B, C ir G grupės)	b.	b.
Streptococcus pneumoniae	≤ 0,5c.	> 2
Viridans grupės Streptococci	≤ 0,5	> 0,5
Haemophilus influenzae	≤ 0,12c.	> 0,12
Moraxella catarrhalis	≤ 1	> 2
Neisseria gonorrhoeae	≤ 0,12	> 0,12
Neisseria meningitidis	≤ 0,12c.	> 0,12
Nesusiję su rūšimi	≤ 1d.	> 2

a. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą cefoksitinui.

b. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą penicilinui.

c. Bakterijos, kurių ceftriaksono MIC yra virš jautrumo atskaitos taško, yra retos, ir, jei būtų nustatytos, turėtų būti tiriamos iš naujo ir, tai patvirtinus, nusiųstos į etaloninę laboratoriją.

d. Atskaitos taškai taikomi 1 g x 1 paros dozei į veną ir didelei bent 2 g x 1 dozei.

Klinikinis veiksmingumas prieš specifinius ligų sukėlėjus

Įgytas atsparumo paplitimas pasirinktoms padermėms kinta priklausomai nuo geografinės vietovės ir bėgant laikui, todėl pageidaujama vadovautis vietos atsparumo duomenimis, ypač gydant sunkias infekcijas. Jei vietos atsparumo paplitimas yra toks, kad ceftriaksono vartojimas gydant bent kelių padermių sukeltas infekcijas yra abejotinas, jei reikia, turėtų būti konsultuojamasi su specialistu.

Paprastai jautrios padermės

Gramteigiami aerobai Staphylococcus aureus (jautrūs meticilinui) £ Koaguliazės negaminantys stafilokokai (jautrūs meticilinui) £ Streptococcus pyogenes (A grupės) Streptococcus agalactiae (B grupės) Streptococcus pneumoniae Viridans grupės Streptococci Gramneigiami aerobai Borrelia burgdorferi Haemophilus influenzae Haemophilus parainfluenzae Moraxella catarrhalis) Neisseria gonorrhoea Neisseria meningitidis Proteus mirabilis Providencia spp. Treponema pallidum

Rūšys, kurioms esant įgytas atsparumas gali kelti sunkumų

Gramteigiami aerobai Staphylococcus epidermidis+ Staphylococcus haemolyticus+ Staphylococcus hominis+ Gramneigiami aerobai Citrobacter freundii Enterobacter aerogenes Enterobacter cloacae Escherichia coli% Klebsiella pneumoniae% Klebsiella oxytoca% Morganella morganii Proteus vulgaris Serratia marcescens Anaerobai Bacteroides spp. Fusobacterium spp. Peptostreptococcus spp Clostridium perfringens

Natūraliai atsparūs organizmai

Gramteigiami aerobai Enterococcus spp Listeria monocytogenes Gramneigiami aerobai Acinetobacter baumannii Pseudomonas aeruginosa Stenotrophomonas maltophilia Anaerobai Clostridium difficile Kiti: Chlamydia spp. Chlamydophila spp. Mycoplasma spp. Legionella spp. Ureaplasma urealyticum

£ Visi meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs ceftriaksonui.

⁺ Bent viename regione atsparumo dažnis > 50 %.

^% ESBL produkuojančios padermės visada yra atsparios.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sušvirkštus į veną 500 mg ir 1 g ceftriaksono, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 120 ir 200 mg/l. Po 500 mg, 1 g ir 2 g ceftriaksono infuzijos į veną vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 80, 150 ir 250 mg/l. Po injekcijos į raumenis vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra apytiksliai dvigubai mažesnė, nei koncentracijos, nustatytos po ekvivalentiškos dozės į veną. Didžiausia koncentracija plazmoje po vienos dozės į raumenis yra apie 81 mg/l ir pasiekiama po 2-3-ų valandų po injekcijos.

Plotas po koncentracijos plazmoje kitimo laiko atžvilgiu kreive po injekcijos į raumenis yra ekvivalentiškas plotui, kuris gaunamas po ekvivalentiškos dozės į veną.

Pasiskirstymas

Ceftriaksono pasiskirstymo tūris yra 7-12 l. Koncentracijos, gerokai mažesnės nei daugelio svarbių ligų sukėlėjų minimali inhibuojanti koncentracija, nustatomos audiniuose, įskaitant plaučius, širdį, tulžies takus ar kepenis, gomurio migdolus, vidurinės ausies ir nosies gleivinę, kaulus, galvos ir nugaros smegenų, krūtinplėvės, priešinės liaukos ir sinovinius skysčius. Vartojant pakartotinai, nustatytas vidutinės didžiausios koncentracijos plazmoje (C_max) padidėjimas 8-15 %, tai priklauso nuo vartojimo būdo, daugeliu atvejų pusiausvyrinė koncentracija pasiekiama per 48-72 valandas.

Patekimas į tam tikrus audinius

Ceftriaksonas prasiskverbia pro smegenų dangalus. Prasiskverbimas padidėja esant dangalų uždegimui. Vidutinė didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje bakteriniu meningitu sergantiems pacientams buvo iki 25 % plazmos koncentracijos; pacientams, kuriems smegenų dangalų uždegimo nebuvo, ši koncentracija siekė 2 % plazmos koncentracijos. Didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje po injekcijos į veną pasiekiama apytiksliai po 46-ių valandų. Ceftriaksonas prasiskverbia pro placentą ir mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu (žr. 4.6 skyrių).

Prisijungimas prie baltymų

Ceftriaksonas grįžtamai jungiasi prie albuminų. Esant mažesnei nei 100 mg/l vaisto koncentracijai plazmoje, apie 95 % ceftriaksono yra prisijungę prie plazmos baltymų. Prisijungimas yra įsotinamas procesas ir didėjant vaisto koncentracijai, prisijungusio prie baltymų vaisto dalis mažėja (iki 85% vaisto koncentracijai plazmoje esant 300 mg/l).

Biotransformacija

Ceftriaksonas nemetabolizuojamas sistemiškai, žarnose esančios bakterijos jį verčia į neaktyvius metabolitus.

Eliminacija

Bendro ceftriaksono (prisijungusio ir neprisijungusio) plazmos klirensas yra 10-22 ml/min. Inkstų klirensas yra 5-12 ml/min. 50-60 % ceftriaksono šalinama nepakitusio su šlapimu, daugiausia glomerulų filtracijos būdu, 40-50 % šalinama nepakitusio su tulžimi. Bendro ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas suaugusiems žmonėms yra apie 8-ios valandos.

Sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, ceftriaksono farmakokinetika keičiasi tik minimaliai: pusinės eliminacijos laikas šiek tiek padidėja (mažiau nei dvigubai), net jei pacientui yra žymiai sutrikusi inkstų funkcija.

Pusinės eliminacijos laiko santykinai vidutinio laipsnio padidėjimą galima paaiškinti kompensacinio klirenso ne inkstuose padidėjimu, nes sumažėja vaisto jungimasis prie baltymų ir atitinkamai padidėja bendro ceftriaksono klirensas ne inkstuose.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, pusinės ceftriaksono eliminacijos laikas nepadidėja dėl kompensacinio inkstų klirenso padidėjimo. Tai vyksta dėl nesusijungusios ceftriaksono dalies plazmoje padidėjimo, kuris prisideda prie pastebėto paradoksinio bendro vaisto klirenso padidėjimo, kartu su bendro pasiskirstymo tūrio padidėjimu proporcingai bendram klirensui.

Senyvo amžiaus pacientai

Vyresniems nei 75-ių metų amžiaus pacientams vidutinis pusinės eliminacijos laikas paprastai yra nuo dviejų iki trijų kartų didesnis nei jaunesnių suaugusių žmonių.

Vaikų populiacija

Ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis naujagimiams. Nuo gimimo iki 14-os parų amžiaus: nesusijungusio ceftriaksono koncentraciją gali dar labiau didinti tokie veiksniai kaip sumažėjusi glomerulų filtracija ir pasikeitęs jungimasis prie baltymų. Vaikystės periodu pusinės eliminacijos laikas yra mažesnis nei naujagimiams ar suaugusiems žmonėms.

Plazmos klirensas ir bendro ceftriaksono pasiskirstymo tūris naujagimiams, kūdikiams ir vaikams yra didesnis nei suaugusiems žmonėms.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Ceftriaksono farmakokinetika yra netiesinė ir visi pagrindiniai farmakokinetiniai rodikliai, išskyrus pusinės eliminacijos laiką, priklauso nuo dozės, jei remiantis bendra vaisto koncentracija, didėjant dozei vaisto koncentracija didėja neproporcingai. Netiesinis pobūdis yra dėl jungimosi prie plazmos baltymų įsotinimo ir todėl nustatomas bendram ceftriaksono kiekiui plazmoje, o ne laisvam (nesusijungusiam) ceftriaksonui.

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Kaip ir su kitais betalaktaminiais antibiotikais, farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodmenų rodiklis, parodantis geriausią koreliaciją su veiksmingumu in vivo, yra procentinė išraiška dozavimo intervalo, kuriam esant nesusijungusio vaisto koncentracija išlieka didesnė už ceftriaksono minimalią inhibuojančią koncentraciją (MIC) tam tikroms rūšims (tai yra %T > MIC).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, vartojant dideles ceftriaksono dozes dėl jose esančių kalcio druskų šunims ir beždžionėms susiformavo tulžies pūslės akmenų ir druskų nuosėdų. Šie pokyčiai buvo grįžtami. Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, nepastebėta jokio toksiškumo dauginimuisi ir genotoksiškumo. Karcinogeninio poveikio tyrimai su ceftriaksonu nebuvo atliekami.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra

6.2 Nesuderinamumas

Pagal mokslinės literatūros šaltinius, ceftriaksonas yra nesuderinamas su amsakrinu, vankomicinu, flukonazolu ir aminoglikozidais.

Tirpalų, kuriuose yra ceftriaksono, negalima maišyti su kitais preparatais ar pilti į juos, išskyrus išvardintus 6.6 skyriuje. Skiriant į veną, tam tikri kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio tirpalas, Hartmano tirpalas) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakone arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su kalcio turinčiais tirpalais, išskyrus visiško parenterinio maitinimo tirpalus (žr. 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius).

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

Paruošto tirpalo tinkamumo laikas

Cheminis ir fizinis paruošto vartoti tirpalo stabilumas išlieka 24 valandas 25 °C temperatūroje ir 48 valandas 2°C -8 °C temperatūroje. Mikrobiologiniu požiūriu, preparatas turi būti vartojamas nedelsiant. Preparato nesuvartojus nedelsiant, paruošto vartoti tirpalo laikymo trukmė ir sąlygos iki vartojimo yra vartotojo atsakomybė, tačiau ilgiau negu 24 valandas 2°C -8 °C temperatūroje laikyti negalima, nebent buvo ruošiama kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje. Paruoštas tirpalas, mikrobiologiniu požiūriu, turi būti suvartotas nedelsiant.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Ceftriaxone MIP tiekiamas 50 ml talpos bespalvio stiklo flakonais, uždarytais bromobutilo gumos kamščiu ir nuplėšiamuoju aliuminio dangteliu. Juose yra balti arba gelsvi kristaliniai milteliai.

Ceftriaxone MIP 1 g flakone yra 1193 mg ceftriaksono natrio druskos sausų miltelių pavidalu, tai atitinka 1000 mg ceftriaksono.

Ceftriaxone MIP 2 g flakone yra 2386 mg ceftriaksono natrio druskos sausų miltelių pavidalu, tai atitinka 2000 mg ceftriaksono.

Pakuotės dydis: pakuotėje yra 1, 5 arba 10 flakonų. Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš paskiriant pacientui, flakono turinys turi būti paruošiamas. Skiesti naudojamo tirpiklio kiekis priklauso nuo vartojimo metodo.

Skirto vartoti į veną tirpalo negalima švirkšti sistemomis, kuriose yra ar buvo skysčių, turinčių kalcio.

Injekcija į raumenis

1 g Ceftriaxone MIP reikia ištirpinti 3,5 ml 1 % lidokaino hidrochlorido tirpale. Tirpalas turi būti švirkščiamas giliai į raumenis, į didįjį sėdmens raumenį. Tirpalo su lidokainu negalima švirkšti į veną.

Kaip paruošti injekcinį tirpalą

1 g Ceftriaxone MIP ištirpinama 10 ml injekcinio vandens. Injekciją reikia atlikti per mažiausiai 2-4 minutes, švirkšti tiesiai į veną.

Kaip paruošti infuzinį tirpalą

Vieno Ceftriaxone MIP 1 g/2 g flakono turinį ištirpinkite 40 ml toliau išvardytų suderinamų tirpalų. Infuzinį tirpalą reikia suleisti per mažiausiai 30 minučių.

Neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams bei kūdikiams reikiama dozė gali būti suleista kaip trumpalaikė infuzija. Šiam tikslui mažos dozės injekcinis tirpalas paruošiamas su 5 ml injekcinio vandens ir toliau skiedžiamas fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (9 mg/ml).

Suderinamumas su intraveniniais skysčiais

Tirpalui ruošti tinka šie tirpikliai:

• injekcinis vanduo,
• 5 % gliukozės tirpalas,
• fiziologinis natrio chlorido tirpalas.

Turi būti tirpinama ir skiedžiama aseptinėmis sąlygomis. Įpilkite rekomenduojamą kiekį tirpinamojo tirpalo ir švelniai kratykite flakono turinį, kol jis visiškai ištirps.

Ištirpę balti ar gelsvi milteliai tampa blyškiai geltonu ar beveik gintaro spalvos tirpalu.

Kaip ir visus parenterinius vaistinius preparatus, prieš vartodami atidžiai apžiūrėkite paruoštą tirpalą ar jame nėra neištirpusių dalelių ir ar nepakitusi spalva. Tirpalą galima vartoti tik tuo atveju, jeigu jis skaidrus ir beveik be dalelių.

Tik vienkartiniam vartojimui. Tirpalo likutis turi būti išmetamas. Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.