Ibuprofenas, 400mg, šnypščiosios granulės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: BGP Products SIA, Latvija
Receptinis: Nereceptinis/Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Ibuprofenas
1. Kas yra Brumare granulės ir kam jis vartojamas
Brumare priklauso vadinamų NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vaistų grupei. Viename paketėlyje yra 400 mg ibuprofeno.
Šis vaistas skirtas trumpalaikiam vartojimui:
- ūminiam silpno ar vidutinio stiprumo skausmui malšinti, pvz., galvos ir dantų skausmui;
- mėnesinių skausmui malšinti;
- karščiavimui mažinti (aukštai temperatūrai mažinti).
Vaistą gali vartoti suaugusieji ir vyresni nei 12 metų paaugliai (sveriantys 40 kg ir daugiau).
2. Kas žinotina prieš vartojant Brumare
Brumare vartoti negalima:
- jaunesniems nei 12 metų vaikams;
- jeigu yra alergija ibuprofenui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jei Jums kada nors yra buvusi alergija ibuprofenui, acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU, kuri pasireiškė odos paraudimu ar odos bėrimu, veido ar lūpų patinimu, sloga, švokštimu ar dusuliu;
- jei Jums yra (ar yra buvę du ar daugiau epizodų) skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa (pepsinė opa) ar kraujavimas;
- jeigu Jums vartojant NVNU yra buvęs kraujavimas ar prakiurimas skrandyje arba žarnoje;
- jei Jums yra sunkus kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas;
- jeigu Jums yra sunkus širdies nepakankamumas ar koronarinė širdies liga;
- jei Jums yra kraujavimas į smegenis (cerebrovaskulinis kraujavimas) ar kitoks aktyvus kraujavimas;
- jeigu sergate liga, kuri didina kraujavimo riziką;
- jei Jums yra žymi dehidracija (sukelta vėmimo, viduriavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo);
- jeigu esate paskutiniame nėštumo trimestre. Daugiau informacijos pateikta toliau skyriuje „Nėštumas, žindymas ir vaisingumas“.
Nevartokite Brumare, jei Jums yra bent viena iš aukščiau išvardytų būklių. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Įspėjimai atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, prieš pradėdami vartoti Brumare:
- jei sergate lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis storžarnės uždegimas (opinis kolitas), uždegimas, apimantis virškinimo traktą (Krono (Crohn) liga) ar kitomis skrandžio ar žarnyno ligomis;
- jei turite kraujodaros sutrikimų;
- jei Jums yra sutrikęs normalus kraujo krešėjimo mechanizmas;
- jei Jums yra alergija, šienligė, lėtinis nosies gleivinės paburkimas, sinusitas, adenoidai ar lėtinis obstrukcinis kvėpavimo sutrikimas, nes yra didesnis kvėpavimo takų susiaurėjimo, apsunkinančio kvėpavimą (bronchospazmo), pavojus;
- jei Jums yra astma;
- jei Jums nustatytas rankų ar kojų arterijų kraujotakos sutrikimas;
- jei Jums yra kepenų, inkstų, širdies funkcijos sutrikimų ar aukštas kraujo spaudimas;
- jei neseniai Jums buvo atlikta didelė chirurginė operacija;
- jei esate pirmus 6 mėnesius nėščia;
- jei planuojate pastoti (daugiau informacijos pateikiama toliau esančiame skyriuje „Nėštumas, žindymas ir vaisingumas“);
- jei žindote kūdikį;
- jei sergate vėjaraupiais;
- jei sergate sistemine raudonąja vilklige ar kita autoimunine liga;
- jei Jums yra paveldimas raudonojo kraujo pigmento hemoglobino sutrikimas (porfirija).
Jei Jums yra bent viena iš aukščiau išvardytų būklių, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
- Senyvi pacientai
Senyviems pacientams yra didesnė šalutinio poveikio, ypač kraujavimo iš virškinimo trakto ir perforacijos rizika, kurie gali būti mirtini.
Mažiausia veiksminga dozė
Siekiant sumažinti šalutinį poveikį, reikia vartoti mažiausią efektyvią dozę. Vartojant didesnę nei rekomenduojama dozę, gali kilti rimtas pavojus.
Vartojant Brumare galimi sunkūs šalutiniai poveikiai. Perskaitykite 4 skyrių, kad žinotumėte, ką daryti, jei jie pasireiškia.
Infarktas ir insultas
Jeigu Jūs sergate širdies ligomis, Jums yra buvęs insultas arba galvojate, kad gali įvykti anksčiau minėtos būklės, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Pavyzdžiui, jeigu Jums yra padidėjęs kraujo spaudimas, sergate diabetu, Jums padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje arba rūkote.
Šio vaisto vartojimas nežymiai padidina infarkto ar insulto riziką. Ši rizika yra susijusi daugiausiai su ilgalaikiu didelių dozių vartojimu.
Nevartokite šio vaisto daugiau nei rekomenduojama.
Daug skysčių netekusiems paaugliams yra inkstų pažeidimo pavojus.
Nevartokite šio vaisto ilgiau nei rekomenduojama šiame lapelyje: ne ilgiau nei 3 dienas esant karščiavimui ir ne ilgiau nei 5 dienas esant skausmui.
Vaikams ir paaugliams
Brumare granulių negalima duoti vaikams, jaunesniems nei 12 metų.
Kiti vaistai ir Brumare
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai būtina, nes Brumare gali įtakoti kitų vaistų veikimą. Taip pat kai kurie vaistai gali įtakoti Brumare veikimą.
- Pasakykite savo gydytojui ar vaistininkui, jeigu vartojate toliau išvardytų vaistų:
- acetilsalicilo rūgštį;
- nevartokite šio vaisto, jeigu vartojate kitų NVNU skausmui malšinti;
- kitų medikamentų, kurių sudėtyje yra ibuprofeno, taip pat ir tų, kuriuos galite įsigyti be recepto;
- vaistų, gydyti širdies ligoms – tokių kaip digoksinas;
- vaistų cukriniam diabetui gydyti (taip vadinamų šlapalo derinių);
- kraujo krešėjimą slopinančių vaistų – tokių kaip acetilsalicilo rūgštis, varfarinas ar tiklodipinas;
- imuninę sistemą slopinančių vaistų – ciklosporino ar takrolimuzo;
- vaistų mažinti aukštam kraujo spaudimui, įskaitant AKF inhibitorius (kaptoprilį), beta blokatorius ir angiotenzino II inhibitorius;
- diuretikus (šlapimą varančius);
- steroidus – uždegimui mažinti;
- selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI)– depresijai gydyti;
- kai kuriuos antibiotikus infekcijai gydyti – įskaitant aminoglikozidus ir chinolonus;
- zidovudiną – vaistą ŽIV infekcijai arba AIDS gydyti;
- metotreksatą – navikinėms ligoms gydyti;
- kolestiraminą – mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje;
- ličio preparatus – kai kurioms depresijos formoms gydyti;
- varikonazolį arba flukonazolį – grybelinei infekcijai gydyti;
- mifepristoną – vartojamą medicininiam nėštumo nutraukimui;
- ginkmedžio preparatus –augalinį vaistą dažnai naudojamą atminčiai gerinti.
Jeigu kas nors iš aukščiau aprašyto teksto Jums tinka (arba nesate dėl to tikras), prieš vartojant Brumare, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Brumare vartojimas su alkoholiu
Jeigu vartodami šį vaistinį preparatą geriate alkoholį, Jums yra didesnė šalutinio poveikio pasireiškimo rizika.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Nėštumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku
- Nevartokite šio vaisto, jeigu esate paskutinius tris mėnesius nėščia.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jeigu planuojate pastoti arba esate nėščia pirmus šešis mėnesius. Vartokite šį vaistą tik gydytojui paskyrus.
Žindymo laikotarpis
Ibuprofeno patenka į moters pieną, tačiau tai neturėtų paveikti kūdikio. Pasitarkite su gydytoju, jei maitinate krūtimi ir vartojate Brumare dažniau nei laikinai.
Vaisingumas
Ibuprofenas priklauso vaistų, kurie veikia moterų vaisingumą, grupei (NVNU). Šis poveikis yra grįžtamasis, baigiasi nutraukus vaisto vartojimą. Mažai tikėtina, kad ibuprofenas, vartojamas retkarčiais, galėtų paveikti Jūsų galimybę pastoti, tačiau jeigu Jūs turite sunkumų pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Šis vaistas gali sukelti galvos svaigimą ar sukelti mieguistumą. Jei taip atsitiko, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų. Nedarykite jokio budrumo reikalaujančio darbo.
Brumare sudėtyje yra sacharozės
Sacharozė yra cukrus. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
Brumare sudėtyje yra natrio
Viename Brumare paketėlyje yra 100 mg natrio. Į tai reikia atsižvelgti, jei Jūsų mityboje yra kontroliuojamas natrio kiekis. Dėl to Jums gali reikėti sumažinti natrio kiekį maiste.
3. Kaip vartoti Brumare
Šį vaistą visada vartokite tiksliai, kaip parašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šis vaistas skirtas vartoti trumpą laiką. Jūs turite jį vartoti kuo trumpiau ir mažiausią simptomus palengvinančią dozę.
Kiek vartoti
Suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų paaugliams (sveriantiems daugiau nei 40 kg)
Vartokite po vieną paketėlį (400 mg) kaip vienkartinę dozę ar iki 3 kartų per parą kas 4–6 val.
Vartojant didesnes nei 400 mg dozes skausmo malšinimo poveikis nedidėja.
Nevartokite daugiau kaip trijų paketėlių per 24 valandas (1200 mg).
Žmonės, sergantys inkstų ir kepenų ligomis
Jeigu sergate inkstų arba kepenų ligomis, gydytojas Jums paskirs tinkamą dozę. Tai bus mažiausia galima dozė.
Senyvi pacientai (vyresni nei 65 metų amžiaus)
Jeigu esate senyvo amžiaus, gydytojas Jums paskirs tinkamą dozę. Tai bus mažiausia galima dozė.
Vartojimas
Siekiant greičiausio poveikio, vaistą vartokite nevalgę
- Supilkite granules iš paketėlio į nedidelę stiklinę su vandeniu (apie 125 ml).
- Įsitikinkite, kad supylėte visas paketėlyje esančias granules.
- Maišykite, kol nustos burbuliuoti ir granulės ištirps – pasidarys oranžinis putojantis gėrimas.
Jei paaugliams, 12-18 metų, simptomai pasunkėja arba jei šis produktas turi būti vartojamas daugiau nei 3 dienas, reikia pasitarti su gydytoju.
Kaip ilgai tęsti gydymą?
Jei simptomai pasunkėja arba nepagerėja per 3 dienas esant karščiavimui ir per 5 dienas esant skausmui, pasitarkite su gydytoju.
Ką daryti pavartojus per didelę Brumare dozę?
Jei išgėrėte didesnę nei Jums paskirta vaisto dozę, nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba artimiausią ligoninę. Kartu pasiimkite ir vaisto pakuotę.
Perdozavimo simptomai gali pasireikšti bloga savijauta, skrandžio skausmu, vėmimu (gali būti su krauju), galvos skausmu, spengimu ausyse, sumišimu ir akių trūkčiojimu. Vartojant dideles dozes, galimas sąmonės praradimas, traukuliai (dažniausiai vaikams), silpnumas ir svaigimas, kraujas šlapime, šalčio pojūtis kūne ir kvėpavimo sutrikimai.
Jeigu dažnai vartojate vaistus nuo skausmo, ypač jų kombinacijas, Jūs galite negrįžtamai pažeisti inkstus, ir gali kilti inkstų nepakankamumo pavojus. Jis padidėja, jeigu Jūsų organizme trūksta skysčių. Todėl venkite nereikalingo skausmą slopinančių vaistų vartojimo.
Jeigu ilgą laiką vartojate vaistus nuo skausmo, Jums gali pasireikšti galvos skausmas, kurio nebenuslopina papildomas vaistų nuo skausmo vartojimas. Jeigu manote, kad taip atsitiko Jums, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Pamiršus pavartoti Brumare
- Pamiršus išgerti Brumare, išgerkite jį, kai tik prisiminėte. Jeigu jau laikas gerti kitą dozę, praleistos dozės nebegerkite.
- Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Sunkus šalutinis poveikis
Nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebėjote čia išvardintą sunkų šalutinį poveikį. Jums gali prireikti skubios medicininės pagalbos.
Nedažnas (gali pasireikšti 1 iš 100 žmonių):
- juodos išmatos arba kraujas išmatose;
- vėmimas su krauju arba tamsiomis dalelėmis, panašiomis į kavos tirščius.
Labai retas (gali pasireikšti 1 iš 10000 žmonių):
- veido, liežuvio ar gerklų patinimas, kuris gali apsunkinti kvėpavimą (angioedema), dažnas širdies plakimas, staigus kraujo spaudimo sumažėjimas arba gyvybei pavojingas šokas;
- staigi alerginė reakcija, pasireiškianti apsunkintu kvėpavimu, švokštimu ir kraujo spaudimo nukritimu;
- sunkus pūslelinis odos išbėrimas, atsirandantis ypatingai ant kojų, rankų, plaštakų ir pėdų, kuris taip pat gali atsirasti ant veido ir lūpų (daugiaformė eritema, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas). Šis išbėrimas gali paūmėti, kai pūslelės padidėja, sprogsta ir dalis odos gali nusilupti (toksinė epidermio nekrolizė). Taip pat gali būti sunki infekcija, pažeidžianti odą, poodinius audinius ir raumenis (nekrozė);
- kraujodaros sutrikimai (agranuliocitozė, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu, paviršinėmis burnos gleivinės opomis, į gripą panašiais simptomais, sunkiu nuovargiu, kraujavimu iš nosies bei odos). Gydytojas turi patikrinti kraujo ląstelių skaičių Jūsų kraujyje.
Nebevartokite šio vaisto ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote kokį nors iš išvardyto šalutinio poveikio.
Nebevartokite vaisto ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote kokį nors iš šių simptomų:
Dažnas (gali pasireikšti 1 iš 10 žmonių):
- rėmuo, pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai.
Nedažnas (gali pasireikšti 1 iš 100 žmonių):
- neryškus matymas arba kiti regėjimo sutrikimai, tokie kaip jautrumas šviesai;
- padidėjusio jautrumo reakcijos, tokios kaip odos bėrimas, niežulys, astmos priepuoliai (kartais kartu su žemu kraujo spaudimu).
Retas (gali pasireikšti 1 iš 1000 žmonių):
- regėjimo praradimas.
Labai retas (gali pasireikšti 1 iš 10000 žmonių):
- staigus skysčių susikaupimas plaučiuose, sukeliantis apsunkintą kvėpavimą, padidėjusį kraujo spaudimą, skysčių susilaikymą ir svorio padidėjimą.
Nebevartokite vaisto ir kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebėjote kokį nors iš išvardytų poveikių.
Kiti šalutiniai poveikiai:
Dažnas (gali pasireikšti 1 iš 10 žmonių):
- virškinimo trakto sutrikimai (viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas);
- galvos skausmas, mieguistumas, svaigulys, galvos sukimąsis, nuovargis, sujaudinimas, nemiga ir irzlumas.
Nedažnas (gali pasireikšti 1 iš 100 žmonių):
- virškinimo trakto opa su perforacija arba be jos;
- žarnų uždegimas, uždegiminės žarnyno ligos (kolitas) arba virškinamojo trakto uždegimo (Krono (Crohn) liga) paūmėjimas ir storosios žarnos divertikulo komplikacijos (perforacija ar fistulė);
- mikrokraujavimas iš žarnų, kuris gali sukelti anemiją;
- burnos gleivinės išopėjimas ir uždegimas;
- skrandžio gleivinės uždegimas;
- inkstų funkcijos sutrikimai, tokie kaip edemos išsivystymas, inkstų uždegimas ir inkstų nepakankamumas;
- sloga;
- apsunkintas kvėpavimas (bronchospazmas).
Retas (gali pasireikšti 1 iš 1000 žmonių):
- depresija, sumišimas, haliucinacijos;
- raudonosios vilkligės sindromas;
- šlapalo azoto koncentracijos padidėjimas kraujyje ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, hemoglobino kiekio ir hematokrito vertės sumažėjimas, trombocitų agregacijos slopinimas ir pailgėjęs kraujavimo laikas, kalcio koncentracijos kraujo serume sumažėjimas, šlapimo rūgšties koncentracijos serume padidėjimas.
Labai retas (gali pasireikšti 1 iš 10000 žmonių):
- nemalonus širdies plakimo jausmas, širdies nepakankamumas, infarktas arba padidėjęs kraujo spaudimas;
- spengimas ar zvimbimas ausyse;
- stemplės ar kasos uždegimas;
- žarnų susiaurėjimas;
- ūmus kepenų uždegimas, odos ir akių baltymų pageltimas, kepenų funkcijos sutrikimas, pažeidimas arba nepakankamumas;
- smegenų dangalų uždegimas (neinfekcinis);
- inkstų audinio pažeidimas;
- plaukų slinkimas.
Apie šiuos šalutinius poveikius taip pat buvo pranešta vartojant NVNU:
- padidėjęs kraujo spaudimas arba širdies nepakankamumas;
- storosios žarnos opaligės ir Krono (Crohn) ligos paūmėjimas;
- nežymus infarkto ir insulto rizikos padidėjimas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel.: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Brumare
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir paketėlio nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Brumare sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra ibuprofenas. Viename paketėlyje yra 400 mg ibuprofeno.
- Pagalbinės medžiagos yra obuolių rūgštis, sacharino natrio druska, sacharozė, povidonas, apelsinų aromatinė medžiaga, natrio laurilsulfatas, natrio-vandenilio karbonatas, bevandenis natrio karbonatas.
Brumare išvaizda ir kiekis pakuotėje
Brumare yra apelsinų aromato baltos granulės . Vaistas yra paketėlyje.
Vienoje dėžutėje yra 12, 15 arba 20 paketėlių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Ibuprofenas |
Vaisto stiprumas | 400mg |
Vaisto forma | šnypščiosios granulės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/13/3280 |
Registratorius | BGP Products SIA, Latvija |
Receptinis | Nereceptinis/Receptinis |
Vaistas registruotas | 2013.04.26 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Brumare 400 mg šnypščiosios granulės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Viename paketėlyje yra 400 mg ibuprofeno.
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:
viename paketėlyje yra 666,7 mg sacharozės ir 100 mg natrio.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Šnypščiosios granulės.
Apelsinų aromato, baltos granulės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Ūminio silpno ar vidutinio intensyvumo skausmo, pvz., galvos ir dantų skausmo, malšinimas.
Pirminės dismenorėjos simptominis gydymas.
Karščiavimo mažinimas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Nepageidaujamas poveikis gali būti sumažintas, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).
Ibuprofeno dozė priklauso nuo paciento amžiaus ir kūno svorio. Maksimali vienkartinė paros dozė suaugusiems žmonėms ir paaugliams neturi viršyti 400 mg ibuprofeno.
Suaugusiesiems
400 mg dozė vartojama kaip vienkartinė dozė arba iki trijų kartų per parą kas 4–6 valandas.
Vartojant didesnę nei 400 mg dozę didesnio nuskausminamojo poveikio nepasiekiama.
Maksimali paros dozė neturi viršyti 1200 mg per parą.
Pacientai turėtų pasitarti su gydytoju, jei simptomai sunkėja ar jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir skausmas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas.
Vaikų populiacija
Brumare 400 mg šnypščiosios granulės netinka vartoti jaunesniems nei 12 metų vaikams. Vaikams yra skirtos kitos labiau tinkamos ibuprofeno farmacinės formos.
Paaugliams vyresniems nei 12 metų (≥40 kg)
400 mg dozė vartojama kaip vienkartinė dozė arba iki trijų kartų per parą kas 4–6 valandas.
Maksimali paros dozė neturi viršyti 1200 mg per parą.
Jei paaugliams šio vaistinio preparato reikia daugiau nei 3 dienas ar jei simptomai pasunkėjo, reikia pasitarti su gydytoju.
Senyviems pacientams
Senyvo amžiaus pacientai NVNU turi vartoti su ypatingu atsargumu, kadangi jiems dažniau pasireiškia pašaliniai vaistinio preparato poveikiai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu nusprendžiama, kad gydymas NVNU yra reikalingas, jiems turėtų būti skiriama mažiausia vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką, būtina simptomų kontrolei. Gydymas turi būti reguliariai peržiūrimas ir turi būti nutraukiamas, jei nėra stebima naudos arba jei atsiranda vaistinio preparato netoleravimas.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių inkstų funkcija yra nežymiai ar vidutiniškai susilpnėjusi, turi būti skiriama mažiausia įmanoma vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką, būtina simptomų kontrolei bei turi būti stebima inkstų funkcija. (Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas žr. 4.3 skyrių)
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių kepenų funkcija yra nežymiai ar vidutiniškai susilpnėjusi, turi būti skiriama mažiausia įmanoma vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką. (Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas žr. 4.3 skyrių).
Vartojimo metodas
Norint pasiekti greitesnį vaistinio preparato veikimą, vaistinis preparatas gali būti geriamas, esant tuščiam skrandžiui.
Šnypščiąsias granules reikia išmaišyti vandenyje, kad pasidarytų apelsinų skonio gazuotas gėrimas. Išberkite paketėlio turinį į vandens stiklinę, išmaišykite ir nedelsdami išgerkite. Vartojant Brumare granules gali atsirasti praeinantis burnos arba gerklės deginimo pojūtis. Įsitikinkite, kad granulės ištirpo dideliame kiekyje vandens.
4.3 Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Anksčiau buvusios padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., astma, rinitas, dilgėlinė arba angioedema) acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU.
- Anksčiau yra buvęs kraujavimas iš skrandžio arba virškinamojo trakto, susijęs su ankstesniu NVNU gydymu.
- Aktyvi ar neseniai buvusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa/ kraujavimas (du ar daugiau aiškūs opaligės ar kraujavimo epizodai).
- Sunkus kepenų ar sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
- Sunkus širdies veiklos nepakankamumas ar koronarinė širdies liga.
- Paskutinis nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių).
- Reikšminga dehidratacija (sukelta vėmimo, diarėjos ar nepakankamo skysčių vartojimo).
- Cerebrovaskulinis ar kitas aktyvus kraujavimas.
- Nežinomos kilmės dishematopoezė.
- Vartojimas jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Reikia vengti vartoti Brumare kartu su NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyvius inhibitorius.
Astma sergantys pacientai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, prieš pradedant vartoti ibuprofeną (žr. žemiau).
Nepageidaujamus poveikius galima sumažinti vartojant mažiausią efektyvią dozę trumpiausią laiką, per kurį galima kontroliuoti simptomus (žr. 4.2 skyrių ir poveikį virškinamajam traktui ir širdies kraujagyslių sistemai, žemiau). Didesnės nei rekomenduojamos dozės gali sukelti rimtą pavojų.
Esant šioms būklėms, Brumare turi būti paskirtas tiktai griežtai įvertinus naudos-rizikos santykį:
- esant sisteminei raudonajai vilkligei (SRL) ar kitoms autoimuninėms ligoms;
- esant įgimtam porfirino metabolizmo sutrikimui (pvz. ūmi intermituojanti porfirija);
- pirmas ir antras nėštumo trimestrai;
- žindymas.
Specialių atsargumo priemonių reikia imtis šiais atvejais:
- esant virškinamojo trakto ligoms, įskaitant lėtines uždegimines žarnyno ligas (opinį kolitą, Krono ligą);
- širdies nepakankamumui ir hipertenzijai;
- susilpnėjusiai inkstų funkcijai;
- kepenų funkcijos sutrikimui;
- sutrikusiai kraujodarai;
- kraujo krešėjimo sutrikimams;
- alergijai, šienligei, lėtiniam nosies gleivinės tinimui, adenoidams, lėtinei obstrukcinei kvėpavimo takų ligai ar bronchinei astmai;
- kai tik buvo atliktos didelės apimties chirurginės operacijos.
Kraujavimas iš virškinimo trakto, opos ir perforacija
Pacientams, vartojant bet kokių NVNU, pastebėta kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo atvejų, kurie gali būti mirtini. Tokie sutrikimai gali prasidėti bet kuriuo gydymo metu, kartais net be įspėjamųjų simptomų ar praeityje buvusių sunkių virškinimo trakto sutrikimų.
Kraujavimo iš virškinimo trakto, opų atsiradimas ir perforacijų atsiradimo galimybė yra labiau tikėtina, vartojant didesnes NVNU dozes pacientams, kuriems yra buvusios opos, ypatingai komplikavusios kraujavimu ar perforacija (žr. 4.3 skyrių), ir senyviems pacientams. Tokie pacientai turi būti gydomi mažiausiomis galimomis dozėmis. Šiems pacientams reikia apsvarstyti gydymo galimybes, kartu skiriant gleivines saugančius vaistinius preparatus (pvz., mizoprostolį ar protonų pompos inhibitorius), taip pat kaip ir pacientams, kurie gydomi acetilsalicilo rūgštimi ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali padidinti virškinimo trakto pažeidimo galimybę (žr. žemiau ir 4.5 skyrių).
Pacientus, kuriems yra buvę virškinimo trakto reakcijų, ypatingai senyviems pacientams, reikia įspėti, kad atsiradus neįprastiems virškinimo trakto simptomams (ypatingai kraujavimui iš virškinimo trakto), ypač gydymo pradžioje, kreiptųsi į gydytoją, jei pasireiškia tokie simptomai.
Atsargiai reikia skirti pacientams, kurie gydomi ir kitais vaistiniais preparatais, didinančiais opų atsiradimo ar kraujavimo riziką: geriamaisiais kortikosteroidais, antikoaguliantais, tokiais kaip varfarinas, selektyviais serotonino rezorbcijos inhibitoriais ar kraują skystinančiais vaistiniais preparatais, kaip acetilsalicilo rūgštimi (žr. 4.5 skyrių).
Atsiradus kraujavimui iš virškinimo trakto ar opoms, gydymą Brumare reikia nutraukti.
NVNU atsargiai reikia skirti pacientams, kuriems yra buvusios virškinimo trakto ligos, (opinis kolitas, Krono liga), nes šios ligos gali paūmėti. (žr. 4.8 skyrių).
Senyvi pacientai
Senyviems pacientams yra padidėjęs pašalinių poveikių atsiradimo dažnumas, kai jie gydomi NVNU, ypatingai kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).
Širdies ir kraujagyslių sistema bei smegenų kraujagyslių sistema
Pacientams, kuriems yra hipertenzija ir(ar) širdies funkcijos nepakankamumas, gydymą pradėti reikia atsargiai (būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku), nes gali pasireikšti skysčių susilaikymas, hipertenzija ir edema, susiję su NVNU terapija.
Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys leidžia manyti, kad vartojant dideles ibuprofeno dozes (2400 mg per parą) ilgą laiką, gali šiek tiek padidėti arterinės trombozės (pvz., infarkto ar insulto) rizika. Epidemiologinės studijos rodo, kad vartojant nedideles ibuprofeno dozes (pvz., £ 1200 mg per parą) miokardo infarkto rizika nepadidėja.
Pacientai su nekontroliuojama hipertenzija, širdies nepakankamumu, nustatyta išemine širdies liga, periferinių arterijų ligomis ir (ar) smegenų kraujotakos ligomis gali būti gydomi ibuprofenu tik nuodugniai apsvarsčius. Taip pat reikia apsvarstyti gydymo taktiką, kai ruošiamasi pradėti ilgalaikį gydymą pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas ir rūkymas).
Odos reakcijos
Sunkios odos reakcijos, kai kurie net mirtini atvejai, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono (Stevens- Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę buvo nustatyti labai retai, ir jie siejami su NVNU vartojimu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams didžiausia šių reakcijų atsiradimo rizika yra gydymo pradžioje. Odos reakcijų pradžia daugumoje atvejų prasideda per pirmą gydymo mėnesį. Atsiradus odos išbėrimui, gleivinių pažeidimui ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams, reikia nutraukti gydymą Brumare.
Sergant vėjaraupiais išimtinais atvejais gali atsirasti sunkių infekcinių komplikacijų odoje ir minkštuosiuose audiniuose. Negali būti atmesta, kad NVNU pasunkina šias infekcijas. Todėl, sergant vėjaraupiais, patariama vengti vartoti Brumare.
Poveikis inkstams
Dėl savo poveikio inkstų perfuzijai, ibuprofenas gali sąlygoti natrio, kalio ir skysčių susilaikymą pacientams, kurie anksčiau neturėjo inkstų funkcijos sutrikimų. Linkusiems pacientams tai gali sąlygoti edemą ar net sukelti širdies nepakankamumą ar hipertenziją.
Kaip ir vartojant visus kitus NVNU, gyvūnams ilgai vartojant ibuprofeną atsiranda papilių nekrozė ir kiti patologiniai inkstų pakitimai. Yra gauta pranešimų, kad žmonėms atsirado ūmus intersticinis nefritas su hematurija, proteinurija ir kartais nefrozinis sindromas. Inkstų toksinis pažeidimas taip pat buvo stebėtas tiems pacientams, kurių normalią inkstų perfuziją kompensuoja prostaglandinai. Šiems pacientams vartojant NVNU gali išsivystyti nuo dozės priklausomas prostaglandinų gamybos sumažėjimas, taip pat sulėtėti inkstų kraujotaka, kuri gali sąlygoti inkstų funkcijos pažeidimus. Šie pažeidimai dažniau išsivysto pacientams, kurie priklauso padidintos rizikos grupei, t.y. serga inkstų funkcijos nepakankamumu, širdies nepakankamumu, kuriems yra kepenų disfunkcija, yra gydomi diuretikais ir AKF inhibitoriais bei senyviems žmonėms. Nutraukus NVNU vartojimą, šie simptomai paprastai yra grįžtami.
Daug skysčių netekusiems paaugliams yra inkstų pažeidimo pavojus.
Kiti įspėjimai
Pacientams sergantiems ar anksčiau sirgusiems bronchine astma, lėtiniu rinitu, sinusitu, nosies polipais, adenoidais ar alerginėmis ligomis, gali greičiau pasireikšti bronchų spazmas, dilgėlinė ar angioneurozinė edema.
Ibuprofenas gali maskuoti infekcijos (karščiavimas, skausmas ir patinimas) simptomus ir požymius.
Ilgai vartojami bet kokie vaistiniai preparatai nuo galvos skausmo jį gali dar labiau sustiprinti. Susiklosčius tokiai situacijai, ar jos tikintis, reikia nutraukti gydymą ir konsultuotis su gydytoju. Pacientams, kuriems reguliariai vartojant vaistinius preparatus nuo galvos skausmo, dažnai ar kasdien skauda galvą, yra tikėtina ilgai vartojamų vaistinių preparatų sukelto galvos skausmo diagnozė.
Apibendrinant, nuolatinis nuskausminamųjų vaistinių preparatų, ypač įvairių skausmą malšinančių aktyviųjų medžiagų kombinacijų, vartojimas gali sukelti negrįžtamą inkstų pažeidimą ir inkstų nepakankamumo išsivystymo riziką. Ši rizika ypač padidėja netenkant druskų ir dehidratuojant fizinio krūvio metu. Todėl šito reikia vengti.
Gydymo ibuprofenu metu, pacientams, sergantiems imuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, mišria jungiamojo audinio liga), buvo stebėta keletas atvejų, kai pasireiškė tokie aseptinio meningito požymiai: sustingęs kaklas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar dezorientacija.
Ibuprofenas gali laikinai sutrikdyti trombocitų agregaciją ir pailginti kraujavimo laiką. Todėl reikia atidžiai stebėti pacientus, turinčius kraujo krešėjimo sutrikimų arba kuriems skirta antikoaguliacinė terapija.
Jeigu gydymas ibuprofenu tęsiamas ilgą laiką, reikia periodiškai stebėti kepenų ir inkstų funkciją bei kraujo ląstelių skaičių, ypač didelės rizikos grupės pacientams.
Gydymo ibuprofenu metu reikia vengti vartoti alkoholio, nes jis gali sustiprinti nepageidaujamą NVNU poveikį, ypač virškinimo sistemai ir centrinei nervų sistemai.
Ibuprofenu gydomi pacientai turi pranešti gydančiam gydytojui apie požymius ar simptomus, rodančius virškinimo sistemos opas ar kraujavimą iš virškinimo trakto, neryškaus matymo ar kitokius regėjimo sutrikimo, odos bėrimo, svorio padidėjimo ar edemos atvejus.
Yra įrodymų, kad vaistiniai preparatai, slopinantys ciklooksigenazės ar prostaglandinų sintezę, gali sutrikdyti moterų vaisingumą, veikdami ovuliaciją. Tai yra grįžtamas pažeidimas, kuris išnyksta nutraukus gydymą (žr 4.6 skyrių).
Pacientai, kuriems nustatytas įgimtas fruktozės netoleravimas, glukozės-galaktozės malabsorbcija arba sacharazės-izomaltazės trūkumas, šio vaistinio preparato vartoti negali.
Šio vaistinio preparato vienos dozės sudėtyje yra 100 mg natrio. Pacientai, kuriems paskirta dieta su sumažintu natrio kiekiu, turi tai įvertinti.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Ibuprofeno vartojimas kartu su |
Galimas poveikis |
Kiti NVNU, įskaitant ir selektyvius ciklooksigenazės-2 inhibitorius: |
Dėl sinergistinio poveikio, vartojant kartu kelis NVNU padidėja virškinamojo trakto opaligės ir hemoragijų rizika. Todėl reikia vengti ibuprofeną vartoti kartu su kitais NVNU (žr. 4.4 skyrių) |
Širdį veikiantys glikozidai (digoksinas) |
NVNU gali pabloginti širdies nepakankamumą, sumažinti glomerulų filtraciją ir padidinti širdį veikiančių glikozidų (pvz., digoksino) kiekį plazmoje. Rekomenduojama stebėti digoksino koncentraciją kraujo serume. |
Kortikosteroidai |
Didina virškinimo trakto opų ir kraujavimo riziką (žr. 4.4 skyrių). |
Antikoaguliantai |
NVNU gali padidinti kitų antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas arba heparinas, poveikį (žr. 4.4 skyrių). Vartojant kartu rekomenduojama stebėti koaguliacijos rodiklius. |
Trombocitų agregaciją slopinantys vaistiniai preparatai (pvz., klopidogrelis ir tiklopidinas) |
Vartojant kartu padidėja kraujavimo iš virškinamojo trakto rizika (žr. 4.4 skyrių). |
Acetilsalicilo rūgštis |
Reikia vengti skirti ibuprofeną kartu su acetilsalicilo rūgštimi, nes tai gali padidinti nepageidaujamo poveikio riziką, išskyrus atvejus kuomet vartojama gydytojo paskirta maža acetilsalicilo rūgšties dozė. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kartu vartojami acetilsalicilo rūgštis ir ibuprofenas gali slopinti mažų acetilsalicilo rūgšties dozių poveikį trombocitų agregacijai. Remiantis šiais ribotais duomenimis ir netikslia ex vivo duomenų ekstrapoliacija, kuri reikalinga klinikinei situacijai nusakyti, galima teigti, kad tikslių išvadų nėra apie reguliarų ibuprofeno vartojimą, ir nėra kliniškai reikšmingo efekto, kai ibuprofenas vartojamas tik kartais (žr. 5.1 skyrių). |
Selektyvūs serotonino rebsorbcijos inhibitoriai (SSRI) |
Padidėja kraujavimo iš virškinamojo trakto rizika (žr. 4.4 skyrių). |
Litis: |
Vartojant ibuprofeną kartu su ličio preparatais gali padidėti šių vaistinių preparatų koncentracijos serume. Būtina tirti ličio koncentraciją serume. |
Tiklopidinas |
NVNU negalima vartoti kartu su tiklopidinu dėl papildomos trombocitų funkcijos slopinimo rizikos. |
Kalį tausojantys diuretikai |
Vartojant kartu gali išsivystyti hiperkalemija (rekomenduojama stebėti kalio koncentraciją kraujyje). |
Kaptoprilis |
Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad ibuprofenas slopina kaptoprilio sukeliamą padidėjusį natrio išskyrimą. |
Antihipertenziniai vaistiniai preparatai (diuretikai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II antagonistai) |
Diuretikai ir AKF inhibitoriai gali padidinti NVNU nefrotoksinį poveikį. NVNU gali sumažinti diuretikų ir antihipertenzinių vaistų, įskaitant AKF inhibitorius ir beta blokatorius, poveikį. Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (pvz., dehidratuoti pacientai arba vyresnio amžiaus pacientai, kurių inkstų funkcija yra susilpnėjusi) vartojant AKF inhibitorius ir angiotenzino II antagonistus kartu su ciklooksigenazę inhibuojančiais medikamentais, jų sąveika gali skatinti tolesnį inkstų funkcijos pažeidimą ir sukelti ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą. Dažniausiai tai yra grįžtamas procesas. Tokios kombinacijos turi būti skiriamos itin atidžiai, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Tokius pacientus būtina įspėti, kad vartotų pakankamai skysčių bei nuo pat kombinuoto gydymo pradžios periodiškai sekti inkstų funkcijos rodiklius. Kartu skiriamas ibuprofenas ir kalį tausojantys diuretikai arba AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją. Rekomenduojama stebėti kalio koncentraciją kraujyje. |
Metotreksatas |
NVNU slopina metotreksato sekreciją inkstų kąnalėliuose, todėl galima tam tikra metabolinė sąveika dėl sumažėjusio metotreksato klirenso. Jeigu ibuprofenas ir metotreksatas vartojami kartu per 24 valandas, metotreksato kiekis serume gali padidėti ir taip pat padidėti toksinis jo poveikis. Todėl reikia vengti vartoti NVNU kartu su didelėmis metotreksato dozėmis. Taip pat reikia įvertinti riziką skiriant NVNU kartu su mažomis metotreksato dozėmis, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Todėl skiriant šiuos vaistinius preparatus kartu, inkstų funkcija turi būti stebima. |
Ciklosporinas: |
Manoma, kad kartu vartojant kai kuriuos NVNU ir ciklosporiną, gali padidėti inkstų pažeidimo rizika. Taip pat šios rizikos negalima atmesti kartu vartojant ibuprofeną ir ciklosporiną. |
Takrolimuzas: |
Vartojant kartu didėja nefrotoksinio poveikio rizika. |
Zidovudinas: |
Yra įrodymų, kad kartu vartojant zidovudino ir ibuprofeno, padidėja hemartrozės ir hematomų atsiradimo rizika ŽIV teigiamiems hemofilija sergantiems pacientams. Kartu vartojant NVNU ir zidovudiną gali padidėti hematotoksinio poveikio rizika. Rekomenduojama atlikti kraujo ląstelių skaičiaus tyrimą praėjus 1-2 savaitėm nuo abiejų šių preparatų vartojimo pradžios. |
Chinolonų grupės antibiotikai: |
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad NVNU gali padidinti su chinolonų grupės antibiotikais susijusių traukulių riziką. Pacientams, vartojantiems NVNU kartu su chinolonų grupės antibiotikais, yra padidinta traukulių atsiradimo rizika. |
CYP2C9 inhibitoriai (pvz., vorikonazolis ar flukonazolis): |
Kartu vartojant CYP2C9 inhibitorius ir ibuprofeną, gali padidėti ibuprofeno poveikis (CYP2C9 substratas). Tyrime su vorikonazolu ir flukonazolu (CYP2C9 inhibitoriai), pasireiškė ibuprofeno S (+) poveikio (pranašumo) padidėjimas 80-100 %. Ibuprofeno dozės sumažinimas būtinas jei kartu skiriami CYP2C9 inhibitoriai, ypač jei didelės ibuprofeno dozės skiriamos kartu su vorikonazolu ar flukonazolu. |
Peroraliniai vaistai diabetui gydyti |
NVNU gali padidinti sulfonilureos preparatų hipoglikeminį poveikį. Juos vartojant kartu rekomenduojama sekti gliukozės koncentraciją kraujyje. |
Kolestiraminas: |
Kartu vartojant kolestiraminą ir ibuprofeną, lėtėja ibuprofeno poveikis ir sumažėja jo absorbcija (25 %). Šie vaistiniai preparatai turėtų būti skiriami mažiausiai 2 valandų intervalu. |
Aminoglikozidai |
NVNU gali slopinti aminoglikozidų eliminaciją ir padidinti jų toksinį poveikį. |
Žoliniai ekstraktai |
Ginkmedžio vaistiniai preparatai, vartojami kartu su NVNU gali padidinti kraujavimo riziką |
Alkoholis |
Reikėtų vengti ibuprofeną vartoti asmenims, nuolat vartojantiems alkoholį (14-20 vienetų per savaitę ar daugiau), nes padidėja nepageidaujamo poveikio virškinamajam traktui rizika, įskaitant kraujavimą. |
Mifepristonas: |
Vartojant NVNU 8-12 dieną po mifepristono paskyrimo, jie gali sumažinti mifepristono poveikį. |
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Prostaglandinų sintezės slopinimas gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir (ar) embriono/vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, padidėja persileidimo, širdies sklaidos defektų ir įgimto pilvo sienos defekto rizika. Absoliuti širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektų rizika, kuri paprastai būna mažiau negu 1 %, padidėja iki maždaug 1,5 %. Manoma, kad rizika didėja ilginant gydymą ir didinant dozę. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, kad vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, padaugėja kiaušinėlio praradimo prieš implantaciją ir po jos, gemalo bei vaisiaus žuvimo atvejų. Be to, patelių, kurios organo genezės laikotarpiu vartojo prostaglandinų sintezės inhibitorius, atsivestiems jaunikliams dažniau nustatyta įvairių sklaidos defektų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektus. Moterims pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus Brumare galima vartoti tik būtiniausiu atveju. Jei planuojančiai pastoti ar nėščiai moteriai pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus būtina vartoti Brumare, turi būti skiriama kiek galima mažesnė vaistinio preparato dozė ir kiek įmanoma trumpesnė gydymo trukmė.
Trečią nėštumo trimestrą visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali turėti šią įtaką vaisiui:
- sukelti toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užakimą ir plautinę hipertenziją);
- sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų funkcijos nepakankamumo, pasireiškiančio oligohidramnionu.
Vartojami nėštumo pabaigoje, motinai ir naujagimiui gali:
- ilginti kraujavimo laiką, sukelti trombocitų agregacijos sutrikimus, net ir vartojant labai mažomis dozėmis;
- slopinti gimdos susitraukimus, vėlindami ir ilgindami gimdymą.
Dėl šių priežasčių Brumare paskutinįjį nėštumo trimestrą vartoti draudžiama.
Žindymas
Ibuprofenas patenka į motinos pieną, tačiau vartojant terapines dozes trumpą laiką, jis neturėtų pakenkti kūdikiui. Jeigu yra paskirtas ilgesnis gydymas šiuo vaistiniu preparatu, reikia apsvarstyti žindymo nutraukimą.
Vaisingumas
Ibuprofeno vartojimas gali mažinti moters vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama šio vaistinio preparato nevartoti. Reikia apsvarstyti dėl ibuprofeno vartojimo nutraukimo moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami tyrimai dėl nevaisingumo.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Ibuprofenas nesukelia nepageidaujamų reiškinių, kurie turėtų įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Tačiau vartojant dideles dozes gali pasireikšti tokie nepageidaujami poveikiai kaip nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas (pranešami kaip dažni) ir regėjimo sutrikimai (pranešami kaip nedažni), kurie tam tikrais atvejais gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Šis nepageidaujamas poveikis sustiprėja kartu vartojant alkoholį.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Dažniausiai stebimi nepageidaujami reiškiniai yra virškinimo trakto sutrikimai. Gali susidaryti opos, įvykti perforacija ar kraujavimas iš virškinimo trakto, kuris kartais gali būti mirtinas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Taip pat pranešta apie pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių pūtimą, vidurių užkietėjimą, dispepsiją, pilvo skausmą, meleną, vėmimą krauju, opinį stomatitą, kolito ir Krono (Crohn) ligos paūmėjimą (žr. 4.4 skyrių). Rečiau – gastritą.
Nepageidaujamas šalutinis poveikis dažniausiai priklauso nuo dozės. Kraujavimo iš virškinimo trakto rizika ypač priklauso nuo dozės ir gydymo trukmės. Kiti žinomi rizikos faktoriai išvardinti 4.4 skyriuje.
Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ilgalaikis vartojimas ypač didelėmis (2400 mg/per parą) dozėmis gali būti susijęs su nežymiu arterinės trombozės rizikos padidėjimu (pavyzdžiui, miokardo infarkto arba insulto) (žr. 4.4 skyrių).
Yra pranešimų apie su NVNU vartojimu susijusią edemą, hipertenziją ir širdies nepakankamumą.
Nepageidaujami poveikiai, susiję su ibuprofeno vartojimu pateikti pagal organų sistemų klases MedDRA kvalifikacijos sistemoje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Organų sistemos klasė |
Dažnis |
Nepageidaujamas poveikis |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Labai retas |
Hemopoezės sutrikimai (anemija, leukopenija, trombocitopenija, pancitopenija, agranulocitozė ). Pirmieji simptomai gali būti: karščiavimas, gerklės skausmas, paviršinės burnos opos, į peršalimą panašūs simptomai, didelis nuovargis, kraujavimas iš nosies ir odoje. |
Imuninės sistemos sutrikimai |
Nedažnas Retas Labai retas |
Padidėjusio jautrumo reakcijos: dilgėlinė, niežulys, purpura ir egzantema, taip pat astmos priepuoliai (kartais su hipotenzija) Raudonosios vilkligės sindromas Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos. Gali pasireikšti šie simptomai: veido edema, liežuvio patinimas, vidinis gerklų patinimas su kvėpavimo takų susiaurėjimu, dispnėja, tachikardija, staigus kraujo spaudimo sumažėjimas iki gyvybei pavojingo šoko |
Psichikos sutrikimai |
Retas |
Depresija, sumišimas, haliucinacijos |
Nervų sistemos sutrikimai |
Dažnas |
Galvos skausmas, mieguistumas, svaigulys, nuovargis, susijaudinimas, galvos svaigimas, nemiga, dirglumas |
Labai retas |
Aseptinis meningitas |
|
Akių sutrikimai |
Nedažnas |
Regos sutrikimas |
Retas |
Toksinė ambliopija |
|
Ausų ir labirintų sutrikimai |
Labai retas |
Tinitas |
Širdies sutrikimai |
Labai retas |
Palpitacijos, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, ūmi plaučių edema, edema |
Kraujagyslių sutrikimai |
Labai retas |
Hipertenzija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Nedažnas |
Rinitas, bronchospazmas |
Virškinimo trakto sutrikimai
|
Dažnas |
Virškinimo trakto sutrikimai: rėmuo, dispepsija, pilvo skausmas ir pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas |
Nedažnas |
Virskinimo trakto opos, kartais kraujuojančios ir perforuojančios (žr. 4.4 skyrių), slaptas kraujavimas, kuris gali sukelti anemiją, melena, vėmimas krauju, opinis stomatitas, kolitas, uždegiminės žarnų ligos paūmėjimas, gaubtinės žarnos divertikulo komplikacijos (perforacija, fistulė), gastritas |
|
Labai retas |
Ezofagitas, pankreatitas, žarnų striktūros |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Retas |
Padidėjęs šlapalo azoto kiekis, serumo transaminazių ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas |
Labai retas |
Kepenų funkcijos sutrikimas, kepenų pažeidimas, ypač esant ilgalaikiam vartojimui, kepenų nepakankamumas, ūmus hepatitas, gelta |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Nedažnas |
Jautrumas šviesai |
Labai retas |
Sunkios odos reakcijos (daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, pūslinės reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, alopecija, nekrozuojantis fascitas |
|
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
Nedažnas |
Edema, ypač pacientams, sergantiems arterine hipertenzija arba inkstų funkcijos nepakankamumu, nefrozinis sindromas, intersticinis nefritas, kuris gali būti susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu |
Labai retas |
Inkstų papilių nekrozė, vartojant ilgą laiką (žr. 4.4 skyrių) |
|
Tyrimai |
Retas |
Hemoglobino koncentracijos ir hematokrito vertės sumažėjimas, trombocitų agregacijos slopinimas, pailgėjęs kraujavimo laikas, kalcio koncentracijos kraujo serume sumažėjimas, šlapimo rūgšties kraujo serume padidėjimas |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Simptomai
Daugumai pacientų, išgėrusių kliniškai reikšmingą NVNU dozę, pasireiškiantys simptomai apsiriboja pykinimu, vėmimu, epigastriniu skausmu ir daug rečiau viduriavimu. Taip pat gali pasireikšti tinitas, galvos skausmas, svaigulys, galvos sukimąsis ir kraujavimas iš virškinimo trakto. Esant sunkesniam apsinuodijimui stebimas toksinis poveikis centrinei nervų sistemai, pasireiškiantis mieguistumu, kartais sujaudinimu ar dezorientacija arba koma. Kartais pacientams pasireiškia konvulsijos. Vaikams gali būti miokloniniai traukuliai. Esant sunkiam apsinuodijimui gali būti metabolinė acidozė ir pailgėti protrombino laikas/INR dėl poveikio cirkuliuojantiems kraujo krešėjimo faktoriams. Gali pasireikšti ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų pažeidimas, hipotenzija, kvėpavimo slopinimas ir cianozė. Astma sergantiems pacientams gali būti ligos paūmėjimas.
Gydymas
Taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas, palaikant atvirus kvėpavimo takus, stebint širdies veiklą ir gyvybinius požymius, kol būklė stabilizuojasi. Jeigu pacientas suvartojo vaisto daugiau nei 400 mg/kg kūno svorio ir praėjo mažiau nei viena valanda, reikia išplauti skrandį ir duoti aktyvintos anglies. Jeigu Brumare jau absorbavosi, reikia skirti šarmines medžiagas, taip skatinant rūgštaus ibuprofeno išsiskyrimą su šlapimu. Dažnos ir užsitęsusios konvulsijos gydomos intraveninėmis lorazepamo arba diazepamo injekcijomis. Kitos priemonės taikomas atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę. Esant astmai skiriami bronchus plečiantys medikamentai. Specifinio priešnuodžio nėra.
Turi būti atidžiai sekama kepenų ir inkstų funkcija.
Suvartojus potencialiai toksinį vaistinio preparato kiekį pacientą reikia stebėti mažiausiai keturias valandas.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, propiono rūgšties dariniai, ATC kodas – M01AE01.
Veikimo mechanizmas
Brumare yra nesteroidinis vaistinis preparatas nuo uždegimo, kuris veikia priešuždegimiškai, slopina skausmą ir mažina karščiavimą. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad ibuprofenas efektyviai slopina prostaglandinų sintezę. Ibuprofenas žmonėms malšina skausmą, kurį galėjo sukelti uždegimas arba, su uždegimu susijusį patinimą ir karščiavimą. Ibuprofenas slopina prostaglandinų sintezę inhibuodamas ciklooksigenazės aktyvumą. Be to, ibuprofenas slopina ADF (adenozindifosfato) ir kolageno sukeltą trombocitų agregaciją.
Farmakodinaminis poveikis
Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kartu vartojami acetilsalicilo rūgštis ir ibuprofenas gali slopinti mažų aspirino dozių poveikį trombocitų agregacijai. Viename tyrime, skiriant vieną 400 mg ibuprofeno dozę vartojant 8 valandas prieš ar 30 minučių po greito atpalaidavimo aspirino dozės (81 mg), buvo stebėtas sumažėjęs acetilsalicilo rūgšties gebėjimas formuoti tromboksaną ar trombocitų agregacijos slopinimas. Tačiau, remiantis šiais ribotais duomenimis ir netikslia ex vivo duomenų ekstrapoliacija, kuri reikalinga klinikinei situacijai nusakyti, galima teigti, kad tikslių išvadų apie reguliarų ibuprofeno vartojimą nėra, ir nėra kliniškai reikšmingo efekto, kai ibuprofenas vartojamas tik kartais.
Ibuprofenas slopina prostaglandinų sintezę gimdoje, todėl sumažina intrauterininę ertmę ir aktyvų spaudimą, periodinius gimdos susitraukimus ir prostaglandinų išsiskyrimą į kraujotaką. Šie pokyčiai paaiškina menstruacinio skausmo sumažėjimą. Ibuprofenas slopina inkstų prostaglandinų sintezę, o tai gali sukelti inkstų nepakankamumą, skysčių susilaikymą ir širdies nepakankamumą rizikos grupės pacientams (žr. 4.3 skyrių).
Prostaglandinai svarbūs ovuliacijos procese, todėl vaistinių preparatų, slopinančių prostaglandinų sintezę vartojimas gali įtakoti moters vaisingumą. (žr. 4.4, 4.6 ir 5.3 skyrių).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Ibuprofenas yra greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, jo biologinis prieinamumas yra 80-90 %. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,7 val. (vidutinė reikšmė) vartojant nevalgius. Vartojant su maistu, didžiausia koncentracija plazmoje būna 34 % mažesnė ir pasiekiama maždaug 2 valandomis vėliau, negu vartojant nevalgius. Maistas neturi reikšmingos įtakos bendram vaistinio preparato biologiniam prieinamumui.
Pasiskirstymas
Ibuprofenas 99 % jungiasi prie plazmos baltymų. Ibuprofeno pasiskirstymo tūris yra mažas, apie 0,12- 0,2 l/kg suaugusiems.
Biotransformacija
Ibuprofenas greitai metabolizuojamas kepenyse, veikiant P450 citochromui, būtent CYP2C9, į du pirminius aktyvius metabolitus, 2-hidroksi-ibuprofeną ir 3-karboksi-ibuprofeną. Išgėrus vaistinio preparato, šiek tiek mažiau nei 90 % ibuprofeno geriamosios dozės išskiriama su šlapimu, kaip oksidaciniai metabolitai ir glukuroniniai jų junginiai. Tik maža dalis ibuprofeno pašalinama nepakitusi su šlapimu.
Eliminacija
Vaistas greitai ir visiškai pašalinamas per inkstus. Pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos. Ibuprofenas visiškai pašalinamas per 24 valandas skaičiuojant nuo paskutinės dozės.
Ypatingos populiacijos
Senyvo amžiaus pacientai
Jei nėra inkstų funkcijos sutrikimų, yra tik mažas, kliniškai nereikšmingas skirtumas tarp vaistinio preparato farmakokinetinių savybių ir jo šalinimo tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonių.
Vaikų populiacija
Ibuprofeno poveikis, vartojant dozėmis, kurios paskaičiuotos priklausomai nuo svorio (terapinė dozė nuo 5 mg/kg iki 10 mg/kg kūno svorio) vaikams nuo 1 metų ir vyresniems, yra panašus kaip ir suaugusiems.
Vaikų nuo 3 mėn iki 2,5 metų organizmuose yra didesnis ibuprofeno pasiskirstymo tūris (L/kg) ir klirensas (L/kg/h), nei 2,5-12 metų vaikų organizmuose.
Sutrikusi inkstų funkcija
Pacientams, su lengvo laipsnio inkstų funkcijos sutrikimu padidėja laisvo (S) ibuprofeno, didesnė AUC vertė ir padidėję enantiometriniai (AUC (S/R)) rodikliai, lyginant su sveikų pacientų tais pačiais duomenimis.
Pacientų, kuriems yra paskutinė inkstų ligos stadija ir jie dializuojami, laisva ibuprofeno frakcija yra apie 3 %, lyginat su 1 % sveikų savanorių. Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui gali pasireikšti ibuprofeno metabolitų akumuliacija. Šio poveikio reikšmė nežinoma. Metabolitai gali būti pašalinti hemodializės būdu. (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).
Sutrikusi kepenų funkcija
Lengvo ir vidutinio laipsnio alkoholinis kepenų pažeidimas nekeičia vaistinio preparato farmakokinetinių savybių.
Vidutinio laispnio kepenų cirozės atveju (6-10 balų pagal Child Pugh), gydant raceminiu ibuprofenu, buvo stebėtas 2 kartus pailgėjęs pusinės eliminacijos laikas ir enantiomerų AUC santykis (S/R) buvo kur kas mažesnis lyginant su sveikais pacientais, iš ko galima spręsti apie metabolinės inversijos sutrikimą (R)-ibuprofeno į aktyvų (S) – enantiomerą (žr.4.2, 4.3, ir 4.4 skyrius).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Kadangi ibuprofenas yra gerai žinomas ir plačiai vartojamas vaistinis preparatas, jo ikiklinikinių tyrimo saugumo duomenys yra gerai pagrįsti dokumentais.
Poūmis ir lėtinis apsinuodijimas ibuprofenu daugiausiai yra ištirtas tyrimuose su gyvūnais ir pasireiškia skrandžio pažeidimu ir opomis.
In vitro ir in vivo tyrimai neparodė jokio kliniškai reikšmingo ibuprofeno mutageninio poveikio. Be to, pelėms ir žiurkėms nesukėlė jokio karcinogeninio poveikio. Ibuprofenas slopina ovuliaciją triušiams ir sutrikdo implantacijos procesus įvairioms gyvūnų rūšims (triušiams, žiūrkėms ir pelėms). Atliekant reprodukcijos tyrimus su žiurkėmis ir triušiais nustatyta, kad ibuprofenas praeina placentos barjerą. Vartojant motinos organizmui toksiškas dozes dažniau pasireiškia apsigimimai (pvz., skilvelių pertvaros defektas).
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Bevandenis natrio karbonatas
Obuolių rūgštis
Sacharino natrio druska
Natrio-vandenilio karbonatas
Sacharozė
Povidonas
Apelsinų aromatinė medžiaga
Natrio laurilsulfatas
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti žemesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Popieriaus/polietileno/aliuminio folijos ir polietileno laminato paketėlis.
Pakuotės dydis: 12, 15 arba 20 paketėlių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Žiemos pabaigoje susitinka du draugai, vienas klausia:
- Kur praleidai atostogas?
- Pirmas dvi dienas - Alpėse.
- O kitas ?
- Gipse... - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
„Defevix „, skirtas vitamino D trūkumui gydyti, yra :