Alneta

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Alneta 10 mg tabletės.

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Alneta 10 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 10 mg amlodipino (amlodipino besilato forma). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma 

Tabletė.

10 mg:

Tabletės yra baltos, apvalios (10,5 mm), abipus šiek tiek išgaubtos, nuožulniais kraštais.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos 

Arterinės hipertenzijos gydymas.

Lėtinės stabiliosios krūtinės anginos gydymas.

Kraujagyslių spazmo sukeltos (Prinzmetal) anginos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems žmonėms

Įprastinė kartą per parą vartojama pradinė Alneta dozė arterinei hipertenzijai ir krūtinės anginai gydyti yra 5 mg. Atsižvelgiant į individualią paciento reakciją, paros dozę galima didinti iki didžiausios, t.y. 10 mg dozės.

Arterine hipertenzija sergantys pacientai amlodipinu buvo gydomi kartu su tiazidiniais diuretikais, alfa adrenoreceptorių blokatoriais, beta adrenoreceptorių blokatoriais arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. Gydant krūtinės anginą, galima taikyti monoterapiją amlodipinu arba kartu skirti vartoti kitų antiangininių vaistinių preparatų pacientams, kurių angina atspari gydymui nitratais ir (arba) tinkamomis beta adrenoreceptorių blokatorių dozėmis.

Kartu su tiazidiniais diuretikais, beta adrenoreceptorių blokatoriais bei angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais vartojamo Alneta dozės koreguoti nereikia.

Ypatingos pacientų populiacijos

Senyviems pacientams

Senyvi ar jaunesni pacientai vienodai gerai toleruoja panašias amlodipino dozes. Senyviems žmonėms rekomenduojamas įprastas dozavimas, bet dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Dozavimo rekomendacijos pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas, nebuvo nustatytos, todėl dozę parinkti reikia atsargiai ir gydymą pradėti mažiausia doze (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Amlodipino farmakokinetika pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme nebuvo tirta. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą reikia pradėti mažiausia doze ir ją lėtai palaipsniui padidinti.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Rekomenduojama vartoti įprastas dozes, kadangi amlodipino koncentracija plazmoje nuo inkstų funkcijos sutrikimo sunkumo nepriklauso. Amlodipinas dializės metu iš organizmo nepašalinamas.

Vaikų populiacija

Hipertenzija sergantiems 6‑17 metų vaikams ir paaugliams

Rekomenduojama pradinė kartą per parą vartojama geriamojo preparato dozė 6-17 metų vaikų ir paauglių arterinei hipertenzijai gydyti yra 2,5 mg. Jei po 4 savaičių nepasiekiama tikslinio kraujospūdžio, dozę galima didinti ir kartą per parą vartoti 5 mg dozę. Didesnės kaip 5 mg paros dozės poveikis vaikams ir paaugliams netirtas (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Jaunesniems kaip 6 metų vaikams

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Tabletės vartojamos per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Amlodipino draudžiama vartoti esant toliau išvardytoms būklėms.

• Padidėjęs jautrumas dihidropiridino dariniams, amlodipinui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Sunki hipotenzija.
• Šokas (įskaitant kardiogeninį šoką).
• Širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto, esant nestabiliai hemodinamikai.
• Kairiojo skilvelio nutekamojo trakto obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Amlodipino saugumas ir veiksmingumas hipertenzinės krizės atveju nebuvo nustatytas.

Pacientai, kuriems yra širdies nepakankamumas

Pacientus, kuriems yra širdies nepakankamumas, būtina gydyti atsargiai. Ilgalaikio placebu kontroliuoto amlodipino tyrimo metu nustatyta, kad pacientams, kuriems yra sunkus širdies nepakankamumas (III ar IV klasės pagal NYHA), amlodipino grupėje buvo dažniau diagnozuota plaučių edema, palyginti su placebo grupe (žr. 5.1 skyrių). Kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, nes šie vaistiniai preparatai gali ateityje didinti kardiovaskulinių reiškinių riziką ir mirtingumą.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, organizme pusinės amlodipino eliminacijos laikas būna ilgesnis ir AUC rodmenys didesni. Dozavimo rekomendacijos tokiems pacientams nenustatytos, todėl gydymą reikia pradėti mažiausia doze ir gydyti atsargiai (ir gydymo pradžioje, ir didinant dozę). Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gali prireikti lėtesnio dozės padidinimo ir atidaus stebėjimo.

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Inkstų nepakankamumas

Tokiems pacientams galima vartoti įprastą amlodipino dozę. Amlodipino koncentracijų plazmoje pokyčiai nekoreliuoja su inkstų funkcijos sutrikimo sunkumu. Amlodipinas nepašalinamas iš organizmo dializės metu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis amlodipinui

CYP3A4 inhibitoriai. Amlodipiną vartojant kartu su stipraus ir vidutinio stiprumo poveikio CYP3A4 inhibitoriais (proteazės inhibitoriais, azolų grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais, makrolidų grupės antibiotikais, pvz., eritromicinu ar klaritromicinu, verapamiliu ar diltiazemu) gali reikšmingai padidėti amlodipino ekspozicija. Klinikinė tokių farmakokinetikos (FK) pokyčių reikšmė gali būti didesnė senyviems pacientams, todėl gali prireikti stebėti paciento klinikinę būklę ir keisti dozę.

CYP3A4 sužadinantys vaistiniai preparatai. Duomenų apie CYP3A4 sužadinančių vaistinių preparatų poveikį amlodipinui nėra. Kartu su CYP3A4 sužadinančiais vaistiniais preparatais (pvz., rifampicinu, paprastosios jonažolės preparatais) vartojamo amlodipino koncentracija plazmoje gali sumažėti. Amlodipiną vartoti kartu su CYP3A4 sužadinančiais vaistiniais preparatais reikia atsargiai.

Amlodipino nerekomenduojama vartoti kartu su greipfrutų sultimis, nes kai kuriems pacientams gali padidėti vaistinio preparato biologinis prieinamumas ir dėl to sustiprėti kraujospūdį mažinantis poveikis.

Dantrolenas (infuzija). Gyvūnams verapamilis ir į veną suleistas dantrolenas sukėlė su hiperkalemija susijusį mirtiną skilvelių virpėjimą ir kardiovaskulinės sistemos kolapsą. Dėl hiperkalemijos rizikos dantroleno rekomenduojama neskirti kartu su kalcio kanalų blokatoriais (pvz., amlodipinu) pacientams, kuriems yra piktybinės hipertermijos rizika, ir piktybinei hipertermijai gydyti.

Amlodipino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Amlodipino kraujospūdį mažinantis poveikis prisideda prie kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų kraujospūdį mažinančio poveikio. 

Klinikinių sąveikos tyrimų duomenimis, amlodipinas neveikė atorvastatino, digoksino, varfarino ar ciklosporino farmakokinetikos.

Simvastatinas. Kartotines 10 mg amlodipino dozes vartojant kartu su 80 mg simvastatino doze, simvastatino ekspozicija padidėjo 77%, palyginti su ekspozicija, vartojant vien simvastatiną. Pacientams, vartojantiems amlodipiną, reikia skirti ne didesnę kaip 20 mg simvastatino paros dozę.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Amlodipino vartojimo moterų nėštumo metu saugumas nebuvo nustatytas.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį didelių dozių poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Nėštumo metu amlodipino rekomenduojama skirti tik tada, kai nėra kito saugesnio gydymo arba kai pati liga kelia didesnę riziką motinai ir vaisiui.

Žindymas

Nežinoma, ar amlodipinas išsiskiria į motinos pieną. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo amlodipinu naudą motinai, reikia nuspręsti, ar tęsti / nutraukti žindymą, ar tęsti / nutraukti gydymą amlodipinu.

Vaisingumas

Buvo pranešta apie kai kurių kalcio kanalų blokatoriais gydomų vyrų spermatozoidų galvutės pokyčius. Nepakanka klinikinių duomenų, kad būtų galima nustatyti amlodipino įtaką vaisingumui. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu nustatytas nepageidaujamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Amlodipinas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Jeigu amlodipiną vartojančiam pacientui pasireiškia svaigulys, galvos skausmas, nuovargis ar pykinimas, gali sutrikti gebėjimas reaguoti. Rekomenduojama būti atsargiems, ypač gydymo pradžioje.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo dažniausiai pranešta gydymo metu, buvo somnolencija, svaigulys, galvos skausmas, palpitacija, veido ir kaklo paraudimas, pilvo skausmas, pykinimas, kulkšnių patinimas, edema ir nuovargis.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Gydymo amlodipinu metu pasireiškė ir buvo pranešta apie toliau išvardytas nepageidaujamas reakcijas. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000). 

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

* Dažniausiai susijęs su cholestaze.

Pavieniais atvejais buvo pranešta apie ekstrapiramidinį sindromą.

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie tyčinį perdozavimą žmogui yra nedaug.

Simptomai

Turimi duomenys rodo, kad sunkus amlodipino perdozavimas gali sukelti pernelyg stiprią periferinę vazodilataciją ir refleksinę tachikardiją, be to, gauta duomenų apie ženklią ir galbūt ilgalaikę sisteminę hipotenziją, įskaitant mirtiną šoką.

Gydymas

Jei dėl amlodipino perdozavimo atsiranda kliniškai reikšminga hipotenzija, būtina imtis veiksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo priemonių, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos parametrų sekimą, galūnių pakėlimą ir cirkuliuojančio kraujo tūrio bei šlapimo kiekio sekimą.

Kraujagyslių tonusui ir kraujospūdžiui koreguoti gali būti naudinga pavartoti kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų (jei nėra kontraindikacijų). Šalinant kalcio kanalų blokados sukeltą poveikį, gali būti naudinga į veną leisti kalcio gliukonato.

Kai kuriais atvejais gali būti veiksmingas skrandžio plovimas. Sveikiems savanoriams per 2 valandas po 10 mg amlodipino išgėrimo pavartojus aktyvintosios anglies, amlodipino absorbcija sulėtėjo.

Daug amlodipino prisijungia prie kraujo baltymų, todėl perdozavimo gydymas dialize greičiausiai bus neveiksmingas.

5. Farmakologinės savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – kalcio kanalų blokatoriai, selektyvaus poveikio daugiausia kraujagysles veikiantys kalcio kanalų blokatoriai, ATC kodas – C08CA01. 

Amlodipinas yra dihidropiridinų grupei priklausantis kalcio jonų srautą į ląstelę slopinantis preparatas (lėtųjų kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas), slopinantis kalcio jonų srautą pro membraną į širdies ir lygiuosius kraujagyslių raumenis.

Antihipertenzinis amlodipino poveikis pasireiškia dėl tiesioginio lygiųjų kraujagyslių raumenis atpalaiduojančio poveikio. Tikslus krūtinės anginą malšinančio amlodipino poveikio mechanizmas nenustatytas, tačiau bendrąją išemijos sukeliamą pažaidą amlodipinas mažina dviem būdais.

1) Amlodipinas plečia periferines arterioles ir todėl mažina bendrą periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), tenkantį širdžiai. Kadangi širdies susitraukimų dažnis nekinta, dėl krūvio širdžiai sumažėjimo miokarde sumažėja energijos suvartojimas ir deguonies poreikis.

2) Be to, tikėtina, kad amlodipinas plečia svarbiausias širdies vainikines arterijas bei arterioles tiek sveikose, tiek ir išeminėse srityse. Dėl jų išsiplėtimo pacientams, sergantiems krūtinės angina su nustatytu vainikinės arterijos spazmu (Prinzmetal arba variantine krūtinės angina), į miokardą patenka daugiau deguonies.

Hipertenzija sergantiems ligoniams kartą per parą vartojamas amlodipinas užtikrina kliniškai reikšmingą 24 valandas trunkantį kraujospūdžio sumažėjimą tiek gulint, tiek stovint. Amlodipinas pradeda veikti lėtai ir todėl ūminės hipotenzijos nesukelia.

Krūtinės angina sergantiems ligoniams kartą per parą vartojamas amlodipinas pailgina bendrą fizinio krūvio toleravimo laiką ir pailgina laikotarpį iki pasireikš krūtinės anginos priepuolis bei ST segmentas nusileis 1 mm, suretina krūtinės anginos priepuolius ir sumažina nitroglicerino tablečių suvartojimą.

Amlodipinas nesukelia nepageidaujamo metabolinio poveikio bei riebalų koncentracijos plazmoje pokyčio, todėl šis vaistinis preparatas tinka astma, cukriniu diabetu ir podagra segantiems ligoniams.

Amlodipino veiksmingumas saugant nuo klinikinių reiškinių pacientus, sergančius išemine širdies liga (IŠL), buvo įvertintas nepriklausomo keliuose centruose atlikto atsitiktinių imčių dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo 1 997 pacientai (amlodipino įtakos mažinant trombozės reiškinių dažnį palyginimas su enalaprilio poveikiu – angl., Comparison of Amlodipine vs Enalapril to Limit Occurrences of Thrombosis [CAMELOT]). Iš jų 663 pacientai 2 metus vartojo 5‑10 mg amlodipino dozę, 673 - 10‑20 mg enalaprilio dozę, ir 655 – placebą, kartu taikant įprastą gydymą statinais, beta adrenoreceptorių blokatoriais, diuretikais ir acetilsalicilo rūgštimi. Svarbiausi veiksmingumo vertinimo rezultatai pateikti 1 lentelėje. Gauti duomenys rodo, kad gydymas amlodipinu buvo susijęs su retesniu gydymu ligoninėje dėl krūtinės anginos ir revaskuliarizacijos procedūromis pacientams, sergantiems IŠL.

Vartojimas pacientams, kurie serga išemine širdies liga (IŠL)

Sutrumpinimai: SŠN- stazinis širdies nepakankamumas; PI – pasikliautinasis intervalas; MI – miokardo infarktas, PSIP – praeinantysis smegenų išemijos priepuolis.

Vartojimas pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas

Klinikinių kontroliuotų poveikio hemodinamikai ir fizinio krūvio toleravimui tyrimų metu pacientų, sergančių II-IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu, klinikinės būklės amlodipinas nepablogino (vertintas fizinio krūvio toleravimas, kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija bei klinikiniai simptomai).

Placebu kontroliuoto tyrimo (PRAISE) metu nustatyta, kad III-IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu sergančių ir digoksino, diuretikų ar AKF inhibitorių vartojusių pacientų mirties ar mirtingumo kartu su sergamumu rizikos, susijusios su širdies nepakankamumu, amlodipinas nepadidino.

Tolesnio ilgalaikio stebėjimo placebu kontroliuoto tyrimo (PRAISE 2) metu nustatyta, kad amlodipinas įtakos III‑IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu sergančių pacientų, kuriems nebuvo su išemija susijusių klinikinių simptomų ar objektyvių požymių ir kurie vartojo pastovią AKF inhibitorių, širdį veikiančių glikozidų ar diuretikų dozę, bendram mirštamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų nedarė. Tokiems ligoniams amlodipinas dažniau sukėlė plaučių edemą.

Gydymo, saugančio nuo širdies priepuolio, tyrimas (ALLHAT)

Atsitiktinių imčių dvigubai koduoto poveikio sergamumui ir mirštamumui tyrimo Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial (ALLHAT) metu lygintas naujesnių vaistinių preparatų (pirmiausia pasirenkamo preparato amlodipino (kalcio kanalų blokatoriaus, paros dozė 2,5‑10 mg) arba lizinoprilio (AKF inhibitoriaus, paros dozė 10‑40 mg) bei chlortalidono (tiazidinio diuretiko, paros dozė 12,5‑25 mg) poveikis sergant lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija.

Į atsitiktines imtis buvo suskirstyti 33 357 hipertenzija sirgę 55 metų ir vyresni pacientai, vidutinis stebėjimo laikotarpis buvo 4,9 metų. Visi šie pacientai turėjo bent vieną papildomą išeminės širdies ligos rizikos faktorių: 51,5% ligonių daugiau kaip prieš 6 mėnesius nuo įtraukimo į tyrimą buvo ištikęs miokardo infarktas ar insultas arba jie sirgo dokumentuota aterosklerozine širdies ir kraujagyslių sistemos liga, 36,1% pacientų sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, 11,6% ligonių DTL cholesterolio koncentracija buvo didesnė kaip 35 mg/dl, 20,9% pacientų elektrokardiografiniu ar ultragarsiniu tyrimu buvo nustatyta kairiojo skilvelio hipertrofija bei 21,9% ligonių rūkė cigaretes.

Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo sudėtinė ir apėmė mirtį sukėlusią išeminę širdies ligą bei nemirtiną miokardo infarktą. Amlodipino ir chlortalidono vartojusių pacientų grupėse poveikis pagrindinei vertinamajai baigčiai reikšmingai nesiskyrė: RR 0,98, 95% PI – (0,90‑1,07), p=0,65. Analizuojant poveikį antrinėms vertinamosioms baigtims, nustatyta, kad širdies funkcijos nepakankamumas (sudedamoji kombinuotos vertinamosios širdies ir kraujagyslių sutrikimus apimančios baigties dalis) reikšmingai dažniau atsirado amlodipino vartojusių pacientų grupėje, palyginti su chlortalidoną vartojusiais pacientais (atitinkamai 10,2% ir 7,7%, santykinė rizika (SR) 1,38, 95% PI - [1,25-1,52] p<0,001). Vis dėlto amlodipino ir chlortalidono vartojusių ligonių grupėse mirtingumas nuo bet kokios priežasties reikšmingai nesiskyrė: SR 0,96, 95% PI - [0,89-1,02] p=0,20.

Vartojimas vaikams (6 metų ir vyresniems)

Tyrimo, kuriame dalyvavo 268 vaikai (6-17 metų), daugiausia sirgę antrine arterine hipertenzija, metu lyginta 2,5 mg amlodipino dozės, 5,0 mg amlodipino dozės ir placebo poveikis. Nustatyta, kad abi amlodipino dozės sistolinį kraujospūdį mažino reikšmingai labiau nei placebas. Amlodipino dozių antihipertenzinio poveikio skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas.

Ilgalaikio amlodipino poveikio augimui, brendimui bei bendrajam vystymuisi tyrimų neatlikta. Ilgalaikis gydymo amlodipinu vaikystėje poveikis mažinant sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų suaugusiame amžiuje nenustatytas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija, pasiskirstymas, jungimasis prie plazmos baltymų

Išgerta gydomoji amlodipino dozė absorbuojama gerai, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda po preparato išgėrimo praėjus 6‑12 valandų. Absoliutus biologinis prieinamumas yra 64‑80%. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg kūno svorio. In vitro tyrimų metu nustatyta, kad prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 97,5% kraujotakoje esančio amlodipino. 

Maistas neveikia amlodipino biologinio prieinamumo.

Biotransformacija, eliminacija

Galutinis pusinės eliminacijos iš plazmos laikas yra maždaug 35‑50 valandų, todėl preparato galima vartoti kartą per parą. Amlodipinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, susidaro neveiklūs metabolitai. 60% pavartotos dozės išsiskiria su šlapimu metabolitų, maždaug 10% - nepakitusio amlodipino pavidalu.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Klinikinių tyrimų duomenys apie amlodipino vartojimą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, yra labai riboti. Amlodipino klirensas iš pacientų, kuriems yra kepenų nepakankamumas, organizmo sumažėjo, dėl to pailgėjo pusinės eliminacijos periodas ir maždaug 40‑60% padidėjo AUC.

Senyvi žmonės

Laikas, per kurį amlodipino koncentracija plazmoje tampa didžiausia, senyvų ir jaunesnių žmonių organizme yra toks pat. Klirensas senyvų žmonių organizme gali būti mažesnis, todėl AUC - didesnis, o pusinės eliminacijos laikas - ilgesnis. AUC ir pusinės eliminacijos laiko padidėjimas staziniu širdies nepakankamumu sirgusių senyvų žmonių organizme buvo toks, koks ir tikėtinas tokio amžiaus tyrime dalyvavusiems ligoniams.

Vaikai

Populiacijos farmakokinetikos tyrime dalyvavo 74 hipertenzija sirgę 1‑17 metų vaikai (34 pacientai buvo 6‑12 metų, 28 – 13‑17 metų), kurie kartą arba du kartus per parą vartojo 1,25‑20 mg amlodipino dozę. 6‑12 metų vaikų ir 13‑17 metų paauglių tipinis geriamojo preparato klirensas (CL/F) buvo atitinkamai 22,5 l/val. ir 27,4 l/val. berniukams bei 16,4 l/val. ir 21,3 l/val. mergaitėms. Ekspozicija atskirų pacientų organizme labai skyrėsi. Duomenų apie jaunesnius kaip 6 metų pacientus yra nedaug.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis reprodukcijai

Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis parodė vėlesnį atsivedimo laiką, atsivedimo pailgėjimą ir jauniklių išgyvenamumo sumažėjimą vartojant maždaug 50 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiavus mg/kg kūno svorio, dozes.

Vaisingumo pablogėjimas

Žiurkėms vartojant (patinams 64 paras ir patelėms 14 parų prieš susiporavimą) iki 10 mg/kg per parą amlodipino dozes (tokia dozė yra 8 kartus didesnė* už didžiausią rekomenduojamą 10 mg dozę žmogui, apskaičiavus mg/m² kūno paviršiaus), poveikio vislumui nebuvo. Kito tyrimo su žiurkėmis, kurio metu žiurkių patinai 30 parų vartojo amlodipino besilato dozę, panašią į žmogui vartojamą dozę, apskaičiavus mg/kg, duomenimis, buvo išmatuotos mažesnės folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos plazmoje ir nustatytas mažesnis spermos tankis ir subrendusių spermatozoidų bei Sertoli ląstelių kiekis.

Kancerogeninis ir mutageninis poveikis

Žiurkėms ir pelėms, dvejus metus su ėdalu vartojusioms 0,5 mg/kg, 1,25 mg/kg ar 2,5 mg/kg kūno svorio amlodipino paros dozes, kancerogeninio poveikio nebuvo pastebėta. Didžiausia vartota dozė (ši dozė pelėms, panašiai kaip ir žiurkėms, buvo 2 kartus* didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg gydomąją dozę žmogui, apskaičiavus mg/m² kūno paviršiaus) buvo artima didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.

Mutageninio poveikio tyrimai su vaistiniu preparatu susijusio poveikio genų nei chromosomų lygmenyje neparodė.

* Apskaičiuota pacientui, kurio kūno masė yra 50 kg.

6. Farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Magnio stearatas (E572)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Lizdines plokšteles laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

OPA/Al/PVC//Al folijos lizdinės plokštelės. Kartono dėžutėje yra 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98 arba 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.