Daktaras - tai žmogus, kuris kitiems neleidžia numirti natūralia mirtimi.
Perindoprilio argininas+Indapamidas+Amlodipinas, 10mg+2,5mg+5mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Les Laboratoires Servier, Prancūzija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Perindoprilio argininas+Indapamidas+Amlodipinas
1. Kas yra ARPLEXAM ir kam jis vartojamas
ARPLEXAM yra trijų veikliųjų medžiagų, perindoprilio, indapamido ir amlodipino, derinys. Tai antihipertenzinis preparatas, vartojamas didelio kraujospūdžio ligai (hipertenzijai) gydyti.
Pacientai, jau vartojantys perindoprilio ir indapamido fiksuotų dozių derinį ir amlodipiną atskiromis tabletėmis, gali jas pakeisti viena ARPLEXAM tablete, kurioje yra visų trijų to paties stiprumo veikliųjų medžiagų.
Visos veikliosios medžiagos mažina kraujospūdį ir kartu veikdamos padeda Jums palaikyti jį tinkamą.
- Perindoprilis priklauso vaistų, vadinamų angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais, grupei. Šie vaistai plečia kraujagysles, todėl širdžiai darosi lengviau varinėti jomis kraują.
- Indapamidas yra diuretikas (kuris priklauso vaistų, vadinamų sulfonamidų dariniais su indolo žiedu, grupei). Diuretikai padidina šlapimo išskyrimą per inkstus. Indapamidas skiriasi nuo kitų diuretikų, nes jis tik šiek tiek padidina išskiriamo šlapimo kiekį.
- Amlodipinas yra kalcio kanalų blokatorius (kuris priklauso vaistų, vadinamų dihidropiridinais, grupei). Jis atpalaiduoja kraujagysles, kad kraujas galėtų laisviau jomis tekėti.
2. Kas žinotina prieš vartojant ARPLEXAM
ARPLEXAM vartoti negalima:
- jeigu yra alergija perindopriliui ar bet kokiam kitam AKF inhibitoriui, indapamidui ar bet kokiam kitam sulfonamidui, amlodipinui ar bet kokiam kitam dihidropiridinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu anksčiau besigydant AKF inhibitoriais Jums buvo atsiradę tokių simptomų kaip pasunkėjęs, švokščiantis kvėpavimas, veido ar liežuvio patinimas, smarkus niežėjimas ar odos bėrimas arba jei panašių simptomų (būklė, vadinama angioedema) Jums arba Jūsų giminaičiams buvo atsiradę kitomis aplinkybėmis;
- jei sergate sunkia kepenų liga ar Jums yra būklė, vadinama kepenų encefalopatija (tai smegenų liga, kurią sukelia kepenų veiklos sutrikimas);
- jei įtariama, kad Jums gali būti negydytas dekompensuotas širdies nepakankamumas (didelis skysčių susikaupimas, kvėpavimo pasunkėjimas);
- jeigu Jūs vartojate kitus, ne širdies ritmo sutrikimams (aritmijoms) gydyti skirtus vaistus, kurie gali sukelti gyvybei pavojingą ritmo sutrikimą (polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją ––– torsades de pointes);
- jeigu Jums yra susiaurėjęs širdyje esantis aortos vožtuvas (aortos stenozė) arba Jums yra kardiogeninis šokas (būklė, kai širdis nepajėgia pakankamai kraujo pristatyti į organizmą);
- jeigu Jums yra širdies nepakankamumas po širdies smūgio (miokardo infarkto);
- jeigu Jums yra sunki hipotenzija (labai žemas kraujospūdis);
- jei kalio kiekis Jūsų kraujyje yra mažas;
- jei sergate sunkia inkstų liga;
- jeigu Jums atliekama dializė;
- jeigu Jums yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos surtrikimas (kai ARPLEXAM skiriamas 10 mg / 2,5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg dozėmis);
- jei esate nėščia daugiau nei 3 mėnesius (ankstyvo nėštumo metu ARPLEXAM taip pat geriau nevartoti – žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu žindote;
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti ARPLEXAM:
- jeigu Jums yra hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens liga) ar inkstų arterijos stenozė (arterijos, aprūpinančios inkstą krauju, susiaurėjimas);
- jei sergate širdies nepakankamumu ar kitomis širdies ligomis;
- jeigu Jūsų kraujospūdis pavojingai padidėjęs (yra hipertenzinė krizė);
- jei sergate kepenų liga;
- jei sergate kolagenoze (odos liga), pvz., sistemine raudonąja vilklige ar sklerodermija;
- jei sergate ateroskleroze (arterijų sukietėjimu);
- jeigu Jums reikia atlikti tyrimus siekiant nustatyti, kaip veikia Jūsų prieskydinė liauka;
- jei sergate podagra;
- jei sergate cukriniu diabetu;
- jei laikotės bedruskės dietos ar vartojate druskos pakaitalus, kuriuose yra kalio (labai svarbu, kad kalio koncentracija kraujyje būtų gerai sureguliuota);
- jei vartojate litį ar kalį organizme sulaikančius diuretikus (spironolaktoną, triamtereną), nes jų negalima vartoti kartu su ARPLEXAM (žr. skyrių „Kiti vaistai ir ARPLEXAM“);
- jei esate senyvo amžiaus ir Jums reikia vartoti didesnę vaisto dozę;
- jei Jums yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų;
- jei Jūs esate juodaodis (-ė), Jūs turite didesnę angioedemos (veido, lūpų, burnos, liežuvio ar ryklės patinimo, dėl kurio gali būti sunku ryti ar kvėpuoti) riziką, be to, Jums kraujospūdį mažinantys vaistai gali būti mažiau veiksmingi;
- jei Jums atliekama hemodializė didelio laidumo membranomis;
- jei sergate inkstų ligomis;
- jei Jūsų kraujyje yra per daug rūgščių – jos gali padažninti Jūsų kvėpavimą;
- jei Jūsų smegenų kraujotaka yra nepakankama (mažas kraujospūdis smegenyse);
- jei Jums ištino veidas, lūpos, burna, liežuvis ar ryklė, dėl to galėjo tapti sunku ryti ar kvėpuoti (ištiko angioedema), nedelsdami nutraukite gydymą ir kreipkitės tiesiogiai į savo gydytoją. Tokie simptomai gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu.
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų,
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „ARPLEXAM vartoti negalima“.
Gydytojas gali Jums paskirti atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų, ar natrio arba kalio kiekis kraujyje nėra per mažas, o kalcio kiekis – per didelis.
Turite pasakyti gydytojui, jei manote, kad esate nėščia ar galite būti pastojusi. ARPLEXAM nerekomenduojama vartoti ankstyvo nėštumo metu, o jei esate nėščia daugiau kaip 3 mėnesius, vaisto negalima vartoti, nes šiuo nėštumo laikotarpiu vartojamas preparatas gali pakenkti Jūsų kūdikiui (žr. skyrių „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“).
Vartodami ARPLEXAM pasakykite savo gydytojui arba medicinos personalui:
- jei Jums bus atliekama nejautra ir (ar) operacija;
- jei neseniai vėmėte ar viduriavote arba netekote skysčių;
- jei Jums bus taikoma dializė ar mažo tankio lipoproteinų aferezė (cholesterolio šalinimas iš kraujo);
- jei Jums ruošiamasi atlikti desensibilizaciją, kad būtų sumažintas alerginis bičių ar vapsvų įgėlimo poveikis;
- jei Jums ruošiamasi atlikti tyrimą su jodo turinčiais kontrastiniais preparatais (tokiais preparatais, dėl kurių poveikio rentgeno spinduliuose tampa matomi inkstai ar skrandis).
Vaikams ir paaugliams
ARPLEXAM negalima vartoti vaikams ir paaugliams.
Kiti vaistai ir ARPLEXAM
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Nevartokite aliskireno (skirto aukštam kraujospūdžiui mažinti), jeigu sergate diabetu arba inkstų ligomis.
ARPLEXAM nereikėtų nevartoti su:
- ličiu (taikomu kai kuriems psichikos sutrikimams, pavyzdžiui, manijai, maniakinei depresinei ligai ir pasikartojančiai depresijai) gydyti;
- kalį organizme sulaikančiais diuretikais (pavyzdžiui, triamterenu, amiloridu), kalio papildais ar kalio turinčiais druskos pakaitalais);
- dantrolenu (infuzija), kuris taip pat taikomas piktybinei hipertermijai gydyti nejautros metu (hipertermija pasireiškia labai aukštu karščiavimu ir raumenų sustingimu);
- estramustinu (taikomas vėžiui gydyti);
- kitais vaistais, taikomais aukštam kraujospūdžiui mažinti: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais ir angiotenzino receptorių blokatoriais.
Gydymą ARPLEXAM gali paveikti kiti vaistai. Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti vaisto dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių. Būtinai pasakykite gydytojui, kad vartojate kurį nors iš toliau išvardytų vaistų, nes Jums gali prireikti ypatingos priežiūros:
- kiti vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, įskaitant aliskireną, jeigu vartojate angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „ARPLEXAM vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“, ar diuretikus (vaistus, kurie didina inkstų išskiriamo šlapimo kiekį);
- kalį organizme sulaikantys vaistai, taikomi širdies nepakankamumo gydymui – eplerenonas ir spironolaktonas, skiriami 12,5–50 mg per parą dozėmis;
– nejautrą sukeliantys vaistai;
– jodo turintys kontrastiniai preparatai;
– bepridilis (skiriamas krūtinės anginai gydyti);
– moksifloksacinas, sparfloksacinas (antibiotikai – vaistai, skirti infekcijai gydyti);
– metadonas (taikomas priklausomybei gydyti);
– dofetilidas, ibutilidas, bretilis, cisapridas, difemamilis, prokainamidas, chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas, amiodaronas, sotalolis (vaistai sutrikusiam širdies ritmui gydyti);
– verapamilis, diltiazemas (vaistai nuo širdies ligų);
– digoksinas ar kiti širdį veikiantys glikozidai (vaistai širdies ligoms gydyti);
– kai kurie antibiotikai, skirti infekcijoms gydyti, pavyzdžiui, rifampicinas, eritromicinas, klaritromicinas;
– itrakonazolas, ketokonazolas, injekcinis amfotericinas B (vaistai, kuriais gydomos grybelinės infekcijos);
– alopurinolis (podagrai gydyti);
– mizolastinas, terfenadinas arba astemizolas (antihistamininiai vaistai, vartojami alerginėms reakcijoms, pvz., šienligei, gydyti);
- kortikosteroidai, taikomi gydyti įvairiems sveikatos sutrikimams, įskaitant sunkią astmą ir reumatoidinį artritą, ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) arba salicilatai, skiriami didelėmis dozėmis (pvz., acetilsalicilo rūgštis);
- imunosupresantai, taikomi autoimuniniams sutrikimams gydyti arba po transplantacijos, siekiant išvengti persodintų organų atmetimo (pvz., ciklosporinas, takrolimuzas);
– tetrakozaktidas (vaistas Krono ligai gydyti);
– aukso druskos, ypač leidžiamos į veną (vartojamos reumatoidinio artrito simptomams gydyti);
- halofantrinas (vartojamas tam tikroms maliarijos rūšims gydyti);
– baklofenas, taikomas raumenų sustingimui gydyti sergant tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė;
– vaistai cukriniam diabetui gydyti, pvz., insulinas ar metforminas;
- kalcis, įskaitant kalcio papildus;
- stimuliuojamieji vidurių laisvinamieji vaistai (pvz., senos preparatai);
- vaistai nuo vėžio;
- vinkaminas (taikomas senyvų žmonių pažinimo sutrikimams, įskaitant atminties susilpnėjimą, gydyti);
– vaistai psichikos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimas, šizofrenija ir kt., gydyti (pvz., tricikliai antidepresantai, antipsichoziniai preparatai, imipramino tipo antidepresantai, neuroleptikai);
- pentamidinas (vartojamas pneumonijai gydyti);
– ritonaviras, indinaviras, nelfinaviras (vadinamieji proteazių inhibitoriai, kuriais gydoma ŽIV infekcija);
– jonažolės (Hypericum perforatum);
– trimetoprimas (taikomas infekcijoms gydyti);
– heparinas (vaistas, kuris skystina kraują);
– vaistai, vartojami žemam kraujospūdžiui, šokui ar astmai gydyti (pvz., efedrinas, noradrenalinas ar adrenalinas;
- nitroglicerinas ir kiti nitratai arba kiti kraujagyslių plečiamieji preparatai, kurie gali dar labiau sumažinti kraujospūdį.
ARPLEXAM vartojimas su maistu ir gėrimais
Žmonėms, kurie vartoja ARPLEXAM, negalima gerti greipfrutų sulčių ir valgyti greipfrutų. Taip yra dėl to, kad greipfrutai ir greipfrutų sultys gali kraujyje padidinti veikliosios medžiagos amlodipino kiekį, kuris gali sukelti neprognozuojamai stiprų ARPLEXAM poveikį kraujospūdžio mažinimui.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Turite pasakyti gydytojui, jei manote, kad esate nėščia arba galite būti pastojusi.
Gydytojas patars Jums nustoti vartoti ARPLEXAM prieš pastojant arba sužinojus, kad esate nėščia, ir paskirs Jums kitą vaistą vietoje ARPLEXAM. ARPLEXAM nerekomenduojama vartoti ankstyvo nėštumo metu, o jei esate nėščia daugiau kaip 3 mėnesius, ARPLEXAM vartoti negalima, nes šiuo nėštumo laikotarpiu vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų kūdikiui.
Žindymo laikotarpis
Pasakykite gydytojui, jeigu žindote ar ruošiatės žindyti. ARPLEXAM nerekomenduojama vartoti žindančioms motinoms, o jei Jūs norite žindyti, ypač naujagimį ar neišnešiotą kūdikį, Jūsų gydytojas parinks Jums kitą vaistą.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
ARPLEXAM gali paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu išgėrę šio vaisto jaučiatės negaluojantys, Jums svaigsta galva, jaučiate nuovargį arba skauda galvą, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų, ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
3. Kaip vartoti ARPLEXAM
Visada vartokite šį vaistą tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Nurykite tabletę užgerdami stikline vandens. Pageidautina, kad vaistą vartotumėte ryte, prieš valgį. Jūsų gydytojas nuspręs, kokia dozė Jums tinka. Paprastai tai sudaro vieną tabletę per parą.
Ką daryti pavartojus per didelę ARPLEXAM dozę?
Išgėrus per daug tablečių, kraujospūdis gali tapti žemas ar net pavojingai žemas, kartais tuo pat metu galite jausti pykinimą arba vemti, jausti raumenų mėšlungį, svaigulį, mieguistumą, minčių susipainiojimą (sumišimą), gali pasireikšti oligurija (išsiskirti mažesnis šlapimo kiekis nei įprastai), anurija (visai nesusidaryti šlapimo arba jo neišsiskirti). Galite jaustis apsvaigęs (-usi), alpti arba jausti silpnumą. Jeigu kraujospūdis stipriai sumažėja, gali atsirasti šokas. Jūsų oda gali tapti šalta, lipni, jūs galite netekti sąmonės. Jeigu išgėrėte per daug ARPLEXAM tablečių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Pamiršus pavartoti ARPLEXAM
Labai svarbu vaistus vartoti kiekvieną dieną, nes tik reguliarus gydymas yra veiksmingas. Jei užmiršote pavartoti ARPLEXAM, kitą dozę išgerkite įprastu laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti ARPLEXAM
Kadangi gydymas nuo padidėjusio kraujospūdžio ligos paprastai tęsiamas visą gyvenimą, prieš nutraukdami gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pasitarkite su gydytoju.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu Jums pasireiškia bent vienas iš toliau išvardytų šalutinio poveikio simptomų, nebevartokite vaistinio preparato ir tuoj pat kreipkitės į gydytoją:
- staigus gargimas, krūtinės skausmas, dusulys ar sunkumas kvėpuoti (nedažnas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių);
- akių vokų, veido ar lūpų patinimas (nedažnas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių);
- burnos, liežuvio ar ryklės patinimas, dėl to gali būti labai sunku kvėpuoti (nedažnas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių);
- sunkios odos reakcijos, įskaitant stiprų odos bėrimą, pūkšles (dilgėlinės pobūdžio bėrimą), viso kūno odos paraudimą, stiprų niežėjimą, pūslių susidarymą, odos lupimąsi ir patinimą, gleivinių uždegimą (Stivenso - Džonsono sindromas) arba kitos alerginės reakcijos (labai retas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 10 000 žmonių);
- smarkus svaigulys ar apalpimas (dažnas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 10 žmonių);
- širdies priepuolis (miokardo infarktas) (labai retas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 10 000 žmonių), neįprastai greitas ar nereguliarus širdies plakimas (dažnis nežinomas) arba gyvybei grėsmingas nereguliarus širdies plakimas (dažnis nežinomas);
- kasos uždegimas, kuris gali sukelti stiprų pilvo ir nugaros skausmą, kartu esant labai blogai bendrai savijautai (labai retas šalutinis poveikis, gali pasireikšti iki 1 iš 10 000 žmonių).
Šalutinis poveikis gali būti toks (išvardyti mažėjančio dažnumo tvarka):
- Dažnas (gali pasireikšti iki 1 iš 10 žmonių):
galvos skausmas, svaigulys, širdies plakimo pojūtis, karščio plūdimas į veidą, galvos sukimasis, badymo ir tirpimo pojūtis kūne, regėjimo sutrikimai (įskaitant dvejinimąsi akyse), ūžesys (spengimas ausyse), apsvaigimas dėl mažo kraujospūdžio, kosulys, dusulys, virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, skonio sutrikimai, dispepsija ar virškinimo sutrikimai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas), alerginės reakcijos (pvz., odos bėrimas, niežėjimas), mėšlungis, nuovargio jausmas, mieguistumas, kulkšnių tinimai (edema).
- Nedažnas (gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių):
nuotaikos svyravimai, nerimas, depresija, miego sutrikimai, drebėjimas, pūkšlės (dilgėlinės pobūdžio bėrimas), apalpimas, skausmo pojūčio netekimas, sloga (užsikimšusi arba „bėganti“ nosis), sutrikęs tuštinimasis, plaukų slinkimas, purpura (raudoni taškeliai odoje), bespalvės odos plotai, odos niežėjimas, sustiprėjęs prakaitavimas, krūtinės ląstos skausmas, sąnarių ar raumenų skausmas, nugaros skausmas, skausmas, bendras negalavimas, inkstų sutrikimai, šlapinimosi sutrikimai, padidėjęs poreikis šlapintis naktimis, padažnėjęs šlapinimasis, nesugebėjimas pasiekti erekciją, karščiavimas, nemalonūs pojūčiai krūtyse ar krūtų padidėjimas vyrams, svorio padidėjimas arba sumažėjimas, kai kurių baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus padidėjimas, didelis kalio kiekis kraujyje, hipoglikemija (labai mažas cukraus kiekis kraujyje), mažas natrio kiekis kraujyje, greitas širdies plakimas, vaskulitas (kraujagyslių uždegimas), padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos (odos išvaizdos pokyčiai po buvimo saulėje arba dirbtiniuose UVA spinduliuose), pūslių grupelių susidarymas ant odos, plaštakų, kulkšnių ar pėdų patinimas, padidėjusi kreatinino ir šlapalo koncentracija kraujyje, nugriuvimas, burnos džiūvimas.
- Retas (gali pasireikšti iki 1 iš 1 000 žmonių):
sumišimas, laboratorinių rodiklių pokyčiai – padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, padidėjusi bilirubino koncentracija kraujo serume.
- Labai retas (gali pasireikšti iki 1 iš 10 000 žmonių):
sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius (dėl to gali lengvai atsirasti kraujosruvos ir kraujuoti iš nosies), mažakraujystė (sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius), širdies ir kraujagyslių sutrikimai (nereguliarus širdies plakimas, krūtinės angina, kuri pasireiškia skausmu krūtinės ląstoje, apatiniame žandikaulyje ir nugaroje esant fiziniam krūviui, o šį skausmą sukelia kraujo tėkmės į širdį sutrikimai; insultas), eozinofilinė pneumonija (reta plaučių uždegimo rūšis), dantenų patinimas, sunkios odos reakcijos, įskaitant stiprų odos išbėrimą, viso kūno odos paraudimą, stiprų niežėjimą, pūslių susidarymą, odos lupimąsi ir paburkimą, daugiaformė raudonė (odos bėrimas, kuris dažnai prasideda nuo raudonų niežtinčių plotų susidarymo veido, rankų ar kojų odoje), dantenų kraujavimas, jautrios ar padidėjusios dantenos, kepenų veiklos sutrikimas, kepenų uždegimas (hepatitas), sunkūs inkstų veiklos sutrikimai, odos pageltimas (gelta), pilvo išpūtimas (gastritas), nervų sutrikimas, dėl kurio gali pasireikšti silpnumas, dilgčiojimas ar nutirpimas, padidėjęs raumenų įsitempimas, hiperglikemija (didelis gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje), didelė kalcio koncentracija kraujyje, smegenų kraujotakos sutrikimas (insultas), galimai kilęs dėl per mažo kraujospūdžio.
- Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis):
kepenų encefalopatija (smegenų liga, kurią sukelia kepenų veiklos sutrikimas). Jeigu sergate sistemine raudonąja vilklige (viena iš kolagenozių), ji gali paūmėti.
Gali atsirasti laboratorinių tyrimų (kraujo tyrimų) pokyčių. Gydytojui gali prireikti tirti Jūsų kraują, kad galėtų stebėti Jūsų būklę.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel. 8 800 73568, faks. 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti ARPLEXAM
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir tablečių talpyklės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Talpyklėje esančių 30 plėvele dengtų tablečių tinkamumo laikas po pirmojo atidarymo yra 30 dienų.
Talpyklėje esančių 100 plėvele dengtų tablečių tinkamumo laikas po pirmojo atidarymo yra 100 dienų.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
ARPLEXAM sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra perindoprilio argininas, indapamidas ir amlodipinas.
Vienoje plėvele dengtoje ARPLEXAM 10 mg / 2,5 mg / 5 mg tabletėje yra 6,790 mg perindoprilio, atitinkančio 10 mg perindoprilio arginino, 2,5 mg indapamido ir 6,935 mg amlodipino besilato, atitinkančio 5 mg amlodipino.
- Pagalbinės medžiagos:
Tabletės šerdis: kalcio karbonato krakmolo junginys (90 % kalcio karbonato, 10 % pregelifikuoto kukurūzų krakmolo), mikrokristalinė celiuliozė (E460), kroskarmeliozės natrio druska (E468), magnio stearatas (E572), koloidinis bevandenis silicio dioksidas, pregelifikuotas krakmolas.
Tabletės plėvelė: glicerolis (E422), hipromeliozė 6mPa.s (E464), makrogolis 6000, magnio stearatas (E572), titano dioksidas (E171).
ARPLEXAM išvaizda ir kiekis pakuotėje
ARPLEXAM 10 mg / 2,5 mg / 5 mg tabletės yra baltos pailgos plėvele dengtos 11,5 mm ilgio ir 6,09 mm pločio tabletės, kurių vienoje pusėje išraižyta , kitoje pusėje – .
Tabletės tiekiamos dėžutėmis, kuriose yra 10, 30, 60 (2 tablečių talpyklės po 30 tablečių), 90 (3 tablečių talpyklės po 30 tablečių), 100, 500 tablečių (5 tablečių talpyklės po 100 tablečių).
Tablečių talpyklių kamščiuose yra sausiklio.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
| Tarptautinis pavadinimas | Perindoprilio argininas+Indapamidas+Amlodipinas |
| Vaisto stiprumas | 10mg+2,5mg+5mg |
| Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
| Grupė | Vaistinis preparatas |
| Pogrupis | Cheminis vaistas |
| Vartojimas | vartoti per burną |
| Registracijos numeris | LT/1/14/3519 |
| Registratorius | Les Laboratoires Servier, Prancūzija |
| Receptinis | Receptinis |
| Vaistas registruotas | 2014.03.05 |
| Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
ARPLEXAM 10 mg / 2,5 mg / 5 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 6,790 mg perindoprilio, atitinkančio 10 mg perindoprilio arginino, 2,5 mg indapamido ir 6,935 mg amlodipino besilato, atitinkančio 5 mg amlodipino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė.
ARPLEXAM 10 mg/2,5 mg/5 mg: balta pailga plėvele dengta 11,5 mm ilgio ir 6,09 mm pločio tabletė, kurios vienoje pusėje išraižyta , kitoje pusėje –– .
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
ARPLEXAM yra skirtas pakaitiniam pirminės arterinės hipertenzijos gydymui tiems pacientams, kurių liga jau yra kontroliuojama tokių pačių dozių perindoprilio ir indapamido fiksuotų dozių derinio ir amlodipino vaistiniais preparatais.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Vartojama po vieną ARPLEXAM plėvele dengtą tabletę vieną kartą per parą, patartina ryte, prieš valgį.
Fiksuotų dozių derinys nėra skirtas pradiniam gydymui.
Jeigu reikia keisti dozavimą, vaistinio preparato dozę galima keisti tik titruojant atskirus sudėtinius vaistinio preparato komponentus.
Ypatingos pacientų grupės
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)
Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima.
Esant vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30––60 ml/min.), ARPLEXAM negalima vartoti 10 mg / 2,5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg dozėmis. Gydymą rekomenduojama pradėti tinkamomis atskirų komponentų dozėmis.
Į įprastinį paciento būklės stebėjimą būtina įtraukti dažnus kreatinino ir kalio kiekio kraujyje tyrimus.
Perindoprilio ir aliskireno tuo pačiu metu draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFR < 60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius)
Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, ARPLEXAM vartoti negalima.
Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, ARPLEXAM skirti reikia atsargiai, nes šiems pacientams amlodipino dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos.
Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių)
Senyviems asmenims perindoprilato eliminacija yra susilpnėjusi (žr. 5.2 skyrių).
Senyvi pacientai ARPLEXAM gali būti gydomi atsižvelgiant į jų inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).
Vaikų populiacija
ARPLEXAM saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra.
Vartojimo metodas
Vaistinis preparatas vartojamas per burną.
4.3 Kontraindikacijos
- Dializuojami pacientai.
- Pacientai, sergantys negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.).
- Vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), kai ARPLEXAM skiriama dozėmis, kuriose yra 10 mg / 2,5 mg perindoprilio ir indapamido derinio (t. y. ARPLEXAM 10 mg / 2,5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg).
- Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfonamidams, dihidropiridino dariniams, bet kokiam kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės (Quincke) edema) gydant AKF inhibitoriais.
- Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema.
- Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Žindymas (žr. 4.6 skyrių).
- Kepenų encefalopatija.
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
- Hipokalemija.
- Sunki hipotenzija.
- Šokas, įskaitant kardiogeninį šoką.
- Kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė).
- Hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto.
- Pacientams, vartojantiems ARPLEXAM, sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis < 60 ml/min. / 1,73 m2), tuo pat metu vartojantiems aliskireną (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Toliau išvardyti su kiekvienu vaistinio preparato komponentu susiję įspėjimai taip pat tinka ir fiksuotų dozių ARPLEXAM deriniui.
Specialūs įspėjimai
Litis
Paprastai su perindoprilio ir indapamido deriniu nerekomenduojama skirti vartoti ličio (žr. 4.5 skyrių).
Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokada
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Kalį organizme sulaikantys vaistai, kalio papildai ar kalio turintys druskos pakaitalai
Paprastai nerekomenduojama kartu skirti perindoprilio ir kalį organizme sulaikančių preparatų, kalio papildų ar kalio turinčių druskos pakaitalų (žr. 4.5 skyrių).
Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija
Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, aprašyta neutropenijos, agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Neutropenija retai pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Ypač atsargiai perindoprilį reikia skirti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų atsirado sunkių infekcijų, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams paskyrus vartoti perindoprilį, reikia periodiškai tikrinti baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., ryklės skausmą, karščiavimą) (žr. 4.8 skyrių).
Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema
Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso klosčių ir (ar) gerklų angioedemos atvejus pacientams, gydomiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį. Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais vaistiniais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Tik veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, nors galima vartoti antihistamininius preparatus siekiant palengvinti simptomus.
Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, balso klostes ar gerklas, gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiu atveju reikia skubiai po oda sušvirkšti 1:1000 (0,3–0,5 ml) epinefrino tirpalo ir (arba) imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti.
Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, angioneurozinė edema atsiranda dažniau negu kitų rasių ligoniams.
Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali atsirasti gydant AKF inhibitoriumi (žr. 4.3 skyrių).
Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais aprašyti žarnyno angioneurozinės edemos atvejai. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinės edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema būdavo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia atsižvelgti į žarnyno angioneurozinės edemos galimybę.
Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu
Pranešama apie atskirus atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, taikant desensibilizuojamąjį gydymą plėviasparnių (bičių, vapsvų) nuodais pasireiškė ilgai trunkančios gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. AKF inhibitorius reikia atsargiai skirti alergiškiems pacientams, gydomiems desensibilizacija, ir vengti skirti tiems, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją mažiausiai 24 val. nevartotų AKF inhibitorių.
Anafilaktoidinės reakcijos MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu
Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant kiekvieną aferezės procedūrą.
Pacientai, kuriems atliekama hemodializė
Gauta pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su aukšto pralaidumo membranomis (pvz., AN 69®). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba kitos grupės vaistinius preparatus nuo hipertenzijos.
Nėštumas
Nėštumo metu pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Kai manoma, kad pacientes, kurios ruošiasi pastoti, būtina toliau gydyti AKF inhibitoriais, gydymą nuo hipertenzijos reikia keisti kitu alternatyviu gydymu, kuris yra saugus nėštumo metu. Nustačius nėštumą reikia tuoj pat nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir pradėti gydyti kitais tinkamais vaistiniais preparatais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Kepenų encefalopatija
Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sukelti kepenų encefalopatiją. Jei taip įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą.
Padidėjęs jautrumas šviesai
Pranešama, kad vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei reikia vėl vartoti diuretikus, rekomenduojama atviras kūno vietas apsaugoti nuo saulės ar dirbtinių UVA spindulių.
Atsargumo priemonės
Sutrikusi inkstų funkcija
– Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima.
– Esant vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), negalima skirti gydymo ARPLEXAM dozėmis, kuriose yra 10 mg / 2,5 mg perindoprilio ir indapamido derinio (t. y. ARPLEXAM 10 mg / 2,5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg).
– Jeigu prieš pradedant gydyti hipertenzija sergančius pacientus aiškaus inkstų pažeidimo jiems nebuvo, tačiau kraujo tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti ir vėliau galbūt atnaujinti mažesne doze arba tik vienu komponentu.
Reikia dažniau tirti tokių pacientų kalio ir kreatinino kiekį – po dviejų savaičių gydymo ir vėliau kas du mėnesius, tęsiant gydymą pastoviomis vaistų dozėmis. Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirado pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar jau esamu inkstų nepakankamumu, įskaitant inkstų arterijos stenozę.
Šis vaistinis preparatas paprastai nerekomenduojamas esant abipusei inkstų arterijos stenozei ar funkcionuojant tik vienam inkstui.
- Staigios hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (esant širdies nepakankamumui, vandens ir elektrolitų stokai ir kt.): perindoprilio vartojantiems pacientams pastebėta ryški renino-angiotenzino-aldosterono sistemos stimuliacija, ypač esant ryškiai vandens ir elektrolitų stokai (kai laikomasi dietos su griežtai ribojamu natrio kiekiu ar ilgą laiką vartojant diuretikų), pacientams, kurių kraujospūdis jau prieš pradedant gydymą buvo žemas, esant inkstų arterijų stenozei, staziniam širdies nepakankamumui arba cirozei su edema ir ascitu.
Šią sistemą blokuojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi, ypač jo skiriant pirmą kartą ir per pirmąsias dvi gydymo savaites, gali staiga kristi kraujospūdis ir (arba) padidėti kreatinino koncentracija kraujo plazmoje – tai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą. Retkarčiais, nors ir retai, šie reiškiniai gali prasidėti ūmiai, taip pat gali praeiti skirtingas laiko tarpas nuo gydymo pradžios iki jų pasireiškimo.
Šiais atvejais gydymą reikia pradėti mažesne doze, kuri turėtų būti laipsniškai didinama. Pacientams, sergantiems išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga, pernelyg didelis kraujospūdžio kritimas gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.
– Visas tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik nestipriai sutrikusi (kreatinino koncentracija mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l suaugusiam žmogui).
Senyvo amžiaus pacientams kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti įvertinta atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir lytį.
Dėl vandens ir natrio netekimo, kurį sukelia diuretiko vartojimas gydymo pradžioje, atsiradusi hipovolemija sukelia glomerulų filtracijos sumažėjimą. Dėl to gali padidėti šlapalo ir kreatinino koncentracija kraujyje. Šis laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas neturi nepageidaujamų pasekmių pacientams, kurių inkstų funkcija normali, tačiau gali pabloginti būklę, jei jau anksčiau buvo inkstų funkcijos pažeidimas.
– Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, amlodipino galima vartoti normaliomis dozėmis. Amlodipino koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiai su inkstų funkcijos pažeidimu nekoreliuoja.
– Nebuvo tirtas ARPLEXAM derinio poveikis esant inkstų funkcijos sutrikimui. Tokiu atveju ARPLEXAM dozės turi atitikti tinkamas atskirais vaistiniais preparatais kartu vartojamų komponentų dozes.
Hipotenzija ir vandens bei natrio stoka
– Jau esant natrio stokai yra staigios hipotenzijos rizika (ypač sergant inkstų arterijų stenoze). Šiuo atveju reikia atlikti sisteminius tyrimus ir stebėti, ar neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų trūkumo požymių, ypač viduriuojant ar vemiant. Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti plazmos elektrolitų kiekį.
Esant didelei hipotenzijai gali prireikti infuzijos būdu į veną leisti fiziologinį tirpalą.
Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tęsti gydymą. Atkūrus pakankamą kraujo tūrį ir kraujospūdį, vėl galima pradėti gydymą mažesne doze arba tik viena vaistinio preparato veikliąja medžiaga.
– Dėl gydymo bet kokiais diuretikais gali sumažėti natrio koncentracija, ir dėl to gali būti sunkių pasekmių. Natrio koncentracijos sumažėjimas iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl būtina reguliariai atlikti tyrimus. Tyrimai turi būti dažniau atliekami senyvo amžiaus ir ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).
Kalio kiekis
– Indapamido derinys su perindopriliu ir amlodipinu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač tai pasakytina apie pacientus, sergančius diabetu ar inkstų nepakankamumu. Gydant šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitais antihipertenzinių preparatų ir diuretikų deriniais, reikia reguliariai tikrinti kalio kiekį kraujyje.
– Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, buvo pastebėtas kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, vyresnis kaip 70 metų amžius, cukrinis diabetas, tuo pat metu esantys kiti sveikatos sutrikimai, ypač dehidracija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, eplerenono, triamtereno arba amilorido), kalio papildų ar kalio turinčių druskų pakaitalų vartojimas tuo pat metu, taip pat pacientams vartojant kitų vaistinių preparatų, susijusių su kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimu (pvz., heparino). Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kalio turinčių druskų pakaitalų vartojimas, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali sukelti reikšmingą kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimą. Hiperkalemija gali sukelti pavojingas, kartais mirtinas aritmijas. Jeigu manoma, kad pirmiau minėtų preparatų skyrimas yra tikslingas, jų vartoti reikia atsargiai ir gydymo metu dažnai kartoti kalio koncentracijos kraujo serume tyrimus (žr. 4.5 skyrių).
– Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų, yra didelė. Nuo hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo pavojaus reikia apsaugoti kai kurių didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir (arba) dėl blogos mitybos išsekusius asmenis, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistais, ar ne; pacientus, sergančius kepenų ciroze su patinimais ir ascitu, koronarine (išemine) širdies liga ar širdies nepakankamumu.
Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pavojų.
Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija su bradikardija gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina.
Visais šiais atvejais reikia dažniau tirti kalio kiekį kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio kiekį plazmoje reikia nustatyti pirmąją gydymo savaitę.
Jei nustatomas mažas kalio kiekis, reikia jį koreguoti.
Kalcio kiekis
Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sumažinti kalcio išskyrimą su šlapimu, dėl to gali laikinai nedaug padidėti kalcio kiekis plazmoje. Gerokai padidėjęs kalcio kiekis gali būti susijęs su nediagnozuota hiperparatiroze. Tokiais atvejais gydymą reikia nutraukti, kol nebus ištirta prieskydinės liaukos funkcija (žr. 4.8 skyrių).
Renovaskulinė hipertenzija
Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali būti naudingi sergantiems renovaskuline hipertenzija ir laukiantiems chirurginio gydymo bei tiems pacientams, kuriems chirurginis gydymas nėra galimas.
Jeigu ARPLEXAM skiriama pacientams, kuriems yra arba įtariama inkstų arterijos stenozė, jų gydymą reikia pradėti ligoninėje mažesne doze, taip pat reikia stebėti jų inkstų funkciją bei kalio koncentraciją kraujyje, nes kai kuriems pacientams atsirado funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris išnyko gydymą nutraukus.
Pranešama, kad, vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina nutraukus gydymą. Reikia pagalvoti ir apie jatrogeninę šio simptomo etiologiją. Manant, kad vis dar reikia vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, reikia apsvarstyti galimybę tęsti gydymą.
Visiems pacientams yra hipotenzijos pavojus, bet reikia būti ypač atsargiems skiriant gydymą sergantiesiems išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu ir tokių pacientų gydymą pradėti mažesne doze.
Amlodipino saugumas ir veiksmingumas, gydant hipertenzinę krizę, nėra nustatyti.
Pacientus, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, reikia gydyti atsargiai.
Ilgos trukmės placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu (NYHA III ir IV klasės), aprašytas plaučių edemos dažnis buvo didesnis pacientų, gydytų amlodipinu, grupėje, palyginti su gavusiaisiais placebo (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, kuriems diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, reikia atsargiai skirti kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, nes jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių bei mirštamumo riziką ateityje.
Pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu (IV klasės), gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Pacientų, sergančių hipertenzija ir širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu, gydymo beta adrenoblokatoriais nutraukti nereikia – gydymą beta adrenoblokatoriais reikia papildyti AKF inhibitoriais.
Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija
AKF inhibitorius reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra pasunkėjęs kraujo ištekėjimas iš kairiojo skilvelio.
Pacientai, sergantys cukriniu diabetu
Nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu sergantiems pacientams (esant spontaniniam polinkiui didėti kalio koncentracijai kraujyje) gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze.
Diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja geriamųjų vaistų nuo diabeto arba insuliną, reikia atidžiai kontroliuoti glikemiją pirmąjį gydymosi AKF inhibitoriumi mėnesį.
Gliukozės kiekį kraujyje svarbu stebėti gydant diabetu sergančius pacientus, ypač jei jiems nustatytas mažas kalio kiekis.
Etniniai skirtumai
Kaip ir gydant kitais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, juodaodžiams pacientams perindoprilis kraujospūdį mažina silpniau negu kitų rasių ligoniams, tikriausiai dėl to, kad hipertenzija sergantiems juodaodžiams dažniau pasitaiko būklės, kai yra mažas renino kiekis.
Operacija ir nejautra
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti hipotenziją nejautros metu, ypač jei vartojamas anestetikas, kuris mažina kraujospūdį.
Dėl šios priežasties rekomenduojama, jei galima, gydymą tokiais ilgai veikiančiais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais kaip perindoprilis nutraukti likus parai iki operacijos.
Kepenų nepakankamumas
Retais atvejais AKF inhibitoriai gali sukelti sindromą, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių).
Pacientų, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija, organizme amlodipino pusinės eliminacijos laikotarpis yra ilgesnis ir AUC vertės didesnės. Dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos. Šiuo atveju amlodipiną reikia skirti pradedant nuo mažiausios gydomosios dozės ir būti atsargiems tiek pradedant gydymą, tiek didinant dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, gali prireikti lėtai titruoti dozę ir atidžiai stebėti jų būklę.
ARPLEXAM derinio poveikis nebuvo tiriamas pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija. Atsižvelgiant į kiekvieno atskiro šio derinio komponento poveikį, ARPLEXAM negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, jo atsargiai reikia skirti pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu.
Šlapimo rūgštis
Pacientams, kurių kraujyje padidėja šlapimo rūgšties kiekis, gali padažnėti podagros priepuoliai.
Senyvo amžiaus pacientai
Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume. Siekiant išvengti staigios hipotenzijos, pradinė dozė vėliau koreguojama pagal kraujospūdžio pokyčius, ypač tais atvejais, kai yra skysčių ir elektrolitų stoka.
Amlodipino dozę senyvo amžiaus pacientams reikia didinti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vaistiniai preparatai, sukeliantys hiperkalemiją
Kai kurie vaistiniai preparatai ar preparatų klasės gali padidinti hiperkalemijos riziką: tai aliskirenas, kalio druskos, kalį organizme sulaikantys diuretikai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), heparinai, imunosupresiniai preparatai, pvz., ciklosporinas ar takrolimuzas, trimetoprimas. Šių vaistinių preparatų derinys didina hiperkalemijos riziką.
Kartu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių):
aliskireną: pacientams, sergantiems diabetu arba esant sutrikusiai inkstų funkcijai, padidėja hiperkalemijos rizika, pablogėja inkstų funkcija, padidėja sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei mirštamumas nuo jų.
Kartu vartoti nerekomenduojama:
Komponentas | Žinoma sąveika su šiuo vaistiniu preparatu | Sąveika su kitais vaistiniais preparatais |
Perindoprilis ir indapamidas | Litis | Kartu vartojant litį ir AKF inhibitorius, pastebėtas laikinas ličio koncentracijos serume padidėjimas ir toksinio poveikio sustiprėjimas. Perindoprilio ir indapamido derinio nerekomenduojama vartoti kartu su ličiu, bet jei toks gydymas yra būtinas, reikia atidžiai stebėti ličio kiekį serume (žr. 4.4 skyrių). |
Perindoprilis | Aliskirenas | Diabetu nesergantiems pacientams bei pacientams, kurių inkstų funkcija nėra sutrikusi, padidėja hiperkalemijos, inkstų funkcijos pablogėjimo ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika (žr. 4.4 skyrių). |
Kartu skiriamas AKF inhibitorius ir angiotenzino receptorių blokatorius | Literatūroje aprašyta, kad pacientams, sergantiems nustatyta aterosklerozine liga, širdies nepakankamumu arba diabetu su terminaliniu organų pažeidimu, AKF inhibitoriaus ir angiotenzino receptorių blokatoriaus derinio skyrimas yra susijęs su dažnesne hipotenzija, apalpimu (sinkope), hiperkalemija ir inkstų funkcijos pablogėjimu (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą), palyginti su vienu renino-angiotenzino-aldosterono sistemą veikiančiu preparatu. Dvigubą blokadą (t. y. AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptoriaus blokatoriaus derinį) reikia apriboti iki individualiai apibrėžtų atvejų, atidžiai stebint inkstų funkciją, kalio koncentraciją ir kraujospūdį (žr. 4.4 skyrių). | |
Estramustinas | Sustiprėjusio nepageidaujamo poveikio, pvz., angioneurozinės edemos (angioedemos), rizika. | |
Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai (pvz., triamterenas, amiloridas ir kt.), kalis (druskos) | Hiperkalemija (galimai mirtina), ypač esant inkstų funkcijos sutrikimui (papildantis hiperkaleminis poveikis). Minėtų vaistinių preparatų kartu su perindopriliu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu vis dėlto šie preparatai būtini, jų reikia vartoti atsargiai ir dažnai nustatinėti kalio kiekį kraujo serume. Apie spironolaktono vartojimą, esant širdies funkcijos nepakankamumui, žr. skyrių „Reikia specialių atsargumo priemonių kartu vartojant“. | |
Amlodipinas | Dantrolenas (infuzija) | Atliekant bandymus su gyvūnais buvo pastebėta, kad, esant hiperkalemijai ir pavartojus verapamilio bei į veną suleidus dantroleno, prasidėjo mirtinas skilvelių virpėjimas ir širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsas. Dėl hiperkalemijos rizikos rekomenduojama, kad pacientams, linkusiems į piktybinę hipertermiją bei gydant piktybinę hipertermiją, būtų vengiama tuo pat metu skirti kalcio kanalų blokatorių, pvz., amlodipino. |
Greipfrutai ar greipfrutų sultys | Kai kuriems pacientams gali padidėti biologinis prieinamumas ir dėl to sustiprėti kraujospūdį mažinantis poveikis. |
Reikia specialių atsargumo priemonių kartu vartojant:
Komponentas | Žinoma sąveika su šiuo vaistiniu preparatu | Sąveika su kitais vaistiniais preparatais |
Perindoprilis ir indapamidas | Baklofenas | Sustiprėja antihipertenzinis poveikis. Būtina stebėti kraujospūdį ir prireikus koreguoti antihipertenzinių vaistinių preparatų dozę. |
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (įskaitant dideles acetilsalicilo rūgšties dozes) | AKF inhibitorius vartojant kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (t. y. acetilsalicilo rūgštį dozėmis nuo uždegimo, COX-2 inhibitorius ir neselektyvius NVNU) gali susilpnėti kraujospūdį mažinantis poveikis. Kartu vartojant AKF inhibitorių ir NVNU, gali padidėti inkstų funkcijos pablogėjimo rizika, įskaitant ūminio inkstų nepakankamumo galimybę, ir serume padaugėti kalio, ypač tiems pacientams, kurių inkstų funkcija ir anksčiau buvo bloga. Šį derinį reikia skirti atsargiai, ypač senyvo amžiaus pacientams. Pacientai turi gauti pakankamai skysčių, o inkstų funkciją reikia stebėti pradėjus gydymą šiais deriniais ir periodiškai jį tęsiant. | |
Perindoprilis | Preparatai nuo cukrinio diabeto (insulinas, geriamieji hipoglikeminiai preparatai) | Epidemiologinių tyrimų duomenimis, kartu vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių ir preparatų nuo cukrinio diabeto (insulinų, geriamųjų hipoglikeminių preparatų), gali sustiprėti gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantis poveikis. Didesnė tikimybė, kad šis fenomenas pasireikš pirmąsias kombinuoto gydymo savaites bei pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. |
Kalio organizme nesulaikantys diuretikai | Pacientams, vartojantiems diuretikus, ypač tiems, kuriems yra kraujo tūrio ir (arba) druskos stoka, pradėjus gydymą AKF inhibitoriais gali pernelyg sumažėti kraujospūdis. Hipotenzinio poveikio galimybę galima sumažinti nutraukiant diuretiko vartojimą, padidinant kraujo tūrį ar pavartojus daugiau druskos prieš pradedant gydymą mažomis, palaipsniui didinamomis perindoprilio dozėmis. Esant arterinei hipertenzijai, jei anksčiau skirtas gydymas diuretikais sukėlė druskos ar kraujo tūrio stoką, prieš pradedant gydymą AKF inhibitoriais būtina nutraukti diuretiko vartojimą – tokiu atveju vėliau galima skirti kalio organizme nesulaikančio diuretiko arba AKF inhibitorių būtina pradėti vartoti maža doze, vėliau ją palaipsniui didinant. Esant diuretikais gydomam staziniam širdies nepakankamumui, AKF inhibitorių reikia pradėti vartoti labai maža doze, galimai po to, kai bus sumažinta susijusio kalio organizme nesulaikančio diuretiko dozė. Visais atvejais pirmąsias kelias gydymo AKF inhibitoriumi savaites būtina stebėti inkstų funkciją (kreatinino koncentraciją). | |
Kalį organizme sulaikantys diuretikai (eplerenonas, spironolaktonas) | Kai eplerenono ar spironolaktono vartojama nuo 12,5 mg iki 50 mg per parą dozėmis, kartu vartojant mažas AKF inhibitorių dozes, gydant II–IV klasių (pagal NYHA) širdies nepakankamumą, kai išstūmimo frakcija < 40 %, anksčiau vartojus AKF inhibitorių ir kilpinių diuretikų, yra hiperkalemijos, galimai mirtinos, rizika, ypač jeigu nestebima, kaip pacientai laikosi šio derinio vartojimo rekomendacijų. Prieš pradėdami gydyti šiuo deriniu patikrinkite, ar nėra hiperkalemijos ir inkstų funkcijos sutrikimo. Pirmąjį gydymo mėnesį rekomenduojamas atidus kalio ir kreatinino kiekio kraujyje stebėjimas kartą per savaitę gydymo pradžioje ir kartą per mėnesį – vėliau. | |
Indapamidas | Polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes) sukeliantys preparatai | Dėl hipokalemijos rizikos indapamido reikia atsargiai skirti kartu su vaistiniais preparatais, kurie sukelia polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes): – I A klasės preparatais nuo širdies aritmijos (chinidinu, hidrochinidinu, dizopiramidu); – III klasės preparatais nuo širdies aritmijos (amjodaronu, dofetilidu, ibutilidu, bretiliu, sotaloliu); – kai kuriais neuroleptikais (chlorpromazinu, ciamemazinu, levomepromazinu, tioridazinu, trifluoperazinu), benzamidais (amisulpridu, sulpiridu, sultopridu, tiapridu), butirofenonais (droperidoliu, haloperidoliu), kitais neuroleptikais (pimozidu); – kitomis medžiagomis – bepridiliu, cisapridu, difemaniliu, į veną leidžiamais eritromicino preparatais, halofantrinu, mizolastinu, moksifloksacinu, pentamidinu, sparfloksacinu, į veną leidžiamais vinkamino preparatais, metadonu, astemizolu, terfenadinu. Būtina vengti žemos kalio koncentracijos, prireikus – koreguoti; stebėti QT intervalą. |
Amfotericinas B (į veną leidžiami preparatai), gliukokortikoidai ir mineralokortikoidai (sisteminio poveikio), tetrakozaktidas, stimuliuojamieji vidurių laisvinamieji preparatai | Didesnė kalio kiekio sumažėjimo rizika (suminis poveikis). Būtina tikrinti kalio kiekį ir, jei reikia, jį koreguoti. Ypač atsargiai reikia gydyti kartu su širdį veikiančiais glikozidais. Reikia skirti nestimuliuojamųjų vidurių laisvinamųjų preparatų. | |
Širdį veikiantys glikozidai | Mažas kalio kiekis sustiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį. Reikia stebėti kalio kiekį bei atlikti EKG ir prireikus koreguoti gydymą. | |
Amlodipinas | CYP3A4 induktoriai | Duomenų apie CYP3A4 induktorių poveikį amlodipinui nėra. Kartu vartojant CYP3A4 induktorių (pvz., rifampicino, paprastųjų jonažolių – Hypericum perforatum – preparatų) gali sumažėti amlodipino koncentracija kraujo plazmoje. Skiriant amlodipiną kartu su CYP3A4 induktoriais, būtinas atsargumas. |
CYP3A4 inhibitoriai | Kartu su amlodipinu vartojant stiprių ar vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorių (proteazių inhibitorių, azolinių priešgrybelinių preparatų, makrolidų, pvz., eritromicino ar klaritromicino, verapamilio ar diltiazemo) gali reikšmingai padidėti amlodipino koncentracija plazmoje. Kliniškai šie farmakokinetikos ypatumai gali būti ryškesni senyvo amžiaus pacientams. Taigi gali prireikti klinikinio stebėjimo ir dozės koregavimo. |
Atsargiai vartoti kartu su:
Komponentas | Žinoma sąveika su šiuo vaistiniu preparatu | Sąveika su kitais vaistiniais preparatais |
Perindoprilis, indapamidas, amlodipinas | Imipramino tipo antidepresantai (tricikliai), neuroleptikai | Sustiprėja antihipertenzinis poveikis, padidėja ortostatinės hipotenzijos rizika (suminis poveikis). |
Kiti vaistai nuo hipertenzijos | Vartojant kitus vaistinius preparatus nuo hipertenzijos kraujospūdis gali dar labiau sumažėti. | |
Kortikosteroidai, tetrakozaktidas | Susilpnėja antihipertenzinis poveikis (druskų ir skysčių susilaikymas dėl kortikosteroidų poveikio). | |
Perindoprilis | Kraujospūdžio mažinamieji ir kraujagyslių plečiamieji preparatai | Kartu vartojamas nitroglicerinas ir kiti nitratai arba kiti kraujagyslių plečiamieji preparatai gali dar labiau sumažinti kraujospūdį. |
Alopurinolis, citostatikai arba imunosupresantai, sisteminio poveikio kortikosteroidai ar prokainamidas | Vartojant kartu su AKF inhibitoriais gali padidėti leukopenijos rizika. | |
Anestetikai | AKF inhibitoriai gali sustiprinti kai kurių anestetikų hipotenzinį poveikį. | |
Diuretikai (tiazidiniai ar kilpiniai diuretikai) | Ankstesnis gydymas didelėmis diuretikų dozėmis gali sumažinti skysčių tūrį ir pradėjus gydyti perindopriliu kelti hipotenzijos riziką. | |
Gliptinai (linagliptinas, saksagliptinas, sitagliptinas, vildagliptinas) | Pacientams, gydomiems tuo pat metu ir AKF inhibitoriumi, padidėja angioedemos rizika dėl sumažėjusio dipeptidilpeptidazės IV (DPP-IV) aktyvumo veikiant gliptinams. | |
Simpatomimetikai | Simpatomimetikai gali susilpninti antihipertenzinį AKF inhibitorių poveikį. | |
Aukso preparatai | Retais atvejais pranešta apie pacientams, kurie gydomi injekciniais aukso preparatais (natrio aurotiomalatu) ir kartu vartoja AKF inhibitorių, įskaitant perindoprilį, pasireiškusias nitritoidines reakcijas (simptomai: veido paraudimas, pykinimas, vėmimas ir hipotenzija). | |
Indapamidas | Metforminas | Metformino sukelta pieno rūgšties acidozė gali sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą, susijusį su diuretikų ir ypač kilpinių diuretikų vartojimu. Nevartoti metformino, kai kreatinino kiekis plazmoje viršija 15 mg/l (135 mikromoliai/l) vyrams ir 12 mg/l (110 mikromolių/l) moterims. |
Jodo turintys kontrastiniai preparatai | Diuretikų sukeltos dehidracijos atvejais padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač tada, kai vartojamos didelės jodo turinčių kontrastinių preparatų dozės. Prieš skiriant vartoti tokius preparatus, organizme reikia atkurti skysčių kiekį. | |
Kalcis (druskos) | Kalcio kiekio padidėjimo rizika, nes sumažėja jo išskyrimas su šlapimu. | |
Ciklosporinas | Kreatinino kiekio padidėjimo rizika, nekintant cirkuliuojančio ciklosporino kiekiui, net jei nėra druskų ir skysčio trūkumo. | |
Amlodipinas | Atorvastatinas, digoksinas, varfarinas arba ciklosporinas | Klinikiniuose sąveikos tyrimuose amlodipinas neturėjo jokios įtakos atorvastatino, digoksino, varfarino arba ciklosporino farmakokinetikai. |
Simvastatinas | Daug kartų skiriant 10 mg amlodipino ir 80 mg simvastatino derinį simvastatino koncentracija padidėjo 77 %, palyginti su vieno simvastatino vartojimu. Pacientams, gydomiems amlodipinu, simvastatino dozė turi būti apribota iki 20 mg per parą. |
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Atsižvelgiant į šio sudėtinio vaistinio preparato sudedamųjų dalių poveikį nėštumo ir žindymo laikotarpiu, ARPLEXAM nerekomenduojama vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą. ARPLEXAM draudžiama vartoti antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus.
ARPLEXAM draudžiama vartoti žindymo laikotarpiu. Reikia nuspręsti, ar nustoti žindyti, ar nustoti vartoti ARPLEXAM, atsižvelgiant į tai, kiek šis gydymas svarbus motinai.
Nėštumas
Perindoprilis
Pirmąjį nėštumo trimestrą AKF inhibitorių vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologinių duomenų apie pirmąjį nėštumo trimestrą vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio riziką nepakanka; tačiau negalima paneigti nedidelės rizikos. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad antrąjį arba trečiąjį nėštumo trimestrą vartojami AKF inhibitoriai sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).
Jeigu AKF inhibitorių buvo vartota nuo antrojo nėštumo trimestro, rekomenduojama atlikti ultragarsinį inkstų funkcijos ir kaukolės tyrimą.
Kūdikius, kurių motinos vartojo AKF inhibitorių, reikia atidžiai stebėti dėl hipotenzijos (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Indapamidas
Ilgalaikė ekspozicija tiazidiniams diuretikams trečiąjį nėštumo trimestrą gali sumažinti motinos plazmos tūrį ir kraujo tėkmę iš gimdos per placentą, o tai gali sukelti vaisiaus ir placentos išemiją ir augimo atsilikimą. Be to, yra duomenų apie naujagimių hipoglikemiją ir trombocitopeniją, kai tiazidinių diuretikų buvo vartojama iki gimdymo likus nedaug laiko.
Amlodipinas
Amlodipino saugumas moters nėštumui nenustatytas.
Su gyvūnais atlikti tyrimai, kai amlodipino buvo skiriama didelėmis dozėmis, parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).
Žindymas
ARPLEXAM draudžiama vartoti žindymo laikotarpiu.
Perindoprilis
Kadangi informacijos apie perindoprilio vartojimą žindymo laikotarpiu nėra, vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Žindymo laikotarpiu geriau skirti alternatyvius vaistus, pasižyminčius geresnėmis saugumo savybėmis, ypač žindant naujagimį arba neišnešiotą kūdikį.
Indapamidas
Indapamido išsiskiria į motinos pieną. Indapamidas yra labai panašus į tiazidinius diuretikus, kurie žindymo metu sumažina ar net nuslopina pieno gamybą. Gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų sulfonamidiniams vaistams ir hipokalemija.
Amlodipinas
Nėra žinoma, ar amlodipinas išsiskiria su motinos pienu.
Vaisingumas
Bendras perindoprilio ir indapamido poveikis
Reprodukcinio toksiškumo tyrimai neparodė jokio poveikio žiurkių patelių ir patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių). Nenumatoma jokio poveikio žmonių vaisingumui.
Amlodipinas
Gydant kalcio kanalų blokatoriais kai kuriems pacientams stebėti grįžtamieji spermatozoido galvutės biocheminiai pakitimai. Klinikinių duomenų vertinant galimą amlodipino poveikį vaisingumui nepakanka. Viename tyrime, atliktame su žiurkėmis, buvo nustatytas nepageidaujamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
ARPLEXAM poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.
Perindoprilis ir indapamidas nedaro įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, tačiau kai kuriems pacientams dėl sumažėjusio kraujospūdžio gali būti individualių reakcijų.
Amlodipinas gali turėti silpną ar vidutinio stiprumo poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu pacientai patiria svaigulį, galvos skausmą, nuovargį ar pykinimą, jų gebėjimas reaguoti gali būti sutrikęs.
Dėl šių priežasčių gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali būti sutrikęs. Rekomenduojamas atsargumas, ypač pradedant gydymą.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje
Dažniausiai aprašomos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios vartojant perindoprilį, indapamidą ir amlodipiną atskirai, yra šios: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, galvos svaigimas, mieguistumas, regėjimo sutrikimai, ūžesys, širdies plakimo pojūtis, paraudimas (kraujo plūdimas) į veidą, hipotenzija (ir su hipotenzija susijęs poveikis), kosulys, dusulys, virškinimo trakto sutrikimai (pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, disgeuzija (iškreiptas skonio pojūtis), pykinimas, virškinimo sutrikimas, vėmimas), niežėjimas, bėrimas, makulopapuliniai bėrimai, raumenų mėšlungis, kulkšnių patinimas, bendras negalavimas, pabrinkimai ir nuovargis.
Gydant perindopriliu, indapamidu ar amlodipinu, buvo pastebėti toliau išvardyti nepageidaujamo poveikio reiškiniai. Jie pagal dažnį suskirstyti taip:
labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | ||
Perindoprilis | Indapamidas | Amlodipinas | ||
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažni* | – | – |
| Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | Labai reti | – |
| Aplastinė anemija | – | Labai reti |
|
| Pancitopenija | Labai reti | – | – |
| Sumažėjęs hemoglobino kiekis, sumažėjęs hematokrito kiekis (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | – | – |
| Leukopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | Labai reti | Labai reti |
| Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | – | – |
| Labai reti | Labai reti | – | |
| Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | Labai reti | Labai reti |
Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginės reakcijos | – | – | Labai reti |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažni* | – | – |
| Hiperkalemija, praeinanti nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažni* | – | – |
| Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažni* | Dažnis nežinomas |
|
| Hiperglikemija | – | – | Labai reti |
| Hiperkalcemija | – | Labai reti | – |
| Kalio stoka su hipokalemija, tam tikroms pacientų grupėms su didele rizika – labai rimta (žr. 4.4 skyrių) | – | Dažnis nežinomas | – |
Psichikos sutrikimai | Nemiga | – | – | Nedažni |
| Nuotaikų kaita (įskaitant nerimą) | – | – | Nedažni |
| Nuotaikos sutrikimai | Nedažni | – | – |
| – | – | Nedažni | |
| Nedažni | – | – | |
| Sumišimas | Labai reti | – | Reti |
Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažni | – | Dažni |
| Galvos skausmas | Dažni | Reti | Dažni |
| Parestezija | Dažni | Reti | Nedažni |
| Galvos svaigimas (vertigo) | Dažni | Reti | – |
| Mieguistumas | Nedažni* | – | Dažni |
| Hipestezija | – | – | Nedažni |
| Skonio pokyčiai | Dažni | – | Nedažni |
| Drebulys | – | – | Nedažni |
| Apalpimas (sinkopė) | Nedažni* | Dažnis nežinomas | Nedažni |
| Hipertonija | – | – | Labai reti |
| Periferinė neuropatija | – | – | Labai reti |
Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimai | Dažni | – | Nedažni |
Dvejinimasis akyse | – | – | Nedažni | |
Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys | Dažni | – | Nedažni |
Širdies sutrikimai | Širdies plakimo pojūtis | Nedažni* | – | Dažni |
Tachikardija | Nedažni* | – | – | |
Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | – | – | |
Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | Labai reti | Labai reti | Labai reti | |
Miokardo infarktas, galimai antrinis dėl per didelės hipotenzijos didelės rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | – | Labai reti | |
Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Dažnis nežinomas | – | |
Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | – | – | Dažni |
Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) (žr. 4.5 skyrių) | Dažni | Labai reti | Nedažni | |
Vaskulitas | Nedažni* | – | Labai reti | |
Insultas, galimai antrinis dėl pernelyg didelės hipotenzijos didelės rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | – | – | |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažni | – | Labai reti |
Dažni | – | Nedažni | ||
Bronchų spazmas | Nedažni | – | – | |
Rinitas | Labai reti |
| Nedažni | |
Eozinofilinė pneumonija | Labai reti | – | – | |
Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažni | – | Dažni |
Vidurių užkietėjimas | Dažni | Reti | Nedažni | |
Dažni | – | Nedažni | ||
Dažni | – | Nedažni | ||
Pykinimas | Dažni | Reti | Dažni | |
Vėmimas | Dažni | Nedažni | Nedažni | |
Burnos džiūvimas | Nedažni | Reti | Nedažni | |
Pasikeitę tuštinimosi įpročiai | – | – | Nedažni | |
Dantenų hiperplazija | – | – | Labai reti | |
Pankreatitas | Labai reti | Labai reti | Labai reti | |
– | – | Labai reti | ||
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | Dažnis nežinomas | Labai reti |
– | – | Labai reti | ||
Sutrikusi kepenų funkcija | – | Labai reti | – | |
Kepenų encefalopatijos pradžios galimybė, esant kepenų funkcijos nepakankamumui (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | – | Dažnis nežinomas | – | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažni | – | Nedažni |
Bėrimas | Dažni | – | Nedažni | |
Makulopapulinis bėrimas |
| Dažni | – | |
Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažni | Labai reti | Labai reti | |
Angioedema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažni | Labai reti | Labai reti | |
Padidėjusio jautrumo reakcijos, daugiausia odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas | – | Nedažni | – | |
Nuplikimas | – | – | Nedažni | |
Purpura | – | Nedažni | Nedažni | |
Odos spalvos pokyčiai | – | – | Nedažni | |
Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) | Nedažni | – | Nedažni | |
Egzantema | – | – | Nedažni | |
Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | Nedažni* | Dažnis nežinomas (žr. 4.4 skyrių) | Labai reti | |
Pemfigoidas | Nedažni* |
|
| |
Daugiaformė raudonė | Labai reti | – | Labai reti | |
Stivenso - Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai reti | Labai reti | |
Eksfoliacinis dermatitas | – | – | Labai reti | |
Toksinė epidermio nekrolizė | – | Labai reti | – | |
Kvinkės edema | – | – | Labai reti | |
Anksčiau buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės galimas pablogėjimas | – | Dažnis nežinomas | – | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų mėšlungis | Dažni | – | Nedažni |
Kulkšnių patinimas | – | – | Dažni | |
Sąnarių skausmai | Nedažni* | – | Nedažni | |
Raumenų skausmai | Nedažni* | – | Nedažni | |
Nugaros skausmas | – | – | Nedažni | |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas, naktinis šlapinimasis, šlapinimosi padažnėjimas | – | – | Nedažni |
Ūminis inkstų nepakankamumas | Labai reti | – | – | |
Inkstų nepakankamumas | Nedažni | Labai reti | – | |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažni | – | Nedažni |
Ginekomastija | – | – | Nedažni | |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažni | – | Nedažni |
Nuovargis | – | Reti | Dažni | |
Pabrinkimai | – | – | Dažni | |
Krūtinės skausmas | Nedažni* | – | Nedažni | |
Skausmas | – | – | Nedažni | |
Negalavimas | Nedažni* | – | Nedažni | |
Periferinė edema | Nedažni* | – | – | |
Karščiavimas | Nedažni* | – | – | |
Tyrimai | Svorio padidėjimas, svorio sumažėjimas | – | – | Nedažni |
Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažni* | – | – | |
Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažni* | – | – | |
Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Reti | – | – | |
Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Reti | Dažnis nežinomas | Labai reti | |
QT pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Dažnis nežinomas | – | |
Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Dažnis nežinomas | – | |
Šlapalo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Dažnis nežinomas | – | |
Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Nugriuvimas | Nedažni* | – | – |
* Dažnis apskaičiuojamas pagal klinikinius tyrimus, kuriuose stebimi spontaniniuose pranešimuose nustatyti nepageidaujami reiškiniai.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Nėra duomenų apie ARPLEXAM perdozavimą žmonėms.
Vartojant perindoprilio ir indapamido derinį, labiausiai tikėtina nepageidaujama reakcija perdozavus vaisto yra hipotenzija, kartais kartu su pykinimu, vėmimu, mėšlungiu, svaiguliu, mieguistumu, minčių susipainiojimu (sumišimu), oligurija, kuri gali progresuoti iki anurijos (dėl hipovolemijos). Gali atsirasti druskų ir skysčių sutrikimų (sumažėti natrio ir kalio kiekis).
Pirmosios pagalbos priemonės yra skubus nuryto preparato šalinimas plaunant skrandį ir (ar) duodant aktyvintosios anglies, po to specializuotame centre reikia sunormalinti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Jei atsiranda ženkli hipotenzija, ligonį reikia paguldyti ant nugaros taip, kad galva būtų žemiau. Jei reikia, galima infuzijos būdu suleisti į veną fiziologinio tirpalo ar kitokiu būdu padidinti skysčių kiekį organizme.
Perindoprilatas, aktyvi perindoprilio forma, gali būti pašalintas dializės būdu (žr. 5.2 skyrių).
Esama nedaug duomenų apie tyčinį amlodipino perdozavimą žmogaus organizme.
Turimais duomenimis, sunkaus perdozavimo atveju gali pasireikšti pernelyg stiprus periferinių kraujagyslių išsiplėtimas, kuris gali sukelti refleksinę tachikardiją. Aprašyta, kad sisteminė hipotenzija gali būti ryški ir ilgalaikė, įskaitant šoką, pasibaigiantį mirtimi.
Klinikai reikšmingą hipotenziją, kurią sukelia amlodipino perdozavimas, reikia gydyti aktyviai palaikant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijų stebėjimą, galūnių pakėlimą ir cirkuliuojančio skysčių tūrio bei išskiriamo šlapimo kiekio stebėjimą.
Kraujagysles sutraukiantis preparatas, jeigu nėra tokio preparato vartojimo kontraindikacijų, gali padėti atkurti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį. Į veną leidžiamas kalcio gliukonatas gali padėti panaikinti kalcio kanalų blokados reiškinius.
Kai kuriais atvejais gali būti vertingas skrandžio plovimas. Sveikiems savanoriams amlodipino absorbcijos greitį sumažino aktyvintosios anglies pavartojimas iki 2 valandų nuo 10 mg amlodipino dozės pavartojimo.
Kadangi amlodipinas stipriai susijungia su baltymais, dializė jo pašalinti nepadeda.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – AKF inhibitoriai, deriniai. AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir diuretikai. ATC kodas – C09BX01.
ARPLEXAM yra trijų kraujospūdį mažinančių komponentų, kurie vienas kitą papildančiais mechanizmais kontroliuoja hipertenzija sergančių pacientų kraujospūdį, derinys. Perindoprilio arginino druska yra angiotenziją konvertuojančio fermento inhibitorius, indapamidas – chlorosulfamoilo diuretikas, amlodipinas – dihidropiridino grupės kalcio jonų srauto inhibitorius.
Farmakologines ARPLEXAM savybes apibūdina kiekvienas iš šių atskirų komponentų. Be to, perindoprilio ir indapamido deriniui būdingas papildomas šių dviejų komponentų kraujospūdį mažinantis sinerginis poveikis.
Veikimo mechanizmas
Perindoprilis
Perindoprilis yra angiotenziną konvertuojančio fermento, kuris konvertuoja angiotenziną I į angiotenziną II, medžiagą, sukeliančią kraujagyslių susitraukimą, inhibitorius (AKF inhibitorius); be to, šis fermentas skatina aldosterono išskyrimą iš antinksčių žievės ir skatina bradikinino, t. y. kraujagysles plečiančios medžiagos, virtimą neaktyviais heptapeptidais.
Dėl to:
– sumažėja aldosterono išskyrimas;
– padidėja plazmos renino aktyvumas, nes nebelieka aldosterono neigiamos grįžtamosios reakcijos;
– preparato vartojant nuolat ilgą laiką, sumažėja bendras periferinis kraujagyslių pasipriešinimas, pirmiausia raumenų ir inkstų kraujagyslių, bet druskų ir skysčių susikaupimo bei refleksinės tachikardijos neatsiranda.
Perindoprilio antihipertenzinis poveikis pasireiškia taip pat ir pacientams, kurių organizme yra maža ar normali renino koncentracija.
Perindoprilis veikia per savo aktyvų metabolitą perindoprilatą. Kiti jo metabolitai neaktyvūs.
Perindoprilis palengvina širdies darbą:
– išplėsdamas venas, tikriausiai dėl prostaglandinų metabolizmo pokyčių, sumažina prieškrūvį;
– sumažindamas bendrą periferinį kraujagyslių pasipriešinimą, sumažina pokrūvį.
Tyrimai su pacientais, sergančiais širdies nepakankamumu, parodė, kad:
– sumažėja kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių prisipildymo spaudimas;
– sumažėja bendras periferinis kraujagyslių pasipriešinimas;
– padidėja minutinis širdies tūris ir pagerėja širdies indeksas;
– sustiprėja vietinė kraujotaka raumenyje.
Taip pat pagerėja fizinio krūvio mėginio rezultatai.
Indapamidas
Indapamidas yra sulfonamido darinys su indolo žiedu, farmakologiškai sietinas su tiazidų grupės diuretikais. Indapamidas slopina natrio reabsorbciją inkstų žieviniame segmente, kur vyksta atskiedimas. Jis padidina natrio ir chloridų išskyrimą su šlapimu ir kiek mažiau didina kalio ir magnio išskyrimą, tuo pačiu padidėja šlapimo išskyrimas ir pasireiškia kraujospūdžio mažinamasis poveikis.
Amlodipinas
Amlodipinas yra dihidropiridino grupės kalcio jonų įtekėjimo inhibitorius (lėtųjų kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas) ir slopina transmembraninį kalcio jonų įtekėjimą širdies ir kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse.
Farmakodinaminis poveikis
Perindoprilis ir indapamidas
Pacientams, sergantiems hipertenzija, nepriklausomai nuo jų amžiaus, perindoprilio ir indapamido derinys sukelia nuo dozės priklausomą kraujospūdžio mažinamąjį poveikį, mažindamas sistolinį ir diastolinį arterinį kraujospūdį ir gulint, ir stovint. Klinikinių tyrimų metu kartu skiriami perindoprilis ir indapamidas pasižymėjo sinerginiu kraujospūdžio mažinamuoju poveikiu, palyginti su kiekvieno iš šių preparatų poveikiu, skiriant juos atskirai.
Perindoprilis
Perindoprilis veiksmingas gydant visų stadijų hipertenziją – lengvą, vidutinę ir sunkią. Sistolinis ir diastolinis arterinis kraujospūdis sumažėja ir stovint, ir gulint.
Išgėrus vieną dozę, stipriausias antihipertenzinis poveikis būna po 4–6 valandų, poveikis trunka 24 valandas.
Po 24 valandų išlieka vidutiniškai 80 % užblokuoto angiotenziną konvertuojančio fermento.
Pacientų, kurie reaguoja į gydymą, kraujospūdis sunormalėja per vieną mėnesį ir toks išlieka, nepasireiškiant tachifilaksijai.
Nutraukus gydymą nebūna atoveiksmio reakcijos (kraujospūdžio padidėjimo).
Perindoprilis veikia plėsdamas kraujagysles ir atkuria pagrindinių arterinių kamienų elastingumą, ištaiso rezistentinių arterijų histomorfometrinius pokyčius ir sumažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Jei būtina, kartu vartojant tiazidinius diuretikus galima sukelti suminį sinerginį poveikį.
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus derinys su tiazidiniu diuretiku sumažina hipokalemijos riziką, kuri didesnė vartojant vien diuretiką.
Indapamidas
Vartojant vien indapamidą, antihipertenzinis poveikis išlieka 24 valandas. Šį poveikį sukelia tokios dozės, kurių diurezinis poveikis yra minimalus.
Indapamido kraujospūdžio mažinamasis poveikis yra tiesiogiai proporcingas arterijų elastingumo pagerėjimui ir bendro bei arteriolių periferinio kraujagyslinio pasipriešinimo sumažėjimui.
Indapamidas sumažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Kai viršijamos tiazidinių ir į juos panašių diuretikų dozės, kraujospūdžio mažinamasis poveikis išlieka stabilus ir nebedidėja, o šalutinis poveikis stiprėja toliau. Jei gydymas neveiksmingas, dozės didinti negalima.
Be to, hipertenzija sergantiems pacientams indapamidą vartojant trumpai, vidutinį laiką ir ilgai, pasirodė, kad indapamidas:
– neveikia lipidų metabolizmo: trigliceridų, MTL-cholesterolio ir DTL-cholesterolio;
– neveikia angliavandenių metabolizmo, net jei pacientai serga cukriniu diabetu ir hipertenzija.
Amlodipinas
Amlodipino kraujospūdžio mažinamojo veikimo mechanizmas pasireiškia dėl jo tiesioginio atpalaiduojamojo poveikio kraujagyslių lygiesiems raumenims. Tikslus mechanizmas, kuriuo amlodipinas sušvelnina krūtinės anginos simptomus, nėra iki galo apibrėžtas, tačiau amlodipinas sumažina bendrą išemiją šiais dviem veikimo būdais:
– amlodipinas išplečia periferines arterioles ir taip sumažina bendrą periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), prieš kurį dirba širdis. Kadangi širdies susitraukimų dažnis išlieka stabilus, dėl tokio širdies nukrovimo sumažėja miokardo energijos suvartojimas ir deguonies poreikis;
– tikriausiai dar amlodipinas išplečia pagrindines vainikines arterijas ir vainikines arterioles tiek normaliose, tiek išeminėse srityse. Dėl šio išplėtimo padidėja deguonies pristatymas į miokardą pacientams, kuriems yra vainikinių arterijų spazmas (Prinzmetal, arba variantinė angina).
Pacientams, sergantiems hipertenzija, vaistinio preparato vartojimas vieną kartą per parą 24 valandų laikotarpiui užtikrina klinikai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą gulint ir stovint. Dėl lėtos veikimo pradžios vartojant amlodipiną ūminė hipotenzija nėra būdinga.
Amlodipinas nėra susijęs su kokiais nors nepageidaujamais metaboliniais reiškiniais ar plazmos lipidų pokyčiais ir tinka vartoti pacientams, sergantiems astma, diabetu ir podagra.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
ARPLEXAM poveikis sergamumui ir mirštamumui tirtas nebuvo.
Perindoprilis ir indapamidas
Daugiacentrio, atsitiktinių imčių, dvigubai aklu būdu aktyviai kontroliuojamo tyrimo PICXEL metu echokardiografiškai buvo įvertintas perindoprilio ir indapamido derinio poveikis kairiojo skilvelio hipertrofijai (KSH), palyginti su monoterapija enalapriliu.
PICXEL tyrimo metu hipertenzija sergantys pacientai, kuriems nustatyta KSH (apibūdinta kaip kairiojo skilvelio masės indeksas (KSMI) vyrams > 120 g/m2 ir > 100 g/m2 moterims), buvo atsitiktinai suskirstyti į grupes, iš kurių vienos grupės pacientams buvo skiriama vartoti 2 mg tert-butilamino perindoprilio (tai atitinka 2,5 mg perindoprilio arginino) ir 0,625 mg indapamido, o kita grupė buvo gydoma enalapriliu po 10 mg vieną kartą per parą. Gydymas tęsėsi vienerius metus. Atsižvelgiant į kraujospūdį dozė buvo didinama iki 8 mg tert-butilamino perindoprilio (tai atitinka 10 mg perindoprilio arginino) ir 2,5 mg indapamido arba iki 40 mg enalaprilio vieną kartą per parą. Tiktai 34 % pacientų tęsė gydymą 2 mg tert-butilamino perindoprilio (tai atitinka 2,5 mg perindoprilio arginino) kartu su 0,625 mg indapamido (palyginti su 20 %, kuriems buvo tęsiamas gydymas 10 mg enalaprilio).
Gydymo pabaigoje visoje atsitiktinai parinktų pacientų populiacijoje perindoprilio ir indapamido derinio grupėje KSMI sumažėjo pastebimai daugiau (–10,1 g/m2) negu enalaprilio grupėje (‑1,1 g/m2). KSMI pokyčių skirtumas tarp grupių buvo –8,3 (95 % PI (–11,5, –5,0), p < 0,0001).
Geresnis poveikis KSMI pastebėtas vartojant dozes, viršijančias nustatytas perindoprilio ir indapamido 2,5 mg ir 0,625 mg dozes bei perindoprilio ir indapamido 5 mg ir 1,25 mg dozes.
Atsitiktinai parinktų pacientų populiacijoje kraujospūdžio vidurkio skirtumai tarp grupių buvo atitinkamai sistolinio kraujospūdžio –5,8 mmHg (95 % PI (–7,9, –3,7), p < 0,0001), o diastolinio kraujospūdžio –2,3 mmHg (95 % PI (–3,6, –0,9), p < 0,0004) perindoprilio ir indapamido derinio grupės naudai.
ADVANCE tyrimas – daugiacentris, tarptautinis, atsitiktinės atrankos 2 x 2 veiksnių tyrimas, skirtas kraujospūdžio mažinamajam poveikiui nustatyti, skiriant fiksuotų dozių perindoprilio ir indapamido derinį arba placebo šalia standartinio gydymo pagal esamas rekomendacijas (dvigubai aklas palyginimas), ir intensyviai gliukozės kontrolei gliklazidu MR (tikslas – HbA1c 6,5 % arba mažesnis) arba standartinei gliukozės kontrolei (PROBE modelis [prospektyvus atsitiktinės atrankos atviras tyrimas su aklu įvertinimu – Prospective Randomised Open study with Blinded Evaluation]) nustatyti, vertinant 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų makrovaskulinius ir mikrovaskulinius reiškinius.
Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo sudėtinis: jį sudarė didieji makrovaskuliniai (mirtis nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, nemirtinas miokardo infarktas, nemirtinas insultas) ir mikrovaskuliniai (nauja ar sunkėjanti nefropatija ir akių liga) reiškiniai.
Iš viso į tyrimą buvo įtraukta 11 140 pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu (vidutiniškai 66 metų, KMI 28 kg/m2, diabeto trukmė 8 metai, HbA1c 7,5 %, sistolinis bei diastolinis arterinis kraujospūdis 145/81 mmHg). Iš jų 83 % kraujospūdis buvo padidėjęs, atitinkamai 32 % ir 10 % sirgo stambiųjų kraujagyslių ar smulkiųjų kraujagyslių ligomis, 27 % buvo mikroalbuminurija. Tuo pat metu buvo skirtas gydymas kraujospūdžio mažinamaisiais preparatais (75 %), lipidų mažinamaisiais preparatais (35 %, daugiausia statinais – 28 %), aspirinu ar kitais trombocitų agregacijos mažinamaisiais preparatais (47 %).
Po 6 savaičių trukmės atviro gydymo perindoprilio ir indapamido deriniu ir įprastais gliukozės kiekio mažinamaisiais preparatais pacientai atsitiktinai buvo suskirstyti į grupes, kurios gavo placebo (n = 5571) arba perindoprilio ir indapamido derinio (n = 5569).
Po vidutiniškai 4,3 metų dalyvavimo tyrime nustatyta, kad gydymas perindoprilio ir indapamido deriniu reikšmingai sumažino santykinę riziką 9 %, vertinant pirminę vertinamąją baigtį (95 % PI [0,828; 0,996], p = 0,041).
Šią gydymo naudą sudarė reikšmingas bendro mirštamumo santykinės rizikos sumažėjimas 14 % (95 % PI [0,75; 0,98], p = 0,025), mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas 18 % (95 % PI [0,68; 0,98], p = 0,027) ir bendro inkstų reiškinių skaičiaus sumažėjimas 21 % (95 % PI [0,74; 0,86], p < 0,001) perindoprilio ir indapamido grupėje, palyginti su placebo vartojusių pacientų grupe.
Įvertinus dominančią pacientų su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu pogrupę buvo nustatytas santykinės rizikos sumažėjimas 9 %, vertinant didžiuosius makrokraujagyslinius ir mikrokraujagyslinius įvykius perindoprilio ir indapamido grupėje, palyginti su placebo vartojusių pacientų grupe (95 % PI [0,82; 1,00], p = 0,052).
Taip pat pacientų, gydytų perindopriliu ir indapamidu, grupėje, palyginti su placebo gavusių pacientų grupe, reikšmingai – 16 % – sumažėjo santykinė bendro mirštamumo rizika (95 % PI [0,73; 0,97], p = 0,019), 20 % sumažėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų santykinė rizika (95 % PI [0,66; 0,97], p = 0,023), 20 % – visų inkstų reiškinių santykinė rizika (95 % PI [0,73; 0,87], p < 0,001).
Kraujospūdį mažinamosios intervencijos privalumai buvo nepriklausomi nuo tų, kurie stebėti, taikant intensyvią gliukozės kontrolės strategiją.
Amlodipinas
Siekiant palyginti su gydymu naujesniais vaistais, buvo atliktas atsitiktinės atrankos dvigubai koduotas sergamumo ir mirštamumo tyrimas, pavadintas „Antihipertenzinis ir lipidų kiekį mažinantis gydymas, kuriuo siekiama išvengti širdies priepuolio“ (ALLHAT – Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial). Tiriamiesiems buvo skirtas gydymas amlodipinu po 2,5–10 mg/p. (kalcio kanalų blokatoriumi) arba lizinopriliu po 10–40 mg/p. (AKF inhibitoriumi), kaip pirmo pasirinkimo vaistais, kartu vartojant tiazidinius diuretikus ir chlortalidoną po 12,5–25 mg/p. (esant lengvai ar vidutinio sunkumo hipertenzijai).
Iš viso buvo atrinkti 33 357 pacientai, sergantys hipertenzija ir sulaukę 55 metų ar vyresni. Jie buvo stebėti vidutiniškai 4,9 metų. Pacientai turėjo mažiausiai po vieną papildomą išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksnį, įskaitant anksčiau buvusį miokardo infarktą ar insultą, įvykusį prieš > 6 mėnesius iki patenkant į tyrimą, arba dokumentais patvirtintą kitą aterosklerozinės kilmės smegenų kraujotakos ligą (iš viso 51,5 %), 2 tipo cukrinį diabetą (36,1 %), DTL-C < 35 mg/dl (11,6 %), kairiojo skilvelio hipertrofiją, diagnozuotą elektrokardiograma ar echokardiografija (20,9 %), cigarečių rūkymą (21,9 %).
Pirminė vertinamoji baigtis buvo mirtina IŠL ar nemirtinas miokardo infarktas. Vertinant pirminę vertinamąją baigtį, nebuvo reikšmingo skirtumo tarp amlodipino vartojusių pacientų ir vartojusiųjų chlortalidono: SR 0,98 95 % PI (0,90–1,07) p = 0,65. Vertinant antrines vertinamąsias baigtis, amlodipinu gydytų pacientų širdies nepakankamumo dažnis (kombinuotų širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimo kriterijų derinio komponentas) buvo reikšmingai didesnis nei chlortalidonu gydytų pacientų (10,2 % ir 7,7 %, SR 1,38, 95 % PI [1,25–1,52] p < 0,001). Nebuvo reikšmingo skirtumo vertinant amlodipinu gydytų pacientų ir chlortalidonu gydytų pacientų mirštamumą dėl visų priežasčių: SR 0,96 95 % PI [0,89–1,02] p = 0,20.
Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokados klinikinių tyrimų duomenys
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Vaikų populiacija
Nėra duomenų apie ARPLEXAM vartojimą vaikams.
Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti ARPLEXAM tyrimų su visais vaikų, sergančių hipertenzija, populiacijos pogrupiais duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).
5.2 Farmakokinetinės savybės
ARPLEXAM
Kartu vartojami perindoprilis ir indapamidas bei amlodipinas nepakeičia savo farmakokinetinių savybių, palyginti su šių atskirų komponentų vaistinių preparatų vartojimu.
Perindoprilis
Absorbcija ir biologinis prieinamumas
Išgertas perindoprilis greitai absorbuojamas, ir maksimali koncentracija kraujyje atsiranda per 1 valandą (perindoprilis yra provaistas, o perindoprilatas – veiklusis metabolitas). Perindoprilio pusinės eliminacijos iš plazmos laikas yra 1 valanda. Kadangi maistas sumažina perindoprilio virtimą perindoprilatu, taigi ir biologinį prieinamumą, perindoprilio arginino druska turi būti geriama vieną kartą per parą, ryte prieš valgį.
Pasiskirstymas
Nesujungto perindoprilato pasiskirstymo tūris vidutiniškai yra 0,2 l/kg. Prie plazmos baltymų prisijungia 20 % perindoprilato, daugiausia prie angiotenziną konvertuojančio fermento, bet tai priklauso nuo koncentracijos.
Biotransformacija
Perindoprilis yra provaistas. Dvidešimt septyni procentai išgertos perindoprilio dozės patenka į kraujotaką aktyvaus metabolito perindoprilato pavidalu. Be aktyvaus perindoprilato, iš perindoprilio susidaro dar penki neaktyvūs metabolitai. Didžiausia perindoprilato koncentracija plazmoje pasiekiama per 3–4 valandas.
Eliminacija
Perindoprilatas išskiriamas su šlapimu. Galutinis nesujungtos frakcijos pusinės eliminacijos periodas vidutiniškai yra 17 val., todėl pastovi koncentracija susidaro per 4 paras.
Tiesinis ir netiesinis pobūdis
Tarp perindoprilio dozės ir jo ekspozicijos plazmoje yra tiesinė priklausomybė.
Ypatingos populiacijos
– Senyvo amžiaus pacientai: senyvų žmonių, taip pat pacientų, sergančių širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumu, organizme perindoprilato eliminacija yra mažesnė.
– Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi: inkstų nepakankamumo atvejais dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį (kreatinino klirensą).
– Dializuojami pacientai: perindoprilato klirensas dializės metu yra 70 ml/min.
– Pacientai, sergantys kepenų ciroze: perindoprilio kinetika pakinta kepenų ciroze sergančių pacientų organizme – nepakitusio preparato kepenų klirensas sumažėja per pusę, tačiau perindoprilato susidaro toks pat kiekis, todėl dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Indapamidas
Absorbcija
Indapamidas greitai ir visas absorbuojamas iš virškinimo trakto.
Preparato išgėrus, didžiausia koncentracija žmogaus kraujo plazmoje susidaro maždaug per vieną valandą.
Pasiskirstymas
Prie plazmos baltymų prisijungia 79 % indapamido.
Metabolizmas ir eliminacija
Pusinės eliminacijos laikas yra 14–24 val. (vidutiniškai 18 val.). Vartojant kartotines dozes, vaisto organizme nesikaupia.
Šalinimas vyksta daugiausia su šlapimu (70 % dozės) ir išmatomis (22 %) neaktyvių metabolitų pavidalu.
Ypatingos populiacijos
Pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu, organizme farmakokinetika nekinta.
Amlodipinas
Absorbcija ir biologinis prieinamumas
Išgėrus terapines amlodipino dozes, amlodipinas gerai absorbuojamas, didžiausia koncentracija kraujyje susidaro po 6–12 valandų nuo vaisto išgėrimo. Nustatyta, kad absoliutus biologinis vaisto prieinamumas yra tarp 64 ir 80 %.
Amlodipino biologiniam prieinamumui maistas įtakos neturi.
Pasiskirstymas
Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg. In vitro tyrimai parodė, kad maždaug 97,5 % cirkuliuojančio amlodipino yra susijungę su plazmos baltymais.
Metabolizmas
Amlodipinas yra gausiai metabolizuojamas kepenyse į neaktyvius metabolitus; 10 % pradinio junginio ir 60 % metabolitų išskiriama su šlapimu.
Eliminacija
Galutinis pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos laikas yra maždaug 35–50 valandų ir atitinka vartojimą vieną kartą per parą.
Ypatingos populiacijos
– Senyvo amžiaus pacientai: laikas, kurio reikia, kad plazmoje susidarytų didžiausia amlodipino koncentracija, senyvo amžiaus ir jauniems pacientams yra panašus. Senyvo amžiaus pacientams amlodipino klirensas turi tendenciją mažėti, tuo pačiu didėjant AUC ir pusinės eliminacijos laikui. AUC ir pusinės eliminacijos laiko padidėjimas pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, atitiko tiriamos pacientų amžiaus grupės duomenis.
– Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi: yra tik labai ribotas klinikinių duomenų kiekis apie amlodipino skyrimą pacientams, kuriems sutrikusi kepenų funkcija. Pacientų, kuriems yra kepenų nepakankamumas, amlodipino klirensas yra mažesnis, tuo pačiu maždaug 40–60 % ilgesnis pusinės eliminacijos laikas ir didesnis AUC.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Perindoprilis
Lėtinių geriamojo preparato toksiškumo tyrimų su žiurkėmis ir beždžionėmis metu nustatytas toksinis poveikis inkstams, tačiau pažeidimai buvo laikini.
In vitro ir in vivo tyrimų metu mutageninio poveikio nepastebėta.
Toksikologinių reprodukcijos tyrimų su žiurkėmis, pelėmis, triušiais ir beždžionėmis metu embriotoksinio ar teratogeninio poveikio nepastebėta. Vis dėlto angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, kaip vaistinių preparatų klasė, sukelia šalutinį poveikį graužikų ir triušių vėlyvajai vaisiaus raidai, dėl to būna vaisiaus gaišimų ir įgimtų defektų, pvz., inkstų pažeidimų ir padažnėjusių perinatalinių bei postnatalinių gaišimų. Žiurkių patinams ar patelėms vaisingumas sutrikdytas nebuvo.
Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu kancerogeninio poveikio nepastebėta.
Indapamidas
Įvairių rūšių gyvūnams sugirdant dideles preparato dozes, 40–8000 kartų didesnes už terapines, buvo pastebėtas diurezinio indapamido poveikio sustiprėjimas. Ūminio toksiškumo tyrimų metu, indapamido leidžiant į veną ar į pilvaplėvės ertmę, pagrindiniai apsinuodijimo simptomai priklausė nuo indapamido farmakologinio poveikio, t. y. buvo pastebėtas retas kvėpavimas ir periferinė vazodilatacija.
Tyrimai neparodė mutageninio ir kancerogeninio indapamido poveikio.
Žiurkių patinams ar patelėms vaisingumas sutrikdytas nebuvo.
Perindoprilis ir indapamidas
Perindoprilio ir indapamido derinys pasižymi šiek tiek didesniu toksiškumu nei jo komponentai. Žiurkėms nebuvo nustatyta poveikio inkstams, tačiau šis derinys sukėlė toksinį poveikį šunų virškinimo traktui ir panašu, kad žiurkių organizme toksinis poveikis vaisiui buvo stipresnis (palyginti su perindoprilio toksiniu poveikiu).
Vis dėlto šis šalutinis poveikis pasireiškė skiriant preparatą dozėmis, kurios atitiko kraštutines saugaus vartojimo ribas, palyginti su vartojamomis terapinėmis dozėmis.
Atskirai su perindopriliu ir indapamidu atlikti ikiklinikiniai tyrimai neparodė galimo genotoksinio, kancerogeninio ar teratogeninio poveikio.
Amlodipinas
Reprodukcinės toksikologijos tyrimai, atlikti su žiurkėmis ir pelėmis, parodė, kad pailgėja nėštumo trukmė, gimdymo trukmė ir sumažėja jauniklių išgyvenamumas, kai amlodipino skiriama dozėmis, maždaug 50 kartų viršijančiomis didžiausias rekomenduojamas dozes žmogui, apskaičiuotas mg/kg.
Nebuvo nustatytas poveikis žiurkių vaisingumui, skiriant joms amlodipino (patinams – likus 64 dienoms, patelėms – 14 dienų iki poravimosi) dozėmis iki 10 mg/kg/p. (šios dozės 8 kartus* viršijo didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui – 10 mg, perskaičiavus mg/m2). Kitame su žiurkėmis atliktame tyrime, kuriame žiurkių patinai 30 dienų buvo gydomi amlodipino besilato doze, panašia į žmogui skiriamą dozę, apskaičiavus mg/kg, buvo nustatytas folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos plazmoje sumažėjimas, taip pat spermos tirštumo sumažėjimas ir subrendusių spermatidžių bei Sertoli ląstelių skaičiaus sumažėjimas.
Žiurkėms ir pelėms, kurioms buvo skiriama amlodipino su maistu dvejus metus, preparato koncentracijai esant tokiai, kad apskaičiavus ji atitiko 0,5, 1,25 ir 2,5 mg/kg/p. kasdien, kancerogeninis poveikis įrodytas nebuvo. Didžiausia dozė (pelėms ji buvo panaši į didžiausią rekomenduojamą klinikinę dozę, sudarančią 10 mg, apskaičiavus mg/m2, žiurkėms ji dvigubai* didesnė už šią didžiausią rekomenduojamą dozę) buvo artima didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.
Mutageniškumo tyrimai neparodė su preparatu susijusio poveikio nei genų, nei chromosomų lygmeniu.
*Apskaičiuota pagal 50 kg paciento svorį.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės šerdis:
Kalcio karbonato krakmolo junginys: 90 % kalcio karbonato, 10 % pregelifikuoto kukurūzų krakmolo
Mikrokristalinė celiuliozė (E460)
Kroskarmeliozės natrio druska (E468)
Magnio stearatas (E572)
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Pregelifikuotas krakmolas
Tabletės plėvelė:
Glicerolis (E422)
Hipromeliozė 6mPa.s (E464)
Makrogolis 6000
Magnio stearatas (E572)
Titano dioksidas (E171)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai
Talpyklėje esančių 30 plėvele dengtų tablečių tinkamumo laikas po pirmojo atidarymo yra 30 dienų.
Talpyklėje esančių 100 plėvele dengtų tablečių tinkamumo laikas po pirmojo atidarymo yra 100 dienų.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
10 arba 30 plėvele dengtų tablečių polipropileno tablečių talpyklėje su mažo tankio polietileno reduktoriumi ir mažo tankio polietileno kamščiu, kuriame yra sausiklio.
100 plėvele dengtų tablečių didelio tankio polietileno tablečių talpyklėje su polipropileno kamščiu, kuriame yra sausiklio.
Dėžutė, kurioje yra 10, 30, 60 (2 tablečių talpyklės po 30 tablečių), 90 (3 tablečių talpyklės po 30 tablečių), 100, 500 tablečių (5 tablečių talpyklės po 100 tablečių).
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Pateikiamą naujausią informaciją apie vaistą galite pasitikrinti svetainėje www.vvkt.lt
Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, forumo temas bei gydytojų atsakymus.
agranulocitozėalergijaalopurinolisamlodipinasanginaantidepresantaibaklofenasbėrimasblokadosbūklėdepresijadiabetasdigoksinasdioksidasdispepsijadozavimasdruskaduomenisdusulysencefalopatijafunkcijagalvaglikozidaigreipfrutaigydytojashepatitashiperkalemijahipertenzijahipotenzijahipromeliozėinfarktasinformacijąinhibitoriaiinsulinasinsultasįspėjimaikalciskarščiavimaskiekiskosulyskrakmolaskraujagyslėskraujospūdiskvėpavimaskvinkėslaisvinamiejimakrogolismažesnėmėšlungismetforminasmetodasmieguistumasmirtinanepakankamumasnerimasnėštumasnitroglicerinasnuovargisoperacijaorganizmepabrinkimaipacientaiperindoprilisplėvelėpodagrapoveikisprakaitavimaspreparataipreparataspriemonespsichikospykinimasrūgštissindromasširdisslogastenozėsutrikimaisutrikimastabletėstyrimaiūžesysvaisingumasvaistaivaistasvaskulitasveiksmingasviduriavimasvilkligėživ
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?