Meropenemas, 500mg, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
Vartojimas: leisti į veną
Registratorius: Medochemie Ltd., Kipras
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Meropenemas
1. Kas yra AGENOREM ir kam jis vartojamas
Jis priklauso vaistų, vadinamų karbapenemų rūšies antibiotikais, grupei. Šis vaistas naikia bakterijas, galinčias sukelti žemiau nurodytų sunkių infekcinių ligų.
- Plaučių uždegimas (pneumonija).
- Pacientų, sergančių cistine fibroze, plaučių ir bronchų infekcinės ligos.
- Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos.
- Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos.
- Gimdymo metu ar po gimdymo pasireiškusios infekcinės ligos.
- Komplikuotos odos ir poodinių audinių infekcinės ligos.
- Ūminė galvos smegenų bakterijų sukelta infekcinė liga (meningitas).
AGENOREM taip pat gali būti vartojamas karščiuojantiems pacientams, kurių kraujyje yra labai mažai baltųjų kraujo kūnelių (neutropenija), jei įtariama, kad karščiavimą sukėlė bakterijos.
Meropenemo galima vartoti bakterijų sukeltai kraujo infekcijai gydyti nustačius arba įtarus, kad ji susijusi su kuria nors iš aukščiau išvardytų infekcinių ligų.
2. Kas žinotina prieš vartojant AGENOREM
AGENOREM vartoti negalima:
– jeigu yra alergija meropenemui arba bet kuriai šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
– jeigu yra alergija kitiems antibiotikams (penicilinams, cefalosporinams, karbapenemams), kadangi Jūs gali būti alergija ir meropenemui.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba slaugytoju prieš pradėdami vartoti AGENOREM:
– jeigu Jūs turite sveikatos sutrikimų, tokių kaip kepenų ar inkstų liga;
– jei pavartojus kitų antibiotikų, atsirasdavo sunkus viduriavimas.
Jums gali būti teigiamas Kumbso mėginys, o tai reiškia, jog yra antikūnų, kurie ardo raudonuosius kraujo kūnelius. Jūsų gydytojas apie tai su Jumis pakalbės.
Jeigu kyla abejonių, ar tai yra aktualu Jums, prieš pradedant vartoti AGENOREM, pasitarkite su savo gydytoju slaugytoja.
Kiti vaistai ir AGENOREM
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite savo gydytojui.
Tai svarbu, nes AGENOREM gali trikdyti kitų vaistų poveikį arba tam tikri vaistai gali turėti įtakos AGENOREM poveikį.
Ypatingai svarbu pasakyti savo gydytojui, jei vartojate bet kurio iš toliau išvardytų vaistų:
– probenecido (vartojamo podagrai gydyti);
– valpro rūgšties, natrio valproato ar valpromido (vartojamų epilepsijai gydyti). AGENOREM vartoti negalima kadangi meropenemas gali mažinti natrio valproato poveikį jūsų kraujyje;
– geriamųjų antikoaguliantų (kraują skystinančių vaistų, kurie vartojami norint išvengti kraujo krešulių susidarymo).
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytojui.
Nėštumo metu AGENOREM vartoti nepatartina. Gydytojas nuspręs, ar Jums galima vartoti AGENOREM.
Prieš vartojant meropenemo svarbu pasakyti savo gydytojui, jei žindote kūdikį arba ruošiatės žindyti. Nedidelis vaisto kiekis gali patekti į motinos pieną ir pakenkti kūdikiui. Dėl šios priežasties gydytojas nuspręs ar Jums žindyti kūdikį kol vartojate AGENOREM.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Šio vaisto AGENOREM poveikis vairavimui ir mechanizmų valdymui netirtas.
AGENOREM sudėtyje yra bevandenio natrio karbonato
AGENOREM 500 mg. Šio vaisto 500 mg dozėje yra maždaug 2 mmol natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.
Jei Jūsų būklė yra tokia, kad reikia kontroliuoti suvartojamo natrio kiekį, prašome apie tai informuoti savo gydytoją arba slaugytoją.
3. Kaip vartoti AGENOREM
Vartojimas suaugusiesiems
- Dozė priklauso nuo infekcinės ligos, kuria Jūs sergate, rūšies, kokioje organizmo vietoje ji yra ir nuo infekcinės ligos sunkumo. Jums reikalingą dozę paskirs gydytojas.
- Paprastai suaugusiems žmonėms skiriama 500 mg (miligramų) – 1 g (gramo) dozė. Tokią dozę reikia vartoti kas 8 valandas. Tačiau, jei jūsų inkstų veikla nėra labai gera, jums gali paskirti ir mažesnę vaisto dozę.
Vartojimas vaikams
- Vyresniems, kaip 3 mėnesių kūdikiams ir vaikams iki 12 metų, dozė parenkama atsižvelgiant į vaiko amžių ir kūno masę. Įprastinė dozė yra tarp 10 mg – 40 mg AGENOREM kilogramui (kg) kūno masės. Tokia dozė įprastai leidžiama kas 8 valandas. Vaikams, kurie sveria daugiau, kaip 50 kg, skiriama suaugusių žmonių dozė.
- AGENOREM Jums bus skiriama leidžiant arba lašinant į stambią veną.
- Paprastai AGENOREM Jums sulašins arba suleis jūsų gydytojas arba slaugytoja.
- Tačiau kartais patys pacientai, tėvai ar globėjai išmoksta namuose suleisti AGENOREM. Kaip tai padaryti, nurodyta šio pakuotės lapelio instrukcijoje (žr. skyrių „Taisyklės, kaip namuose sau ar kam nors kitam leisti AGENOREM“). AGENOREM visada vartokite tiksliai, kaip nurodė Jūsų gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į savo gydytoją.
- Injekcinio tirpalo negalima maišyti su kitais tirpalais arba pilti į tirpalus, kuriuose yra kitų vaistų.
- Injekcijos trukmė turi būti 5 minutės arba nuo 15 iki 30 minučių. Jūsų gydytojas jums pasakys, kaip reikia vartoti AGENOREM.
- Paprastai leisti reikia kiekvieną dieną tuo pačiu laiku.
Ką daryti pavartojus per didelę AGENOREM dozę?
Jei atsitiktinai pavartojote didesnę, negu jums paskirta dozė, nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba artimiausią ligoninę.
Pamiršus pavartoti AGENOREM
Jei pamiršote pavartoti, prisiminus, suleiskite vaisto kaip galima greičiau. Jei jau beveik bus atėjęs kitos dozės vartojimo laikas, praleiskite pamirštą dozę.
Norint kompensuoti praleistą dozę, negalima vartoti dvigubos dozės (dviejų injekcijų tuo pačiu metu).
Nustojus vartoti AGENOREM
Kol jūsų gydytojas nenurodė, nenuraukite AGENOREM vartojimo.
Jeigu kiltų bet kokių klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į savo gydytoją arba slaugytoją.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis ir sutrikimų dažnis apibūdinamas taip:
labai dažnas (pasireiškia daugiau nei 1 pacientui iš 10);
dažnas ( pasireiškia nuo 1iki 10 iš 100 pacientų);
nedažnas (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 pacientų);
retas (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 10000 pacientų);
labai retas (pasireiškia mažiau, kaip 1 pacientui iš 10000);
dažnis nežinomas (dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis, bet yra retas arba labai retas).
Sunkios alerginės reakcijos
Jeigu Jums pasireiškė sunki alerginė reakcija, nedelsdami nutraukite AGENOREM vartojimą ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją, kadangi Jums gali reikėti skubaus gydymo vaistais. Sunkios alerginės reakcijos požymiai gali būti staiga pasireiškę:
- stiprus odos išbėrimas, niežulys ar dilgėlinė;
- veido, lūpų, liežuvio ar kitų kūno dalių patinimas;
- dusulys, švokštimas ar sutrikęs kvėpavimas.
Raudonųjų kraujo kūnelių pažaida (dažnis nežinomas)
Šiai būklei būdingi simptomai:
– dusulys, kuomet jo nesitikite;
– raudonas arba rudas šlapimas.
Jei pastebėjote nors vieną iš išvardytų simptomų, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją.
Kitas galimas šalutinis poveikis
Dažnas (gali pasireikšti nedaugiau kaip 1 žmogui iš 10)
– Pilvo (skrandžio skausmas);
– šleikštulys (pykinimas);
– vėmimas;
– viduriavimas;
– galvos skausmas;
– odos bėrimas, niežulys;
– skausmas ir uždegimas;
– padidėjęs trombocitų kiekis (kraujo tyrimo duomenimis);
– pakinta kraujo tyrimų rodmenys, įskaitant tuos, kurie rodo kepenų veiklą.
Nedažnas (gali pasireikšti nedaugiau kaip 1 žmogui iš 100)
– Kraujo pokyčiai: sumažėjęs trombocitų kiekis (lengviau atsiranda mėlynės), padidėjęs tam tikro pogrupio leukocitų skaičius, sumažėjęs leukocitų skaičius, padidėjęs tam tikros medžiagos, vadinamos bilirubinu, kiekis. Jūsų gydytojas gali laikas nuo laiko tikrinti Jūsų kraujo tyrimo rezultatus.
Retas (gali pasireikšti nedaugiau kaip 1 žmogui iš 1000)
- Traukuliai (konvulsijos).
Kitas šalutinis poveikis, kurio dažnis nežinomas( negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
– Žarnų uždegimas su viduriavimu;
– venų, į kurias leidžiamas meropenemas, skausmas;
– kiti pokyčiai kraujyje, kurių simptomai tokie: dažnos infekcinės ligos, aukšta temperatūra ir gerklės skausmas. Jūsų gydytojas retkarčiais gali atlikti Jūsų kraujo tyrimus;
– staiga prasidėjęs sunkus odos bėrimas, pūslių odoje atsiradimas, odos lupimasis. Šie simptomai gali būti susiję su aukšta temperatūra ir sąnarių skausmais.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, informuokite savo gydytoją arba slaugytoją.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti AGENOREM
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir flakono po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Paruoštas tirpalas: paruoštą injekcinį ar infuzinį tirpalą reikia suvartoti nedelsiant. Laikas nuo miltelių tirpinimo pradžios iki injekcijos ar infuzijos į veną pabaigos negali būti ilgesnis kaip 1 val.
Paruošto tirpalo negalima užšaldyti.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
AGENOREM sudėtis
Veiklioji medžiaga yra meropenemas.
Kiekviename flakone yra meropenemo trihidrato, atitinkančio 500 mg bevandenio meropenemo.
Pagalbinė medžiaga yra bevandenis natrio karbonatas.
AGENOREM išvaizda ir kiekis pakuotėje
AGENOREM milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui yra balti arba šviesiai gelsvi.
Milteliai tiekiami 20 ml ir 30 ml I tipo skaidraus stiklo flakonuose su bromobutilo gumos kamščiais ir sandariais aliumininiais dangteliais. Pakuotėse yra 1, 10, 25, 50 arba 100 flakonų.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
| Tarptautinis pavadinimas | Meropenemas |
| Vaisto stiprumas | 500mg |
| Vaisto forma | milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui |
| Grupė | Vaistinis preparatas |
| Pogrupis | Cheminis vaistas |
| Vartojimas | leisti į veną |
| Registracijos numeris | LT/1/14/3569 |
| Registratorius | Medochemie Ltd., Kipras |
| Receptinis | Receptinis |
| Vaistas registruotas | 2014.06.06 |
| Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
AGENOREM 500 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
AGENOREM 500 mg
Kiekviename flakone yra meropenemo trihidrato, atitinkančio 500 mg bevandenio meropenemo.
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:
Kiekviename 500 mg flakone yra 104 mg bevandenio natrio karbonato, atitinkančio apytiksliai 2 mmol (apytiksliai 45 mg) natrio.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.
Balti arba šviesiai gelsvi kristaliniai milteliai.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
AGENOREM skirtas suaugusiųjų ir vyresnių kaip 3 mėnesių vaikų, žemiau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius):
- sunkiai pneumonijai (įskaitant hospitalinę ir susijusią su dirbtine plaučių ventiliacija);
- cistine fibroze sergančių pacientų infekcinėms bronchų ir plaučių ligoms;
- komplikuotoms šlapimo takų infekcinėms ligoms;
- komplikuotoms pilvo ertmės infekcinėms ligoms;
- gimdymo metu ar po gimdymo pasireiškusioms infekcinėms ligoms;
- komplikuotoms odos ir poodinių audinių infekcinėms ligoms;
- ūminiam bakteriniam meningitui.
AGENOREM galima vartoti esant neutropenijai ir karščiavimui, kurio įtariama priežastis yra bakterijų sukelta infekcinė liga.
Bakteremijai gydyti nustačius arba įtarus, kad ji susijusi su kuria nors iš anksčiau išvardytų infekcinių ligų.
Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Žemiau pateikiamose lentelėse nurodomos bendros dozavimo rekomendacijos.
Paskiriant meropenemo dozę ir parenkant gydymo trukmę, reikia atsižvelgti į gydomos infekcinės ligos rūšį, įvertinant ligos sunkumą ir paciento reakciją į gydymą.
Gydant tam tikrų rūšių infekcines ligas, pvz., hospitalinę infekciją, sukeltą mažiau jautrių bakterijų pademių pvz., Enterobacteriaceae, Pseudomonas aeruginosa arba Acinetobacter, ar gydant labai sunkias infekcines ligas gali tikti toks dozavimas: tris kartus per parą suaugusiems žmonėms ir paaugliams reikia vartoti ne daugiau kaip 2 g, vaikams – ne daugiau, kaip 40 mg/kg kūno masės meropenemo.
Ypatingą dėmesį reikia skirti dozuojant vaistinio preparato pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu (žr. toliau).
Suaugusieji ir paaugliai
| Infekcinė liga | Dozė, vartotina kas 8 valandas |
| Sunki pneumonija, įskaitant hospitalinę ir susijusią su dirbtine plaučių ventiliacija | 500mg arba 1 g |
| Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos | 2 g |
| Komplikuota šlapimo takų infekcinė liga | 500 mg arba 1 g |
| Komplikuota pilvo ertmės infekcinė liga | 500 mg arba 1 g |
| Gimdymo metu ar po gimdymo pasireiškusi infekcinė liga | 500 mg arba 1 g |
| Komplikuota odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga | 500 mg arba 1 g |
| Ūminis bakterinis meningitas | 2 g |
| Neutropenija su karščiavimu sergančių pacientų gydymas | 1 g |
Paprastai meropenemo į veną infuzuojama per maždaug 15 – 30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius).
Kaip alternatyva, iš karto, maždaug per 5 minutes galima vienkartine injekcija leisti ne didesnę, kaip 1 g dozę. Ar saugu iš karto vienkartine injekcija 2 g dozę suleisti į veną suaugusiems žmonėms, nežinoma, nes yra mažai saugumo duomenų.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Suaugusiesiems ir paaugliams dozę reikia parinkti tuo atveju, kai kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 51 ml/min (kaip nurodyta žemiau). Nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių dozavimo variacijas ar galima vartoti vienkartinę 2 g dozę.
| Kreatinino klirensas (ml/min) | Dozė (skaičiuojant pagal vienkartines 500 mg, 1 g arba 2 g dozes, žr. lentelę viršuje) | Dažnis |
| 26 – 50 | Viena vienkartinė dozė | Kas 12 val. |
| 10 – 25 | Pusė vienkartinės dozės | Kas 12 val. |
| Mažiau, kaip 10 | Pusė vienkartinės dozės | Kas 24 val. |
Iš organizmo meropenemą galima pašalinti taikant hemodializę ir hemofiltraciją. Užbaigus hemodializės ciklą, reikia paskirti reikiamą vaistinio preparato dozę.
Nėra visuotinai priimto meropenemo dozavimo pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).
Dozavimas senyviems pacientams
Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi arba kreatinino klirensas yra didesnis kaip 50 ml/min, dozės koreguoti nereikia.
Vaikai ir paaugliai
Jaunesni kaip 3 mėn. kūdikiai
Ar jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams meropenemo vartoti saugu ir veiksminga, nežinoma, taip pat nėra nustatytas optimalus dozavimo režimas. Tačiau sprendžiant iš ribotų farmakokinetikos duomenų, tinkamas dozavimas galėtų būti 20 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas (žr. 5.2 skyrių).
Vaikai nuo 3 mėnesių iki 11 metų amžiaus, sveriantys ne daugiau, kaip 50 kg
Rekomenduojamas dozavimo režimas pateiktas žemiau esančioje lentelėje.
| Infekcinė liga | Dozė, vartotina kas 8 valandas |
| Sunki pneumonija, įskaitant hospitalinę ir susijusią su dirbtine plaučių ventiliacija | 10 arba 20 mg/kg kūno svorio |
| Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos | 40 mg/kg kūno svorio |
| Komplikuota šlapimo takų infekcinė liga | 10 arba 20 mg/kg kūno svorio |
| Komplikuota pilvo ertmės infekcinė liga | 10 arba 20 mg/kg kūno svorio |
| Komplikuota odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga | 10 arba 20 mg/kg kūno svorio |
| Ūminis bakterinis meningitas | 40 mg/kg kūno svorio |
| Neutropenija su karščiavimu sergančių pacientų gydymas | 20 mg/kg kūno svorio |
Vaikai, sveriantys daugiau, kaip 50 kg
Vartotina suaugusiems skirta dozė.
Vaistinio preparato vartojimo patirties vaikams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, nėra.
Paprastai meropenemo skiriama per maždaug 15 – 30 minučių infuzuojant į veną (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Taip pat galima vartoti ne didesnę kaip 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę maždaug per 5 minutes iš karto suleidžiant į veną.
Nežinoma, ar galima 40 mg/kg kūno svorio dozę iš karto suleisti vaikams, nes yra mažai saugumo duomenų.
Nuorodas, kaip prieš vartojant paruošti ir praskiesti vaistinį preparatą, žiūrėkite 6.6 skyriuje.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
Padidėjęs jautrumas bet kokiam karbapenemų grupės antibakteriniam vaistiniam preparatui.
Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriam kitam beta laktaminiam antibakteriniam vaistiniam preparatui (pvz., penicilinams arba cefalosporinams).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Gydymui pasirinkus meropenemą, kiekvienam pacientui reikia atsižvelgti į karbapenemų, kaip antibakterinių vaistinių preparatų, pasirinkimo tinkamumą, atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą, į atsparumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistiniams preparatams paplitimą bei riziką, jei bakterijos bus atsparios karbapenemui.
Enterobacteriaceae, Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter rūšių atsparumas penemams įvairiose Europos Sąjungos vietose skiriasi. Vaistinio preparato išrašantiems gydytojams patariama atsižvelgti lokalaus šių bakterijų atsparumo penemams paplitimo duomenis.
Kaip ir visi betalaktaminiai antibiotikai, yra duomenų, kad meropenemas, sukelia sunkias ir kartais net mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).
Pacientai, kuriems anamnezėje buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija karbapenemams, penicilinams arba kitiems beta laktaminiams antibiotikams, taip pat gali būti jautrūs ir meropenemui. Prieš pradedant gydymą meropenemu, reikia atidžiai ištirti, ar ligoniui anksčiau nebuvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija beta laktaminiams antibiotikams.
Jei pasireikštų sunki alerginė reakcija, vaistinio preparato skyrimą reikia nutraukti ir pradėti taikyti tinkamas priemones.
Yra duomenų, jog visi antibiotikai, įskaitant ir meropenemą, sukėlė kolitą ar pseudomembraninį kolitą, kuris pasireiškė nuo lengvos formos iki net pavojingos gyvybei. Dėl to yra svarbu turėti omenyje šią diagnozę, jeigu meropenemą vartojantis arba vartojęs pacientas pradeda viduriuoti (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju reikia apsvarstyti, ar skirti toliau meropenemo ir ar nereikalinga pradėti specifinį Clostridium difficile sukelto viduriavimo gydymą. Draudžiama skirti vaistinių preparatų, kurie lėtina žarnų peristaltiką.
Yra duomenų apie nedažnus trukulių atvejus, kuomet buvo gydoma karbapenemais, įskaitant ir meropenemą (žr. 4.8 skyrių).
Gydymo meropenemu laikotarpiu reikia atidžiai tirti kepenų funkciją, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims (kepenų funkcijos sutrikimas su cholestaze ir citolize) (žr.4.8 skyrių).
Vartojimas pacientams, sergantiems kepenų liga: esant kepenų funkcijos sutrikimui, dozavimo koreguoti nebūtina, bet visu gydymo meropenemu laikotarpiu reikia tirti kepenų funkciją (žr. 4.2 skyrių).
Gydymo meropenemu laikotarpiu tiesioginio ir netiesioginio Kumbso mėginio rezultatai gali būti teigiami.
Kartu su meropenemu nerekomenduojama vartoti valpro rūgšties, natrio valproato ar valpromido (žr. 4.5 skyrių).
AGENOREM sudėtyje yra natrio.
AGENOREM 500 mg. Šio vaistinio preparato 500 mg dozėje yra maždaug 2 mmol natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Specifinės meropenemo ir kitų vaistinių preparatų, išskyrus probenecidą, sąveikos tyrimų atlikta nebuvo.
Dėl aktyvios sekrecijos inkstų kanalėliuose probenecidas konkuruoja su meropenemu, todėl slopina meropenemo išsiskyrimą per inkstus, pailgina meropenemo pusinės eliminacijos laiką ir padidina jo koncentraciją plazmoje. Reikia laikytis atsargumo priemonių, kuomet su meropenemu kartu vartojama ir probenecido.
Galimas meropenemo poveikis kitų vaistinių preparatų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirtas. Tačiau meropenemo prie baltymų jungiasi labai mažai, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais išstumiant juos iš jungčių su plazmos baltymais remiantis šiuo mechanizmu, netikėtina.
Yra duomenų, jog karbapenemų vartojant kartu su valpro rūgštimi, jos koncentracija kraujo serume kai kuriems pacientams maždaug per 2 paras gali sumažėti 60 – 100 %. Kadangi mažėjimas prasideda greitai ir koncentracijos mažėjimas yra didelis, laikomasi nuostatos, kad valpro rūgšties, natrio valproatu ar valpromidu ir karbapenemų vartojimas kartu yra nepageidautinas, todėl šių vaistinių preparatų kartu vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).
Geriamieji antikoaguliantai
Kartu vartojant antibiotikų ir varfarino, gali sustiprėti antikoaguliacinis varfarino poveikis. Yra daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų, įskaitant varfariną, antikoaguliacinio poveikio sustiprėjimą pacientams, kartu vartojantiems antibakterinių vaistinių preparatų. Pavojus priklauso nuo pagrindinės infekcinės ligos, paciento amžiaus ir paciento bendros būklės. Dėl šios priežasties sunku vertinti ar antibiotikas turi įtakos INR (tarptautinio normalizuoto santykio) didėjimą. INR rekomenduojama dažnai tirti pacientui pradėjus vartoti antibiotikų kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, bei nuolat vartojimo laikotarpiu ir trumpą laiką nutraukus gydymą.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Duomenų apie meropenemo skyrimą nėščioms moterims nėra arba jų yra mažai.
Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo (toksiško) poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių).
Atsargumo sumetimais, patariama nėščioms moterims vengti vartoti meropenemo.
Žindymas
Ar meropenemo išsiskiria į motinos pieną, nežinoma. Gyvūnų piene meropenemo aptinkama labai mažai. Apsvarsčius gydymo meropenemu naudą žindyvei būtina nuspręsti, ar nutraukti kūdikio žindymą, ar nutraukti meropenemo vartojimą.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Meropenemo poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
5026 pacientų, iš kurių 4872 buvo gydyti meropenemu, tyrimų duomenimis, dažniausiai pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, susijęs su meropenemu, buvo viduriavimas (2,3%), bėrimas (1,4%), pykinimas ir (ar) vėmimas (1,4%) ir uždegimas injekcijos vietoje (1,1%). Dėl meropenemo vartojimo dažniausiai aptinkamas nepageidaujamas poveikis laboratoriniuose tyrimuose yra trombocitozė (1,6%) ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (1,5 – 4,3%).
Nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis lentelėje nurodytas kaip nežinomas, nebuvo pastebėtos 2367 pacientams, įtrauktiems į veną ir į raumenis vartojamo meropenemo klinikinius tyrimus, kurie vyko iki suteikiant vaistiniam preparatui rinkodaros teisę, tačiau apie jas gauta pranešimų po to, kai vaistas pateko į rinką.
Žemiau pateiktoje lentelėje visos nepageidaujamos reakcijos sugrupuotos pagal organų sistemų klases ir dažnį: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos ( nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retos (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retos (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
1 lentelė
| Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis |
| Infekcijos ir infestacijos | Nedažni | burnos ir makšties kandidamikozė |
| Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažni | trombocitozė |
| Nedažni | eozinofilija, trombocitopenija, leukopenija, neutropenija | |
| Dažnis nežinomas | agranulocitozė, hemolizinė anemija | |
| Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | angioneurozinė edema, anafilaksija (žr.4.3 ir 4.4 skyrius) |
| Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | galvos skausmas |
| Nedažni | parestezija | |
| Reti | traukuliai (žr. 4.4 skyrių) | |
| Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | viduriavimas, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas |
| Dažnis nežinomas | kolitas, susijęs su antibiotikų vartojimu (žr. 4.4 skyrių) | |
| Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažni | transaminazių, šarminės fosfatazės koncentracijos padidėjimas kraujyje, laktatdehidrogenazės (LDH) koncentracijos padidėjimas kraujyje |
| Nedažni | bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | |
| Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | bėrimas, niežulys |
| Nedažni | dilgėlinė | |
| Dažnis nežinomas | toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, Stevens-Johnson‘o sindromas | |
| Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažni | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas |
| Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni | uždegimas, skausmas |
| Nedažni | tromboflebitas | |
| Dažnis nežinomas | skausmas injekcijos vietoje |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Neparinkus dozės taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje, pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, gali pasireikšti santykinis perdozavimas. Nedidelė patirtis, įgyta vaistui patekus į rinką, rodo, kad nepageidaujamos reakcijos perdozavus meropenemo, būna panašios į išvardintas 4.8 skyriuje. Jos paprastai būna lengvos ir praeina nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę. Perdozavus vaistinio preparato, svarstytinas simptominis gydymas.
Iš žmonių, kurių inkstų funkcija normali, vaistinis preparatas greitai pašalinamas pro inkstus.
Meropenemą ir jo metabolitą galima pašalinti hemodialize.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antimikrobiniai vaistai, karbapenemai, ATC kodas – J01DH02.
Veikimo mechanizmas
Meropenemas veikia bakteriocidiškai trikdydamas gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų ląstelių sienelės sintezę, prisijungdamas prie penicilinus prisijungiančių baltymų (PBP).
Farmakokinetikos ir farmakodinamikos (FK/FD) santykis
Meropenemo, kaip ir kitų betalaktaminių antibakterinių vaistinių preparatų, laikas, per kurį meropenemo koncentracija viršija MIK (minimali inhibuojanti koncentracija) (T>MIK), geriausiai koreliuoja su veiksmingumu. Ikiklinikinių modelių metu nustatyta, kad meropenemo poveikis pasireiškia, kai infekuoto organizmo plazmoje preparato MIK viršijamas maždaug 40 %. Šio reiškinio klinikinė reikšmė nežinoma.
Atsparumo mechanizmas
Bakterijų atsparumas meropenemui gali būti dėl šio mechanizmo:
- sumažėjęs gramneigiamų bakterijų išorinės membranos pralaidumas (dėl sumažėjusios porinų gamybos);
- sumažėjusi trauka tiksliniams peniciliną prijungiantiems baltymams (PBP);
- padidėjusi išstūmimo iš ląstelės siurblio komponentų raiška;
- suaktyvėjusi karbapenemus hidrolizuojančių betalaktamazių gamyba.
Gauta pranešimų apie lokalius karbapenemui atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų protrūkius Europos Sąjungoje.
Su veikimo taikiniais susijusio kryžminio atsparumo meropenemui ir chinolonų, aminoglikozidų, makrolidų bei tetraciklinų grupės vaistiniams preparatams nėra. Tačiau, bakterijos gali būti atsparios daugiau kaip vienai antibakterinių vaistų grupei, kai atsparumo mechanizmas susijęs su išorinės membranos nepralaidumu ir (arba) padidėjusia siurblio (-ių) išstūmimo galia.
Jautrumo ribos
Toliau yra pateiktos Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (EUCAST) nustatytos MIK tyrimų klinikinės ribos. EUCAST pateikia šias klinikines MIK jautrumo ribas meropenemui (2009-06-05, 3.1 versija)
| EUCAST klinikinės MSK ribos meropenemui (2013-02-11, v 3.1) | ||
| Mikroorganizmai | Jautrūs (S) (mg/l) | Atsparūs (R) (mg/l) |
| Enterobacteriaceae | ≤ 2 | > 8 |
| Pseudomonas padermės | ≤ 2 | > 8 |
| Acinetobacter padermės | ≤ 2 | > 8 |
| Streptococcus (A, B, C ir G grupių) | 6 pastaba | 6 pastaba |
| Streptococcus pneumoniae1 | ≤ 2 | > 2 |
| Viridans grupės streptokokai2 | ≤ 2 | > 2 |
| Enterococcus padermės | – | – |
| Staphylococcus padermės s | 3 pastaba | 3 pastaba |
| Haemophilus influenzae1,2 ir Moraxella catarrhalis2 | ≤ 2 | > 2 |
| Neisseria meningitidis2,4 | ≤ 0,25 | > 0,25 |
| Gramteigiami anaerobai, išskyrus Clostridium difficile | ≤ 2 | > 8 |
| Gramneigiami anaerobai | ≤ 2 | > 8 |
| Listeria monocytogenes | ≤ 0,25 | > 0,25 |
| Su rūšimi nesiejamos ribinės koncentracijos5 | ≤ 2 | > 8 |
| 1 Meropenemo ribinės koncentracijos Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae sergant meningitu yra 0,25 mg/l (jautrios) ir 1 mg/l (atsparios). 2 Išskirtų padermių, kurių MSK yra didesnė už jautrumo ribą, pasitaiko labai retai arba nerasta. Tokių išskirtų mikroorganizmų identifikavimo ir jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimus būtina pakartoti, o rezultatams pasitvirtinus išskirtą mikroorganizmą, siųsti į referencinę laboratoriją. Kol bus gauti klinikinio atsako duomenys, išskirtus mikroorganizmus, kurių MSK didesnė kaip už dabartinę atsparumo ribą, reikia laikyti atspariais. 3 Apie stafilokokų jautrumą karbapenamui sprendžiama pagal jų jautrumą cefoksitinui. 4 Ribinės koncentracijos susijusios tik su meningitu. 5 Su rūšimi nesiejamos ribinės koncentracijos nustatytos remiantis farmakokinetikos ir farmakodinamikos duomenimis ir nepriklauso nuo konkrečių rūšių MSK pasiskirstymo. Jos taikomos tik specifinių ribinių koncentracijų neturintiems mikroorganizmams. Su rūšimi nesiejamos ribinės EUCAST koncentracijos apskaičiuotos infuzuojant minimalią meropenemo dozę – po 1000 mg 3 kartus per parą per 30 min. Dozavimas po 2 g 3 kartus per parą vertintas sunkioms infekcijoms bei nustatant vidutinio atsparumo ir atsparumo ribinę koncentraciją. 6 A, B, C ir G grupių streptokokų jautrumas beta laktaminiams antibiotikams apskaičiuotas pagal jautrumą penicilinui. — = Jautrumo tyrimas nerekomenduojamas, kadangi šių rūšių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti šis vaistinis preparatas netinka. Jeigu jautrumas iš anksto neištirtas, iskirtas padermes galima laikyti atspariomis. |
Įgyto konkrečių rūšių atsparumo paplitimas gali būti skirtingas įvairiose geografinėse srityse ir skirtingu laiku, todėl pageidautina turėti vietinę informaciją apie atsparumą, ypač kai gydomos sunkios infekcinės ligos. Jeigu vietinis vyraujantis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad vaistinio preparato veiksmingumas nors tik kai kurių mikroorganizmų rūšių atžvilgiu yra abejotinas, patarimo reikia kreiptis į ekspertą.
Toliau lentelėje pateiktas patogeninių mikroorganizmų sąrašas, sudarytas remiantis klinikine patirtimi ir gydymo rekomendacijomis.
| Dažniausiai jautrios padermės |
| Gramteigiami aerobai |
| Enterococcus faecalis |
| Staphylococcus aureus (meticilinui jautrūs)x |
| Staphylococcus rūšys (meticilinui jautrūs), įskaitant Staphylococcus epidermidis |
| Streptococcus agalactiae (B grupė) |
| Streptococcus milleri grupė (S. anginosus, S. Constellatus ir S. intermedius) |
| Streptococcus pneumoniae |
| Streptococcus pyogenes (A grupė) |
| Gramneigiami aerobai |
| Citrobacter freudii |
| Citrobacter koseri |
| Enterobacter aerogenes |
| Enterobacter cloacae |
| Escherichia coli |
| Haemophilus influenzae |
| Klebsiella oxytoca |
| Klebsiella pneumoniae |
| Morganella morganii |
| Neisseria meningitidis |
| Proteus mirabilis |
| Proteus vulgaris |
| Serratia marcescens |
| Gramteigiami anaerobai |
| Clostridium perfringens |
| Peptoniphilus asaccharolyticus |
| Peptostreptococcus padermės (įskaitant P. micros, P anaerobius, P. magnus) |
| Gramneigiami anaerobai |
| Bacteroides caccae |
| Bacteroides fragilis grupė |
| Prevotella bivia |
| Prevotella disiens |
| Rūšys, kurių įgytas atsparumas gali būti problema |
| Gramteigiami aerobai |
| Enterococcus faeciumy,z |
| Gramneigiami aerobai |
| Acinetobacter rūšys |
| Burkholderia cepacia |
| Pseudomonas aeruginosa |
| Natūraliai (iš prigimties) atsparūs mikroorganizmai |
| Gramneigiami aerobai |
| Stenotrophomonas maltophilia |
| Legionella rūšys |
| Kiti mikroorganizmai |
| Chlamydophila pneumoniae |
| Chlamydophila psittaci |
| Coxiella burnetii |
| Mycoplasma pneumoniae |
| xRūšys, kurių natūralus jautrumas vidutinis. yVisi meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs meropenemui. zAtsparumo rodiklis vienoje ar daugiau ES valstybių ³ 50 %. |
Įnosės ir melioidozė
Meropenemo vartojimas žmonėms yra pagrįstas B.mallei ir B. pseudomallei jautrumo in vitro duomenimis ir nedaugeliu žmonių tyrimų duomenų. Spręsdamas, kaip gydyti įnoses ar melioidozę, gydytojas turi atsižvelgti į pripažintus nacionalinius ir (arba) tarptautinius dokumentus.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Sveikiems savanoriams vidutinis plazmos pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 valanda, vidutinis pasiskirstymo tūris – apie 0,25 l/kg kūno svorio (11 – 27 l) ir vidutinis klirensas, suvartojus 250 mg vaistinio preparato yra 287 ml/min ir sumažėja iki 205 ml/min suvartojus 2 g. 30 minučių infuzavus į veną 500 mg, 1000 mg arba 2000 mg meropenemo, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (Cmax), pasiekia atitinkamai 23 mg/ml, 49 mg/ml arba 115 mg/ml, o AUC reikšmės atitinkamai yra tokios: 39,3, 62,3 ir 153 mg val./ml. Per 5 minutes sulašinus į veną 500 mg arba 1000 mg meropenemo dozę, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje atitinkamai būna 52 mg/ml arba 112 mg/ml. Skiriant kartotines meropenemo dozes kas 8 valandas, asmenų organizme, kurių inkstų funkcija nepakitusi, vastinio preparato nesikaupia.
Tyrimo, kurio metu buvo tirta 12 pacientų duomenimis, šiems pacientams po operacijos profilaktiškai prieš pilvo organų infekciją kas 8 valandas suleidžiant meropenemo, Cmax ir pusinės eliminacijos periodas buvo panašūs į sveikų žmonių reikšmes, bet pasiskirstymo tūris buvo didesnis ir siekė 27 l.
Pasiskirstymas
Prie plazmos baltymų prisijungia apie 2 % meropenemo, ir jungimasis prie plazmos baltymų nuo vaisto koncentracijos kraujyje nepriklauso. Greitai suleidus (per 5 minutes ar trumpesnį laikotarpį), farmakokinetika buvo bieksponentinė, tačiau po 30 minučių trukmės injekcijos ji būna daug mažiau aiški. Meropenemo prasiskverbia į daugelį organizmo skysčių ir audinių: plaučius, bronchų sekretą, tulžį, galvos ir nugaros smegenų skystį, moters mažojo dubens organų audinius, odą, raiščius, raumenis, pilvaplėvės uždegiminį skystį.
Metabolizmas
Meropenemas metabolizuojamas hidrolizuojant jo beta laktaminį žiedą. Šio proceso metu atsiranda neaktyvus metabolitas. In vitro meropenemo jautrumas žmogaus dehidropeptidazės – I (DHP-I) hidroliziniam poveikiui yra mažesnis, lyginant su imipenemu, todėl nėra reikalavimo kartu vartoti DHP-I inhibitorių.
Eliminacija
Daugiausiai nepakitusio meropenemo pasišalina per inkstus. Apie 70 % (50 -75%) pavartoto meropenemo pasišalina su šlapimu nepakitusio vaistinio preparato pavidalu, 12 valandų laikotarpiu. Kiti jo 28 % randami neaktyvaus metabolito pavidalu. Su išmatomis jo išsiskiria maždaug tik 2 %. Išmatuotas inkstų klirensas bei probenecido efektas rodo, kad meropenemas išsiskiria tiek filtracijos, tiek ir kanalėlių sekrecijos būdu.
Inkstų nepakankamumas
Dėl inkstų funkcijos sutrikimo kraujo plazmoje būna didesnis meropenemo AUC ir ilgesnis pusinės eliminacijos periodas. Pacientams, kurių inkstų funkcija buvo vidutiniškai sutrikusi (kreatinino klirensas – 33-74 ml/min) AUC buvo 2,4 karto didesnis, pacientams, kurių inkstų funkcija labai sutrikusi (kreatinino klirensas – 4‑23 ml/min.) – 5 kartus didesnis, o hemodializuojamų (kreatinino klirensas < 2 ml/min.) – 10 kartų didesnis, lyginant su sveikais žmonėmis (kreatinino klirensas > 80 ml/min). Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, mikrobiologiškai neaktyvaus atviro žiedo metabolito AUC kraujo plazmoje taip pat buvo gerokai didesnis. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama koreguoti meropenemo dozę (žr. 4.2 skyrių).
Meropenemas pašalinamas hemodializės būdu, o hemodializės klirensas būna maždaug 4 kartus didesnis negu pacientams, kuriems yra anurija.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Su pacientais, sergančiais alkoholine kepenų ciroze, atlikti tyrimai parodė, kad kepenų liga meropenemo kartotinių dozių farmakokinetikai įtakos nedaro.
Suaugę pacientai
Su pacientais atlikti tyrimai parodė, kad lyginant su sveikais asmenimis, kurių inkstų funkcija buvo atitinkama, farmakokinetika reikšmingai nesiskyrė. Populiacijos modelyje, sudarytame iš 79 pacientų, sergančių pilvo organų infekcine liga arba pneumonija, gauti duomenys parodė, kad centrinis vaisto pasiskirstymas priklauso nuo paciento svorio, bei plazmos klirensas nuo kreatinino klirenso ir amžiaus.
Vaikai
Tyrimai atlikti su kūdikiais ir vaikais, sergančiais infekcine liga, parodė, kad vartojant meropenemo 10, 20 ar 40 mg/kg kūno svorio dozėmis, farmakokinetika (Cmax) jų organizme yra panaši į suaugusių žmonių, vartojančių, atitinkamai, 500 mg, 1000 mg ar 2000 mg meropenemo dozes. Palyginamieji tyrimai parodė, kad dozių farmakokinetika bei pusinės eliminacijos laikas yra panašus suaugusių žmonių ir vaikų, išskyrus jaunesniems (jaunesniems kaip 6 mėnesių t 1/2 yra 1,6 val.).
Vidutinės meropenemo klirenso reikšmės 6 – 12 metų vaikų organizme buvo 5,8 ml/min/kg kūno svorio, 2 – 5 metų – 6,2 ml/min/kg kūno svorio, 6 – 23 mėnesių – 5,3 ml/min/kg kūno svorio.
Maždaug 60% pavartotos dozės per 12 valandų išsiskiria meropenemo pavidalu, kiti 12% – metabolito pavidalu. Vaikams, sergantiems meningitu, meropenemo koncentracija smegenų skystyje būna maždaug 20% tos vaisto koncentracijos kuri yra plazmoje, tačiau šis rodiklis kiekvienam ligoniui būna labai įvairus.
Naujagimių, kuriems reikalinga skirti gydymą prieš infekciją, meropenemo farmakokinetikos tyrimai rodo didesnį klirensą tų naujagimių organizme, kurie gimė išnešioti arba jų gestacinis amžius buvo didesnis. Jų organizme meropenemo pusinės eliminacijos laikas buvo 2,9 valandos. Monte Carlo modelio pagal populiacijos farmakokinetikos modelį rezultatai rodo, kad kas 8 valandas vartojant 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę, pasiekiama 60 % (T>MIK) P.aeruginosa, todėl vaistinis preparatas veiksmingas 95% prieš laiką gimusių naujagimių ir 91% išnešiotų naujagimių.
Senyvi pacientai
Sveikų senyvų (65- 80 metų) asmenų farmakokinetikos tyrimų duomenimis, plazmos klirensas mažėja ir koreliuoja su kreatinino klirenso mažėjimu, kuris susijęs su amžiumi, bei ne inkstinis klirensas sumažėjo ne taip stipriai. Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai inkstų nepakankamumas yra vidutinio sunkumo laipsnio arba sunkus (žr. 4.2 skyrių).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą. Inkstų kanalėlių histologinių pažeidimų įrodymų pelėms ir šunims rasta tik tais atvejais, kuomet vienkartinė dozė buvo 2 g/kg kūno svorio ar didesnė, o beždžionėms 7 dienų trukmės tyrimo metu – 500 mg/kg kūno svorio.
Meropenemas centrinės nervų sistemos dažniausiai toleruojamas gerai. Su graužikais atliktų ūminio toksiškumo tyrimų metu poveikis pastebėtas tik tais atvejais, kuomet buvo skiriama didesnė kaip 1000 mg/kg kūno svorio dozė.
Meropenemo suminė LD50 į veną leidžiama dozė graužikams yra didesnė kaip 2000 mg/kg kūno svorio.
Iki 6 mėnesių trukmės kartotinių dozių poveikio tyrimų metu, nustatyti tik nedideli pokyčiai, įskaitant šunų eritrocitų parametrų sumažėjimą.
Įprastinis tyrimų rinkinys potencialaus mutageninio poveikio, poveikio vaisingumui, įskaitant teratogeninį poveikį, neparodė. Šie rezultatai gauti tyrimų, kurių metu žiurkėms buvo duodama ne didesnės kaip 750 mg/kg kūno svorio ir beždžionėms ne didesnės kaip360 mg/kg kūno svorio dozės, metu.
Preliminarių tyrimų su beždžionėmis duomenimis, buvo stebimas padidėjęs vaisiaus žuvimo dažnis skiriant 500 mg/kg dozes.
Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui, palyginti su suaugusiais gyvūnais, negauta. Tyrimų su gyvūnais metu, gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą farmacinę formą.
Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis tyrimų su gyvūnais metu buvo panašus.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Bevandenis natrio karbonatas
6.2 Nesuderinamumas
Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai
Paruoštas tirpalas
Paruoštą injekcinį ar infuzinį tirpalą reikia suvartoti nedelsiant. Laikas nuo miltelių tirpinimo pradžios iki injekcijos ar infuzijos į veną pabaigos negali būti ilgesnis kaip 1 val.
Paruošto tirpalo negalima užšaldyti.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
AGENOREM 500 mg
20 ml talpos I tipo skaidraus stiklo flakonai su bromobutilo gumos kamščiais ir sandariais aliumininiais dangteliais. Pakuotėse yra 1, 10, 25, 50 arba 100 flakonų.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Injekcija
Meropenemą, vartojamą vienkartine injekcija į veną, reikia ištirpinti steriliame injekciniame vandenyje (250 mg meropenemo tirpinti 5 ml). Tokiu būdu paruošiamas apytikriai 50 mg/ml koncentracijos tirpalas. Paruošti tirpalai yra bespalviai ar gelsvi.
Infuzija
Infuzijai į veną flakone esantį meropenemą galima iš karto tirpinti 0,9 % natrio chlorido arba 5 % gliukozės infuziniame tirpale, kad koncentracija būtų 1 – 20 mg/ml.
Kiekvienas flakonas skirtas vienkartiniam vartojimui.
Ruošiant ir vartojant tirpalą reikia laikytis įprastų aseptikos reikalavimų.
Prieš vartojimą tirpalą reikia supurtyti ir vizualiai įvertinti ar jame nėra dalelių. Galima vartoti tik skaidrų be matomų dalelių tirpalą.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Daktare, o kaip galima nustatyti, ar nesergi skleroze?
- Aš jums tai ką tik pasakojau.- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?