Memantino hidrochloridas, 15mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Medochemie Ltd., Kipras
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Memantino hidrochloridas
1. Kas yra MANTOMED ir kam jis vartojamas
Kaip veikia MANTOMED
MANTOMED priklauso vaistų, kurie vadinami preparatais nuo demencijos, grupei. Atmintis, sergant Alzheimerio liga, prarandama dėl signalų perdavimo galvos smegenyse sutrikimo. Smegenyse yra N-metil-D-aspartatui (NMDA) jautrių receptorių, kurie dalyvauja perduodant nervinį signalą, svarbų mokymuisi ir atminčiai. MANTOMED priklauso vaistų, vadinamų NMDA receptorių antagonistais, grupei. Veikdamas šiuos receptorius, MANTOMED gerina nervinių signalų perdavimą ir atmintį.
Kam MANTOMED vartojamas
MANTOMED gydomi pacientai, sergantys vidutinio sunkumo ir sunkia Alzheimerio liga.
2. Kas žinotina prieš vartojant MANTOMED
MANTOMED vartoti negalima
- jeigu yra alergija memantino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti MANTOMED
- jeigu yra buvę epilepsijos traukulių priepuolių;
- jeigu neseniai ištiko miokardo infarktas (širdies priepuolis), sergate staziniu širdies nepakankamumu arba nekontroliuojama hipertenzija (didelio kraujospūdžio liga).
Minėtais atvejais ligoniui būtina atidi gydytojo priežiūra. Jis reguliariai nustatinės, ar naudinga toliau vartoti MANTOMED.
Jeigu yra inkstų veiklos sutrikimas (inkstų liga), gydymo metu gydytojas atidžiai stebės inkstų funkciją ir, jei reikia, koreguos memantino dozę.
Kartu su MANTOMED nerekomenduojama vartoti amantadino (vaisto Parkinsono ligai gydyti), ketamino (medžiagos, kuri įprastai vartojama kaip anestetikas), dekstrometorfano (vaisto, kurio įprastai vartojama gydyti kosuliui) bei kitų NMDA receptorių antagonistų.
Vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams MANTOMED vartoti nerekomenduojama.
Kiti vaistai ir MANTOMED
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
MANTOMED ypač gali keisti toliau išvardintų vaistų poveikį, todėl gydytojui gali prireikti koreguoti jų dozę:
- Amantadino, ketamino, dekstrometorfano.
- Dantroleno, baklofeno.
- Cimetidino, ranitidino, prokainamido, chinidino, chinino, nikotino.
- Hidrochlorotiazido (įskaitant kombinuotuosius preparatus, kuriuose yra hidrochlorotiazido).
- Anticholinerginių vaistų (vaistų, paprastai vartojamų nuo judesių sutrikimų arba žarnyno spazmų).
- Vaistų nuo traukulių (juos šalinančių arba neleidžiančių jiems prasidėti).
- Barbitūratų (migdomųjų vaistų).
- Dopaminerginės sistemos agonistų (pavyzdžiui L-dopos, bromokriptino).
- Neuroleptikų (vaistų nuo psichikos ligų).
- Geriamųjų antikoaguliantų.
Atvykus į ligoninę, gydytojui reikia pasakyti apie MANTOMED vartojimą.
MANTOMED vartojimas su maistu ir gėrimais
Jeigu planuojama iš esmės keisti dietą arba neseniai ji buvo pakeista (pvz., įprastinė į vegetarinę), yra inkstų kanalėlių acidozė (dėl inkstų funkcijos sutrikimo (blogos inkstų funkcijos) kraujyje padaugėja rūgštis sudarančių medžiagų) arba sunki infekcinė šlapimo takų liga (latakų, kuriais teka šlapimas), reikia informuoti gydytoją, kadangi gali reikėti keisti dozę.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
MANTOMED nėščioms moterims vartoti nerekomenduojama.
MANTOMED vartojančioms moterims maitinti krūtimi negalima.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Ar dėl Jūsų ligos galima saugiai vairuoti ir valdyti mechanizmus, pasakys gydytojas.
Vartojant MANTOMED, gali kisti reakcija, todėl Jums gali neleisti vairuoti ir valdyti mechanizmus.
3. Kaip vartoti MANTOMED
Ši gydymo pradžiai skirta MANTOMED pakuotė naudojama tik pradedant gydymą MANTOMED.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Dozavimas
Rekomenduojama gydomoji paros dozė yra 20 mg. Iš pradžių vartojama mažesnė dozė, pirmosiomis 3 gydymo savaitėmis ji laipsniškai didinama. Gydymo schema nurodoma ir ant gydymo pradžiai skirtos pakuotės. Vartojama po vieną tabletę per parą.
1 savaitė (1–7 diena):
7 dienas kartą per parą gerti vieną 5 mg tabletę.
2 savaitė (8–14 diena):
7 dienas kartą per parą gerti vieną 10 mg tabletę.
3 savaitė (15–21 diena):
7 dienas kartą per parą gerti vieną 15 mg tabletę.
4 savaitė (22-28 diena):
7 dienas kartą per parą gerti vieną 20 mg tabletę.
1 savaitė | 5 mg tabletė |
2 savaitė | 10 mg tabletė |
3 savaitė | 15 mg tabletė |
Nuo 4 savaitės | 20 mg tabletė kartą per parą |
Palaikomoji dozė
Rekomenduojama palaikomoji paros dozė yra 20 mg.
Kaip toliau vartoti vaistą, pasitarkite su gydytoju.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jeigu sutrikusi inkstų funkcija, dozę nustato gydytojas. Tokiu atveju vaisto vartojimo metu gydytojo nurodytais intervalais reikia daryti inkstų funkcijos tyrimus.
Vartojimo metodas
MANTOMED reikia gerti kartą per parą. Kad poveikis būtų geresnis, vaistą reikia vartoti reguliariai ir kasdien tuo pačiu paros metu. Tabletę reikia nuryti užsigeriant vandeniu.
Vaisto galima gerti valgio metu arba nevalgius.
Gydymo trukmė
MANTOMED galima vartoti tol, kol išlieka teigiamas jo poveikis. Gydymo metu vaisto veiksmingumą reguliariai vertins gydytojas.
Ką daryti pavartojus per didelę MANTOMED dozę?
- Didesnė MANTOMED dozė žalingo poveikio sukelti neturėtų. Gali pasireikšti stipresnis šalutinis poveikis (žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“).
- MANTOMED perdozavus, reikia kreiptis į gydytoją, kadangi gali būti reikalinga jo pagalba.
Pamiršus pavartoti MANTOMED
- Įprastiniu laiku neišgertą dozę reikia gerti tada, kai ateina kitos dozės vartojimo laikas.
- Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Paprastai šalutinis poveikis būna silpnas arba vidutinio stiprumo.
Dažnas (pasireiškia 1-10 pacientų iš 100):
• Galvos skausmas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, padidėję kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, svaigulys, pusiausvyros sutrikimas, dusulys, didelis kraujospūdis ir padidėjęs jautrumas vaistui.
Nedažnas (pasireiškia nuo 1iki 10 pacientų iš 1 000):
• Nuovargis, grybelinė infekcija, sumišimas, haliucinacijos, vėmimas, eisenos sutrikimas, širdies nepakankamumas ir kraujo krešulių venose atsiradimas (trombozė/ tromboembolija).
Labai retas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 10 000 pacientų):
• Traukuliai.
Nežinomas (dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis):
• Kasos uždegimas, kepenų uždegimas (hepatitas), psichozinės reakcijos. Alzheimerio ligos metu gali pasireikšti depresija, atsirasti minčių apie savižudybę ar būti įvykdyta savižudybė. Tokių reiškinių buvo ir MANTOMED gydytiems pacientams.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti MANTOMED
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
MANTOMED sudėtis
Veiklioji medžiaga yra memantino hidrochloridas. Kiekvienoje tabletėje yra 15 mg memantino hidrochlorido, atitinkančio 12,46 mg memantino.
Pagalbinės MANTOMED 15 mgplėvele dengtų tablečių medžiagos yra: mikrokristalinė celiuliozė, kroskarmeliozės natrio druska, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, magnio stearatas.
15 mg plėvele dengtų tablečių plėvelės sudėtis: hipromeliozė, titano dioksidas (E 171), makrogolis 400, raudonasis geležies oksidas (E 172).
MANTOMED išvaizda ir kiekis pakuotėje
MANTOMED 15 mg plėvele dengtos tabletės yra rožinės, apvalios, abipus išgaubtos, dengtos plėvele, branduolio skersmuo 9,5 mm.
Visų stiprumų MANTOMED plėvele dengtos tabletės yra tiekiamos PVC/PE/PVDC/aliuminio permatomose lizdinėse plokštelėse arba PA/aliuminio/PVC/aliuminio lizdinėse plokštelėse, supakuotose kartoninėse dėžutėse po 14, 28, 30, 50, 56, 60, 70, 100 ir 1000 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Memantino hidrochloridas |
Vaisto stiprumas | 15mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/14/3647 |
Registratorius | Medochemie Ltd., Kipras |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2014.10.27 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
MANTOMED 15 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 15 mg memantino hidrochlorido, atitinkančio 12,46 mg memantino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė.
15 mg plėvele dengtos tabletės yra: rožinės, apvalios, abipus išgaubtos, dengtos plėvele, branduolio skersmuo 9,5 mm.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Vidutinio sunkumo ir sunkios Alzheimerio ligos gydymas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Šiuo vaistiniu preparatu turi pradėti gydyti ir gydymo metu pacientą prižiūrėti gydytojas, turintis Alzheimerio ligos diagnozės nustatymo ir jos gydymo patirtį. Gydyti galima pradėti tuo atveju, jeigu yra slaugytojas, kuris galės reguliariai prižiūrėti šio vaistinio preparato vartojimą. Ligos diagnozę būtina nustatyti, laikantis dabartinių nurodymų. Memantino toleravimas ir dozavimas turi būti reguliariai įvertinami, pageidautina kas tris mėnesius nuo gydymo pradžios. Po to, memantino klinikinė nauda pacientui ir gydymo toleravimas turi būti reguliariai įvertinami remiantis galiojančiomis klinikinėmis gairėmis. Palaikomasis gydymas gali būti tęsiamas tol, kol yra gydomasis poveikis ir pacientas gerai toleruoja gydymą memantinu. Apie gydymo memantinu nutraukimą reikia pagalvoti, jei nebėra terapinio poveikio požymių arba pacientas netoleruoja gydymo.
Dozavimas
Suaugusiems žmonėms
Dozės titravimas
Rekomenduojama pradinė doze yra 5 mg per parą. Ji per 4 savaites palaipsniui didinama iki rekomenduojamos palaikomosios dozes, kaip nurodyta žemiau:
1 savaitė (1–7 diena):
Pacientas 7 dienas kartą per parą turi gerti vieną 5 mg plėvele dengtą tabletę.
2 savaitė (8–14 diena):
Pacientas 7 dienas kartą per parą turi gerti vieną 10 mg plėvele dengtą tabletę.
3 savaitė (15–21 diena):
Pacientas 7 dienas kartą per parą turi gerti vieną 15 mg plėvele dengtą tabletę.
4 savaitė (22-28 diena):
Pacientas 7 dienas kartą per parą turi gerti vieną 20 mg plėvele dengtą tabletę.
Didžiausia paros doze yra 20 mg.
Palaikomoji dozė
Rekomenduojama palaikomoji dozė yra 20 mg per parą.
Senyviems pacientams:
Remiantis klinikinių tyrimų rezultatais, vyresniems nei 65 metų žmonėms paros dozė yra 20 mg (20 mg kartą per parą), kaip nurodyta aukščiau.
Vaikų populiacija:
Dėl saugumo ir veiksmingumo duomenų trūkumo jaunesnių negu 18 metų vaikų MANTOMED gydyti nerekomenduojama.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi:
Jeigu yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50 80 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. Jei yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 49 ml/min.), paros dozė yra 10 mg. Jei toleruojama gerai, po mažiausiai 7 gydymo parų paros dozė gali būti didinama iki 20 mg pagal standartinę titravimo schemą. Ligoniams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas 5 29 ml/min.), paros dozė turėtų būti 10 mg.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi: ligoniams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (Child-Plugh A ir Child-Plugh B), dozės koreguoti nereikia. Apie ligonių, sergančių sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, gydymą memantinu duomenų nėra. MANTOMED nerekomenduojama skirti sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientus, kurie serga epilepsija ir kuriems anksčiau buvo traukulių priepuolių arba pacientus, kurie turi rizikos faktorių, sukeliančių epilepsiją, šiuo medikamentu reikia gydyti atsargiai.
Kartu su memantinu nereikia vartoti N-metil-D-aspartato (NMDA) antagonistų (amantadino, ketamino, dekstrometorfano). Šios medžiagos veikia tą pačią receptorių sistemą, kaip ir memantinas, todėl nepageidaujamas poveikis (daugiausia centrinei nervų sistemai, CNS) gali pasireikšti daug dažniau ar būti stipresnis (taip pat žr. 4.5 skyrių).
Pacientus, kuriems yra veiksnių, galinčių gydymo memantinu metu padidinti šlapimo pH (žr. 5.2 skyrių, „Eliminacija“), būtina atidžiai prižiūrėti. Prie minėtų veiksnių priklauso esminis dietos pakeitimas, pvz., vietoj mėsiškų patiekalų pradėjus vartoti vegetariškų, arba didelio kiekio šarminamųjų buferinių medžiagų vartojimas. Be to, šlapimo pH gali padidėti inkstų kanalėlių acidozės metu ir sergant sunkia šlapimo organų infekcine liga, sukelta Proteus bakterijų.
Ligoniai, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas, kurie serga nekontroliuojama hipertenzija arba dekompensuotu staziniu širdies nepakankamumu (III-IV funkcinės klasės pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikaciją), į daugumą klinikinių tyrimų įtraukti nebuvo. Dėl šios priežasties duomenų apie tokių pacientų gydymą yra nedaug ir juos gydymo metu būtina atidžiai prižiūrėti.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Toliau nurodyta sąveika su kitais medikamentais galima dėl memantino veikimo būdo ir dėl sukeliamo farmakologinio poveikio:
- Dėl veikimo būdo memantinas, kaip ir kiti NMDA antagonistai, gali stiprinti kartu vartojamų L-dopos, dopaminerginių agonistų bei anticholinerginių preparatų poveikį, silpninti barbitūratų ir neuroleptikų poveikį. Memantinas gali keisti kartu vartojamų skeleto raumenis atpalaiduojančių preparatų dantroleno bei baklofeno poveikį, todėl gali reikėti koreguoti jų dozę.
- Kartu su amantadinu memantino vartoti negalima, kadangi gali pasireikšti toksinė psichozė: abi veikliosios medžiagos yra panašios cheminės struktūros NMDA antagonistai. Panaši sąveika galima ir su ketaminu bei dekstrometorfanu (žr. 4.4 skyrių). Remiantis vienu mokslinėje literatūroje aprašytu atveju, rizika galima ir kartu su memantinu vartojant fenitoino.
- Kitos veikliosios medžiagos, kurios iš organizmo išskiriamos veikiant tai pačiai inkstų katijonų pernešimo sistemai kaip ir memantinas (pvz., cimetidinas, ranitidinas, prokainamidas, chinidinas, chininas, nikotinas), gali didinti jo koncentraciją kraujyje.
- Kartu su memantinu vartojant hidrochlorotiazido arba sudėtinio jo preparato, gali sumažėti hidrochlorotiazido kiekis kraujo serume.
- Gydant po to, kai MANTOMED pateko į rinką, pacientams, kurie kartu su šiuo medikamentu vartojo varfarino, pavieniais atvejais padidėjo tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Nors priežastinis tokio pokyčio ryšys nenustatytas, tačiau pacientams, gydomiems MANTOMED ir kartu geriamaisiais antikoaguliantais, patariama atidžiai sekti protrombino laiką arba TNS.
Sveikiems jauniems individams atliktuose vienos dozes farmakokinetikos tyrimuose veikliųjų medžiagų sąveikos tarp gliburido/metformino ar donepezilo ir memantino nenustatyta.
Sveikiems jauniems individams atliktuose klinikiniuose tyrimuose memantino poveikio galantamino farmakokinetikai nenustatyta.
CYP izofermentų (1A2, 2A6, 2C9, 2D6, 2E1 bei 3A), monooksigenazės, kurios sudėtyje yra flavino, epoksido hidralazės ar sulfatacijos, memantinas in vitro neslopina.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Klinikinių duomenų apie memantino vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad kai memantino ekspozicija buvo tokia pat arba šiek tiek didesnė, nei būna žmogaus organizme, sulėtėja vaisiaus augimas (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Nėščias moteris memantinu galima gydyti tik jei neabejotinai būtina.
Žindymas
Ar memantinas išsiskiria su motinos pienu, nežinoma, tačiau memantinas yra lipofilinė medžiaga, todėl į pieną patekti gali. Memantino vartojančioms moterims žindyti negalima.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Sergant vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio liga, gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus paprastai sutrinka. MANTOMED gali silpnai arba vidutiniškai paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus, todėl pacientus būtina apie tai įspėti.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Klinikinių tyrimų metu 1784 lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia Alzheimerio liga sergantys ligoniai buvo gydyti memantinu, 1596 - placebu. Bendras nepageidaujamų reakcijų dažnis memantinu gydomiems tiriamiesiems buvo toks pat, kaip placebo vartojusiems pacientams. Paprastai nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvos arba vidutinio sunkumo. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, kurios memantinu gydomiems ligoniams pasireiškė dažniau, negu vartojusiems placebo, buvo svaigulys (atitinkamai 6,3% ir 5,6%), galvos skausmas (atitinkamai 5,2% ir 3,9%), vidurių užkietėjimas (atitinkamai 4,6% ir 2,6%), somnolencija (atitinkamai 3,4% ir 2,2%) ir hipertenzija (atitinkamai 4,1% ir 2,8%).
Lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios memantino vartojusiems pacientams klinikinių tyrimų metu ir po to, kai preparatas pateko į rinką. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Nepageidaujamo poveikio, suskirstyto pagal organų sistemų klases, dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Organų sistemos klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000) | Labai retas (< 1/10 000) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). |
Infekcijos ir infestacijos |
|
| Grybelinė infekcija |
|
|
|
Imuninės sistemos sutrikimai |
| Padidėjęs jautrumas vaistui |
|
|
|
|
Psichikos sutrikimai |
| Mieguistumas | Sumišimas1 Haliucinacijos1 |
|
| Psichozės reakcijos2 |
Nervų sistemos sutrikimai |
| Svaigulys Pusiausvyros sutrikimai | Eisenos sutrikimas |
| Traukuliai |
|
Širdies sutrikimai |
|
| Širdies nepakankamumas |
|
|
|
Kraujagyslių sutrikimai |
| Hipertenzija | Venų trombozė, tromboembolija |
|
|
|
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
| Dusulys |
|
|
|
|
Virškinimo trakto sutrikimai |
| Vidurių užkietėjimas | Vėmimas |
|
| Pankreatitas2 |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
| Padidėję kepenų funkcijos tyrimų rezultatai |
|
|
| Hepatitas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
| Galvos skausmas | Nuovargis |
|
|
|
1 Haliucinacijų atsirado daugiausia pacientams, sergantiems sunkia Alzheimerio liga
2 Pavienių atvejų buvo vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko i rinką
Alzheimerio ligos metu gali pasireikšti depresija, mintys apie savižudybę ir liga baigtis savižudybe.
Tokių reiškinių buvo ir MANTOMED gydytiems pacientams po to, kai šis vaistinis preparatas pateko į rinką.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Klinikinių tyrimų metu ir vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko i rinką, perdozavimo atvejų pasitaikė labai mažai.
Simptomai:
Palyginti didelis perdozavimas (3 paras iš eiles vartota po 200 mg arba 105 mg per parą) pasireiškė tik nuovargiu, silpnumu ir (arba) viduriavimu, arba simptomų neatsirado. Pacientams, pavartojusiems mažesnę negu 140 mg arba nežinomo dydžio dozę, atsirado centrinės nervų sistemos (sumišimas, mieguistumas, somnolencija, svaigulys, sujaudinimas, agresija, haliucinacijos ir eisenos sutrikimai) ir (arba) virškinimo trakto (vėmimas ir viduriavimas) simptomų.
Didžiausio perdozavimo atveju pacientui, išgėrusiam 2000 mg memantino, pasireiškė poveikis centrinei nervų sistemai (10 parų trukusi koma, po to diplopija ir ažitacija), tačiau jis išgyveno. Pacientui buvo taikytas simptominis gydymas ir plazmafereze. Jis pasveiko, nepraeinančių pasekmių neliko.
Kito didelio perdozavimo atveju pacientas irgi išgyveno ir pasveiko. Jis buvo išgėręs 400 mg memantino. Pacientui atsirado centrinės nervų sistemos simptomų, tokių kaip neramumas, psichozė, regos haliucinacijų, prieštraukulinis aktyvumas, somnolencija, stuporas ir sąmonės praradimas.
Gydymas:
Perdozavimo gydymas yra simptominis. Specifinio priešnuodžio intoksikacijos ar perdozavimo atveju nėra. Reikia įprastinėmis priemonėmis, t. y. skrandžio plovimu ir aktyvintąja anglimi, šalinti veikliąją medžiagą iš skrandžio (nutraukti galimą patekimą į enterohepatinę sistemą), rūgštinti šlapimą, stiprinti diurezę.
Atsiradus per didelio bendrojo centrinės nervų sistemos (CNS) stimuliavimo simptomų, svarstytinas atsargus simptominis gydymas.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – psichoanaleptikai, kiti vaistiniai preparatai nuo demencijos, ATC kodas – N06DX01.
Daugėja duomenų, rodančių, kad sutrikus glutamaterginei neurotransmisijai, ypač NMDA receptorių lygyje, neurodegeneracinė demencija progresuoja greičiau, ryškėja jos simptomai.
Memantino veikimas priklauso nuo potencialo. Memantinas yra vidutinio afiniteto nekonkurenciniu būdu veikiantis NMDA receptorių antagonistas. Memantinas moduliuoja per daug padidėjusio gliutamato kiekio sukeliamą poveikį, sąlygojantį nervų sistemos funkcijos sutrikimą.
Klinikiniai tyrimai
Pagrindžiamojo tyrimo metu memantino monoterapija buvo taikyta 252 ambulatoriškai gydomiems ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio liga (prieš gydymą protinės būklės trumpo tyrimo (MMSE) skalės bendras balų skaičius buvo 3–14). Gauti rezultatai rodo, jog šeštą gydymo mėnesį memantino poveikis buvo naudingesnis negu placebo (pokyčių požymiai sprendžiant pagal klinicisto pokalbį (CIBIC-plus): p=0,025, Alzheimerio ligos bendradarbiavimo tyrimas – kasdienės veiklos tyrimas (ADCS-ADLsev): p=0,003, sunkaus pažeidimo požymių kompleksas (SIB): p = 0,002).
Pagrindžiamojo tyrimo metu memantino monoterapija buvo taikyta 403 ligoniams, sergantiems lengva arba vidutinio sunkumo Alzheimerio liga (prieš gydymą MMSE skalės bendras balų skaičius buvo 10 22). Gauti rezultatai rodo, jog memantino poveikis buvo statistiškai reikšmingai geresnis negu placebo svarbiausiai vertinamajai baigčiai: Alzheimerio ligos vertinimo skalei (ADAS-cog) (p=0,003) ir CIBIC-plus (p=0,004) 24 gydymo savaitę atlikus paskutinį vertinamąjį stebėjimą (LOCF). Kito tyrimo metu memantinu buvo gydyta 470 pacientų, sergančių lengva arba vidutinio sunkumo Alzheimerio liga (prieš gydymą MMSE skalės bendras balų skaičius buvo 11 23), kurie į grupes buvo skirstyti atsitiktinių imčių būdu. Remiantis pirminės žvalgomosios analizės duomenimis, 24 gydymo savaitę statistiškai reikšmingo svarbiausios veiksmingumo vertinamosios baigties skirtumo nebuvo.
Šešių III fazės 6 mėnesių trukmės kontrolinių (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) tyrimų, kuriuose dalyvavo vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio liga (prieš gydymą MMSE skalės bendras balų skaičius buvo <20) sergantys ligoniai (įskaitant vartojusius vien memantino arba vartojusius nekintamą dozę acetilcholinesterazės inhibitoriaus), metaanalizes duomenys rodo, kad pažinimo, bendrosios būklės ir funkcijos tyrimų duomenims memantinas sukėlė statistiškai reikšmingesnį poveikį. Gauti rezultatai rodo, jog tiems pacientams, kuriems buvo nustatytas tuo pačiu metu vykstantis visų trijų parametrų blogėjimas, memantino poveikis saugant nuo blogėjimo buvo statistiškai reikšmingas: placebo vartojusių tiriamųjų, kuriems visi trys parametrai pablogėjo, buvo 2 kartus daugiau, negu vartojusių memantino (atitinkamai 21% ir 11%, p <0,0001).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Memantino absoliutus biologinis prieinamumas yra apie 100 %, Tmax atsiranda po 3 8 val. Maistas absorbcijai įtakos nedaro.
Pasiskirstymas
Vartojant 20 mg paros dozę, koncentracija plazmoje tuo metu, kai vaistinio preparato apykaita organizme tampa pastovi, svyruoja nuo 70 ng/ml (0,5 μmol) iki 150 ng/ml (1 μmol). Atskirų žmonių organizme ji labai skiriasi. Vartojant 5 30 mg paros dozę, vidutinis koncentracijos smegenų skystyje ir kraujo serume santykis yra 0,52. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 10 l/kg. Apie 45 % memantino jungiasi prie kraujo plazmos baltymų.
Biotransformacija
Apie 80% žmogaus kraujyje esančio memantino kiekio yra nepakitusios medžiagos pavidalu. Svarbiausias metabolitas žmogaus organizme yra N-3,5-dimetilgludantanas. Jis yra 4- ir 6-hidroksimemantino bei 1-nitrozo-3,5-dimetiladamantano izomerų mišinys. Nė vienas iš metabolitų NMDA receptorių neblokuoja. Kad memantinas būtų metabolizuojamas veikiant citochromo P 450 fermentų sistemai, tyrimų in vitro metu nepastebėta. Tyrimo metu išgėrus 14C žymėto memantino, 84% dozės iš organizmo išsiskyrė per 20 parų, daugiau negu 99% to kiekio pasišalino pro inkstus.
Eliminacija
Memantinas eliminuojamas monoeksponentiniu būdu. Galutinės pusinės eliminacijos laikas yra 60 - 100 val. Savanorių, kurių inkstai sveiki, organizme bendras vaisto klirensas yra 170 ml/min./1,73 m2, dalį bendro inkstų klirenso sudaro vaisto sekrecija į inkstų kanalėlius.
Inkstuose vyksta ir vaistinio preparato reabsorbcija, galbūt veikiant katijonų pernešimo baltymams. Jeigu šlapimas šarminis, memantino eliminacijos greitis gali sumažėti 7 9 kartus (žr. 4.4 skyrių). Šlapimas gali pašarmėti iš esmės pakeitus dietą, pvz., vietoj mėsiškų patiekalų pradėjus vartoti vegetariškų, arba geriant daug šarminamųjų buferinių medžiagų.
Tiesinis pobūdis
Tyrimais su sveikais savanoriais nustatyta, jog 10-40 mg memantino dozių farmakokinetika yra tiesinė.
Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos
Vartojant 20 mg paros dozę, smegenų skystyje atsiranda koncentracija, atitinkanti memantino slopinamosios konstantos (ki) reikšmę. Frontalinėje žmogaus smegenų žievėje ši konstanta yra 0,5 μmol.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Trumpalaikių tyrimų metu žiurkėms memantinas, kaip ir kiti NMDA antagonistai, sukėlė neuronų vakuolizaciją ir nekrozę (Olney pažeidimą), tačiau tik tokios dozės, nuo kurių didžiausia koncentracija kraujo serume buvo labai didele. Prieš vakuolizaciją ir nekrozę atsirado ataksija bei kitokių simptomų. Ilgalaikių tyrimų metu minėtas poveikis nepasireiškė nei graužikams, nei kitokiems gyvūnams, todėl klinikinė tokių duomenų reikšmė nežinoma.
Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų metu graužikams ir šunims (bet ne beždžionėms) atsirado nepastovių pokyčių akyse. Klinikinių memantino tyrimų metu, atlikus specifinius akių tyrimus, pokyčių nepastebėta.
Dėl memantino susikaupimo lizosomose graužikų plaučiuose atsirado makrofagų fosfolipidozė. Tokios savybės būdingos ir kitoms bazinėms amfifilinėms veikliosioms medžiagoms. Tarp tokio kaupimosi ir plaučių vakuolizacijos ryšys yra įmanomas. Tokį poveikį graužikams sukėlė tik didelės dozės. Ar šie duomenys reikšmingi žmogui, neaišku.
Įprastinių tyrimų metu genotoksinio memantino poveikio nepastebėta. Žiurkėms ir pelėms, vaistinio preparato vartojusioms visą gyvavimo laikotarpį, kancerogeninis poveikis nepasireiškė. Žiurkėms ir triušiams teratogeninio poveikio nedarė net ir tokios memantino dozės, kurios sukėlė toksinį poveikį patelėms. Vaisingumo memantinas nesutrikdė. Žiurkėms memantinas, kai ekspozicija buvo tokia pati ar šiek tiek didesnė, nei būna žmonių organizme, sulėtino vaisiaus augimą.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
15 mg plėvele dengtų tablečių šerdis:
Mikrokristalinė celiuliozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
15 mg plėvele dengtų tablečių plėvelė:
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 400
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
PVC/PE/PVDC/aliuminio permatomos lizdinės plokštelės arba PA/aliuminio/PVC/aliuminio lizdinės plokštelės, supakuotos kartoninėse dėžutėse po 14, 28, 30, 50, 56, 60, 70, 100 ir 1000 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Daktare, mes praradome pacientą.
- Kas atsitiko?
- Pasveiko!- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?