HELAR [LIVOSIL]

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

HELAR 22,5 mg kietosios kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 34,6 – 75 mg Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (margainių vaisių) rafinuoto ir standartizuoto sausojo ekstrakto (24-27:1), atitinkančio 22,5 mg silimarino, apskaičiuoto pagal silibininą.

Ekstrakcijos tirpiklis: acetonas : vanduo (95:5).

arba

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 34,6 – 75 mg Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (margainių vaisių) rafinuoto ir standartizuoto sausojo ekstrakto (36-44:1), atitinkančio 22,5 mg silimarino, apskaičiuoto pagal silibininą.

Ekstrakcijos tirpiklis: etilacetatas.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje kapsulėje yra 55,38 mg laktozės monohidrato .

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kietoji kapsulė

Kapsulės yra kaštoninės spalvos, 2 dydžio, užpildytos gelsvos spalvos milteliais.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Papildomas lėtinio hepatito, kepenų cirozės ir toksinio kepenų pažeidimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiems žmonėms

Galima gerti po 3- 4 kietąsias kapsules 3 kartus per dieną.

Vaikų populiacija

HELAR nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 paaugliams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Remiantis esamais duomenimis, ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia .

Senyviems pacientams

Rekomenduojama stebėti senyvus pacientus ar nereikia mažesnės preparato dozės.

Vartojimo metodas

Kapsulės vartojamos per burną. Jas reikia nuryti nesukramtytas, užgeriant nedideliu kiekiu skysčio.

Gydymo kurso trukmė turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 mėnesiai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

HELAR sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Teoriškai, silimarinas gali mažinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Todėl rekomenduojama stebėti pacientus, kurie serga cukriniu diabetu, kuriems sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (hipoglikemija) arba kurie vartoja preparatų, maisto papildų ar kitokių produktų, darančių įtaką gliukozės koncentracijai kraujyje.

Vaikų populiacija

HELAR nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 paaugliams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka (žr. 5.2 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Remiantis publikuotais duomenimis, silimarino farmakokinetinė sąveika su indinaviru, irinotekanu, digoksinu ir midazolamu nepasireiškia. Sąveikos tyrimų duomenimis, negalima atmesti farmakokinetinės sąveikos su metronidazolu ir kitais preparatais, kuriuos metabolizuoja citochromo P450 fermentai CYP3A ir CYP2C9. Pacientus, vartojančius HELAR kapsules ir vaistinius preparatus, kurių metabolizmą veikia CYP3A ir CYP2C9 fermentai, reikia atidžiai stebėti.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie silimarino vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystimuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Žindymas

Nežinoma ar silimarino išsiskiria į motinos pieną.

HELAR nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Esamais duomenimis HELAR kapsulės gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis klinikinių tyrimų ir poregistracinio saugumo stebėjimo duomenimis, rekomenduojamomis dozėmis vartojamas silimarinas yra saugus ir gerai toleruojamas. Nepageidaujamas poveikis pasireiškė labai retai.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Pacientams, kurių padidėjęs jautrumas kai kuriems augalams ar augaliniams preparatams, gali pasireikšti alergija silimarinui. Literatūros duomenimis, keletui pacientų, pavartojusių silimarino tablečių ir arbatos, pasireiškė anafilaksinis šokas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt .

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie vaistinio preparato perdozavimą nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – hepatoprotektoriai. ATC kodas – A05BA03.

Silimarinas yra iš tikrojo margainio (Silybum marianum) sėklų išskiriama augalinės kilmės veiklioji medžiaga. Silimarinas yra keturių flavonolignanų izomerų mišinys. Silimarinas ir vienas iš jo sudėtinių dalių silibinas pasižymi apsauginiu poveikiu kepenims.

Veikimo mechanizmas

Remiantis literatūros duomenimis, silimarinas ir silibinas veikia keturiomis kryptimis: sukelia (1) antioksidacinį bei viduląstelinę gliutationo koncentraciją ir laisvųjų radikalų surišimą reguliuojantį poveikį; (2) stabilizuoja ląstelės membraną ir reguliuoja jos pralaidumą, tokiu būdu stabdo hepatotoksinių medžiagų patekimą į hepatocitus; (3) skatina RNR sintezę ribosomose bei stimuliuoja kepenų regeneraciją ir (4) slopina hepatocitų virtimą į miofibroblastus – procesą, atsakingą už kolageno skaidulų kaupimąsi kepenų cirozės metu. Manoma, kad svarbiausias preparato veikimo būdas, užtikrinantis kepenų apsaugines savybes, yra laisvųjų radikalų surišimas ir pašalinimas. Nustatyta, kad silimarinas taip pat sukelia uždegimą slopinantį ir priešvėžinį poveikį. Gyvūnų modeliuose, silimarinas neutralizuoja kai kurių medžiagų, įskaitant A. phalloides, etanolio, paracetamolio (acetaminofeno) bei anglies tetrachlorido hepatotoksinį poveikį. Klinikinių tyrimų ir jų sisteminių apžvalgų duomenimis, silimarinas gali pagerinti klinikinę ūmaus ir lėtinio virusinio, vaistų ar toksinių medžiagų sukelto hepatito eigą, o vartojant kartu su kitais vaistais yra tinkamas gydyti alkoholinę ir Child A klasės kepenų cirozę. Publikuoti pavienių klinikinių atvejų aprašymai parodė silimarino ir/arba silibino veiksmingumą gydant apsinuodijimus (Amanita phalloides). Silimariną vartojantiems pacientams, kurie ilgą laiką buvo gydomi ar turėjo kitokį kontaktą su hepatotoksinėmis medžiagomis (butirofenonais, fenotiazinais, toluenu, ksilenu, organiniais fosfatais), stebėtas kepenų funkcijos rodiklių pagerėjimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Silibinas yra mažai tirpus vandenyje, todėl jis prastai absorbuojamas iš virškinamojo trakto, o jo biologinis prieinamumas yra mažas. Didžiausia silibino koncentracija sveikų savanorių plazmoje pasiekiama praėjus 1,3-1,8 val. po silimarino išgėrimo.

Pasiskirstymas

Didžioji dalis silibino (75-90 %) konjugacijos būdu greitai jungiasi su sulfato grupe ir glukurono rūgštimi.

Eliminacija

Silibino pusinės eliminacijos laikas yra apie 6 val. Tik 1-5 % išgerto silimarino išsiskiria su šlapimu nepakitęs, o 20-40 % silibino dozės konjuguotoje formoje patenka į tulžį.

Ypatingos populiacijos

Silibino farmakokinetika kepenų ciroze sergančių pacientų organizme yra panaši kaip ir sveikų savanorių. Nėra duomenų apie silibino farmakokinetiką inkstų nepakankamumu sergančių pacientų, senyvų žmonių ir vaikų organizmuose.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Silimarino ūminis toksiškumas tirtas su įvairiomis gyvūnų rūšimis. Sugirdžius 20 g/kg pelėms ir 1 g/kg kūno svorio dozę šunims, gyvūnai liko gyvi ir nepasireiškė jokio nepageidaujamo poveikio. 50 % mirtinos dozės (LD ₅₀) silimarino infuzuojant į veną pelėms yra 400 mg/kg kūno svorio, žiurkėms – 385 mg/kg ir triušiams bei šunims – 140 mg/kg kūno svorio. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad silimarino ūminis toksiškumas yra labai nedidelis. Taip pat nedidelis ir poūmis bei lėtinis preparato toksiškumas. Silimarinas nesukelia embriotoksinio poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys

Mikrokristalinė celiuliozė

Laktozė monohidratas

Talkas

Magnio stearatas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Kapsulės korpusas

Želatina

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Titano dioksidas (E171)     

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Skaidri PVC ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė, kurioje supakuota 20 kietųjų kapsulių.

Kartono dėžutėje yra 40, 60, 80, 100, 120, 140, 160, 180 arba 200 kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.