Vaikų viduriavimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos

Ligos prevencija


Apibūdinimas
Vaikų viduriavimas – tai padažnėjęs (dažnesnis nei įprasta konkrečiam vaikui) tuštinimasis skystos konsistencijos išmatomis.
Kūdikiai, maitinami krūtimi, paprastai tuštinasi iki 5-6 kartų, vyresni - 1-2 kartus per dieną.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Viduriavimas pavojingas tuo, kad iš organizmo pasišalina per daug skysčių ir druskų, sutrinka normali žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dėl nepakankamai susiformavusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos bei dažnesnio kontakto su infekcijų sukėlėjais, dažniau linkę viduriuoti maži vaikai, taip pat lankantys darželį.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Viduriavimai pagal priežastis skirstomi į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai. Infekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti:
- virusai (dažniausiai rotavirusai, ypač žiemos metu),
- bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos – dažniau vasarą),
- pirmuonys (lamblijos, kriptosporidijos),
- kirminai (askaridės).
Neinfekcinio viduriavimo priežastimi gali būti:
- celiakija (žarnyno nepakantumas kai kurių grūdų baltymams),
- disbakteriozė (atsirandanti dėl ilgo ar dažno antibiotikų vartojimo),
- alerginė enteropatija,
- permaitinimas arba netinkamas maistas,
- dantų kalimasis,
- susijaudinimas, baimė, nervinė įtampa (vyresniems vaikams).


Ligos simptomai ir požymiai

Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Atsiranda dehidratacijos (skysčių netekimo) simptomai: troškulys, sausos gleivinės, blyški oda su pilkšvu atspalviu, padažnėjęs kvėpavimas, retas, negausus šlapinimasis, kūdikiams – įdubęs momenėlis.
Viduriavimo pobūdis priklauso nuo jį sukėlusios priežasties:
- esant virusinės kilmės ligai, viduriuojama iki 10 kartų per parą, išmatos gausios, vandeningos, rūgštaus kvapo;
- bakteriniam viduriavimui būdingas labai dažnas – 10-15 kartų per dieną tuštinimasis, paprastai negausiomis, skystomis, puvėsių kvapo išmatomis, kuriose gali būti gleivių, pūlių ar kraujo;
- sergant celiakija, ligonis tuštinasi 1-3 kartus per parą labai gausiomis, blyškiomis, blizgančiomis, dvokiančiomis, skystos konsistencijos išmatomis.

Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį. Priežasčiai nustatyti atliekamas kraujo tyrimas, tiriamos išmatos (nustatomas rotaviruso antigenas, daromas bakteriologinis pasėlis, mikroskopu ieškoma pirmuonių, kirminų).


Ligos

Gydymas
Gydant viduriavimą, svarbiausia atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Tam naudojami specialūs geriami tirpalai (gastrolitas, rehidronas). Skiriami ir preparatai normaliai žarnyno mikroflorai atstatyti (eubiotikai). Jei viduriavimas bakterinės kilmės – naudojami antibiotikai, rotavirusinės infekcijos atveju tinka „Smecta“.
Sergančiam vaikui rekomenduojama neduoti riebaus, sūraus, saldaus maisto, riboti pieno produktus. Tinka kruopų košės, kefyras, neriebus jogurtas, džiovintų vaisių kompotas, kisielius, keptas obuolys ar bananas, negazuotas mineralinis vanduo.
Sergant celiakija visą gyvenimą reikia laikytis dietos – nevalgyti maisto produktų, kuriuose yra kviečių, rugių ar miežių.


Ligos prevencija

Norint išvengti viduriavimo svarbu:
- plauti rankas prieš valgį ir pasinaudojus tualetu;
- nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų, termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, žalių kiaušinių.
Infekcinių viduriavimų protrūkių profilaktikai labai svarbi maisto ir veterinarinė kontrolė.
 

Anekdotai

archyvas