Priešmenstruacinis sindromas

Daugelis vaisingo amžiaus moterų pastebi, jog antrojoje mėnesinių ciklo pusėje pakinta jų fizinė, psichikos sveikata bei elgesys. Jeigu pokyčiai kartojasi ir blogina gyvenimo kokybę, – tai priešmenstruacinis sindromas (PMS), kitaip priešmenstruacinė įtampa. Tam tikri sindromo požymiai vargina daugiau kaip 95 proc. moterų, tačiau tik mažiau nei viena iš penkių kreipiasi pagalbos. Sekinantys simptomai būdingi 5 proc. moterų.

 

Priežastys. Tikslus sutrikimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, bet manoma, kad čia svarbų vaidmenį atlieka hormonų pokyčiai po ovuliacijos pakitus nervinių signalų nešiklių veiklai galvos smegenyse. Įtakos gali turėti ir kontraceptinės tabletės bei pakeičiamieji hormonų preparatai.

 

Požymiai. Jų aprašyta daugiau kaip 100, o dažniausi yra šie:

• psichiniai:

• nervinė įtampa;

• svyruojanti nuotaika;

• irzlumas (jei klinikinė raiška sunki, laikoma, kad tai priešmenstruacinis disforinis sutrikimas);

• padidėjęs kūno svoris ir išsipūtęs pilvas;

• padidėjęs krūtų jautrumas;

• galvos skausmas.

 

Gydymas Tikslas – palengvinti simptomus. Kai gydymas nutraukiamas, simptomai paprastai atsinaujina.

 

Pagrindiniai principai:

• užjausti pacientę;

• surinkti požymių anamnezę ir, kad būtų galima nustatyti ciklinį jų pobūdį, paprašyti pacientės pildyti ir saugoti PMS požymių dienyną;

• jei negalavimai lengvi ar vidutinio sunkumo, pirmiausia siūlytina keisti gyvenseną bei mitybą; gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, atsako į ankstesnį gydymą;

• jei simptomai sunkūs arba jei pakeista gyvensena ir mityba laukiamų rezultatų neduoda, skiriama vaistų;

• vaistai parenkami atsižvelgiant į vyraujančią simptomatiką;

• PMS gydyti tinka nemažai vaistų, bet daugumos jų veiksmingumas nėra moksliškai pagrįstas;

• gydymas kiekvienu vaistu tęsiamas 3–6 mėnesius, labai svarbu stebėti jo veiksmingumą;

• įsidėmėtina, jog bromokriptiną, estrogenų pleistrus, gonadotropiną atpalaiduojančio hormono analogus gali skirti tik specialistas, kai priešmenstruacinis sindromas ar priešmenstruacinis disforinis sutrikimas yra sunkūs, nes šie preparatai sukelia nemažai šalutinių reiškinių.

 

PMS dienynas. Dienynas turėtų būti pildomas mažiausiai 3 mėnesius. Jis padeda nustatyti, kada PMS požymiai pasireiškia, kada susilpnėja, rodo mėnesinių dienas, ciklo trukmę. Jame pacientė kasdien pažymi du trys labiausiai varginančius negalavimus, pavyzdžiui, G – galvos skausmas, N – nuovargis ir t. t.

 

Patarimai, kaip palengvinti savijautą varginant PMS

• Kalbėtis su artimais žmonėmis apie patiriamus PMS simptomus, jų sunkumą. Tai gali padėti draugams, šeimos nariams, kolegoms suvokti moters būklę ir jai pagelbėti. Be to, moteris nesijaus esanti viena.

• Svarbu, kad moteris pildytų priešmenstruacinių negalavimų dienyną: taip lengviau suvokti, kaip PMS veikia organizmą, planuoti PMS gydymą, stebėti gydymo poveikį, t. y. pacientė aktyviai įsitraukia į PMS gydymą.

• Būti sau atlaidesnei: suvokti, kad negalavimai gali mažinti darbingumą.

• Jei artėjant mėnesinėms kūnas pabrinksta, reikėtų dėvėti laisvus drabužius, patogią liemenėlę.

• Svarbu gerai išsimiegoti, reguliariai sportuoti, pvz., plaukioti, pasivaikščioti, užsiimti joga. Sustiprėjus raumenims, palengvėja diskomfortas, kurį sukelia padidėjęs pilvas.

• Valgyti reguliariai, vartoti mažai riebalų ir druskos, turi vyrauti vaisiai ir daržovės. Kai kurios moterys pastebi, kad dažnai, bet po mažai valgant daug angliavandenių turinčių produktų, pavyzdžiui, duonos, bulvių, ryžių, savijauta pagerėja. Jei išsipučia pilvas, mažinti skysčių kiekį ar vartoti daugiau natūralių šlapimą varančių produktų, (pvz.: melionų, žemuogių, figų). Svarbu vengti saldžių patiekalų tarp pagrindinių valgymų, mažiau gerti kavos, arbatos ir alkoholinių gėrimų.

 

Iš knygos "Moterų ligos"

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000

Priešmenstruacinis sindromas | Pasveik.lt