Ką žinome apie kūno temperatūrą?

2010-03-27

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu.

Kokia kūno temperatūra yra normali?

Daug dešimčių buvo manoma, kad žmogaus normali kūno temperatūra yra apie 37°C. Tačiau paskutinieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad vidutinė normali yra 36,8°C ir svyruoja nuo 36,2°C iki 37,5°C.

Reikėtų nepamiršti, kad ji priklauso nuo to, kokiu būdu matuojame: pažastyje, burnoje ar išeinamojoje angoje rodmenys gali skirtis. Matuojant temperatūrą burnoje, ji paprastai būna 0,5 °C mažesnė nei matuojant tiesiojoje žarnoje ir 0,5°C didesnė nei matuojant pažastyje.
Angliškai kalbančiose šalyse vyrauja paprotys matuoti temperatūrą burnoje. Tai gana patikima. Tačiau reikėtų žinoti, kad tokiu būdu negalima matuoti temperatūros vaikams iki 4–5 metų amžiaus bei sergantiesiems psichinėmis ligomis. Normali temperatūra matuojant ją burnoje yra 36,8–37,3°C.

Tiksliausius rodmenis gausime matuodami kūno temperatūrą išeinamoje žarnoje – ji svyruos nuo 37,3 iki 37,5°C.
Kadangi pas mus įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, toliau apie tokiu būdu išmatuotą ir kalbėsime.

Kaip kūno temperatūra skirstoma pagal karščiavimo laipsnį?

Nedidelis karščiavimas (37–38 °C), vidutinis (38–39 °C), didelis (39–40 °C) ir itin didelis (daugiau kaip 40 °C).

Ar visada nedaug padidėjusi temperatūra, pvz. 37,2°C, yra kokios nors ligos požymis?

Peršalimas, infekcinės ligos dažniausiai pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra. Tačiau ne visada temperatūros padidėjimas reiškia ligą. Tikrai ne.
Įvairiais amžiaus tarpsniais kūno temperatūra gali pakilti. Pavyzdžiui, kūdikio kūno temperatūra gali būti 37,3°C, tačiau, jei mažylis jaučiasi gerai, vadinasi, tai – jo organizmo savybė. Tik tiek. Ir tai visiškai nereiškia, kad jis serga. Tėvai turėtų tai žinoti, nesibaiminti ir negydyti mažylio vaistais.
Kūno temperatūra padidėja fizinio krūvio, moterims – menstruacijų metu.

Būna atvejų, kai žmogaus temperatūra nuolat žema, pvz., 35,5–36,2°C. Kodėl taip yra?

Kūno temperatūra priklauso nuo organizmo savybių. Gali būti, kad organizme nuolat yra mažas tam tikrų medžiagų, veikiančių temperatūros reguliavimo centrą, kiekis.
Jei žmogus serga onkologine liga ir jam skiriama chemoterapija, jos metu slopinama imuninė sistema. Patekus infekcijai, dėl silpnos imuninės sistemos organizmas negali kovoti su infekcija – tuo metu kūno temperatūra gali būti žema.

Ar teisingas teiginys, kad, pakilus kūno temperatūrai, nereikėtų skubėti jos mažinti?

Padidėjusi kūno temperatūra – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Nemažą vaidmenį suvaidina asmens imuninė sistema – kuo ji stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija.
Panagrinėkime situaciją. Jeigu jūsų vaikas turi temperatūros 38°C, bet jaučiasi gerai, yra gana žvalus, jos mažinti nereikėtų – tegul organizmas pats kovoja su infekcija!

Žmogaus apsauginė organizmo jėga – interferonas geriausiai susidaro esant 39–39,5°C. Specialus baltymas interferonas neutralizuoja virusus. Interferono kiekis tiesiogiai yra susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono. Maksimalus jo kiekis pasiekiamas antrą trečią temperatūros pakilimo dieną, todėl daugelis peršalimo ligų sėkmingai baigiasi būtent trečiąją dieną.
Jeigu retai sergantis žmogus sukarščiuoja iki 39–40,5 °C , gaminasi antikūnai. Taip organizmas tarsi švarinasi, sveiksta. Todėl geriau pakentėti ir temperatūros nemažinti. Tam pritaria ir šeimos gydytojai.

Jei karščiavimas nedidelis, iki 38 °C ir daugiau nekyla, nereikėtų gerti jokių temperatūrą mažinančių vaistų (jeigu nesergate cukralige, vėžiu, kepenų ligomis). Svarbu gerti daug skysčių, nes karščiuojantis žmogus daug prakaituoja ir daug jų praranda. Tinka karšti gėrimai, vaistažolių arbatos. Būtina vėdinti kambarį, palaikyti jame normalią temperatūrą apie 18°C.

Atminkite, kad karščiavimas – organizmo apsaugos nuo infekcijos priemonė. Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmas kovoja su liga, uždegimu. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą nuo infekcijos.

Nevartoję temperatūrą mažinančių vaistų po ligos nejausite silpnumo (ką neretai patiriame geriant vaistų tris kartus per dieną), nuovargio.

Kita vertus, didelė kūno temperatūra (+39–40°C) alina organizmą, trikdo įvairių sistemų funkcijas. Gydytojai ir pacientai neretai išsigąsta, jei temperatūra nekrenta dvi dienas. Tačiau trečia dieną dažniausiai ji nukrenta. Jei ne, geria nakčiai išgerti temperatūrą mažinančių vaistų (tačiau savarankiškai negerkite antibiotikų!). Suprakaitavę kelis kartus pakeiskite baltinius. Gerkite džiovintų slyvų kompoto, nes prakaituodami prarandame daug kalio.

Kokia kūno temperatūra ir kokias atvejais kelia pavojų sveikatai?

•   Jei kūdikiui temperatūra pakilo aukščiau nei 38 °C, o vaikui iki trejų metų daugiau nei 39°C, tai yra pavojinga.
•   Sergant lėtinėmis kepenų, nervų sistemos ar širdies ligomis net nedidelį temperatūros padidėjimą reikėtų vertinti rimtai.
•   Kritinė kūno temperatūra yra 40 °C, tuomet gali atsirasti haliucinacijų, ištikti šilumos smūgis.
•   Kai temperatūra pasiekia 42 °C, sutrinka kvėpavimo centro veikla. Jei nepavyksta jos sumažinti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pastaba: yra žmonių, kuriems net nedidelė temperatūra sukelia smarkius savijautos pablogėjimus: temperatūra gali būti 37 °С, o ligonis silpnas, guli lovoje ir nesikelia.

Kaip kūno temperatūrą sumažinti?

Būtina padaryti viską, kad organizmas turėtų galimybę prarasti šilumą. Kūno šilumos netenkama dviem būdais: prakaituojant ir sušildant įkvepiamą orą. Todėl reikia daug gerti, kad būtų iš ko prakaituoti. Antras būtinas dalykas – tai vėsi kambario temperatūra (optimali 16–18 °C). Jeigu šie du reikalavimai išpildomi, didelė tikimybė, kad žmogus pats susitvarkys su kūno temperatūros sumažinimu.
Galima susivynioti į vėsią šlapią paklodę, bet tai ne visiems priimtina. Galima patrinti kūną degtine, nes kai ji garuoja, – „ištraukia“ temperatūrą.
Aišku, jei temperatūra nemažėja kelias dienas, reikia kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti karščiavimo priežastį, o, esant dideliam karščiavimui, reiktų išgerti temperatūrą mažinančių vaistų.
 

Nika Vagnerienė
 
Rašyti komentarą
Captcha
Anekdotai

archyvas