Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Žmogaus papilomos viruso infekcija
Ligos apibūdinimas
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai šio viruso sukeltas įvairios lokalizacijos odos ar gleivinės pažeidimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Rasta daugiau nei 100 ŽPV genotipų, infekuojančių odą arba gleivines. Infekcija sukelia viršutinio (epitelinio) sluoksnio ląstelių pažeidimą. Jos pakinta, paspartėja dauginimasis, pailgėja jų gyvenimo laikas, todėl susidaro įvairios išaugos – karpos (žr. „Karpos“). Labiausiai su karpinėmis išaugomis susiję 6 ir 11 genotipai. Dėl gebėjimo sutrikdyti ląstelių gyvenimo ciklą, ŽPV siejamas su įvairios lokalizacijos vėžio išsivystymu. Pastebėtas ryškus infekuotumo šiuo virusu ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ryšys. Didelės vėžio rizikos ŽPV tipams priklauso 16, 18, 31, 33, 45 genotipai, kurių nustatoma vis daugiau. Infekuotiems virusu vėžio išsivystymą skatina rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, imuninės sistemos nusilpimas.
ŽPV sukeliamos ar su ŽPV infekcija susijusios ligos:
1. Odos: paprastosios, plokščiosios karpos;
2. Gleivinių papilomatozė; genitalijų: smailiagalės kondilomos;
3.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Karpomis dažniausiai užsikrečia vaikai, ypač būdami didelių susibūrimų vietose – mokykloje, darželyje, žaisdami kieme.
Lytinių takų ŽPV infekcija dažniausiai serga lytiškai aktyvūs, jauni žmonės.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
ŽPV užsikrėtęs žmogus, virusą platina kontaktiniu arba lytiniu keliu, infekcija iš motinos gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu. Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų tampa besimptomiais virusų nešiotojais; daliai infekuotųjų liga pasireiškia kliniškai.
Virusų tipai, veiksnių įvairovė, šeimininko imuninis atsakas apsprendžia, ar lytinių takų ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gerybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija ir išsivystys vėžys.
Ligos simptomai ir požymiai
Dauguma asmenų, būdami infekuoti ŽPV, neturi jokių nusiskundimų, kurie keltų jiems nerimą. Kliniškai infekcija pasireiškia karpomis, kurių būna įvairiose kūno vietose, dažniausiai - rankų, galvos, pėdų odoje. Karpų gali būti ir gleivinėse: burnos, nosies, lytinių organų, išangės.
Sergant jaunatvine kvėpavimo takų papilomatoze, atsiranda išaugos ant balso stygų. Jos sutrikdo kalbą, oro cirkuliaciją viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Lytiniu keliu plintantys ŽPV tipai sukelia smailiagalių kondilomų (lytinių organų karpų) susidarymą. Tai įvairaus dydžio rožinės ar odos spalvos išaugos, randamos ant išorinių lytinių organų ir išangės srityje.
Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs odos ar gleivinių pakitimus. Kartais atliekama pakenktos vietos biopsija (paimtas nedidelis audinio gabalėlis ištiriamas mikroskopu). Gimdos kaklelio pokyčiai įvertinami atliekant kolposkopiją (apžiūrą optiniu prietaisu).
Ligos gydymas
Karpų bei lytinių takų kondilomų gydymas:
- vietinis – naudojamos keratolitinės medžiagos, tirpdančios raginį odos sluoksnį (tepalai, lakai ir pleistrai su salicilo arba pieno rūgšties tirpalais, citotoksiniai preparatai (podofilino tirpalas arba kremas), 5-Fluoruracilo kremas, imunomoduliatoriai (imiquimodo kremas)
- chirurginis – karpos šalinamos elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu azotu.
- bendras – karpoms išplitus ar atsikartojant, skiriami imunomoduliatoriai antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas.
Atsiradus lytinių takų kondilomoms, pradinėje ligos stadijoje taikomas vietinis gydymas (pvz., fluoruracilo tepalu). Procesui išplitus naudojama:
- elektrokoaguliacija (prideginimas),
- kriodestrukcija („prišaldymas“ azotu),
- lazerinė terapija,
- chirurginis išpjovimas.
Lytinių takų kondilomų atsiradimo atveju, patartina ir lytinio partnerio apžiūra bei gydymas, jei pastebimi analogiški odos ir gleivinių pažeidimo požymiai. Po gydymo liga gali kartotis, todėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją specialistą (dermatovenerologą, ginekologą, urologą).
Ligos prevencija
Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Kondilomų atsiradimo riziką mažina saugūs lytiniai santykiai.
Ligos esmė
1. Įvairios išvaizdos odos bei gleivinės išaugos.
2. Būna plaštakų, pėdų, galvos, lytinių organų srityje.
3. Sukelia kosmetinį defektą, traumuojant – skausmą.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Žmogaus papilomos viruso infekcija
Ligos apibūdinimas
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai šio viruso sukeltas įvairios lokalizacijos odos ar gleivinės pažeidimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Rasta daugiau nei 100 ŽPV genotipų, infekuojančių odą arba gleivines. Infekcija sukelia viršutinio (epitelinio) sluoksnio ląstelių pažeidimą. Jos pakinta, paspartėja dauginimasis, pailgėja jų gyvenimo laikas, todėl susidaro įvairios išaugos – karpos (žr. „Karpos“). Labiausiai su karpinėmis išaugomis susiję 6 ir 11 genotipai. Dėl gebėjimo sutrikdyti ląstelių gyvenimo ciklą, ŽPV siejamas su įvairios lokalizacijos vėžio išsivystymu. Pastebėtas ryškus infekuotumo šiuo virusu ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ryšys. Didelės vėžio rizikos ŽPV tipams priklauso 16, 18, 31, 33, 45 genotipai, kurių nustatoma vis daugiau. Infekuotiems virusu vėžio išsivystymą skatina rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, imuninės sistemos nusilpimas.
ŽPV sukeliamos ar su ŽPV infekcija susijusios ligos:
1. Odos: paprastosios, plokščiosios karpos;
2. Gleivinių papilomatozė; genitalijų: smailiagalės kondilomos;
3.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Karpomis dažniausiai užsikrečia vaikai, ypač būdami didelių susibūrimų vietose – mokykloje, darželyje, žaisdami kieme.
Lytinių takų ŽPV infekcija dažniausiai serga lytiškai aktyvūs, jauni žmonės.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
ŽPV užsikrėtęs žmogus, virusą platina kontaktiniu arba lytiniu keliu, infekcija iš motinos gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu. Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų tampa besimptomiais virusų nešiotojais; daliai infekuotųjų liga pasireiškia kliniškai.
Virusų tipai, veiksnių įvairovė, šeimininko imuninis atsakas apsprendžia, ar lytinių takų ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gerybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija ir išsivystys vėžys.
Ligos simptomai ir požymiai
Dauguma asmenų, būdami infekuoti ŽPV, neturi jokių nusiskundimų, kurie keltų jiems nerimą. Kliniškai infekcija pasireiškia karpomis, kurių būna įvairiose kūno vietose, dažniausiai - rankų, galvos, pėdų odoje. Karpų gali būti ir gleivinėse: burnos, nosies, lytinių organų, išangės.
Sergant jaunatvine kvėpavimo takų papilomatoze, atsiranda išaugos ant balso stygų. Jos sutrikdo kalbą, oro cirkuliaciją viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Lytiniu keliu plintantys ŽPV tipai sukelia smailiagalių kondilomų (lytinių organų karpų) susidarymą. Tai įvairaus dydžio rožinės ar odos spalvos išaugos, randamos ant išorinių lytinių organų ir išangės srityje.
Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs odos ar gleivinių pakitimus. Kartais atliekama pakenktos vietos biopsija (paimtas nedidelis audinio gabalėlis ištiriamas mikroskopu). Gimdos kaklelio pokyčiai įvertinami atliekant kolposkopiją (apžiūrą optiniu prietaisu).
Ligos gydymas
Karpų bei lytinių takų kondilomų gydymas:
- vietinis – naudojamos keratolitinės medžiagos, tirpdančios raginį odos sluoksnį (tepalai, lakai ir pleistrai su salicilo arba pieno rūgšties tirpalais, citotoksiniai preparatai (podofilino tirpalas arba kremas), 5-Fluoruracilo kremas, imunomoduliatoriai (imiquimodo kremas)
- chirurginis – karpos šalinamos elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu azotu.
- bendras – karpoms išplitus ar atsikartojant, skiriami imunomoduliatoriai antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas.
Atsiradus lytinių takų kondilomoms, pradinėje ligos stadijoje taikomas vietinis gydymas (pvz., fluoruracilo tepalu). Procesui išplitus naudojama:
- elektrokoaguliacija (prideginimas),
- kriodestrukcija („prišaldymas“ azotu),
- lazerinė terapija,
- chirurginis išpjovimas.
Lytinių takų kondilomų atsiradimo atveju, patartina ir lytinio partnerio apžiūra bei gydymas, jei pastebimi analogiški odos ir gleivinių pažeidimo požymiai. Po gydymo liga gali kartotis, todėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją specialistą (dermatovenerologą, ginekologą, urologą).
Ligos prevencija
Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Kondilomų atsiradimo riziką mažina saugūs lytiniai santykiai.
Ligos esmė
1. Įvairios išvaizdos odos bei gleivinės išaugos.
2. Būna plaštakų, pėdų, galvos, lytinių organų srityje.
3. Sukelia kosmetinį defektą, traumuojant – skausmą.