PAROTITAS
APIBRĖŽIMAS
Parotitinė
infekcija (kiaulytė, epideminis parotitas) – ūminė siteminė virusinė infekcija,
pažeidžianti įvairius liaukinius ir centrinės nervų sistemos audinius.
Dažniausiai pažeidžiamos seilių liaukos, kasa, rečiau galvos smegenų dangalai,
lytinės liaukos, periferiniai nervai, inkstai.
EPIDEMIOLOGIJA
Epideminiu
parotitu dažniausiai suserga 5 – 10 metų vaikai, tačiau liga pasireiškia ir
vyresniems. Paaugliai bei jauni suaugusieji šia liga serga sunkiau nei vaikai.
Naujagimiai ir kūdikiai iki 6 mėn. ja neserga, nes turi imunitetą, įgytą iš
motinos.Vaikai nuo 6 mėn. iki 2 metų epideminio parotito virusu užsikrečia
retai, kartais jie serga seroziniu meningitu, o kitos ligos formos pasitaiko
labai retai. Dažniausiai serga miestų vaikai darželiuose ir pirmosiose mokyklų
klasėse, sergama paprastai žiemą ir pavasarį. Persirgusieji kiaulyte įgyja
pastovų imunitetą.Virusas gana atsparus išorinėje aplinkoje: kambario
temperatūroje gali išlikti iki keturių dienų, tačiau greitai žūsta, paveiktas
ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Sukėlėjas-
Paramyxogrupės virusas. Žmogus yra
vienintelis epideminio parotito viruso šaltinisUžsikrėtusiojo seilėse virusų
atsiranda jau inkubacinio periodo pabaigoje, jų būna ligos metu.Kiaulytė
perduodama oro-lašeliniu keliu ar tiesioginio kontakto metu. Sukėlėjas į
organizmą patenka pro nosies ir burnos gleivinę, čia vyksta pirminis viruso
dauginimasis. Pasidauginę virusai patenka į kraują ir išnešiojami po visą
organizmą. Dažniausiai virusai pažeidžia seilių liaukas, kasą, rečiau galvos
smegenų dangalus, lytines liaukas, periferinius nervus, inkstus.Nuo epideminio
parotito mirštama labai retai, mirtys pasitaiko virusui sukėlus smegenų dangalų
uždegimą (meningitą) ar smegenų uždegimą (encefalitą).
KLINIKA
Kiaulytės
inkubacinis periodas svyruoja nuo 11 iki 25 dienų, dažniausiai 15-18 dienų.
Liga prasideda karščiavimu, temperatūra pakyla
iki 38-39 °C, bet ji gali būti subfebrili arba normali. Atsiranda
ryklės, galvos skaumas, skausmingumas kramtant, ryjant, sutinsta vienos ar
abiejų pusių paausiai. Patinimas pakelia ausies kaušelį, išplinta prieš jį ir
už jo, taip pat į skruostus bei kaklą.Kita pusė patinsta po kelių valandų arba
kelių dienų.Oda apie patinusias liaukas įtempta, neparaudusi, pačios liaukos
mažai skausmingos, tačiau valgant aštrų, sūrų maistą skausmas sustiprėja.
Patinimas didėja 3-4 dienas, paskui 3-4 dienas mažėja ir išnyksta. Kartais gali
būti pažandinių ir paliežuvinių liaukų uždegimas (patinsta pažandė). Seilių
liaukų latakų angos būna paraudusios, paburkusios. Po 3-7 dienų temperatūra
palaipsniui krinta, atslūgsta patinimas, gerėja savijauta bei apetitas, ir
ligonis greitai sveiksta. Beveik visada sergant parotitine infekcija padidėja
kasos fermentų aktyvumas, tačiau kliniškai ryškus pankreatitas (jo metu
ligonius vargina pilvo skusmai, vėmimas, viduriavimas) nėra dažnas. Daugumai
ligonių pankreatitas praeina per 3 – 7 dienas. Pavojingesnė komplikacija-
viruso sukeltas meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Tuomet pakyla kūno
temperatūra, vargina stiprūs galvos skausmai, ligoniai dažnai vemia. Labai retai
būna virusinis encefalitas (smegenų uždegimas).Pubertetiniame periode berniukai
pirmos savaitės pabaigoje kartais suserga orchitu (20-25%). Paprastai
pažeidžiama vienos pusės sėklidė. Tuomet ligoniui vėl pakyla temperatūra,
patinsta ir skauda sėklidę. Mergaitės retai suserga oforitu (kiaušidžių
uždegimu).
DIAGNOSTIKA
Gydytojas
kiaulytę paprastai diagnozuoja remdamasis paciento nusiskundimais ir
objektyvaus tyrimo duomenimis. Ypač svarbus požymis yra paausinės liaukos
pabrinkimas.Norint pavirtinti diagnozę, laboratoriniai ar instrumentiniai
tyrimai rutiniškai neatliekami. Parotitinio meningito diagnostikai atliekamas
likvoro (smegenų skysčio) tyrimas.
GYDYMAS
Nėra specifinio
parotito gydymo, todėl gydoma tik simptominėmis gydymo priemonėmis. Ligonis
turi gulėti, kol karščiuoja ir yra patinusios seilių liaukos. Jeigu siaulių
liaukos labai patinusios, ligoniams reikėtų vartoti daugiau skysčių,
minkštesnio, lengvai kramtomo arba skysto, bet pakankamai kaloringo
maisto.Burną galima skalauti ramunėlių nuoviru.Esant skausmui ir karščiavimui –
temperatūrą ir skausmą mažinantys medikamentai. Kai yra orchitas, dedami
kompresai, kapšelis parišamas suspensorijumi, o skausmams malšinti skiriamas
kodeinas. Jei sėklidės yra labai patinusios ir skausmingos, gydoma
kortikosteroidais (4-5 dienas), tuomet sumažėja patinimas ir skausmingumas. Jeigu
ligonis nuolat vemia- skiriama intraveninė skysčių infuzija.
PROFILAKTIKA
Pagrindinė
parotitinės infekcijos profilaktikos priemonė- skiepijimas gyvąja susilpninta
viruso vakcina. Kiaulytės vakcina skiepijama kartu su tymų ir raudonukės
vakcinomis kombinuota vakcina, vadinama MMR (pagal anglų k. measles, mumps,
rubella – tymai, kiaulytė, raudonukė). Šia vakcina vaikai skiepijami du kartus:
antraisiais gyvenimo metais ir 6–7 metų amžiaus.Kaip ir visų kitų gyvų virusų
vakcinų, kiaulytės vakcina neskiepijama asmenims su sutrikusia imuninės
sistemos funkcija.
Sergantis
parotitu 9 – 11 dienų nuo seilių liaukų patinimo negali grįžti į mokymo įstaigą
ar kitą kolektyvą.