Astma

Astma

APIBRĖŽIMAS

Astma- tai lėtinė
uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų
jautrumu (reaktyvumu), kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija) bei
priepuoliniu kosuliu, dusuliu, sunkumu krūtinėje.

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje
sergančių astma turėtų būti 2-5 proc. Beje, oficialioje medicinos
statistikoje yra užregistruota tik 0,5 proc., t.y. apie 6000 vaikų ir
tik apie 16000 suaugusių astma sergančių. Dar vienas astmos problemos
aspektas – daugeliui sergančių astma ši liga nėra nustatyta ir tinkamai
gydoma.

Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo
tenka alergijai. Kita astmos atmaina, taip vadinama nealerginė astma,
dažniausiai sutinkama vyresniems negu 50 metų amžiaus žmonėms.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bronchų
uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas
skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai
praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta,
iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo
takai dar labiau susiaurėja.

Astma klasifikuojama atsižvelgiant į etiologinius veiksnius, ligos sunkumą, klinikinę fazę:

• ·Alerginė – simptomus lemia išoriniai imuninių (atopinis) ir neimuninių (neatopinis) mechanizmų veiksniai;
• ·Nealerginė – kai negalima nustatyti išorinės priežasties;
• ·Profesinė – tam tikrų profesijų žmonėms sukelia išoriniai veiksniai;
• ·Sukelta aspirino – esant įgimtai arba įgytai sensibilizacijai aspirinui arba kitiems NVNU;
• ·Mišrioji.

Ligos eiga gali būti:

                      1. Lengva: a) laikinoji; b) nuolatinė (persistuojamoji);

                      2. Sunki.

Ligos
požymius gali sukelti alergiją sukeliančios medžiagos, kaip pvz.:
žiedadulkės, naminiai gyvuliai, namų dulkių erkių išskyros arba kiti
veiksniai, tokie kaip: infekcijos, fizinis krūvis, šaltis, kvėpavimo
takus erzinančios medžiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) ir
stresas. Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:

• ·ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį;
• ·uždelsta
  alerginė reakcija, astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų
  (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda
  dusulys);
• ·lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti
  besikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra
  alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams
  gyvuliams, kai jie laikomi namie).

KLINIKA

Astma
dažniausiai prasideda vaikystėje ir jaunystėje. Ligonis tarp priepuolių
paprastai nejaučia jokių simptomų, nors jei astmos forma sunkesnė –
pacientas gali dusti, kosėti nuolat, ar fizinio krūvio metu.

• Apsunkintas kvėpavimas;

• Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje;

• Sutrikęs miegas;

• Kosulys;

• Skrepliavimas;

• Švokštimas krūtinėje;

• Nerimas;

• Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte.

Šie
negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais arba
nepriklausyti nuo metų laikų – būti visus metus. Astmos simptomai
atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias
minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą.

DIAGNOSTIKA

Pagrindinis
tyrimo metodas – plaučių funkcijos mėginiai – spirometrija. Jos metu
nustatoma grįžtama bronchų obstrukcija. Skreplių tyrime matomos
specifinės pakitusios ląstelės. Kraujo tyrimas, rentgenografija
naudojami kitų ligų atmetimui. Alerginiai mėginiai padeda nustatyti, kam
pacientas alergiškas.

GYDYMAS

Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkiau pasireiškia liga, tuo intensyvesnio ir gydymo reikia.

• ·Priešuždegiminiai
  vaistai. Priešuždegiminiai vaistai mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių
  išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo: nesteroidiniai preparatai,
  kortikosteroidai;
• ·Prolonguoto veikimo bronchus plečiantys
  vaistai (bronchodiliatatoriai): kai kamuoja astma, nežiūrint
  priešuždegiminio gydymo, papildomai skiriami bronchus plečiantys
  prailginto veikimo vaistai (Serevent). Šie preparatai veikia visą parą
  ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina. Jie inhaliuojami
  reguliariai (kartu su priešuždegiminiais vaistais) ryte ir vakare. Kai
  kuriais atvejais papildomai skiriami bronchus plečiantys vaistai
  tablečių forma (Theo-Dur).
• ·Trumpo veikimo bronchus plečiantys
  vaistai: esant lengviems, retai besikartojantiems astmos priepuoliams
  dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių (pvz., Salbutamolum,
  Berotec, Bricanyl). Jie naudojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.

PROFILAKTIKA

Reguliarūs
fiziniai pratimai palengvina kvėpavimą, pagerina kvėpavimo sistemos
darbą. Sergantieji astma turėtų pasitarti su gydytoju, kokią sporto šaką
pasirinkti. Prieš pradedant sportuoti, būtina apšilti. O sportuojant
nepamiršti diafragminio kvėpavimo. Pacientai su savimi privalo turėti
bronchus plečiančių vaistų.