Plaučio abscesas
APIBRĖŽIMAS
Plaučių
abscesas – tai dėl infekcijos atsiradęs plaučių audinio pažeidimas,
kuris formuoja ertmę, pripildytą pūlių. Absceso dydis gali būti įvairus –
nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai susidaro vienas
pūlinys, rečiau – daugiau. Tai lokalus infekcinės kilmės destrukcinis
plaučio parenchimos pažeidimas.
EPIDEMIOLOGIJA
Abscesas
gali atsirasti esant alkoholizmui, blogai burnos priežiūrai, kai laiku
netaisomi dantys (burnoje kaupiasi įvairūs mikroorganizmai), esant
sąmonės sutrikimams, imunodeficitinei būklei (pvz., po vėžio
chemoterapijos), vartojant narkotikus, badaujant, sergant cukriniu
diabetu, nervų sistemos ligomis, lėtinėmis plaučių ligomis
(bronchektazėmis, emfizema), bronchui užsikimšus naviku ar svetimkūniu.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Pūlinys
(pūlynas), (abscessus) – griežtai apribotas pūlių (tai yra,
nekrozavusių audinių, bakterijų, leukocitų) susitelkimas, gali būti
kiekviename audinyje, organe. Būna metastaziniai abscesai – infekcija
nukeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais,
nusilpus organizmo rezistentiškumui (taip dažniausia susidaro giluminiai
abscesai). Dar vienas giluminių abscesų šaltinis – užleisti negydyti
pūlingi parenchiminių organų uždegimai, kai organizmas,negalėdamas
infekcijos sunaikinti, ją apriboja (negydant pneumonijos, susiformuoja
plaučių abscesas, dėl meningito – smegenų, trūkus uždegimiškam
apendiksui – periapendikuliarinis). Taigi, absceso sandara yra tokia:
viduje – pūlių užpildyta ertmė; ją apsupa granuliacinis audinys – tai
organizmas stengiasi, šią ertmę užpildyti, bet nesugeba įveikti pūlių
pasipriešinimo; išorėje abscesą riboja ir neleidžia išplisti jungiamojo
audinio kapsulė.
Plaučių pūliniai susidaro, kai nusilpsta
imunitetas. Sukėlėjai priklauso nuo priežasties, dėl kurios atsirado
pūlinys. Plaučių pūlinį sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai
Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes, Klebsiella pneumoniae,
Pseudomonas aeruginosa, Eschrichia coli, Bacteroides ir kt.
Mikroorganizmai į plaučius patenka iš viršutinių kvėpavimo takų (ypač iš
burnos ir nosiaryklės), su krauju (pvz., sergant ausies uždegimu,
gimdos gleivinės uždegimu) ar iš šalia esančių organų (pvz., iš pleuros,
sergant pūlingu pleuritu). Dažniausiai plaučių pūlinys susidaro sergant
plaučių uždegimu. Liga gali prasidėti į kvėpavimo takus patekus
svetimkūniui, sužeidus krūtinės ląstą ar plaučius.
Pagal
klinikinių simptomų pasireiškimą plaučių abscesai skirstomi į ūmius ir
lėtinius. Jei simptomai pasireiškia 1 mėn. ir ilgiau, toks abscesas
laikomas lëtiniu.
Dažniausiai, iki 80 proc., plaučių abscesas būna
pirminis, t. y. išsivystęs dėl plaučių parenchimos paþeidimo, paprastai
pneumonijos ar aspiracijos, kuomet pacientas yra nesąmoningas, pvz.:
epilepsijos priepuolis ar sąmonės prislopinimas alkoholiu, vaistais,
bendrinės nejautros, komos metu. Plaučių abscesai dažnai susiję su
peridontinėmis ligomis. Antrinis plaučių abscesas susiformuoja dėl
sistemio imunosupresinio susirgimo, pvz., septinio kraujagyslinio embolo
dėl dešinės širdies endokardito, po organų transplantacijos,
bronchogeninės karcinomos.
Dažniausiai pūlinys pratrūksta į
bronchą ir jo turinys (pūliai) iškosimi. Susidaro ertmė, pripildyta
skysčio ir oro, kuri dažniausiai visiškai išsivalo ir sustraukia.
Kartais gali plisti infekcija toliau į plaučius. Retai pūliniai
pratrūksta į pleuros ertmę ir pūliai ten išteka sukeldami empiemą ir
piopneumotoroksą. Tada ligonio būklė labai pablogėja.
KLINIKA
Liga
prasideda ūmiai, bendra sergančiojo būklė yra sunki. Ligonis skundžiasi
kosuliu – pradžioje kosulys būna sausas, vėliau atkosti daug (iki kelių
šimtų mililitrų) tirštų, geltonai žalsvos spalvos, dvokiančių skreplių.
Skrepliuose gali būti kraujo priemaišų. Ligonį gali varginti krūtinės
skausmas, karščiavimas (kūno temperatūra gali siekti 39°C ir daugiau) su
šaltkrėčiu, padažnėjęs kvėpavimas. Būdingi bendro negalavimo reiškiniai
– nuovargis, silpnumas, apetito stoka, gausus prakaitavimas, nemiga ir
pan. Plaučių pūlinio eigoje išskiriamos dvi fazės. Pirmoji – kai plaučių
pūlinys neatsivėręs į bronchą. Fazė trunka kelias dienas, būdingas
karščiavimas. Antroji – plaučių pūlinys atsivėręs į bronchą. Fazė trunka
2-4 savaites. Tuomet ligonio būklė ženkliai pagerėja – sumažėja
temperatūra, išnyksta bendro negalavimo reiškiniai, ligonis iškosti daug
pūlingų dvokiančių skreplių.
DIAGNOSTIKA
Svarbiausi
diagnostiniai tyrimai yra krūtinės ląstos rentgenograma ir kompiuterinė
tomograma, kur matomi ertminiai dariniai su skysčiu. Padarius kraujo
tyrimus nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius, uždegimo žymenys.
Bronchoskopija atliekama, kai neaiški diagnozė ar įtariamas plaučių
vėžys. Skreplių tyrimas neturi didelės diagnostinės reikšmės.
GYDYMAS
Gydymo
efektyvumas priklauso nuo savalaikio, tinkamai parinkto antibiotikų
kurso. Antibiotikų rūšis ir dozė parenkami individualiai, atsižvelgiant į
ligos eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas.
Plaučių pūlinio gydymui skiriami antibiotikų deriniai. Vartojami plataus
veikimo spektro penicilinai (pvz., ampicilinas, amoksicilinas),
makrolidai (pvz., eritromicinas, klaritromicinas), linkozaminai (pvz.,
klindamicinas), nitroimidazoliai (pvz., metronidazolis). Antibakterinio
gydymo trukmė gali siekti 6-8 savaites (gydymas tęsiamas tol, kol
išnyksta ertmė plaučiuose arba kol ertmė ištuštėja). Ligos pradžioje
vaistai skiriami į veną.
PROFILAKTIKA
Svarbiausias
plaučių pūlinio profilaktikos priemonės: ankstyvas ir adekvatus plaučių
ligų gydymas; burnos ertmės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
židinių šalinimas; sveikas gyvenimo būdas, organizmo grūdinimas.