Dakrioadenitas
APIBRĖŽIMAS
Dakrioadenitas
(lot. Dacryoadenitis – gr. Dakryon – ašara+aden – liauka), ašarų
liaukos uždegimas. Ūminį dakrioadenitą sukelia bakterijos arba virusai.
Prasideda paprastai vienoje pusėje. Ligoniui parausta ir patinsta
viršutinis vokas, jį paspaudus skauda.
EPIDEMIOLOGIJA
Kartais dakrioadenitas prasideda persirgus kiaulyte ar kita infekcine liga. Dažniausiai juo serga vaikai ir jaunuoliai.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
- Ūmus ašarų liaukos uždegimas, dacryoadenitis
acuta. Jis dažniausiai vienpusis, tačiau retkarčiais pasitaiko ir
abipusis. Dažniau serga vaikai ir jauni žmonės. Smilkininiame krašte
viršutinis vokas esti patinęs, paraudęs, palpuojant skausmingas. Voko
plyšys įgyja horizontaliai paverstos „S” raidės formą. Užčiuopiama ašarų
liaukos vokinė dalis. Per 2—3 dienas dar daugiau padidėja tiek
palpebralinė, tiek ir orbitalinė ašarų liaukos dalis, todėl vokai dar
labiau paburksta, parausta, atsiranda junginės chemozė, akies obuolys
nustumiamas žemyn nosies pusės link. Akies obuolio judesiai tampa
suvaržyti, todėl ligonis skundžiasi, kad jam akyse dvejinasi.
Palpuojant ašarų liauką, ligonis jaučia skausmą. Jam skauda galvą,
dažnai pakyla kūno temperatūra. Padidėja pažandžių limfmazgiai. Gydant
ašarų liaukos uždegimas sumažėja arba retkarčiais komplikuojasi abscesu
ar orbitos flegmona. Etiologija: uždegimą sukelia bakterinė arba
virusinė infekcija. Dakrioadenitas yra komplikacija bendros infekcijos —
gripo, anginos, ji dažnai susiformuoja persirgus epideminiu parotitu. -
Dacryoadenitis chronica — lėtinis, dažniausiai abipusis, ašarų liaukos
uždegimas. Viršutinių vokų lateralinė pusė patinsta, bet neskausminga,
padidėja ašarų liaukos. Priežastys: įvairios organizmo ligos:
tuberkuliozė, sifilis, sarkoidozė, limfogranulomatozė, leukemija ir kt.
KLINIKA
Voko
plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę. Padidėjusi ašarų liauka gali
supūliuoti ir prakiurti. Kartais pakyla temperatūra, padidėja pažandžių
limfinės liaukos. Lėtinis dakrioadenitas būna sergant infekcine liga
(pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba prisimeta neišsigydžius ūminio
dakrioadenito.
Tuomet ligoniui be skausmo patinsta viršutiniai
vokai. Kartais lėtinis dakrioadenitas prasideda sutrikus išorinių
sekrecijos liaukų funkcijai, ypač moterims po klimakso. Su mažėja ne tik
ašarų, bet ir kitų laikų bei gleivinių sekrecija; ašarų liaukos
atrofuojasi, pažeidžiamos ir nosies, gerklės, skrandžio bei lytinių
organų gleivinės. Ligoniui peršti akis , jose jis jaučia lyg krislą,
džiūsta burna, būna sunku ryti.
DIAGNOSTIKA
Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis.
- Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima
leukocitozė. Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių
išskyrų pasėlis. - Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais
dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų
kanalo patologiją.
GYDYMAS
Gydyti ligą,
kuri sukėlė dakrioadenitą. Indikuotini antibiotikai, sulfanilamidai,
simptominės priemonės (analgetikai, antipiretikai ir kt.). Vietiniai —
UAD, švitinti ultravioletiniais spinduliais. Junginės maišelį plauti
pašildytais antiseptiniais tirpalais, lašinti antibiotikų, sulfanilamidų
tirpalus, junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Kartais, jei
susidaro pūlinys, atliekama transkonjunktyvalinė incizija — išplaunama
antibiotikų tirpalais ir po to drenuojama.
Gydant ūminį
dakrioadenitą į akį lašinama antibakterinių vaistų, dedamas šildomasis
kompresas. Lėtinis dakrioadenitas gydomas hormonų preparatais,
dezinfekuojančiais tirpalais ir tepalais, ragenos mitybą gerinančiais
vaistais, kartais jonizuojančiu spinduliavimu; dėvimi kontaktiniai
lęšiai.
PROFILAKTIKA
Specifinių
profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir
kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo
nurodymų, higienos.