Nuožvarba, arba erythema pernio
APIBRĖŽIMAS
Nuožvarba
(lot. pernio) – chroninis dermatitas, pasireiškiantis odos paraudimu ar
pamėlynavimu. Pažeista oda niežti, kartais įplyšta, atsiranda opos. Paprastai
nužvarbsta rankų pirštai, bet gali būti pažeista nosis, ausys, blauzdos.
Nuožvarbą sukelia nuolatinis nelabai stiprus ilgas atšalimas, pavyzdžiui,
metalinių detalių čiupinėjimas ir kt. Teigiamai veikia šiltos vonios ir kitos
šiluminės procedūros. Vasarą nuožvarbos reiškiniai paprastai pranyksta.
EPIDEMIOLOGIJA
Dažnai nuožvarbų
atsiranda vaikams – pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir
suaugusiesiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai avima ankšta avalynė,
jaunoms mergaitėms, kurios žiemą mėgsta vaikščioti plonomis pėdkelnėmis, nuogu
liemeniu, be pirštinių. Atšilus orams, vėlyvą pavasarį ir vasarį, paprastai
pacientų būklė pagerėja.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Nuožvarbos – kapiliarų
tonuso sumažėjimas bei neadekvati reakcija į šaltį. Esant šaltam orui odos
smulkiosios kraujagyslės susitraukia. Tai apsauginė organizmo reakcija,
neleidžanti kūnui per daug atiduoti šilumos aplinkai. Pagrindinė nuožvarbų
priežastis – ilgalaikis žemos temperatūros ir drėgmės poveikis.
Nuožvarbos atsiranda
žiemą, atšalus orams. Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda
paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Iš pradžių besiformuojančios
nuožvarbos vietoje jaučiamas deginimas ir niežėjimas. Šie simptomai sustiprėja
šiltoje patalpoje, pažeista oda parausta ir patinsta. Dažniausiai nuožvarbai
gyjant ją dengianti oda įtrūksta ir susiformuoja skausminga opelė. Vėliau
nuožvarbos vieta gali būti nejautri. Kai kuriems žmonėms nuožvarbų atsiranda
kasmet visą jų gyvenimą, kitiems – kelerius metus, o vėliau visiškai išnyksta.
Tokių dėsningumų priežastys iki šiol nežinomos.
KLINIKA
Simptomai:
- Odos paraudimas
- Odos pleiskanojimas
- Odos mazgeliai
- Pūslelės ant odos
- Odos patinimas
- Skausmingas odos degimo pojūtis
- Odos pabalimas
- Odos nejautrumas
Nosies, skruostų, ausų
ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai.
Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti,
atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas. Nuožvarbos gali būti kaip maži
mazgeliai, dideli mazgai su hemoraginiu pažeidimu, net galimos pūslės ir opos.
Nušalimai gyja ilgai. Nušąlama dažniausiai rudenį, žiemą ir būklė pradeda
gerėti tik esant šiltesnėms dienoms.
DIAGNOSTIKA
Pastebėję, jog oda
ilgiau nei pusvalandį lieka jautri, kreipkitės į gydytoją; jei sušalusią odą
peršti, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris apžiūrėjęs skirs tinkamą gydymą,
kuris gali užtrukti ne vieną savaitę.
GYDYMAS
Būtinas odos maitinimas
ir drėkinimas bent 20 minučių prieš einant į lauką (atvirų kūno vietų). Gali
būti naudojami emolientai (pvz.: Excipial kremas). Emolientai veikia apie 6
valandas, todėl jais patartina tepti 3-4 kartus per dieną.
Pacientai gali būti
gydomi medikamentais. Pagrindinis gydymo tikslas yra kraujagyslių tonuso
didinimas ir mikrocirkuliacijos gerinimas.
Kraujagysles gerai praplečia preparatas Xantinoli nicotinas. Tai stipriai
veikiantis vaistas, todėl geriamas tik po valgio, po to būtina 10–15 minučių
pagulėti.
Išimtiniais atvejais, kai po 2–3 savaičių gydymo paciento sveikatos būklė
negerėja, galima skirti plakvenilio.
Gydymo vaistais tikslas yra pagerinti kraujagyslių tonusą ir
mikrocirkuliaciją, todėl gali būti rekomenduojami kraujagysles plečiantys
vaistai, taip pat imunitetą stiprinantys preparatai, polivitaminai.
PROFILAKTIKA
Pagrindinė priemonė
išvengti nuožvarbų tai rankų, kojų ir veido nuo šalčio apsauga. Tam padėti gali
šilti drabužiai. Jei nuožvarbos yra kojų, būtina tinkama avalynė, kad nespaustų
kojų pirštų. Svarbu yra fizinis aktyvumas, sportas, organizmo grūdinimas.