Ankilostomidozė arba nematodozė
APIBRĖŽIMAS
Nematodozė – gyvūnų
liga, kurią sukelia nematodai. Apvaliosios kirmėlės, nematodai (lot.
Nematoda) – bestuburių gyvūnų tipas, labai didelis rūšių skaičiumi. Joms
priklauso jūrose, gėluose vandenyse, dirvoje ir organinėse medžiagose
gyvenantys gyvūnai. Parazitiniai nematodai paprastai būna verpstiško
kūno formos, turinčios raumeningų lūpų apsuptą burnos angą. Parazitinių
apvaliųjų kirmėlių pavyzdys – kačių organizme parazituojančios Toxocara
cati kirmėlės, kuriomis katės apsikrečia per apkrėstą žemę. Jaunos jos
gali būti įvairiose gyvūno kūno vietose, o suaugusios – kačių žarnyne.
Šiomis kirmėlėmis gali apsikrėsti ir žmogus nuo kačių ar šunų.
EPIDEMIOLOGIJA
Pastaraisiais
metais gyventojų sergamumas kirmėlinėmis ligomis Vilniaus apskrities
atskiruose rajonuose yra didesnis nei šalyje. Askaridoze ir trichiuroze
serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Žmoguje gali parazituoti apie 150
helmintų rūšių. Lietuvoje labiausiai paplitusios helmintozės yra
enterobiozė, Askaridozė, trichiuriazė, toksokarozė, trichineliozė.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Žmogaus
organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų
kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto
medžiagas ir išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai
neigiamai veikia žmogaus organizmą – atsiranda ligos požymių. Kirmėlės
yra labai vislios, per parą subrendusi kirmėlė gali išskirti iki 200 000
kiaušinėlių.
Apvaliosios kirmėlės įprastai skirstomos į dvi klases:
- Adenophorea
- Spiralinė trichina (trichina) (Trichinella spiralis)
- Žmoginis plaukagalvis (Trichocephalus trichiurus)
- Secernentea
- Askaridė (žmoginė askaridė) (Ascaris lumbricoides)
- Kreivagalvis (ankilostoma) (Ancylostoma duodenale)
- Rišta (Dracunculus medinensis)
- Spalinė (landuonis) (Enterobius vermicularis)
- Strongiloidas (Strongyloides stercoralis)
- Toxocara
Žmoginėmis
askaridėmis ir plaukagalviais žmogus nuo namuose laikomų kačių ir šunų
neturėtų užsikrėsti, nebent tie gyvūnai ant savo kailio parneštų iš
lauko minėtų parazitų kiaušinių, o žmogus paglostytų ir nenusiplovęs
rankų valgytų. Taip pat katės ir šunys platina kitas kirmėlines bei
pirmuonių sukeliamas ligas,- būtent toksokariazę, toksoplazmozę bei
kaspinuočių sukeliamas ligas. Askaridžių invazijos šaltinis – užsikrėtęs
žmogus, kurio plonojoje žarnoje parazituoja askaridės. Čia jos gyvena
apie vienerius metus. Patelės į aplinką išskiria apie 200 000
neinvazinių (nesubrendusių) kiaušinių. Nesubrendę kiaušiniai su
išmatomis patenka į aplinką, kur jie ir subręsta bei tampa invaziniais
per 2-6 savaites, atsižvelgiant į dirvožemio temperatūrą, drėgmės bei
deguonies kiekį. Aplinkoje jie gali išlikti gyvybingi 5 – 7 metus
.Užsikrėtus plaukagalvio kiaušiniais (invazijos šaltinis – užsikrėtęs
žmogus) prasideda liga trichiurozė – tai lėtinė helmintozė. Parazitas
primena siūlą, apie 30-55 mm. ilgio, parazituoja pažeisdamas storąją
žarną. Subrendusios patelės į žarnyną kasdien išskiria 1000 – 3000
kiaušinių. Kiaušinėliai subręsta aplinkoje (dirvožemyje) per 2-5
savaites, priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir kt. Užsikrečiama
panašiai kaip ir askaridėmis. Plaukagalviai subręsta žmogaus žarnyne per
du mėnesius ir gyvena apie penkerius metus.
Askaridžių ,
toksokarų ir strongiloidų lervutės krauju keliauja į kepenis (2-5 dienos
po užsikrėtimo), po to į plaučius (7-10 dienų po užsikrėtimo). Lervoms
patekus į plaučius gali atsirasti kvėpavimo organų susirgimo požymių:
t.y. bronchito ar plaučių uždegimo reiškinių. Askaridžių ir strongiloidų
lervutės toliau kvėpavimo takais keliauja į viršų ir yra nuryjamos,
taigi vėl pakliūva į skrandį. Patekusios į nuolatinę gyvenamąją vietą –
žarnyną jame bręsta, dauginasi, deda kiaušinius, kurie kartu su
išmatomis užteršia aplinką. Šiuo periodu (praėjus 2-3 mėnesiams nuo
užsikrėtimo) gali pasireikšti įvairiausio pobūdžio anksčiau minėti
virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, alerginio pobūdžio reakcijos.
Toksokarų lervutės įsikuria plaučiuose, kepenyse, širdyje, akyse ar
kitur. Toliau į žarnyną jos nekeliauja ir nesubręsta iki suaugusiųjų
formos, kiaušinėlių nededa.
KLINIKA
Nematodozių
požymiai dažnai panašūs į įvairių žarnyno, kepenų, tulžies takų,
plaučių, alergines ir kitas ligas. Tai yra, gali varginti priepuolinio
pobūdžio ar maudžiantys pilvo skausmai (dažniausiai apie bambą ir
dešinėje pilvo apatinėje dalyje). Tai neretai primena apendicitą.
Ligonis jaučia pilvo gurgėjimą, pykinimą, apetito stoką, arba priešingai
– pernelyg didelį apetitą, vidurių užkietėjimą, kuris kaitaliojantys su
viduriavimu, niežėjimą išeinamosios angos ar lytinių organų srityje,
įvairiausio pobūdžio išbėrimus odoje ir kt. Toksokarozė dažniausiai
pasireiškia obstrukcinio bronchito požymiais: vargina įkyraus, atkaklaus
kosulio priepuoliai, dusulys, padidėja kūno temperatūra. Minėtus ligos
požymius neretai lydi pilvo skausmai, padidėja kepenys, limfmazgiai.
Toksokarų lervutėms pakliuvus į akis gali atsirasti įvairių regos
sutrikimo požymių: trumparegystė, žvairumas, kartais net apakimas.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas,
išklausęs jūsų nusiskundimus, nukreips jus tyrimams, nes paprastai
pagal simptomus ne visada galima pasakyti kokia tai kirmėlinė liga.
Diagnozė paprastai nustatoma pagal laboratorinių tyrimų rezultatus.
Tyrimai yra paprasti, atliekama išmatų mikroskopija. Pagal parazitų
kiaušinių rūšį ir nustatoma diagnozė bei skiriamas specifinis gydymas.
GYDYMAS
Jei
nėra ligos komplikacijų, enterobiozė, askaridozė ir trichiuriazė
gydomos ambulatoriškai. Medikamentų kiekį ir gydymo trukmę nustato
gydytojas.
Toksokarozė ir kiti nematodų sukelti susirgimai gydomi
stacionare, tai yra ligoninėje. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos
klinikinės išraiškos bei kitų, lydinčiųjų ligų.
PROFILAKTIKA
Nematodų sukeltų susirgimų padės išvengti keli nesudėtingi reikalavimai:
- plauti rankas prieš valgį, grižus iš lauko ir pasinaudojus tualetu;
- kruopščiai, tekančiu vandeniu plauti vaisius, uogas, daržoves, žalumynus;
- mėsą ir žuvį valgyti tik tinkamai paruoštą – gerai iškeptą ar išvirtą.
- Jei spalinėmis užsikrėtė vienas šeimos narys, norint išsaugoti kitų sveikatą, būtina vykdyti šiuos reikalavimus:
- kasdien drėgnu būdu valyti patalpas;
- kilimus, baldus, minkštus žaislus gerai išsiurbti dulkių siurbliu ir,
jei yra galimybė, 30 min. pašvitinti baktericidinėmis (kvarco) lempomis
25 cm atstumu nuo daiktų; - pagalves, antklodes, lovų užtiesalus, užuolaidas gerai išpurtyti lauke arba išsiurbti dulkių siurbliu;
- lovos patalynę kasdien keisti arba perlaidyti karšta laidyne;
- kasdien keisti baltinius;
- kiekvienas asmuo privalo turėti individualų, kasdien keičiamą rankšluostį;
- durų rankenas, vonias, praustuves, unitazus kasdien plauti karštu vandeniu su plovimo priemonėmis;
- plaunamus žaislus kasdien plauti karštu vandeniu su muilu.