Paclitaxel SanoSwiss

Paklitakselis, 6mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui

Vartojimas: leisti į veną
Registratorius: SanoSwiss, UAB, Lietuva
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Paklitakselis

I PRIEDAS

PREPARATO SANTRAUKA

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Paclitaxel SanoSwiss 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2.kokybinė ir kiekybinė sudėtis

1 ml koncentrato infuziniam tirpalui yra 6 mg paklitakselio.

5 ml buteliuke yra 30 mg paklitakselio.

16,7 ml buteliuke yra 100 mg paklitakselio.

25 ml buteliuke yra 150 mg paklitakselio.

50 ml buteliuke yra 300 mg paklitakselio.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Bevandenis etanolis – 396 mg/ml;

Makrogolglicerolio ricinoleatas – 527 mg/ml.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ forma

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Koncentratas yra skaidrus, bespalvis arba truputį gelsvas tirštas tirpalas.

4.klinikinĖ informacija

4.1Terapinės indikacijos

Kiaušidžių karcinoma

Pirmaeilė kiaušidžių vėžio chemoterapija. Paclitaxel SanoSwiss kartu su cisplatina vartojamas progresavusiai kiaušidžių karcinomai ar likusiam po pradinės laparotomijos navikui (skersmuo >) gydyti.

Antraeilė kiaušidžių vėžio chemoterapija. Paclitaxel SanoSwiss vartojamas metastazavusiai kiaušidžių karcinomai gydyti, kai įprastinis gydymas platinos preparatais buvo neveiksmingas.

Krūties karcinoma

Adjuvantinis gydymas Paclitaxel SanoSwiss po gydymo antraciklinu ir ciklofosfamidu (AC) pacientams, kuriems diagnozuota limfmazgius pažeidusi krūties karcinoma. Adjuvantinis gydymas Paclitaxel SanoSwiss yra tęstinės AC terapijos alternatyva.

Pradinis lokaliai progresavusio arba metastazavusio krūties vėžio gydymas Paclitaxel SanoSwiss kartu su antraciklinu (jei jis tinka) arba kartu su trastuzumabu, jei imunohistocheminiais tyrimais nustatyta didelė (3+ lygio) 2-ojo žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (HER2) ekspresija, o antraciklinas netinka (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Metastazavusios krūties karcinomos monoterapija Paclitaxel SanoSwiss, kai įprastinis gydymas antraciklinu buvo neveiksmingas arba netinkamas.

Progresavusi nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma

Nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos (NSPK) gydymas Paclitaxel SanoSwiss kartu su cisplatina pacientams, kuriems negalima atlikti chirurginės operacijos ir (arba) taikyti spindulinio gydymo.

Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma

Progresavusios su AIDS susijusios Kapoši sarkomos (KS) gydymas Paclitaxel SanoSwiss, jei ankstesnis gydymas liposomine antraciklino forma buvo neveiksmingas.

Šią indikaciją pagrindžiančių veiksmingumo duomenų yra mažai. Reikšmingų tyrimų santrauka pateikta 5.1 skyriuje.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Prieš Paclitaxel SanoSwiss vartojimą, pacientams turi būti skirta kortikosteroidų, antihistamininių preparatų ir H2 receptorių antagonistų, pvz.,

* 8–20 mg sergantiems KS.

** arba ekvivalentinis antihistamininis preparatas, pvz., chlorfeniraminas.

Paclitaxel SanoSwiss turi būti skiriamas į veną per linijinį filtrą su mikroporine (poros ≤0,22 μm) membrana (žr. 6.6 skyrių).

Kiaušidžių karcinomos pirmaeilė chemoterapija

Nors tiriami ir kiti dozavimo režimai, rekomenduojamas kombinacinis paklitakselio ir cisplatinos režimas. Pagal infuzijos trukmę rekomenduojamos dvi paklitakselio dozės: 175 mg/m2 paklitakselio skiriama į veną per 3 valandas, po to 75 mg/m2 cisplatinos kas tris savaites arba 135 mg/m2 paklitakselio 24 valandų infuzija, po to 75 mg/m2 cisplatinos, darant 3 savaičių pertraukas tarp (žr. 5.1 skyrių).

Kiaušidžių karcinomos antraeilė chemoterapija

Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 per 3 valandas, darant 3 savaičių pertraukas tarp kursų.

Adjuvantinė krūties karcinomos chemoterapija

Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 per 3 valandas, keturi kas 3 savaites, po gydymo AC.

Krūties karcinomos pirmaeilė chemoterapija

Skiriant kartu su doksorubicinu (50 mg/m2), paklitakselį reikia skirti praėjus 24 valandoms po doksorubicino. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 220 mg/m2 į veną per 3 valandas, darant 3 savaičių pertraukas tarp (žr. 4.5. ir 5.1 skyrių).

Kai paklitakselis skiriamas kartu su trastuzumabu, rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 į veną per 3 valandas, darant 3 savaičių pertraukas tarp (žr. 5.1 skyrių). Paklitakselio infuzija gali būti pradėta kitą dieną po pirmos trastuzumabo dozės ar iškart po vėlesnių trastuzumabo dozių, jei prieš tai buvusi trastuzumabo dozė buvo gerai toleruota (trastuzumabo dozavimas išsamiau aprašytas trastuzumabo preparato santraukoje).

Krūties karcinomos antraeilė chemoterapija

Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 per 3 valandas, darant 3 savaičių pertraukas tarp kursų.

Progresavusios NSPK gydymas

Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 per 3 valandas, po to skiriant cisplatiną 80 mg/m2, darant 3 savaičių pertraukas tarp kursų.

Su AIDS susijusios KS gydymas

Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 100 mg/m2 skiriant infuziją į veną per 3 valandas kas 2 savaites.

Tolesnes paklitakselio dozes reikia skirti atsižvelgiant į individualų ligonio toleravimą.

Paklitakselio nereikia skirti pakartotinai, kol neutrofilų skaičius taps ≥1,5 x 109/l (≥1 x 109/l sergantiems KS), o trombocitų skaičius – ≥100 x 109/l (≥75 x 109/l sergantiems KS). Ligoniams, kuriems išsivysto ryški neutropenija (neutrofilų skaičius <0,5 x 109/l, ≥7 dienas) ar sunki periferinė neuropatija, vėlesnių metu dozė turi būti sumažinta 20% (25% sergantiems KS) (žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Remiantis nepakankamais duomenimis, rekomenduojami dozės pakeitimai pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientai, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, neturi būti gydomi paklitakseliu.

Vaikai ir paaugliai

Paclitaxel SanoSwiss nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Vartojimo metodas: koncentratas infuziniam tirpalui prieš skiriant turi būti atskiestas (žr. 6.6 skyrių) ir vartojamas tik į veną.

4.3Kontraindikacijos

Esant padidėjusio jautrumo reakcijai paklitakseliui ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai, ypač makrogolglicerolio ricinoleatui (žr. 4.4 skyrių).

Paclitaxel SanoSwiss negalima vartoti pacientams, kurių neutrofilų kiekis <1 500/mm³ (<1 000/mm³ sergantiems KS).

Paclitaxel SanoSwiss yra kontraindikuotinas krūtimi maitinančioms moterims (žr. 4.6 skyrių).

Paclitaxel SanoSwiss negalima vartoti KS sergantiems pacientams, kuriems yra gretutinė, sunki, nekontroliuojama infekcinė liga.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Paclitaxel SanoSwiss turi būti vartojamas prižiūrint gydytojui, kuris turi vėžio chemoterapijos patirties. Kadangi gali išsivystyti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų, reikia turėti atitinkamą pagalbos įrangą.

Atsižvelgiant į ekstravazacijos riziką, vaistinio preparato infuzijos metu rekomenduojama atidžiai stebėti infuzijos vietą, ar neatsirado infiltracijos.

Ligoniams prieš gydymą turi būti skirta kortikosteroidų, antihistamininių preparatų ir H2 antagonistų (žr. 4.2 skyrių).

Paclitaxel SanoSwiss reikia skirti prieš cisplatiną, jei šie preparatai vartojami kartu (žr. 4.5 skyrių).

Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, pasireiškiančios gydymo reikalaujančiu kvėpavimo sutrikimu ir hipotenzija, angioedema ir išplitusia dilgėline, išsivystė <1% ligonių, kuriems buvo skirtas paklitakselis po premedikacijos. Šias reakcijas tikriausiai sukelia histaminas. Pasireiškus sunkioms padidėjusio jautrumo reakcijoms, paklitakselio infuziją reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti simptominį gydymą, o preparato ligoniui daugiau neskirti.

Kaulų čiulpų supresija (visų pirma, neutropenija) yra toksinis poveikis, dėl kurio ribojama dozė. Reikia dažnai tirti kraujo ląstelių skaičių. Ligoniai neturi būti pakartotinai gydomi, kol jų neutrofilų skaičius nepadidėja iki ≥1,5 x 109/l (≥1 x 109/l sergantiems KS), o trombocitų skaičius nepadidėja iki ≥100 x 109/l (≥75 x 109/l sergantiems KS). KS klinikinių tyrimų metu dauguma ligonių gavo granulocitų kolonijas stimuliuojantį faktorių (G-CSF).

Skiriant tik paklitakselį, retais atvejais pastebėta sunkių širdies laidumo sutrikimų. Jei skiriant paklitakselį ligoniams išsivysto sunkių širdies laidumo sutrikimų, reikia taikyti atitinkamą gydymą, o vėliau jiems vartojant Paclitaxel SanoSwiss nuolat stebėti širdies veiklą. Vartojant paklitakselį, buvo pastebėta hipotenzija, hipertenzija ir bradikardija; simptomai pacientams dažniausiai nepasireiškia, ir gydymo paprastai neprireikia. Rekomenduojama dažnai stebėti gyvybines funkcijas, ypač pirmąją Paclitaxel SanoSwiss infuzijos valandą. Sunkūs kardiovaskulinės sistemos sutrikimai ligoniams, sergantiems NSPK, buvo nustatyti dažniau nei sergantiems krūties ar kiaušidžių karcinoma. AIDS-KS klinikinių tyrimų metu buvo vienas su paklitakseliu susijusio širdies nepakankamumo atvejis.

Kai paklitakselis skiriamas kartu su doksorubicinu ar trastazumabu metastazavusio krūties vėžio pirminiam gydymui, reikia atidžiau stebėti širdies funkciją.

Kai ligoniai yra kandidatai gydyti tokiais deriniais, iš pradžių reikia įvertinti jų širdies būklę, surenkant anamnezę, ištiriant objektyviai, atliekant EKG, echoskopinį širdies tyrimą ir (arba) daugiavožtuvinės arteriografijos (MUGA) tyrimą. Gydymo metu (pvz., kas 3 mėnesius) širdies funkcija turi būti toliau stebima. Stebint galima nustatyti, kuriems ligoniams išsivysto širdies disfunkcija, o gydantys gydytojai turi atidžiai įvertinti kumuliacinę (mg/m2) skiriamo antraciklino dozę, apsispręsdami dėl skilvelių funkcijos įvertinimo dažnio. Kai tiriant nustatoma, kad pablogėjo širdies funkcija, net ir nesant simptomų, gydytojas turi atidžiai įvertinti klinikinę tolesnio gydymo naudą, palygindamas su širdies pažeidimo galimybe, įskaitant ir galimą negrįžtamą pažeidimą. Jei skiriamas tolesnis gydymas, širdies funkciją reikia tirti dažniau (pvz., kas 1–2 ciklus). Daugiau informacijos pateikta trastuzumabo ar doksorubicino preparato santraukoje.

Nors periferinė neuropatija išsivysto dažnai, retai būna sunkių simptomų. Sunkiais atvejais rekomenduojama 20% (25% sergantiems KS) sumažinti Paclitaxel SanoSwiss dozę visų vėlesnių metu. Pacientams, sergantiems NSPK ir kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms, gydomoms pirmaeiliu metodu, skiriant paklitakselį 3 valandų infuzija kartu su cisplatina, sunkus neurotoksiškumas pasireiškė dažniau nei skiriant tik paklitakselį ir ciklofosfamidą, o po to – cisplatiną.

Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, toksiškumo, ypač III–IV laipsnio mielosupresijos, rizika gali būti didesnė. Nėra įrodymų, kad paklitakselio toksiškumas padidėja, kai skiriama 3 valandų infuzija pacientams, kurių kepenų funkcija nelabai sutrikusi. Kai paklitakselis skiriamas ilgesne infuzija, pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi vidutiniškai ar sunkiai, gali būti didesnė mielosupresija. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl sunkios mielosupresijos (žr. 4.2 skyrių). Turimais nepakankamais duomenimis, pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi nedaug ar vidutiniškai, rekomenduojama dozę koreguoti (žr. 5.2 skyrių).

Nėra duomenų pacientams, kuriems yra sunki pradinė cholestazė. Pacientai, kurių kepenų funkcija yra labai sutrikusi, neturi būti gydomi paklitakseliu.

Kadangi Paclitaxel SanoSwiss sudėtyje yra etanolio (396 mg/ml), reikia atkreipti dėmesį į galimą CNS ir kitokį poveikį.

Paclitaxel SanoSwiss sudėtyje yra makrogolglicerolio ricinoleato, kuris gali sukelti sunkių alerginių reakcijų.

Reikia imtis specialių atsargumo priemonių, kad paklitakselio nepatektų į arteriją, kadangi atliekant lokalios tolerancijos tyrimus su gyvūnais po suleidimo į arteriją pastebėta sunkių audinių reakcijų.

Aprašomi reti pseudomembraninio kolito atvejai, įskaitant pacientus, kurie nebuvo tuo pat metu gydomi antibiotikais. Šią reakciją reikia turėti omenyje diferencijuojant sunkaus ar nuolatinio viduriavimo, atsiradusio vartojant paklitakselį ar iš karto po jo vartojimo, priežastis.

Skiriant paklitakselį kartu su spinduline plaučio terapija, nesvarbu kokia eilės tvarka, gali išsivystyti intersiticinis pneumonitas.

Sergantiems KS retai pasitaiko sunkus mukozitas. Jei atsiranda sunkių reakcijų, paklitakselio dozę reikia sumažinti 25%.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Paklitakselio klirensas nekinta dėl premedikacijos cimetidinu.

Rekomenduojamas Paclitaxel SanoSwiss vartojimo režimas taikant pirmaeilį kiaušidžių karcinomos gydymą – skirti Paclitaxel SanoSwiss prieš cisplatiną. Kai paklitakselis skiriamas prieš cisplatiną, paklitakselio saugumo pobūdis yra toks pat kaip skiriant tik paklitakselį. Kai paklitakselis buvo skiriamas po cisplatinos, pacientams pasireiškė sunkesnė mielosupresija ir maždaug 20% sumažėjo paklitakselio klirensas. Pacientams, gydomiems paklitakseliu ir cisplatina, inkstų nepakankamumo rizika yra didesnė nei skiriant tik cisplatiną ginekologiniams vėžiams gydyti.

Kadangi doksorubicino ir jo aktyviųjų metabolitų eliminacija gali sumažėti, kai laikas tarp paklitakselio ir doksorubicino skyrimo yra trumpesnis, paklitakselis taikant pradinį metastazavusio krūties vėžio gydymą turi būti skiriamas praėjus 24 valandoms po doksorubicino (žr. 5.2 skyrių).

Iš dalies paklitakselio metabolizmą katalizuoja citochromo P450 izofermentai CYP2C8 ir CYP3A4 (žr. 5.2 skyrių). Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad CYP2C8 skatinamas paklitakselio metabolizmas į 6α-hidroksipaklitakselį yra pagrindinis metabolinis kelias žmogaus organizme. Kartu skiriant ketokonazolą, žinomą stiprų CYP3A4 inhibitorių, paklitakselio eliminacija ligoniams neslopinama; taigi abu preparatai gali būti skiriami kartu, nekoreguojant dozės. Yra nedaug kitų duomenų apie galimą sąveiką tarp paklitakselio ir kitų CYP3A4 substratų ir (arba) inhibitorių. Todėl skiriant paklitakselį kartu su vaistais, kurie slopina (pvz., eritromicinas, fluoksetinas, gemfibrozilis) ar skatina (pvz., rifampicinas, karbamazepinas, fenitoinas, efavirenzas, nevirapinas) CYP2C8 ar CYP3A4, reikia imtis atsargumo priemonių.

Tyrimai su KS sergančiais ligoniais, vienu metu vartojančiais daug vaistinių preparatų, parodė, kad sisteminis paklitakselio klirensas buvo daug mažesnis vartojant nelfinavirą ir ritonavirą, bet ne indinavirą. Nepakanka duomenų apie sąveiką su kitais proteazės inhibitoriais. Todėl ligoniams, kartu vartojantiems proteazės inhibitorius, paklitakselis turi būti skiriamas atsargiai.

• • Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie paklitakselio vartojimą nėštumo metu nėra. Triušiams paklitakselis buvo embriotoksiškas ir fetotoksiškas, o žiurkėms sumažino vaisingumą. Kaip ir kiti citotoksiniai preparatai, nėščių moterų vartojamas paklitaselis gali pakenkti vaisiui, todėl nėštumo metu jo galima vartoti tik neabejotinai būtinu atveju. Paklitakselio vartojančioms vaisingo amžiaus moterims reikia patarti vengti pastojimo, o jei taip atsitiktų, nedelsiant informuoti gydantį gydytoją. Vaisingo amžiaus moterys ir vyrai ir (arba) jų partneriai turi vartoti kontraceptikus mažiausiai 6 mėnesius po gydymo paklitakseliu. Vyrai gali tapti nevaisingi, todėl jiems prieš gydymą paklitakseliu būtina pasitarti dėl spermos užšaldymo.

Žindymo laikotarpis

Paclitaxel SanoSwiss yra kontraindikuotinas žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių). Nežinoma, ar paklitakselis išskiriamas su pienu. Žindymą gydymo laikotarpiu reikia nutraukti.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Paklitakselis neturi poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad šiame preparate yra alkoholio (žr. 4.4 ir 6.1 skyrių).

• • Nepageidaujamas poveikis

Jei nenurodoma kitaip, tolesni svarstymai yra paremti bendro saugumo duomenimis, gautais atliekant klinikinius tyrimus su 812 ligonių, kuriems buvo nustatyti solidiniai navikai, gydyti tik paklitakseliu. Kadangi KS populiacija yra labai specifinė, šio skyriaus gale pateikiama atskira pastraipa, paremta klinikiniu 107 ligonių tyrimu.

Nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas, jei nenurodoma kitaip, iš esmės yra panašus ligoniams, vartojantiems paklitakselį gydyti kiaušidžių karcinomai, krūties karcinomai ar NSPK. Nė vienu iš pastebėtų toksiškumo atvejų amžius neturėjo įtakos.

Dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo kaulų čiulpų supresija. Sunki neutropenija (<0,5 x 109/l) išsivystė 28% pacientų, tačiau nebuvo susijusi su karščiavimo epizodais. Tik 1% pacientų sunki neutropenija tęsėsi ≥7 dienas. Trombocitopenija nustatyta 11% pacientų. Trims procentams pacientų mažiausias trombocitų skaičius <50 x 109/l buvo nustatytas bent vieną kartą tyrimo metu. Anemija nustatyta 64% pacientų, tačiau ji buvo sunki (Hb <83,3 g/l) tik 6% pacientų. Anemijos dažnis ir sunkumas yra susijęs su pradiniu hemoglobino lygiu.

Neurotoksiškumas, daugiausia periferinė neuropatija, skiriant 175 mg/m2 3 valandų infuziją (85% neurotoksiškumas, 15% sunkus) buvo dažnesnis ir sunkesnis nei skiriant 135 mg/m2 24 valandų infuziją (25% periferinė neuropatija, 3% sunki), kai paklitakselis buvo skiriamas kartu su cisplatina. NSPK ir kiaušidžių vėžiu sergantiems pacientams, kuriems per 3 valandas skiriama paklitakselio, o po to cisplatina, sunkaus neurotoksiškumo dažnis yra aiškiai didesnis. Periferinė neuropatija gali atsirasti po pirmojo ir sunkėti didėjant skirto paklitakselio kiekiui. Keletu atvejų periferinė neuropatija buvo priežastis nutraukti paklitakselio skyrimą. Sensoriniai simptomai paprastai susilpnėdavo arba išnykdavo per keletą mėnesių nutraukus paklitakselio skyrimą. Anksčiau buvusios neuropatijos, atsiradusios dėl ankstesnio gydymo, nėra kontraindikacija gydyti paklitakseliu.

Nuplikimas buvo nustatytas > 80 % pacientų, gydytų paklitakseliu. Dauguma nuplikimo reiškinių pasireiškė praėjus mažiau nei mėnesiui nuo gydymo paklitakseliu pradžios. Daugumai pacientų, kuriems pasireiškia nuplikimas, tikėtinas sunkus, ≥ 50 % plaukų slinkimas.

Sąnarių ar raumenų skausmas pasireiškė 60% pacientų, jis buvo stiprus 13% pacientų.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija galėjusi baigtis mirtimi (pasireiškė hipotenzija, kurią reikėjo gydyti, angioedema, kvėpavimo distresas, kurį reikėjo gydyti bronchodilatatoriais ar generalizuota urtikarija) pasireiškė dviem pacientams (<1%). Trisdešimt keturiems pacientams (17% visų pacientų) pasireiškė lengvesnės padidėjusio jautrumo reakcijos. Dėl šių reakcijų, dažniausiai paraudimo ir bėrimo, nereikėjo nei papildomo gydymo, nei nutraukti paklitakselio skyrimo.

Injekcijos vietos reakcijos, skiriant vaistą į veną, gali pasireikšti lokalia edema, skausmu, eritema ir induracija; kartais ekstravazacija gali sukelti celiulitą. Pastebėtas odos apšašimas ir (arba) lupimasis, kartais susijęs su ekstravazacija. Taip pat gali pakisti odos spalva. Retais atvejais pasitaikė, kad odos reakcijos pasikartojo buvusios ekstravazacijos vietoje po paklitakselio skyrimo į kitą vietą, t. y. „atkūrimas“. Šiuo metu apie specifinį ekstravazacijos gydymą nėra žinoma.

Kai kuriais atvejais injekcijos vietos reakcija prasidėjo arba ilgalaikės infuzijos metu, arba pasireiškė pavėluotai (praėjus laikotarpiui nuo savaitės iki 10 dienų).

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas nepageidaujamas poveikis pagal jo sunkumą, skiriant tik paklitakselį 3 valandų infuzija esant metastazavimui (812 pacientų klinikinių tyrimų metu) ir stebint, pasirodžiusiojo rinkoje, vartojimą (žr. *).

Nepageidaujamo poveikio reiškinių sąrašas, pateiktas žemiau, yra sudarytas tokia tvarka:

labai dažni (≥1/10); dažni (≥1/100, <1/10); nedažni (≥1/1000, <1/100); reti (≥1/10000, <1/1000); labai reti (<1/10000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Sergantiems krūties vėžiu ligoniams, kurie buvo gydyti adjuvantiškai paklitakseliu po AC, neurosensorinis toksiškumas, padidėjusio jautrumo reakcijos, sąnarių ir (arba) raumenų skausmas, anemija, infekcija, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas pasireiškė labiau nei ligoniams, kuriems buvo skirtas tik AC. Vis dėlto šių atvejų dažnis buvo toks pats kaip skiriant tik paklitakselį, apie ką jau rašyta anksčiau.

Kombinuotas gydymas

Čia minimi duomenys yra gauti atlikus du didelius kiaušidžių karcinomos pirmaeilės chemoterapijos tyrimus (paklitakselis + cisplatina: daugiau nei 1050 ligonių), du metastazavusio krūties vėžio pirmaeilio gydymo III fazės tyrimus: viename buvo tirta kombinacija su doksorubicinu (paklitakselis + doksorubicinas; 267 ligoniai), kitame – kombinacija su trastuzumabu (planuota pogrupinė analizė: paklitakselis + trastuzumabas; 188 ligoniai) ir du progresavusios NSPK gydymo III fazės tyrimai (paklitakselis + cisplatina; daugiau nei 360 ligonių) (5.1 skyrius).

Skiriant kiaušidžių vėžio pirmaeilei chemoterapijai 3 valandų trukmės infuziją, neurotoksiškumas, sąnarių ir (arba) raumenų skausmas ir padidėjęs jautrumas buvo dažnesni ir sunkesni pacientams, gydytiems paklitakseliu, po to skiriant cisplatiną, nei pacientams, gydytiems ciklofosfamidu, o po to cisplatina. Pasirodė, kad mielosupresija pasireiškė rečiau ir buvo ne tokia sunki skiriant 3 valandų paklitakselio infuziją, po kurios buvo skirta cisplatina, palyginti su ciklofosfamido, po kurio skirta cisplatina, grupe.

Taikant metastazavusio krūties vėžio pirmaeilį gydymą, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija sąnarių ir (arba) raumenų skausmas, astenija, karščiavimas ir viduriavimas buvo dažnesni ir sunkesni, kai paklitakselis (220 mg/m2) buvo skiriamas 3 valandų infuzija praėjus 24 valandoms po doksorubicino (50 mg/m2), palyginti su standartine FAC terapija (5-FU 500 mg/m2, doksorubicinas 50 mg/m2, ciklofosfamidas 500 mg/m2). Pykinimas ir vėmimas, skiriant paklitakselį (220 mg/m2) ir doksorubiciną (50 mg/m2) buvo retesni ir lengvesni, palyginti su standartiniu FAC režimu. Dėl kortikosteroidų vartojimo pykinimo ir vėmimo dažnis bei sunkumas buvo mažesni paklitakselio / doksorubicino grupėje.

Kai paklitakselis buvo skiriamas 3 valandų infuzija kartu su trastuzumabu, taikant pirmaeilį gydymą pacientams, sergantiems metastazavusiu krūties vėžiu, šie reiškiniai (neatsižvelgiant į ryšį su paklitakseliu ar trastuzumabu) buvo dažnesni nei skiriant tik paklitakselį: širdies nepakankamumas (8% ir 1%), infekcija (46% ir 27%), šaltkrėtis (42% ir 4%), karščiavimas (47% ir 23%), kosulys (42% ir 22%), bėrimas (39% ir 18%), sąnarių skausmas (37% ir 21%), tachikardija (12% ir 4%), viduriavimas (45% ir 30%), hipertonija (11% ir3%), kraujavimas iš nosies (18% ir 4%), spuogai (11% ir 3%), paprastoji pūslelinė (herpes simplex) (12% ir 3%), atsitiktinė trauma (13% ir 3%), nemiga (25% ir 13%), sloga (22% ir 5%), sinusitas (21% ir 7%) ir injekcijos vietos reakcija (7% ir 1%). Kai kurie iš šių dažnių skirtumų gali būti dėl padidėjusio gydymo paklitakseliu / trastuzumabu skaičiaus ir trukmės, palyginti su gydymu tik paklitakseliu. Sunkių reiškinių dažnis buvo panašus skiriant paklitakselį / trastuzumabą ir tik paklitakselį.

Kai doksorubicinas buvo skirtas kartu su paklitakseliu, gydant metastazavusį krūties vėžį, širdies kontrakcijos sutrikimai (≥20% kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas) buvo nustatyti 15% ligonių, palyginti su 10%, skiriant standartinį FAC režimą. Stazinis širdies nepakankamumas pastebėtas <1%, tiek skiriant paklitakselį / doksorubiciną, tiek standartinį FAC. Skiriant trastuzumabą kartu su paklitakseliu pacientams, anksčiau gydytiems antraciklinais, padidėjo širdies disfunkcijos dažnis ir sunkumas, palyginti su pacientais, gydytais tik paklitakseliu (NYHA klasė I/II 10% ir 0%; NYHA klasė III/IV 2% ir 1%) ir retai buvo mirtinas (žr. trastuzumabo preparato santrauką). Visais atvejais, išskyrus šiuos retus atvejus, pacientams atitinkamas gydymas padėdavo.

Spindulinis pneumonitas nustatytas pacientams, kuriems kartu buvo skirta ir spindulinė terapija.

Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma

Remiantis klinikiniu tyrimu, atliktu su 107 ligoniais, nepageidaujamo poveikio reiškinių dažnis ir sunkumas KS sergantiems pacientams ir pacientams gydytiems paklitakseliu dėl kitų solidinių navikų, iš esmės buvo panašus, išskyrus hematologinius ir hepatinius nepageidaujamo poveikio reiškinius (žr. žemiau).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: kaulų čiulpų supresija buvo pagrindinis toksinis poveikis, dėl kurio yra ribojama dozė. Neutropenija yra svarbiausias hematologinis toksiškumas. Pirmojo gydymo metu sunki neutropenija (<0,5 x 109/l) pasireiškė 20% pacientų. Visu gydymo laikotarpiu sunki neutropenija nustatyta 39% ligonių. 41% atvejų neutropenija išliko >7 dienas, o 8% – 30–35 dienas. Visiems stebėtiems pacientams ji praėjo per 35 dienas. 4 laipsnio neutropenijos, trukusios ≥7 dienas, dažnis buvo 22%.

Su paklitakseliu susijusio neutropeninio karščiavimo dažnis nustatytas 14% pacientų ir 1,3% gydymo ciklų. Skiriant paklitakselį buvo 3 su preparatu susijusio sepsio epizodai (2,8%), kurie baigėsi mirtimi.

Trombocitopenija nustatyta 50% ligonių, sunki (<50 x 109/l ) – 9%. Tik 14% atvejų pasireiškė trombocitų skaičiaus sumažėjimas <75 x 109/l bent kartą per gydymo laikotarpį. Su paklitakseliu susijusio kraujavimo epizodai nustatyti <3% pacientų, bet kraujavimo epizodai buvo lokalūs.

Anemija (Hb <110 g/l) pasireiškė 61% ligonių ir 10% atvejų buvo sunki (Hb <80 g/l). Eritrocitų perpylimo reikėjo 21% pacientų.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai: pacientams, kuriems pradinė kepenų funkcija buvo normali (>50% vartojo proteazės inhibitorius) atitinkamai 28%, 43% ir 44% padidėjo bilirubino, šarminės fosfatazės ir AST (SGOT) kiekis. Kiekvieno rodmens padidėjimas buvo didelis 1% atvejų.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).

4.9Perdozavimas

Paklitakselio antidotas nėra žinomas. Perdozavimo atveju pacientą būtina atidžiai stebėti. Gydymas turi būti nukreiptas į pirmines galimas perdozavimo komplikacijas, t. y. kaulų čiulpų supresiją, periferinį neurotoksiškumą ir mukozitą.

Perdozavimas vaikams gali būti susijęs su ūminiu toksiniu etanolio poveikiu.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grup – taksanai, ATC kodas – L01CD01

Paklitakselis yra antimikrotubulinis veiksnys, kuris skatina mikrotubulių susirinkimą iš tubulino dimerų ir stabilizuoja mikrotubules, apsaugodamas nuo depolimerizacijos. Dėl šio stabilumo slopinama normali dinaminė mikrotubulių tinklo reorganizacija, kuri būtina gyvybinei interfazei ir mitozinėms ląstelių funkcijoms. Be to, paklitakselis indukuoja pakitusius mikrotubulių rinkinius ar pluoštus ląstelės ciklo metu ir dauginius mikrotubulių žiedus mitozės metu.

Kiaušidžių karcinomos pirmaeilės chemoterapijos metu paklitakselio saugumas ir veiksmingumas buvo vertinti atliekant du pagrindinius atsitiktinių imčių kontroliuojamus (lyginant su ciklofosfamidu 750 mg/m2 / cisplatina 75 mg/m2) klinikinius tyrimus. Tarpgrupinio tyrimo metu (BMS CA139209) daugiau nei 650 pacientų, sergančių IIbc, III ar IV pirminiu kiaušidžių vėžiu, vartojo daugiausia 9  gydant taksoliu (175 mg/m2 per 3 val.), po kurio skirta cisplatina (75 mg/m2) arba kontrolė. Antro pagrindinio tyrimo (GOG-111/B-MS CA139-022) metu buvo vertinami daugiausia 6 skiriant arba paklitakselį (135 mg/m2 per 24 valandas), o po to cisplatiną (75 mg/m2), arba kontrolę daugiau nei 400 pacientų, sergančių III/IV stadijos pirminiu kiaušidžių vėžiu, esant > liekamajam navikui arba tolimosioms metastazėms po diagnostinės laparotomijos. Kadangi du skirtingi paklitakselio skyrimo būdai nebuvo lyginti tarpusavyje tiesiogiai, abiejų tyrimų metu pacientai, gydyti paklitakseliu kartu su cisplatina, išsiskyrė gerokai didesniu atsako lygiu, ilgesniu laikotarpiu iki progresijos ir ilgesniu išgyvenamumu, palyginti su standartine terapija. Pažengusiu kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms, kurioms buvo skirta 3 valandų infuzija paklitakseliu ir cisplatina, pasireiškė didesnis neurotoksiškumas, sąnarių ir (arba) raumenų skausmai, bet mažesnė mielosupresija, palyginti su pacientais, kuriems buvo skirtas ciklofosfamidas ir cisplatina.

Adjuvantinio krūties karcinomos gydymo atveju 3121 pacientams, sergantiems į limfmazgius išplitusia krūties karcinoma, buvo skirta adjuvantinė terapija paklitakseliu arba jokios chemoterapijos, po kurios buvo taikyti 4 doksorubicino ir ciklofosfamido (CALGB 9344, BMS CA 139-223) kursai. Stebėjimo vidurkis buvo 69 mėnesiai. Apskritai paklitakselis gerokai (18%) sumažino ligos recidyvo riziką, palyginti su pacientais, kuriems buvo skirtas tik AC (p=0.0014), ir gerokai (19%) sumažino mirties riziką (p = 0,0044), palyginti su pacientais, kuriems buvo skirtas tik AC. Retrospektyviniais tyrimais nustatytas teigiamas poveikis visiems pacientų pogrupiams. Pacientams, sergantiems navikais, kurie neturi hormonų receptorių arba šiuo atžvilgiu neištirtais navikais, ligos recidyvo rizika sumažėjo 28% (PI 95%: 0,59–0,86). Pacientų, kuriems nustatyti navikai, turintys hormonų receptorius, pogrupyje ligos recidyvo rizikos sumažėjimas siekė 9% (PI 95: 0,78–1,07). Vis dėlto tyrimo modelis netyrė pailgintos AC terapijos poveikio po 4 ciklų. Remiantis tik šiuo tyrimu, negalima paneigti, kad pastebėtas poveikis galėtų būti iš dalies susijęs su chemoterapijos trukmės skirtumais tarp dviejų atšakų (AC – 4 ciklai; AC + paklitakselis – 8 ciklai). Todėl adjuvantinis gydymas paklitakseliu turėtų būti laikomas pailgintos AC terapijos alternatyva.

Atliekant antrą didelį panašaus modelio klinikinį į limfmazgius išplitusia krūties karcinoma sergančių pacientų tyrimą, 3060 ligonių buvo atsitiktinai atrinkti, kad gautų 4 paklitakselio arba negautų jų, skiriant didesnę dozę (225 mg/m2), po to skiriant (NSABP B-28, BMS CA139-270). Stebint maždaug 64 mėnesius, paklitakselį gaunantiems pacientams ligos recidyvo rizika labai sumažėjo (17%), palyginti su pacientais, kuriems buvo skirtas tik AC (p = 0,006); gydymas paklitakseliu sumažino mirties riziką 7% (PI 95%: 0,78–1,12). Atliekant visų pogrupių analizę pastebėtas teigiamas poveikis paklitakselio grupėje. Šio tyrimo metu pacientams, kuriems buvo nustatytas navikas su hormonų receptoriais, ligos rizika sumažėjo 23% (PI 95%: 0,6–0,92); pacientams, kuriems nustatytas navikas be hormonų receptorių, pogrupyje ligos recidyvo rizika sumažėjo 10% (PI 95%: 0,7–1,11).

Metastazavusio krūties vėžio pirmaeilio gydymo atveju paklitakselio saugumas ir veiksmingumas buvo vertinamas atliekant du ašinius III fazės atsitiktinių imčių kontroliuojamus atvirus tyrimus.

Pirmojo tyrimo metu (BMS CA139-278) doksorubicino bolus injekcijos (50 mg/m2) skyrimas kartu su po 24 valandų skiriamu paklitakseliu (220 mg/m2 3 valandų infuzija) (AT) buvo palygintas su standartiniu FAC režimu (5-FU 500 mg/m2, doksorubicinas 50 mg/m2, ciklofosfamidas 500 mg/m2), abu skiriant kas tris savaites 8 kursus. Atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 267 metastazavusiu krūties vėžiu sergantys pacientai, kurie prieš tai nebuvo gavę chemoterapijos arba gavę tik adjuvantinį gydymą antraciklinu. Rezultatai parodė reikšmingą skirtumą tarp laiko iki progresijos ligoniams, gavusiems AT, palyginti su gavusiais FAC (8,2 ir 6,2 mėnesiai; p = 0,029). Vidutinė išgyvenimo trukmė buvo palankesnė vartojant paklitakselį / doksorubiciną, palyginti su FAC (23,0 ir 18,3 mėnesiai; p = 0,004). AT ir FAC gydymo grupėse atitinkamai 44% ir 48% gavo vėlesnę chemoterapiją, įskaitant taksanus atitinkamai 7% ir 50%. Bendras atsakas buvo taip pat didesnis AT grupėje, palyginti su FAC grupe (68% ir 55%). Visas atsakas pastebėtas 19% paklitakselio / doksorubicino grupės pacientų, palyginti su 8% FAC grupės pacientais. Visi veiksmingumo rezultatai vėliau buvo patvirtinti akluoju būdu atlikta nepriklausoma peržiūra.

Antro ašinio tyrimo metu paklitakselio ir trastuzumabo kombinacijos veiksmingumas bei saugumas buvo vertintas planinio pogrupių tyrimo (metastazavusiu krūties vėžiu sergantys pacientai, kurie anksčiau gavo adjuvantinius antraciklinus) HO648g studijoje. Kartu su paklitakseliu skiriamo trastuzumabo veiksmingumas pacientams, kurie anksčiau nebuvo gydyti antraciklinais, nebuvo įrodytas. Trastuzumabo (4 mg/kg įsotinimo dozė, po to 2 mg/kg kas savaitę) ir paklitakselio (175 mg/m2) 3 valandų infuzija kas tris savaites buvo palyginta su 3 valandų trukmės tik paklitakselio infuzija (175 mg/m2) kas tris savaites 188 pacientams, sergantiems metastazavusiu krūties vėžiu, esant ryškiai HER2 ekspresijai (2+ ar 3+ matavimai atlikti imunohistochemiškai) ir anksčiau gydžius antraciklinais. Paklitakselis buvo skiriamas kas tris savaites mažiausiai 6 , o trastuzumabas buvo skiriamas kas savaitę iki ligos progresavimo. Tyrimo metu nustatyta didelė paklitakselio/trastuzumabo kombinacijos nauda, vertinant laiką iki progresavimo (6,9 ir 3,0 mėnesiai), atsaką (41% ir 17%) ir atsako trukmę (10,5 ir 4,5 mėnesio), palyginti su tik paklitakselio skyrimu. Dažniausias toksinis poveikis pastebėtas taikant paklitakselio / trastuzumabo kombinaciją buvo širdies disfunkcija (žr. 4.8 skyrių).

Gydant pažengusią NSPK, po 175 mg/m2 paklitakselio buvo skiriama cisplatina 80 mg/m2 , tai vertinta dviejų III fazės tyrimų metu (367 pacientai, gydomi režimais su paklitakseliu). Abu tyrimai buvo atsitiktinių imčių, viename buvo lyginama su gydymu cisplatina 100 mg/m2, kitame palyginamojoje grupėje skirtas tenipozidas 100 mg/m2 , po jo skiriant cisplatiną 80 mg/m2 (367 pacientai palyginamojoje gupėje). Kiekvieno tyrimo rezultatai buvo panašūs. Vertinant pirminį mirštamumo rodiklį, nepastebėta reikšmingo skirtumo tarp gydymo paklitakseliu režimo ir palyginamųjų grupių (vidutinis išgyvenamumo laikas 8,1 ir 9,5 mėnesio skiriant režimus su paklitakseliu, 8,6 ir 9,9 – lyginamuosius preparatus). Panašiai tarp režimų nesiskyrė ir išgyvenamumo be progresijos rodikliai. Nustatytas reikšmingas klinikinio atsako dydžių skirtumas. Gyvenimo kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad režimai su paklitakseliu yra geresni apetito netekimo atžvilgiu ir periferinės neuropatijos dažnis yra aiškiai mažesnis taikant režimus su paklitakseliu (p <0,008).

Gydant su AIDS susijusias KS, paklitakselio veiksmingumas ir saugumas tirtas atliekant nepalyginamąjį tyrimą su pacientais, sergančiais pažengusia KS, kuri anksčiau buvo gydyta sistemine chemoterapija. Pirminis atskaitos taškas buvo naviko atsakas. Iš 107 pacientų 63 buvo vertinami kaip sergantys liposominiams antraciklinams atsparia forma. Šis pogrupis suformavo šerdinio veiksmingumo populiaciją. Bendras veiksmingo gydymo dažnis (pilnas ir dalinis atsakas) po 15 gydymo ciklų buvo 57% (PI 44–70%) pacientams, sergantiems liposominiams antraciklinams atsparia forma. Daugiau nei 50% atsako buvo pastebėta po pirmų 3 ciklų. Pacientų, sergančių liposominiams antraciklinams atsparia forma, atsako dydis buvo panašus į niekada negavusiųjų proteazės inhibitorių (55,6%) ir gavusiųjų mažiausiai 2 mėnesius prieš gydymą paklitakseliu (60,9%). Vidutinis laikas iki progresijos šerdinėje populiacijoje – 468 dienos (PI 95% 257-NE). Išgyvenamumo medianos nebuvo įmanoma apskaičiuoti, tačiau žemesnioji 95% riba buvo 617 dienų pagrindinės dalies pacientams.

5.2Farmakokinetinės savybės

Po suleidimo į veną pasireiškia bifazinis paklitakselio koncentracijos plazmoje sumažėjimas.

Paklitakselio farmakokinetika buvo nustatyta po 3 ir 24 valandų infuzijų, skiriant 135 mg/m2 ir 175 mg/m2 dozes. Vidutinis galutinės pusinės eliminacijos laikas buvo 3,0–52,7 valandos, o vidutiniai nesuskaidyti bendro organizmo klirenso dydžiai siekė 11,6–24,0 l/hr/m2; pasirodė, kad bendras kūno klirensas sumažėja esant didesnėms paklitakselio koncentracijoms kraujyje. Vidutinis pasiskirstymo tūris kito nuo 198 iki 688 l/m2, tai rodo pailgėjusį ekstravazalinį paskirstymą ir (arba) prisijungimą prie audinių. Skiriant 3 valandų infuziją, didėjant dozei farmakokinetika yra nelinijinė. 30% padidinus dozę nuo 135 mg/m2 iki 175 mg/m2, maksimali koncentracija serume padidėja 75%, o AUC padidėja 81%.

Skiriant į veną 100 mg/m2 dozę 3 valandų infuzija 19-ai KS sergančių pacientų, vidutinis Cmax buvo 1,530 ng/ml (ribos 761–2,860 ng/ml), o vidutinis AUC 5,619 ng/val/ml (ribos 2,609–9,428 ng/val/ml). Klirensas buvo 20,6 l/h/m2 (ribos 11–38), o pasiskirstymo tūris buvo 291 l/m2 (ribos 121–638). Galutinės pusinės eliminacijos laikas vidutiniškai buvo 23,7 valandos (ribos 12–33).

Skiriant paklitakselį sistemiškai, individualus kintamumas buvo minimalus. Nėra įrodymų, kad paklitakselis kauptųsi per daugelį gydymo kursų.

In vitro jungimosi prie žmogaus serumo baltymų tyrimai rodo, kad 89–98% vaisto yra susijungę. Cimetidino, ranitidino, deksametazono ar difenhidramino buvimas neturėjo poveikio paklitakselio jungimuisi prie baltymų.

Paklitakselio pašalinimas žmogaus organizme dar nėra iki galo išaiškintas. Vidutiniškai nepakitusio vaisto kaupimasis šlapime buvo nuo 1,3 iki 12,6% dozės, o tai rodo intensyvų neinkstinį klirensą. Hepatinis metabolizmas ir biliarinis klirensas gali būti pagrindiniai paklitakselio šalinimo mechanizmai. Atrodo, kad paklitakselis pirmiausia metabolizuojamas citochromo P450 fermentų. Skiriant radionuklidais žymėtą paklitakselį, vidutiniškai 26, 2 ir 6% radioaktyvių medžiagų pašalinama su išmatomis atitinkamai 6α-hidroksipaklitakselio, 3’-p-hidroksipaklitakselio ir 6α-3’p-dihidroksipaklitakselio pavidalu. Šių hidroksilintų metabolitų formavimasis katalizuojamas atitinkamai CYP2C8, CYP3A4 ir CYP2C8 bei CYP3A4.

Formaliai inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimo poveikis paklitakselio šalinimui, skiriant jo 3 valandų infuziją, nebuvo tirtas. Farmakokinetiniai parametrai, gauti tiriant vieną hemodializuojamą pacientą, kuriam buvo skirta 3 valandų trukmės 135 mg/m2 paklitakselio dozė, atitiko nedializuojamiems pacientams apibrėžtas ribas.

Atliekant klinikinius tyrimus, kuriuose paklitakselis ir doksorubicinas buvo skiriami kartu, doksorubicino ir jo metabolitų paskirstymas ir eliminacija buvo pailgėję. Bendra plazmos ekspozicija doksorubicinui buvo 30% didesnė, kai paklitakselis buvo skirtas iškart po doksorubicino, o ne kai tarp preparatų vartojimo buvo 24 valandų laiko tarpas.

Apie Paclitaxel SanoSwiss skyrimą su kitais vaistais prašome žiūrėti cisplatinos ar trastuzumabo preparato santraukose.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimo duomenys

Karcinogeninis paklitakselio potencialas nebuvo tirtas. Vis dėlto paklitakselis yra potencialiai karcinogeninis ir genotoksinis vaistas dėl jo veikimo mechanizmo. Tiek in vitro, tiek in vivo žinduolių testavimo sistemose nustatytas paklitakselio mutageninis poveikis

6.Farmacinė informacija

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis etanolis

Makrogolglicerolio ricinoleatas

6.2Nesuderinamumas

Makrogolglicerolio ricinoleatas gali sukelti DEHP (di-(2-etilheksil)ftalato) išsiskyrimą iš plastikuotų polivinilo chlorido (PVC) talpyklių, kiekiui didėjant su laiku ir koncentracija. Dėl to praskiesto paklitakselio paruošimas, laikymas ir skyrimas turi būti atliekamas naudojant įrangą, kurioje nėra PVC.

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3Tinkamumo laikas

Neatkimštas buteliukas:

3 metai

Atkimšus prieš praskiedimą:

Cheminis ir fizinis stabilumas išlieka 28 dienas esant temperatūrai, atliekant daug dūrių adata ir ištraukiant preparatą.

Mikrobiologiniu požiūriu, po buteliuko atkimšimo preparatas gali būti laikomas daugiausiai 28 dienas žemesnėje kaip temperatūroje. Už kitokią laikymo trukmę ir sąlygas yra atsakingas vartotojas.

Po praskiedimo:

Cheminis ir fizinis tirpalo, paruošto infuzijai, stabilumas išlieka 96 valandas esant žemesnei nei temperatūrai, kai praskiedžiama 0,9% natrio chlorido tirpalu infuzijoms arba 5% gliukozės tirpalu infuzijoms, arba 0,9% natrio chlorido tirpalo ir 5% gliukozės tirpalo infuzijoms mišiniu, arba Ringerio tirpalu infuzijoms, kuriame yra 5% gliukozės.

Mikrobiologiniu požiūriu preparatas turi būti suvartotas nedelsiant. Jei nevartojama iškart, vartotojas atsako už laikymo trukmę ir sąlygas prieš vartojimą, tačiau paprastai ilgiau kaip 24 valandas esant 2–8 °C temperatūrai laikyti negalima, nebent preparatas buvo praskiestas kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

• • Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Bespalvio I tipo stiklo buteliukas, užkimštas chlorobutilo gumos kamščiu, su aliuminio plomba ir nuplėšiamuoju dangteliu.

5 ml, 16,7 ml, 25 ml ir 50 ml buteliukai.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Paruošimas

Su Paclitaxel SanoSwiss, kaip ir su visais priešvėžiniais preparatais, dirbti reikia atsargiai. Preparatą praskiesti turi apmokytas personalas aseptinėmis sąlygomis tam skirtoje vietoje. Reikia dėvėti tinkamas apsaugines pirštines. Reikia imtis priemonių, kad preparato nepatektų ant odos ar gleivinių. Jei preparato patenka ant odos, tą odos plotą reikia nuplauti muilu ir vandeniu. Preparatui patekus ant odos, gali atsirasti peršėjimas, deginimas ir paraudimas. Jei preparato patenka ant gleivinių, jas reikia kruopščiai nuplauti vandeniu. Pastebėta, kad įkvėpus pasireiškė dispnėja, krūtinės skausmas, gerklės deginimas ir pykinimas. Nėščios moterys neturi dirbti su paklitakseliu.

Jei neatkimšti buteliukai laikomi šaltoje vietoje ar užšaldyti, gali atsirasti nuosėdų, kurios vėl ištirpsta šiek tiek pakračius ar pasiekus kambario temperatūrą. Preparato kokybė nepasikeičia. Jei tirpalas lieka neskaidrus ar matyti netirpių nuosėdų, buteliuką reikia išmesti.

Paruošimas vartoti į veną

Prieš infuziją Paclitaxel SanoSwiss taikant aseptinius metodus turi būti praskiestas 0,9% natrio chlorido infuziniu tirpalu ar 5% gliukozės infuziniu tirpalu, arba 0,9% natrio chlorido infuzinio tirpalo ir 5% gliukozės infuzinio tirpalo mišiniu, ar Ringerio infuziniu tirpalu, kuriame yra 5% gliukozės, iki galutinės 0,3–1,2 mg/ml koncentracijos.

Apie cheminį ir fizinį praskiestų tirpalų stabilumą žr. 6.3 skyriuje.

Ruošiant tirpalai gali būti kiek neskaidrūs dėl tirpiklio ir to negalima pašalinti filtruojant. Paclitaxel SanoSwiss turi būti skiriamas per tiesioginį filtrą su mikroporine membrana, kurios porų dydis ≤0,22 μm. Modeliuojant tirpalo lašinimą per i/v vamzdelius su tiesioginiu filtru, nenustatyta jokio pastebimo stiprumo sumažėjimo.

Yra buvę keletas retų apie nuosėdų nusėdimą paklitakselio infuzijos metu, dažniausiai baigiantis 24 valandų infuzijos laikotarpiui. Nors nuosėdų nusėdimo priežastis dar nėra išaiškinta, tai tikriausiai susiję su praskiesto tirpalo supersaturacija. Siekiant sumažinti nuosėdų nusėdimo riziką, praskiestą Paclitaxel SanoSwiss reikia vartoti kiek galima anksčiau ir vengti nereikalingo maišymo, vibracijos ar kratymo.

Infuzinės sistemos prieš naudojant turi būti gerai praplautos.

Infuzijos metu reikia reguliariai tikrinti tirpalo išvaizdą, o atsiradus nuosėdų, infuziją reikia sustabdyti.

Siekiant sumažinti ligonio kontaktą su DEHP [di-(2-etilheksil)ftalatu], kuris gali būti išsiskyręs iš plastikuotų PVC infuzinių priemonių, praskiestus paklitakselio tirpalus reikia laikyti buteliukuose (stikliniuose, polipropileniniuose) ar plastikiniuose maišeliuose (polipropileno, poliolefino), kuriuose nėra PVC, ir lašinti per polietilenu išklotas priemones. Naudojant filtrus su trumpais įleidimo ir (arba) išleidimo PVC plastikuotais vamzdeliais, nenustatyta pastebimo DEHP išsiskyrimo.

Atliekų tvarkymas

Visas priemones, naudotas Paclitaxel SanoSwiss paruošti, vartoti ar kitaip lietusias Paclitaxel SanoSwiss, reikia tvarkyti, laikantis vietinių darbo su citotoksiniais junginiais reikalavimų.

7.REGISTRUOTOJAS

UAB „SanoSwiss“

Aukštaičių g. 26 A

Kaunas, LT-44157

Lietuva

info@sanoswiss.com

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS

30 mg/5 ml - LT/1/08/1399/001

100 mg/16,7 ml - LT/1/08/1399/002

150 mg/25 ml - LT/1/08/1399/003

300 mg/50 ml - LT/1/08/1399/004

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2010-12-15

Paskutinio perregistravimo data

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2015-08-17

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

A.GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A.GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo, atsakingo už serijų išleidimą, pavadinimas ir adresas

Haupt Pharma Wolfratshausen GmbH

Pfaffenrieder Strasse 5

D-82515 Wolfratshausen

Vokietija

B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas.

•SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, SKIRTI SAUGIAM IR VEIKSMINGAM VAISTINIO PREPARATO VARTOJIMUI UŽTIKRINTI

Nebūtini.

•KITOS SĄLYGOS

Nėra.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS IR VIDINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ: 5 ml, 16,7 ml, 25 ml, 50 ml

BUTELIUKO ETIKETĖ: 25 ml, 50 ml

1.VAISTINIO PREPARATO pavadinimas

Paclitaxel SanoSwiss 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

Paclitaxelum

2.VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS

1 ml yra 6 mg paklitakselio.

Kiekviename 5 ml buteliuke yra 30 mg paklitakselio.

Kiekviename 16,7 ml buteliuke yra 100 mg paklitakselio.

Kiekviename 25 ml buteliuke yra 150 mg paklitakselio.

Kiekviename 50 ml buteliuke yra 300 mg paklitakselio.

3.PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Pagalbinės medžiagos: bevandenis etanolis, makrogolglicerolio ricinoleatas.

4.FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Koncentratas infuziniam tirpalui

1 buteliukas (5 ml)

1 buteliukas (16,7 ml)

1 buteliukas (25 ml)

1 buteliukas (50 ml)

5.Vartojimo metodas ir būdas

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

Prieš vartojimą praskieskite.

Vartoti tik į veną.

6.SPECIALus įspėjimas, kad vaistinį preparatą būtina Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

7.Kitas specialus įspėjimas

Citotoksinis vaistas.

8.TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki: {mm/MMMM}

9.SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

10.SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

Bet kurį nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių darbo su citotoksiniais junginiais reikalavimų.

11.REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

UAB „SanoSwiss“

Aukštaičių g. 26 A

Kaunas, LT-44157

Lietuva

12.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS

30 mg/5 ml - LT/1/08/1399/001

100 mg/16,7 ml - LT/1/08/1399/002

150 mg/25 ml - LT/1/08/1399/003

300 mg/50 ml - LT/1/08/1399/004

13.SERIJOS NUMERIS

Serija:

14.PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistinis preparatas.

15.VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16.INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Priimtas paaiškinimas nenurodyti informacijos Brailio raštu

Minimali informacija ant mažų vidinių pakuočių

BUTELIUKO ETIKETĖ: 5 ml, 16,7 ml.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS IR VARTOJIMO BŪDAS

Paclitaxel SanoSwiss 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

Paclitaxelum

Vartoti tik į veną.

2.VARTOJIMO METODAS

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

Prieš vartojimą praskieskite.

3.TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki: {mm/MMMM}

4.SERIJOS NUMERIS

Serija

5.KIEKIS (MASĖ, TŪRIS ARBA VIENETAI)

5 ml yra 30 mg paklitakselio.

16,7 ml yra 100 mg paklitakselio.

6.KITA

B. PAKUOTĖS

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

• • • • • • • • • • • • • Paclitaxel SanoSwiss 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
                        • Paklitakselis

Atidžiai perskaitykite visą šį , prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

-Neišmeskite šio , nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

-Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją.

-Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

1.Kas yra Paclitaxel SanoSwiss ir kam jis vartojamas

2.Kas žinotina prieš vartojant Paclitaxel SanoSwiss

3.Kaip vartoti Paclitaxel SanoSwiss

4.Galimas šalutinis poveikis

5.Kaip laikyti Paclitaxel SanoSwiss

6.Pakuotės turinys ir kita informacija

• Kas yra Paclitaxel Sanoswiss ir kam jis vartojamas

Paclitaxel SanoSwiss sudėtyje yra veikliosios medžiagos paklitakselio.

Paklitakselis yra citostatikas (vaistas nuo vėžio). Paklitakselis slopina vėžinių ląstelių augimą, skatindamas jų nykimą. Jis gali sustabdyti vėžinių ląstelių dalijimąsi ir augimą.

Paclitaxel SanoSwiss vartojamas gydyti įvairių tipų vėžiui, t. y.:

• kiaušidžių vėžiui (progresavusiam, į kitas organizmo vietas išplitusiam (metastazavusiam) arba kai likęs navikas yra didesnis nei 1 cm po chirurginio pjūvio pilvo sienoje);
• krūties vėžiui (ankstyvos stadijos krūties vėžiui po chirurginio pirminio naviko pašalinimo, progresavusiam ir į kitas organizmo vietas išplitusiam (metastazavusiam);
• nesmulkialąstelinei plaučių karcinomai (progresavusiai);
• odos vėžiui (Kapoši sarkomai), susijusiai su AIDS.

Paclitaxel SanoSwiss gali būti vartojamas vienas arba derinamas su cisplatina ar preparatu, priklausančiu antraciklinų grupei (pvz., doksorubicinu) arba su trastuzumabu.

• Kas žinotina prieš vartojant Paclitaxel Sanoswiss

• • • • • • • • • • • • • Paclitaxel SanoSwiss vartoti negalima:
  jeigu yra alergija paklitakseliui ar bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje), ypač makrogolglicerolio ricinoleatui;
• jei žindote kūdikį;
• jei esate nėščia (nebent Jus šiuo vaistu gydyti neabejotinai būtina);
• jeigu Jūsų kraujo leukocitų ar trombocitų skaičius per mažas;
• jei sergate rimtomis nekontroliuojamomis infekcijomis (tik tuo atveju, kai Paclitaxel SanoSwiss skiriamas Kapoši sarkomai gydyti).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

• • • • • • • • • • • • • Pasitarkite su gydytoju arba slaugytoja, prieš pradėdami vartoti Paclitaxel SanoSwiss:
  jeigu yra kraujo sutrikimų. Jūsų gydytojas patikrins Jūsų kraują prieš kiekvieną gydymą Paclitaxel SanoSwiss;
• jeigu gydant Paclitaxel SanoSwiss Jums atsiranda širdies sutrikimų. Gydytojas turi patikrinti Jūsų širdies veiklą prieš skirdamas kitą gydymo Paclitaxel SanoSwiss ;
• jeigu pastebėjote sunkių alerginių reakcijų (pvz., oro trūkumą, žemą kraujospūdį, veido tinimą ar bėrimą);
• jeigu Jums infuzijos metu vaisto buvo suleista į aplinkinius audinius. Gydytojas žinos apie tokią riziką;
• jeigu Jūs gydomas ir Paclitaxel SanoSwiss, ir doksorubicinu ar trastuzumabu; Jūsų širdies veikla turi būti patikrinta prieš gydymą ir jo metu;
• jeigu Jūs jautėte ar jaučiate nuolatinį sustingimą ar peršėjimą arba skausmą rankose ar pėdose (periferinė neuropatija); gali prireikti sumažinti Paclitaxel SanoSwiss dozę;
• jei Jūsų kepenų funkcija labai sutrikusi; tokiu atveju Paclitaxel SanoSwiss vartoti nerekomenduojama;
• jeigu po gydymo Paclitaxel SanoSwiss ar jo metu imate viduriuoti; Jūsų storojoje žarnoje gali išsivystyti uždegimas (pseudomembraninis kolitas). Gydytojas turi žinoti apie tokį pavojų;
• jeigu Jūsų plaučiai tuo pat metu spinduliuojami. Jums gali išsivystyti plaučių uždegimas (intersticinis pneumonitas);
• jei Jūs sergate gleivinių uždegimu (mukozitu); gali prireikti sumažinti Paclitaxel SanoSwiss dozę.

Kiti vaistai ir Paclitaxel SanoSwiss

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Skirtingi vaistai gali turėti įtakos vienas kitam. Sąveika gali atsirasti kai Paclitaxel SanoSwiss vartojamas kartu su vienu iš šių preparatų:

• eritromicinu (bakterinei infekcijai gydyti), fluoksetinu (depresijai gydyti) ar gemfibroziliu (cholesterolio kiekiui mažinti). Gali prireikti sumažinti Paclitaxel SanoSwiss dozę;
• rifampicinu (bakterinei infekcijai gydyti), karbamazepinu ir fenitoinu (nuo epilepsijos), efavirenzu ar nevirapinu (infekcijai gydyti). Gali prireikti padidinti Paclitaxel SanoSwiss dozę;
• kai kuriais vaistais nuo ŽIV ir AIDS dar vadinamais proteazės inhibitoriais. Jei vartojate Paclitaxel SanoSwiss kartu su šiais vaistais, gali prireikti koreguoti Paclitaxel SanoSwiss dozę;
• cisplatina (vėžiui gydyti). Paclitaxel SanoSwiss turi būti vartojamas prieš cisplatiną. Jūsų inkstų funkcija turi būti tikrinama dažniau;
• doksorubicinu (vėžiui gydyti). Paclitaxel SanoSwiss turi būti vartojamas praėjus 24 valandoms po doksorubicino vartojimo, kad nesusikauptų didelės doksorubicino koncentracijos Jūsų organizme.
  • • • • • • • • • • • • Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas

Nėštumas chemoterapijos metu ar iškart po jos yra griežtai nerekomenduojamas, ir Jūs turėtumėte imtis atsargumo priemonių, kad išvengtumėte nėštumo.

Vaisingo amžiaus moterys ir vyrai ir (arba) jų partneriai turi vartoti kontraceptikus mažiausiai 6 mėnesius po gydymo Paclitaxel SanoSwiss.

Jūs negalite žindyti savo kūdikio, kai esate gydoma Paclitaxel SanoSwiss.

Paklitakselis gali mažinti vaisingumą. Dėl šios priežasties paklitakseliu gydomiems vyrams rekomenduojama neapvaisinti moters gydymo metu ir dar 6 mėnesius po jo. Be to, rekomenduojama pasitarti dėl spermos užšaldymo.

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Nėra priežasties dėl kurios negalėtumėte vairuoti automobilio ar valdyti mechanizmų tarp Paclitaxel SanoSwiss gydymo kursų. Šio vaisto sudėtyje yra alkoholio (žr. 6 skyrių). Rekomenduojama nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų iš karto po gydymo kurso. Bet kokiu atveju neturėtumėte vairuoti automobilio ar valdyti mechanizmų, jei jaučiatės apsvaigęs.

Paclitaxel SanoSwiss sudėtyje yra 396 mg/ml alkoholio. Šis vaistas gali būti kenksmingas ligoniams, sergantiems kepenų ligomis, epilepsija, smegenų pažeidimu arba liga, vaikams, alkoholikams ir nėščioms moterims. Alkoholis gali turėti įtakos kitų vaistų poveikiui ar jį padidinti.

Paclitaxel SanoSwiss sudėtyje yra makrogolglicerolio ricinoleato, galinčio sukelti padidėjusio jautrumo reakcijų, kurios pasireiškia kraujospūdžio kritimu, šoku, dispnėja ir veido paraudimais.

• Kaip vartoti Paclitaxel Sanoswiss

• • • • • • • • • • • • • Dozė

Gydytojas apskaičiuos Paclitaxel SanoSwiss dozę atsižvelgdamas į Jūsų ūgį ir kūno svorį.

Prieš vartojant Paclitaxel SanoSwiss, Jums bus skiriama vaistų nuo galimų padidėjusio jautrumo reakcijų. Šie vaistai gali būti vartojami ir tabletėmis, ir infuzija į veną, ir abiem būdais.

Skiriama Paclitaxel SanoSwiss dozė taip pat priklausys ir nuo Jūsų kraujo tyrimų rezultatų. Atsižvelgiant į vėžio, kuriuo sergate, tipą ir sunkumą, Paclitaxel SanoSwiss Jums bus skiriamas vienas arba su kitu vaistu nuo vėžio.

Gydytojas informuos Jus, kiek Jums reikia gydymo Paclitaxel SanoSwiss kursų.

• • • • • • • • • • • • • Vartojimo būdas

Paclitaxel SanoSwiss vartojamas infuzija į veną per 3 ar 24 val. laikotarpį. Paclitaxel SanoSwiss paprastai vartojamas kas 2–3 savaites, nebent Jūsų gydytojas nusprendžia kitaip.

• • • • • • • • • • • • • Ką daryti pavartojus per didelę Paclitaxel SanoSwiss dozę?

Tai nesvarbu, kadangi Paclitaxel SanoSwiss skiria gydytojas arba slaugytojas.

• • • • • • • • • • • • • Pamiršus pavartoti Paclitaxel SanoSwiss

Tai nesvarbu, kadangi Paclitaxel SanoSwiss skiria gydytojas arba slaugytojas.

• • • • • • • • • • • • • Nustojus vartoti Paclitaxel SanoSwiss

Tai nesvarbu, kadangi Paclitaxel SanoSwiss skiria gydytojas arba slaugytojas.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją.

• • • • • • • • • • • • • 4.Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Dažniausias šalutinis poveikis yra plaukų slinkimas ir kraujo ląstelių skaičiaus mažėjimas. Pabaigus gydymą, plaukai turi ataugti ir sunormalėti kraujo ląstelių skaičius.

Labai dažni: gali pasireikšti daugiau kaip 1 žmogui iš 10

• Infekcijos (dažniausiai šlapimo takų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija), pasitaikė ir mirtinų atvejų. Jei karščiuojate ar pasireiškė kitų infekcijos požymių, nedelsdami praneškite gydytojui. Kartais išsivysto sunkios infekcijos, kurias reikia gydyti antibiotikais ligoninėje.
• Kraujo sutrikimai, susiję su kaulų čiulpų slopinimu; trombocitų stoka, dėl kurios dažniau atsiranda mėlynių ir kraujavimų (trombocitopenija), leukocitų stoka, dėl kurios Jūs tampate jautresnis infekcijoms (leukopenija, neutropenija), anemija, kraujavimas.
• Nedidelės padidėjusio jautrumo reakcijos (dažniausiai paraudimas ir bėrimas).
• Nuolatinis sustingimas, peršėjimas ar skausmas rankose ir pėdose (periferinė neuropatija).
• Nemiga.
• Žemas kraujospūdis.
• Plaukų slinkimas.
• Sąnarių ir raumenų skausmas.
• Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gleivinės uždegimas.

Dažni: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10

• Suretėjęs širdies susitraukimų dažnis (bradikardija).
• Nedideli nagų ir odos pakitimai.
• Suleidimo vietos reakcijos (įskaitant tinimą, skausmą, paraudimą, sukietėjimą, odos sustorėjimą (odos fibrozę), odos audinio žūtį (odos nekrozę).
• Padidėjęs kepenų fermentų kiekis, rodantis kepenų funkcijos sutrikimą.

Nedažni gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 100

• Šokas dėl kraujo užkrėtimo, didelis kraujospūdžio kritimas dėl bakterijų kraujyje, pasireiškiant blyškumui, nerimui, dažnam pulsui, drėgnai odai (septinis šokas).
• Išreikštos padidėjusio jautrumo reakcijos (angioneurozinė edema), kurias reikia gydyti (pvz., žemas kraujospūdis, liežuvio ar lūpų tinimas, kvėpavimo distresas, išplitęs bėrimas).
• Šaltis ir nugaros skausmas.
• Miokardo infarktas; širdies raumens pažeidimas (kardiomiopatija), širdies ritmo (dažnas širdies ritmas: asimptominė skilvelinė tachikardija, tachikardija su bigeminija); sutrikęs impulso laidumas širdyje (AV blokada), kartais sąmonės netekimas; kardiogramos pokyčiai.
• Aukštas kraujospūdis.
• Trombozė; venų uždegimas ir kraujo krešulių susidarymas, pasireiškiantis skausminga, įtempta ir raudona oda.
• Padidėjęs bilirubino, geltono tulžies skilimo produkto, kiekis kraujyje.
• Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant krūtinės skausmą, dažną pulsą, pilvo skausmą, skausmą galūnėse, labai gausų prakaitavimą ir aukštą kraujospūdį.

Reti: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 1 000

• Sunkios ir galbūt mirtinos padidėjusio jautrumo reakcijos (anafilaksinės reakcijos).
• Leukocitų stygius su karščiavimu ir padidėjusia infekcijos rizika (febrili neutropenija).
• Kraujo užkrėtimas.
• Ląstelių, išklojančių vidinę pilvo ir dubens sieną, sluoksnio uždegimas (peritonitas).
• Nervų pažeidimas, pasireiškiantis rankų ir kojų raumenų silpnumo jutimu.
• Pneumonija, dusulys, skystis pleuroje, plaučių fibrozė, plaučių embolija, sunkumas kvėpuoti.
• Pilvo skausmas, pvz., dėl žarnų obstrukcijos, žarnų perforacijos, storosios žarnos uždegimas (išeminis kolitas).
• Kasos uždegimas (pankreatitas).
• Niežulys, paraudimas, bėrimas, silpnumas, dehidracija, edema, nuovargis.
• Padidėjęs kreatinino kiekio kraujyje, rodantis inkstų funkcijos sutrikimą.
• Širdies nepakankamumas.

Labai reti: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10 000

• Sunkios ir galbūt mirtinos padidėjusio jautrumo reakcijos ir šokas.
• Ūmus kraują sudarančių ląstelių sutrikimas (ūmi mieloleukozė, mielodisplastinis sindromas).
• Anoreksija (apetito praradimas).
• Sumišimas.
• Nervų pažeidimas (autonominė neuropatija), sukeliantis vidurių užkietėjimą (paralyžinis žarnų nepraeinamumas).
• Staigus kraujospūdžio kritimas, kartais su galvos svaigimu, kai greitai atsistojama iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
• Toniniai-kloniniai (grand mal) traukuliai, smegenų pažeidimas ir konvulsijos bei sutrikusi sąmonė, smegenų liga (encefalopatija).
• Galvos svaigimas, skausmas, koordinacijos sutrikimas (ataksija), pvz., svyruojanti eisena.
• Optinio nervo ir (arba) regėjimo sutrikimai, tokie kaip akių ašarojimas (mirgančios skotomos).
• Klausos sutrikimas (ototoksiškumas); klausos praradimas, spengimas ausyse (tinitas).
• Nereguliarus greitas širdies ritmas (prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija).
• Šokas.
• Kosulys.
• Kraujo krešulių susidarymas pilvo ir žarnų kraujagyslėse (mezenterinė trombozė); storosios žarnos uždegimas, kartais su ilgalaikiu viduriavimu (pseudomembraninis kolitas, neutropeninis kolitas); stemplės uždegimas; vidurių užkietėjimas; vandenligė (ascitas).
• Sutrikusi kepenų funkcija (kepenų nekrozė, hepatinė encefalopatija, kuri gali būti pavojinga gyvybei).
• Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant karščiavimą, odos paraudimą, sąnarių skausmą ir (arba) akių uždegimą (Stivenso ir Džonsono sindromą); lokalus odos lupimasis (epidermio nekrolizė); paraudimas su kintančiomis raudonomis (eksudacinėmis) dėmėmis (daugiaformė eritema); odos uždegimas su pūslėmis ir odos nusilupimu (eksfoliacinis dermatitas); dilgėlinė.
• Nagų klibėjimas (gydomi ligoniai ant rankų ir pėdų turėtų dėvėti apsaugą nuo saulės).

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

• Metabolinės komplikacijos (naviko irimo sindromas).
• Skysčio kaupimasis geltonojoje akies dėmėje (geltonosios dėmės edema), šviesos blykčiojimo pojūtis akyse (fotopsija), nuosėdos akies stiklakūnyje (smulki stiklakūnio drumstis).
• Venos uždegimas (flebitas).
• Lėtinė odos liga (sklerodermija).
• Peteliškės tipo išbėrimas (sisteminė raudonoji vilkligė).
• Kraujo krešėjimo sutrikimai (diseminuota intravaskulinė koaguliacija).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

www.vvkt.ltJeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje esančią formą, ir pateikti ją vienu iš šių būdų: raštu adresu (Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos), Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius; nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131; telefonu (8 6) 143 35 34; el. paštu , per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

• • • • • • • • • • • • • 5.Kaip laikyti Paclitaxel Sanoswiss

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Ant dėžutės ir buteliuko po „Tinka iki“, nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Paclitaxel SanoSwiss vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

• • • • • • • • • • • • • 6.Pakuotės turinys ir kita informacija

• • • • • • • • • • • • • Paclitaxel SanoSwiss sudėtis
  Veiklioji medžiaga yra paklitakselis. 1 ml koncentrato yra 6 mg paklitakselio.
• Pagalbinės medžiagos yra bevandenis etanolis, makrogolglicerolio ricinoleatas.

• • • • • • • • • • • • • Paclitaxel SanoSwiss išvaizda ir kiekis pakuotėje

Skaidrus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas tirštas tirpalas.

Koncentratas supiltas į buteliukus: 5 ml yra 30 mg paklitakselio; 16,7 ml yra 100 mg paklitakselio; 25 ml yra 150 mg paklitakselio ir 50 ml yra 300 mg paklitakselio.

• • • • • • • • • • • • • Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

UAB „SanoSwiss“

Aukštaičių g. 26 A

Kaunas, LT-44157

Lietuva

info@sanoswiss.com

Gamintojas

Haupt Pharma Wolfratshausen GmbH

Pfaffenrieder Strasse 5

D-82515 Wolfratshausen

Vokietija

• • • • • • • • • • • • • Šis vaistas EEE valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

• • • • • • • • • • • • • Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2015-08-17

http://www.vvkt.lt/Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje .

• • • • • • • • • • • • • <--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Žemiau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams.

Atkimšus prieš praskiedžiant

Cheminis ir fizinis stabilumas išlieka 28 dienas esant temperatūrai, atliekant daug dūrių adata ir ištraukiant preparatą.

Mikrobiologiniu požiūriu, atkimštas preparatas gali būti laikomas daugiausiai 28 dienas žemesnėje kaip temperatūroje. Už kitokią laikymo trukmę ir sąlygas yra atsakingas vartotojas.

Po praskiedimo cheminis ir fizinis tirpalo, paruošto infuzijai, stabilumas išlieka 96 valandas esant žemesnei kaip temperatūrai.

Praskiestų tirpalų negalima šaldyti.

Vartojimo

Citostatikas.

Paruošimas

Dirbti su Paclitaxel SanoSwiss, kaip ir su visais priešvėžiniais preparatais, reikia atsargiai. Preparatą praskiesti turi apmokytas personalas aseptinėmis sąlygomis tam skirtoje vietoje. Reikia dėvėti tinkamas apsaugines pirštines. Reikia imtis priemonių, kad preparato nepatektų ant odos ar gleivinių. Jei preparato patenka ant odos, tą odos plotą reikia nuplauti muilu ir vandeniu. Preparatui patekus ant odos, gali atsirasti peršėjimas, deginimas ir paraudimas. Jei preparato patenka ant gleivinių, jas reikia kruopščiai nuplauti vandeniu. Pastebėta, kad įkvėpus pasireiškė dispnėja, krūtinės skausmas, gerklės deginimas ir pykinimas. Nėščios moterys neturi dirbti su paklitakseliu.

Jei neatkimšti buteliukai laikomi šaltoje vietoje ar užšaldyti, gali atsirasti nuosėdų, kurios vėl ištirpsta šiek tiek pakračius ar pasiekus kambario temperatūrą. Preparato kokybė nepakinta. Jei tirpalas lieka neskaidrus ar matyti netirpių nuosėdų, buteliuką reikia išmesti.

Paruošimas vartoti į veną

Prieš infuziją Paclitaxel SanoSwiss turi būti aseptiniais metodais praskiestas 0,9% natrio chlorido infuziniu tirpalu ar 5% gliukozės infuziniu tirpalu, arba 0,9% natrio chlorido infuzinio tirpalo ir 5% gliukozės infuzinio tirpalo mišiniu, ar Ringerio infuziniu tirpalu, kuriame yra 5% gliukozės, iki galutinės 0,3–1,2 mg/ml koncentracijos.

Ruošiami tirpalai gali būti kiek neskaidrūs dėl tirpiklio ir to negalima pašalinti filtruojant. Paclitaxel SanoSwiss turi būti skiriamas per tiesioginį filtrą su mikroporine membrana, kurios porų dydis yra ≤0,22 μm. Modeliuojant tirpalo lašinimą per i/v vamzdelius su tiesioginiu filtru, nenustatyta jokio pastebimo stiprumo sumažėjimo.

Yra buvę keletas apie nuosėdų nusėdimą paklitakselio infuzijos metu, dažniausiai baigiantis 24 valandų infuzijos laikotarpiui. Nors nuosėdų nusėdimo priežastis dar nėra išaiškinta, tai greičiausiai susiję su praskiesto tirpalo supersaturacija. Siekiant sumažinti nuosėdų nusėdimo riziką, atskiestą Paclitaxel SanoSwiss reikia vartoti kiek galima anksčiau ir vengti nereikalingo maišymo, vibracijos ar kratymo.

Infuzinės sistemos prieš naudojant turi būti gerai praplautos.

Infuzijos metu reikia reguliariai tikrinti tirpalo išvaizdą, o atsiradus nuosėdų infuziją reikia sustabdyti.

Norint sumažinti ligonio kontaktą su DEHP [di-(2-etilheksil)ftalatu], kuris gali būti išsiskyręs iš plastikuotų PVC infuzinių priemonių, praskiestus paklitakselio tirpalus reikia laikyti buteliukuose (stikliniuose, polipropileniniuose) ar plastikiniuose maišeluose (polipropileno, poliolefino), kuriuose nėra PVC, ir lašinti per polietilenu išklotas priemones. Naudojant filtrus su trumpais įleidimo ir (arba) išleidimo PVC plastikuotais vamzdeliais, nenustatyta pastebimo DEHP išsiskyrimo.

Atliekų tvarkymas

Visas priemones, naudotas Paclitaxel SanoSwiss paruošti, vartoti ar kitaip lietusias Paclitaxel SanoSwiss, reikia tvarkyti laikantis vietinių darbo su citotoksiniais junginiais reikalavimų.