Gimdos kaklelio vėžys: kas didina jo riziką?

Gimdos kaklelio vėžys – liga, kuri dažnai vystosi nepastebimai, be akivaizdžių simptomų, todėl daugelis moterų nejaučia jokių pokyčių tol, kol situacija tampa rimtesnė. Didžiausia problema ta, kad rizikos veiksniai neretai nuvertinami, o profilaktiniai tyrimai vis atidedami „kitam mėnesiui“. Tačiau būtent reguliarūs tyrimai ir aiškus rizikos veiksnių suvokimas tampa veiksmingiausia apsauga nuo ligos progresavimo. Toliau aptariame, kokie veiksniai gali reikšmingai padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką.

ŽPV infekcija

Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač aukštos rizikos tipai. Dauguma infekcijų išnyksta savaime, tačiau daliai moterų virusas sukelia ląstelių pakitimus, kurie ilgainiui gali virsti piktybiniais. Čia itin svarbus vaidmuo tenka profilaktikai – reguliarūs tyrimai leidžia aptikti ankstyvus pakitimus dar prieš išsivystant ligai. Vienas iš dažniausiai atliekamų yra citologinis tyrimas, padedantis nustatyti, ar gimdos kaklelio ląstelės pakitusios ir ar būtina tolimesnė diagnostika. Būtent tokie tyrimai leidžia identifikuoti riziką dar ankstyvojoje stadijoje, kai gydymas yra paprasčiausias ir efektyviausias.

Gyvensenos veiksniai

Nors virusas yra pagrindinis rizikos elementas, gyvenimo būdas taip pat turi didelę įtaką. Rūkymas gerokai padidina tikimybę, kad ŽPV infekcija sukels ilgalaikius pakitimus, nes tabako toksinai mažina imuniteto atsparumą ir tiesiogiai pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles. Svarbūs ir kiti veiksniai: ankstyvas lytinis gyvenimas, dažna partnerių kaita, nesubalansuota mityba, ribotas vitaminų A, C ir folio rūgšties kiekis. Netgi ilgalaikis stresas gali turėti įtakos imuninės sistemos gebėjimui kovoti su ŽPV.

Genetiniai ir medicininiai veiksniai

Tam tikros moterų grupės turi didesnę riziką dėl genetinių ar medicininių priežasčių. Pavyzdžiui, jei artima giminaitė sirgo gimdos kaklelio vėžiu, šios ligos tikimybė padidėja. Rizika taip pat didesnė toms, kurių imuninė sistema nusilpusi – sergančioms autoimuninėmis ligomis, po organų transplantacijų ar vartojančioms imunitetą slopinančius vaistus. Moterims, kurios ilgą laiką naudoja hormoninę kontracepciją, taip pat nustatomas nežymiai padidėjęs rizikos lygis, todėl joms svarbi ypač nuosekli profilaktika.

Gimdos kaklelio vėžys – viena tų ligų, kurių eigai didelę įtaką daro mūsų sprendimai: tiek reguliarus tikrinimasis, tiek sąmoningas gyvenimo būdas. Rizikos veiksniai yra realūs, tačiau daugelis jų – valdomi. Kiekvieną kartą atidedant tyrimus, prarandama galimybė sustabdyti pokyčius dar prieš jiems tampant pavojingais. Todėl verta pagalvoti: kokius sprendimus galime priimti šiandien, kad pasirūpintume savo rytojumi?