Kaip išsirinkti dantų pastą?

Dantų pastų pasirinkimas dabar toks gausus, kad nesunku pasimesti. Vienos kainuoja visai nedaug, už kitas tenka suploti daugiau ir gerokai paploninti piniginę. Ar jų kokybė tikrai priklauso nuo kainos? O galbūt užtektų žinoti šiek tiek informacijos, į ką reikėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį dantų pastos sudėtyje? Pasirodo, kad jose gali būti tam tikrų medžiagų, kurios gali tik sukelti papildomos žalos, o visuomet geriau rinktis kuo natūralesnės sudėties dantų pastą, kurioje be natūralių abrazyvinių medžiagų būtų ir optimalus fluoridų kiekis bei naudingai veikiančių augalinių ekstraktų.

Dantų pastą reikia rinktis pagal pagrindines jos atliekamas funkcijas

Pagrindinė dantų pastos funkcija – švelnus ir kokybiškas dantų ir dantenų valymas. Šią funkciją turėtų atlikti visos dantų pastos. Vartotojas tam tikrą jos rūšį gali pasirinkti pagal papildomus savo lūkesčius. Tarkime, jei pacientą vargina blogas burnos kvapas, tuomet reikia ieškoti tokios dantų pastos, kuri padėtų kovoti su šiuo kvapu. Populiariausios dantų pastų atliekamos funkcijos yra dantų balinimas, spindesio suteikimas, jautrumo mažinimas, dantenų kraujavimo mažinimas, burnos ertmės būklės palaikymas ir t.t. Tad asmuo pirmiausiai pats turėtų žinoti, ko jis tikisi iš dantų pastos. Dabartinis pasirinkimas tikrai labai platus – dauguma dantų pastų atlieka ne vieną minėtąją funkciją. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad kokybiškos dantų pastos dažniausiai „siūlo“ tik vieną papildomą funkciją – pavyzdžiui, švelniam dantų valymui skirta dantų pasta vargu ar gali vienu metu pasirūpinti nepriekaištingu dantų baltumu ir jautrumo mažinimu, nes dantų pastose esančios balinančios medžiagos gali tik didinti dantų jautrumą.

Kokios pagrindinės dantų pastos sudedamosios dalys?

Dantų pastos sudėtis gali būti pati įvairiausia. Vis dėlto daugumą jų sudaro tos pačios medžiagų grupės, kurias išvardinti visai nesunku:

  • Vanduo;
  • Šveičiamosios arba abrazyvinės medžiagos, pavyzdžiui, kalcio karbonatas, dehidratuotas (specialiai paruoštas) kvarcas ir kt. – jų dantų pastos sudėtyje gali ir nebūti;
  • Putojimą sukeliančios medžiagos (gelinės struktūros dantų pastose jų gali ir nebūti, nes kai kuriems putojimas nepatinka arba yra netgi žalingas, pavyzdžiui, nėščiosioms dantų pastos putos gali sukelti pykinimą). Šios medžiagos padeda ištirpinti įvairias organinės kilmės apnašas. Dažniausiai tai paviršiaus aktyvioji medžiaga, kuri gausiai putoja, kai yra maišoma. Vienas populiariausių putokšlių – natrio laurilsulfatas (SLS), kuris kai kuriose šalyse netgi uždraustas dėl galimo žalingo savo poveikio ir neigiamo naudos bei rizikos santykio;
  • Buferinės medžiagos, kurios palaiko dantų pastos pH – rūgščių bei šarmų balansą;
  • Drėkinamosios medžiagos, pavyzdžiui, glicerolis. Šios medžiagos neleidžia dantų pastai išdžiūti ir padeda palaikyti minkštą, kreminę struktūrą;
  • Papildomų savybių suteikiančios medžiagos, pavyzdžiui, balinančios, antibakterinį poveikį, saldumą, kvapą, sutraukiantį ir drėkinantį poveikį suteikiančios medžiagos, kurių kilmė gali būti ir cheminė, ir natūrali. Pavyzdžiui, ksilitolis suteiks dantų pastai saldų skonį ir padės palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, o šalavijų ekstraktas – gaivų kvapą ir antiseptinį poveikį.

Kaip išsirinkti dantų pastą?

Paprastai tariant, dantų pastą sudaro trys pagrindinės sudedamosios dalys – abrazyvas, putokšlis ir dantų pastos konsistenciją sudaranti medžiaga. Tik iš šių medžiagų grupių sudaryta dantų pasta atlieka pačią pagrindinę – valomąją funkciją, tačiau nepasižymi balinančiomis, apsauginėmis, jautrumą ar kraujavimą mažinančiomis ir kitomis papildomomis funkcijomis. Profilaktinės dantų pastos padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies. Svarbiausia tokių dantų pastų sudėtinė dalis – fluoro junginiai. Fluoro junginiai labai svarbūs normaliai kaulinio audinio mineralizacijai. Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų rinktis dantų pastas su 500 ppm fluoro, nuo 3 iki 6 metų vaikams šis fluoro kiekis turėtų būti dvigubas, o dar vyresniems vaikams rekomenduojama rinktis dantų pastas su 1450 ppm fluoro turinčią pastą. Suaugusieji turėtų rinktis dantų pastas, turinčias nuo1000 iki 1450 ppm fluoro junginių. Paskutiniu metu plinta mada rinktis befluores dantų pastas, tačiau prieš darant tokį sprendimą geriau pasitarti su gydytoju odontologu, nes būtent šie junginiai veiksmingiausiai padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies poveikio, o kuo jie labiau linkę į ėduonį, tuo didesni fluoro kiekiai gali būti reikalingi kasdienėje burnos higienos rutinoje. Beje, dantų pastos kiekis, dedamas ant dantų šepetėlio, neturėtų viršyti mažo žirnelio dydžio.

Papildomas dantų pastos funkcijas renkasi pats vartotojas, nes jų yra pačių įvairiausių. Bene populiariausios yra dantis balinančios, dantenų kraujavimą mažinančios, antibakterinį poveikį suteikiančios ir dantų jautrumą mažinančios dantų pastos. Geriausia dėl papildomų dantų pastos suteikiamų funkcijų pasikalbėti su gydytoju odontologu. 

Ar dantų pasta gali padaryti žalos?

Tikrai gali. Dažniausiai vartotojai skundžiasi agresyvių balinamųjų medžiagų sukeltu dantų ir dantenų jautrumu. Jei taip nutinka, tuomet geriau dantų pastą pakeisti kita, kurioje balinančios medžiagos veikia švelniau. Pernelyg didelis abrazyvinių medžiagų kiekis taip pat gali pažeisti emalį. Be to, burnos gleivinę ir dantenas gali pažeisti ir kita, daugelio dantų pastų sudėtyje esanti medžiaga – natrio laurilsulfatas arba SLS. Tai itin stipri paviršinio aktyvumo medžiaga, kuri skaido organines medžiagas, todėl ji gali pažeisti ir ląsteles. Pastebėtas glaudus ryšys tarp SLS ir burnos opelių formavimosi bei dantenų kraujavimo. Jeigu burnoje atsirado opelių, gali prireikti tam tikrų priemonių, kad jos greičiau užsitrauktų. Anaftin gelis padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams.

Parengė Rūtelė Foktienė