Klausimas:

Laba diena. Esu kamuojama l sunkių panikos atakų 10 menesių.Pradžioj užeidavo l stiprūs dusuliai,visiskai neįkvėpdavau oro(esu sirgus taip ir vaikystėje,db 29m.)šeimos gyd.paskirdavo xanax,nepadėjo,vėliau lexotanil 3mg,pora sav buvo geriau, bet tada prasidejo dusuliai su l dideliu silpnumu,atrodo net su trumpu alpimu. Mano gyvenimo ritmas buvo l greitas, l sunkus, darbas po keliolika valandu, etatų mažinimai, kol praradau, plius mokslai, pastovus bėgimas buvo, aš net bijodavau jei nieko neveikdavau,kad tada užeis dusulys. Žodžiu kreipiausi i psichiatrę, paskyrė coaxil ir tranxene stipresnius, po mėn pakeitė į tranxene silpnesnius ir zolpidem sandoz,jaučiaus geriau,bet vėl atsirado rūpesčių ir pakeitė į cipralex be raminamų. Nuo šitų vaistų aš nesuvokiau realybės, kartais gnybdavausi,kad suprasčiau ar nesapnuoju, baisus silpnumas,dusulys, svaigimas, nerimas, jautrumas, nevalgiau nieko. Tuomet pakeitė į amitriptylinum ryte ir vakare. Baisu atsiminti šitą košmarą, gydytoja sakė,kad aš pastoviai miegosiu, bet aš nemiegojau, o tirtėjau įlindus į lovą, bijojau ir žmonių, ir garsų, nepanaši i žmogų buvau, kiti net bijodavo pažiūrėt į mane, taip faktiškai pragulėjau pora mėnesių lovoj ir sukaupus jegas vėl kreipiaus į gydytoją, pasakiua,kad išprotėsiu, man pasiūlė į ligoninę. Kreipiaus į kitą gydytoją. Ji paskyrė doxepiną 10 mg kartą per dieną su trupučiu rudoteliu,padėtis po truputį gerėjo, pradėjau bėgioti, bandžiau atsipalaiduot, nors buvau dar l silpna, ir prasidėjo sesija, kelias dienas neišgėriau doxepino,nes baigus buvau ir vėl baisus priepuolis dusulio su silpnumu,alpimu beveik. paskyrė paroxetiną ir lexotanilį,didelių priepuolių neužeidavo, bet pastoviai jaučiau spaugimą, silpnumą ir pastovų oro trūkumą,po mėn pakeitė į valdoxan, pagėriau mėnesį, miegą jis tada sutvarkė kažkiek, bet jaučiau didelį silpnumą, stuburo skausmą nepakenčiamą(šiaip strėnas skauda jau kokia 10 metų, gyd mano, jog nerviškai,nes neranda priežasčių),lexotanilį išgerdavau tik kartais, bet grįžom prie doxepino, bet tekdavo ir ryte ,vakare gerti lexotanilį, oro trūkumą vistiek jaučiau. po men, t.y.db geriu vėl coaxil ir stipresnį lexotanilį, nes 1,5 nelabai padeda. geriu antra savaitė, bet vis dar jaučiu dideli oro trūkumą, širdies skausmą kartais, krūtinės skausma, rankų drebėjimą, jaučiu l dideli komfortą. kartais jaučiuos bandomuoju triušiu ir vaistų bijau,nes prie kiekvieno pripratimas yra baisus. stengiuos ir sportuoti vėl, ir kitaip žiūrėti i viską, pati studijuoju psichologiją, ti tas silpnumas ir oro trūkumas užeina nevaldomai,netikėtai. tiesiog kartais taip sunku tokiai jaustis...Taip galima ir tikra depresija susirgti. Bijoti kažkur išeiti, o jei išeini,tai prisikraunu valakordino ir lexotanilio, maža ką...l noriu išlipti iš tokios situacijos, mokėti suvaldyti juos ,ir išmokti ką daryti, kai jie būna. tas dusulys nėra toks baisus kaip prieš kelis mėnesius, bet pastovus oro trūkumas ir silpnumas. Nžn ką daryti, noriu normaliai mokintis,nes per koliokvumus l nekas būna ir mokintis neapsakomai sunku, noriu būt darbinga. Db ne taip, kaip anksčiau bijau tų priepuolių, nes žinau,kad tai turi praeiti, tik l bijau atkristi ir pastoviai traukti orą, kas kitiems tikrai keistai atrodo...Patarkite ką daryti, juk tikrai per daug vaistų jau esu išbandžius...noriu su tuo visaip kaip kovoti.