+1
-0
+1
Biologinė medicina

„Gydytojas pirmiausia turi suprasti, kur slypi gamta. Nes ji yra pirmasis gydytojas, žmogus tik antrasis. Kur pradeda gamta, ten gydytojas turi tik padėti, nes ji yra geresnis gydytojas negu žmogus“, teigė garsus senovės gydytojas ir gamtos tyrinėtojas Paracelsas (1493-1541). Jo nuomone, žmogaus gynybinių jėgų stimuliavimas yra svarbiausias gydytojo uždavinys.

Šių principų laikosi ir šiuolaikinė homeopatija. Homeopatija (gr. homoios– panašus, pathos– liga) – tai gydymo sistema, turinti kitokį požiūrį į ligą ir vaistus nei įprastinis gydymas. Homeopatijos principas– gydyti itin mažomis dozėmis. Šis gydymo būdas aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina tuos mechanizmus, kurių reikia norint pasveikti. Taip gydant veikiama ligos priežastis, o ne pasekmė. Homeopatiniai vaistai neturi šalutinio poveikio, tinka vartoti su kitais vaistais ir visais atvejais atitinka vieną iš pagrindinių homeopatijos principų– nepakenkti.
Pradėjęs vartoti homeopatinius vaistus, ligonis pradžioje gali pajusti nemalonių ligos paūmėjimo simptomų. Šios būsenos nereikia išsigąsti. Ji rodo, kad vaistas „veikia“ ir organizmas reaguoja į jo vartojimą. Toliau vartojant vaistą, paūmėjimo simptomai praeina.

Biologinė medicina – tai medicinos sritis, vertinanti organizmą kaip vieningą, darnią sistemą ir apjungianti vis daugiau natūralių gydymo būdų: homeopatiją, akupunktūrą, fitoterapiją, manualinę terapiją, apiterapiją ir kt.

Prieš vartodami bet kurį vaistą, prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Parengta pagal "Šiuolaikinė homeopatija"