Tuo šventai įsitikinęs med. dr. K. H. Friese, ausų, nosies, gerklės ligų specialistas, homeopatijos mokslo ekspertas, klinikinių tyrimų vadovas ir daugelio knygų bei mokslinių straipsnių autorius.
Kodėl? Manau, šiame interviu rasite atsakymą – kodėl. Bet šis įsitikinimas ir jam subrendo ne iš karto, jį brandino gyvenimiška praktika, tad – apie viską iš eilės.
Norėtume šiek tiek plačiau sužinoti apie Jūsų profesinę veiklą.
Studijavau mediciną Tiubingene, specializavausi LOR ir alerginių ligų srityje. 1981–1986 m. dirbau Pietų Vokietijoje, Štutgarte, po to ėmiausi privačios praktikos. Nuo 1990-ųjų gydau pacientus homeopatiškai. Kartu su dviem rezidentais žiemą per dieną kartais tenka priimti net iki 150 pacientų, bet per mėnesį dažniausiai teišrašau tik vieną kitą antibiotiką. Ypač puikiai sekasi homeopatiškai gydyti vaikus, jie imlūs homeopatiniams preparatams, todėl gydymo rezultatai būna puikūs. Be
abejo, tai priklauso nuo ligos. Bet jei, tarkim, 5 metų vaikas suserga astma, gydymas paprastai būna sėkmingas. Ir mano paties vaikai nėra matę kitokių vaistų – tik homeopatinius. Kaip LOR specialistas žinau, kad peršalimo ligos yra gan dažnos, ir esu įsitikinęs, kad sėkmingas ausų, nosies, gerklės sistemos gydymas homeopatiškai, nežalojant organizmo cheminiais vaistais, turinčiais įvairiausių šalutinių poveikių, yra labai svarbus paciento sveikatai ir gyvenimo kokybei. Peršalimas puikiai išgydomas homeopatiniais vaistais, tik reikia tinkamai juos parinkti, išsiaiškinti tą svarbiausią panašumą – ligos simptomų ir vaisto poveikio simptomų panašumą. Juk homeopatijos pagrindinis dėsnis: panašus gydo panašų. Štai silpnas, išblyškęs, kai gali, daug dirbantis pacientas – tai „arseno pacientas“. Arsenas – nuodas, jį dažnai detektyviniuose romanuose mini Agata Kristi. Toks žmogus atrodo tarsi apnuodytas arsenu, ir jo vaistas Arsenicum album. Kitam pacientui įgėlė bitė – jam duodama vartoti preparato apis (homeopatinė bitė) ir t. t.
Kodėl Jūs pasinėrėte į homeopatiją?
Paprasčiausiai, buvau labai nusivylęs tradicine medicina. Prieš 20 metų dirbdamas klinikoje sinusitus dažniausiai gydydavau antibiotikais.
Dažnai būdavo recidyvų, liga atsinaujindavo, kartodavosi, kol galiausiai prireikdavo net operacijos. Aš nesu operacijų šalininkas. Tai toli gražu ne pati geriausia išeitis, nes ir po jų dažnai ligoniai skųsdavosi nuolatiniais galvos skausmais ir chroniška sloga. Tas pats ir dėl tonzilių šalinimo. Maniau: turi būti alternatyva. Nuvažiavau į homeopatų kongresą – ir labai patiko. Supratau, kad stojau į teisingą kelią. Vokietijoje net 65–66 proc. sinusitų atvejų gydoma antibiotikais. Tyrimai rodo, kad iš tiesų jų reikėtų tik 1 proc. gyventojų. Kai pradėjau homeopato praktiką, pirmiausia vaikams vidurinės ausies uždegimus ir ūmios anginos atvejus ėmiau gydyti homeopatiškai, nes tada antibiotikai nepadeda, o kenksmingas jų poveikis organizmui akivaizdus.
Ir supratau, kad be homeopatijos – nė žingsnio.
Homeopatinius preparatus labai sėkmingai galima derinti su fitopreparatais ir akupunktūra.
Alopatinių preparatų kartais irgi prireikia, bet tikrai nedažnai, tik tam tikrais atvejais.
Kokių pacientų Jūsų privačioje homeopato praktikoje daugiau – vaikų ar suaugusiųjų?
60 proc. sudaro vaikai, 30 proc. – 18– 65 metų asmenys, 10 proc. – vyresni, per 65 metus perkopę pacientai.
Kiek laiko skiriate vienam pacientui? Kaip kontroliuojate, ar paskirti vaistai veikia?
Kartais pacientui skiriu 5 minutes, kartais – ir valandą. Kai susirgimas ūminis, aš kviečiu pacientą patikrinimui kas dvi dienas, o chroniškų ligų atveju – kas 3 mėnesius. Idealu, kai išrašai vaistų ir pacientas nebesugrįžta – pasveiksta. Be abejo, tai priklauso nuo paciento, nuo ligos ir nuo atstumo.
Parengta pagal: „Gamtos galia” 1 (13) 2006
Komentarai