Chalazionas
APIBRĖŽIMAS
Šaltas
miežis (chalazionas) – tai voko krašte esančios bei riebalinį sekretą
gaminančios Meibomo liaukutės užsikimšimas sekretu, paprastai lėtinio
uždegimo pasekoje. Pro voką matosi ar čiuopiasi apvalus neskausmingas
guzelis. Kartais viršutiniame voke esantis šaltas miežis gali sąlygoti
rageninį astigmatizmą ir matymo pablogėjimą. Maži miežiai gali
rezorbuotis savaime, bet dažniausiai reikalingas chirurginis miežio
pašalinimas ar kortikosteroidų injekcija į pažeistą vietą.
EPIDEMIOLOGIJA
Šalti
miežiai gali kartotis, ypač žmonėms, turintiems tam tikrus odos
susirgimus. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu
dėl padidėjusios riebalinių liaukų sekrecijos) bei raudonaisiais
spuogais, yra padidėjusi šalto miežio rizika.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Šaltasis miežis
– nepavojingas sekreto tėkmės sulėtėjimas, kurį seka lėtinis voko
kremzlės uždegimas. Po voko oda atsiranda patinimas, kuris kartais
pratrūksta, arba toje vietoje išauga mazgelis, kuris gali būti įvairaus
dydžio. Neretai odos uždegimo ir paraudimo nebūna, mazgelis suaugęs su
kremzle. Šaltasis miežis neskausmingas. Šiuo atveju atsiranda standus,
su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės
pastebimas pilkšvai rausvas iškilimas. Kartais jis pratrūksta pro
junginę, tuomet matyti rausvas granuliacinis audinys. Šaltas miežis auga
lėtai, bet gali išaugti net iki riešuto dydžio.
Dažniausiai
miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus
organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis
gali dažnai kartotis.
KLINIKA
Nemalonus
jausmas ant akies voko kraštų, akių ašarojimas, akies voko tinimas,
paburkimas, paraudimas ir skausmas. Gali pablogėti ir paties žmogaus
savijauta – kilti temperatūra, padidėti limfmazgiai prieš ausies
kaušelį. Liaukos pažeistoje srityje 2 – 3 dieną susiformuoja gelsvos
spalvos pūlinukas. Po 3 – 4 dienų pūliai prasiveržia į vidinį ar išorinį
voko paviršių. Pūliams išsiveržus akis pasveiksta.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas
apžiūri akis, vokų priekinį ir užpakalinį paviršius su padidinamuoju
stiklu ar specialiu mikroskopu. Jei miežis dažnai kartojasi, reikia
išsitirti, ar nesergate cukralige.
GYDYMAS
Taikant tinkamą gydymą, nedidelis šaltas miežis gali sunykti savaime, tačiau dažniau tenka atlikti jo šalinimo operaciją.
Prieš
operaciją pageidautina gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinama
voko būklė, numatoma, ar operacija būtina. Taip pat reikėtų atlikti
kraujo krešėjimo tyrimą.
Nejautra – vietinė, suleidžiant
anestetikus į aplinkinius miežio audinius. Miežis fiksuojamas specialiu
pincetu, kuris stabdo kraujavimą operacijos metu. Pjūvis dažniausiai
daromas vidinėje voko pusėje, pašalinamas miežio turinys su visa
kapsule. Tokio pjūvio nereikia užsiūti, jis nepalieka jokio matomo
defekto. Jei miežis šalinamas per voko odą, pjūvis atliekamas
kosmetiškai, užsiuvamas keletu siūlių. Operacijos trukmė – 15–20 min.
Pooperaciniu
periodu kurį laiką nepatogumų gali kelti nedidelis vietinis voko
paburkimas, poodinė kraujosruva – vadinamoji mėlynė.
PROFILAKTIKA
Stiprinti
organizmo imuninę (gynybinę) sistemą, racionaliai maitintis, vartoti
vitaminus. Laiku gydytis tiek akių, tiek ir kitų organų sistemų ligas.
Laikytis asmens higienos: neliesti akių nešvariomis rankomis,
nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine. Dažnai plauti rankas,
ypač prieš liečiant akis.
Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės
sausas šiltas kompresas: šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar
smėlio maišelis. Sausą kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per
dieną, kol miežis pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai
draudžiama, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį –
griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido
kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina
dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais.