Embolija

EMBOLIJA

APIBRĖŽIMAS

Embolija
– tai staiga sutrikęs kraujo pritekėjimas į organą ar kūno dalį,
dažniausiai sukeltas kraujo krešulio. Kuomet susiformuoja embolas, kuris
juda kraujagyslėmis, yra galimybė, kad siauresnio spindžio kraujo
induose jis užstrigs ir sutrikdys kraujo cirkuliaciją.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Embolijos tipai:

1.   Tromboembolija (judantis kraujo krešulys);

2.   Oro embolija (įvyksta traumos ar operacijos metu plyšus kraujagyslėms);

3.   Riebalų
embolija (riebalai patenka į plaučių kraujotaką dažniausiai dėl
riebalinio audinio, suriebėjusių kepenų, kaulų lūžių);

4.   Sepsinė embolija (sudaro nekrozavę audiniai, bakterijos);

5.   Navikų embolija (navikinių ląstelių patekimas į kraujotaką);

6.   Vaisiaus
vandenų embolija (užsitęsus gimdymo sąrėmiams, vaisiaus vandenų dalys
pro placentos kraujagysles gali patekti į motinis kraujotaką);

7.   Parenchiminių audinių embolija (po sunkių traumų įvairūs audiniai (kepenų, smegenų) gali patekti į kraujotaką).

Dažniausiai
embolija įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių,
skatinančių kraujo krešulio formavimąsi, pavyzdžiui, rūkymas, širdies
ligos. Kitų tipų embolams susidaryti rizikos veiksniai yra padidėjęs
kraujospūdis, aterosklerozė, didelis cholesterolio kiekis kraujyje,
nardymas giliuose vandenyse, traumos, kaulų lūžiai, navikinės ligos.

KLINIKA

Embolijos
simptomai gali būti ir lengvi, ir sunkūs. Kartais embolija randama
atsitiktinai (pvz., atlikus plaučių rentgenologinį tyrimą). Kliniką
sukelianti embolija, priklausomai nuo blokuojamų kraujagyslių, embolo
dydžio, kraujotakos sutrikimo, gali pasireikšti įvairia klinika.

Arterinės rankų ir kojų embolijos atvejais:

1.  Rankos ir kojos būna šaltos;

2.  Sumažėjęs ar nejaučiamas pulsas galūnėse;

3.  Raumenų skausmas ar spazmas pažeistoje vietoje;

4.  Tirpimas ir dilgčiojimas galūnėse;

5.  Blyški galūnių odos spalva;

6.  Galūnės silpnumas.

Vėliau dėl sutrikusios kraujotakos gali formuotis opos, pažeistoje vietoje vyksta audinių nekrozė (audiniai tamsūs, suardyti).

Kai
embolas nukeliauja į organą ir sutrikdo kraujotaką, jaučiamas skausmas
to organo srityje, pasireiškia simptomai, rodantys, kad sutriko organo
funkcija.

Galimos komplikacijos:

1.  Ūmus miokardo infarktas;

2.  Infekcija pažeistuose audiniuose;

3.  Sepsinis šokas;

4.  Insultas;

5.  Laikinai ar visam laikui susilpnėjusi ar išnykusi organo funkcija;

6.  Laikinas ar nuolatinis inkstų funkcijos nepakankamumas;

7.  Audinių nekrozė;

8.  Praeinantis smegenų išemijos priepuolis.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
nustato susilpnėjusį ar išnykusį pulsą ir kraujospūdį galūnėje.
Diagnozės patikslinimui naudojami instrumentiniai tyrimai:

1.  Galūnės ar organo angiografinis tyrimas;

2.  Ultragarsinė doplerometrija;

3.  Ultragarsinė doplerometrija („Duplex“ sistema);

4.  Echokardiografinis tyrimas;

5.  Magnetinio rezonanso tyrimas;

GYDYMAS

Pacientams,sergantiems
širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems po ligos ar
operacijų reikia ilgai gulėti lovoje, skiriami medikamentai
(anikoaguliantai – heparinas, varfarinas; antitrombocitiniai
medikamentai), kurie mažina kraujo krešulio susidarymo riziką.
Trombolitikai(alteplazė, streptokinazė) skiriami, kai embolija jau
įvykusi, tačiau situacija nėra grėsminga paciento gyvybei ir galima
laukti, kol vaistai ištirpdys krešulį. Oro emboliją galima gydyti
hiperbarinėse kamerose. Šiose kamerose or slėgis yra didesnis ir dėlto
ligonio organizme susidarę oro burbulai sumažėja. Chirurginis gydymo
būdas vadinams embolektomija. Jos metu padaromas pjūvis per užkimštą
kraujagyslę ir krešulys išsiurbiamas (aspiruojamas).

PROFILAKTIKA

•Asmenims, turintiems rizikos veiksnių embolų formavimuisi, skiriami medikamentai (antikoaguliantai, antitrombocitiniai);

•Patariama didinti fizinį aktyvumą;

•Reikia vengti streso;

•Atsikratyti antsvorio;

•Mesti rūkyti;

•Būtina mažinti aukštą kraujospūdį;

•Taip pat reikia mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.