Krūties vėžys
APIBRĖŽIMAS
Krūties
karcinoma – dažniausias moters epitelinis navikas. Krūties karcinoma
pradeda augti iš liaukinių pūslelių, ištekamųjų latakų ir spenelio
epidermio epitelio. Gana dažnai ji prasideda, kai yra dishormoninė
krūties hiperplazija ir sergama gerybiniais navikais, kurie yra krūties
prekarcinominės būklės. Ypač pavojingos yra proliferuojanti
fibroadenomatozė ir cistoadenopapilmatozė, kai latakų epitelis linkęs
anaplazuoti.
EPIDEMIOLOGIJA
Kiekvienais metais JAV yra diagnozuojama daugiau nei 212 000 krūtų vėžio atvejų.
Kanadoje
– 20 500, Australijoje – 13 000, Jungtinėje Karalystėje – 41 000.
Statistika rodo, kad 1 iš 9-ių moterų suserga krūties vėžiu.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Prekarcinomines krūties būkles supiktybėti skatina keturios veiksnių grupės.
1.
Genetinis polinkis. Krūties karcinoma sergančioms jaunoms moterims
nustatomas ydingas 17-osios chromosomos q21 lokusas, sergančioms šeimine
krūties karcinoma – navikų slopintojo p53 geno defektas. Visoms krūties
karcinoma sergančioms pacientėms gali būti patologinis BRCA-1 genas.
2.
Aplinkos veiksniai. Krūties ląstelių genomų pažeidimui gali turėti
reikšmės riebaluose tirpstantys kancerogenai, maisto lipidai, kofeinas,
kai kurie retrovirusai.
3. Sutrikusi ląstelių augimo reguliacija.
Dėl augimo mediatorių nevisavertiškumo nesubalansuotos epiteliocitų bei
fibroblastų augimo skatinimas, slopinimas ir transformacija – tai
audinio lygmens krūties kancerogenezinės sąlygos.
- Endogeninio
estrogeno perteklius. Vėlyvas pirmasis gimdymas, dažni nėštumo
nutraukimai, ilgas reprodukcijos periodas be gimdymų, hormonus
produkuojantys kiaušidžių navikai didina krūties karcinomos rizikos
laipsnį.
Šių veiksnių sąveika gali veikti krūties
karcinomos patogenezės grandinė „hormonų perteklius-dishormoninė
hiperplazija-dishormoninė displazija-karcinoma“. Ankstesnėse patogenezės
grandyse naviko profilaktika veiksmingesnė.
Navikas
dažniausiai auga kaip mazgas, bet gali augti ir difuziškai. Augimas
paprastai unicentriškas, kartais – multicentriškas. Daugiausia navikai
lokalizuojasi viršutiniame šoniniame krūties kvartale. Skiriamos dvi
pagrindinės naviko grupės – neinvazinės ir invazinės karcinomos.
Neinvazinės karcinomos būna trijų formų.
Neinvazinė intrakalikulinė karcinoma yra kilusi iš latakų epitelio,
kuris į kanalėlių spindį veša netaisyklingomis spenelinėmis
struktūromis. Tai piktybinis latako papilomos analogas. Ląstelės
atipiškos, polimorfiškos, būdingas šio naviko piktybiškumo požymis –
sutrikęs ląstelių poliariškumas. Makroskopiškai – galima išspausti
gelsvų, rausvų kamštukų. Ši naviko atmaina vadinama komedonine
karcinoma.
Neinvazinė skiltelinė karcinoma – navikas iš
terminalinio latakų liaukų epitelio, kuris formuoja skiltelines
struktūras. Epitelis esti polimorfiškas. Makroskopiškai – ribotas naviko
mazgas.
· Neinvazinė Pedžeto karcinoma yra kilusi iš spenelio
ir jo laukelio epitelio. Ji reta. Navikinės ląstelės būdingos išvaizdos
– stambios, ovoidinės formos, branduoliai šviesūs arba tamsūs,
citoplazma šveisi. Makroskopiškai – šlapiuojantis deformuotas
pigmentuotas spenelio laukelis.
Makroskopinis neinvazinės
karcinomos vaizdas toks: nuo navikinio mazgo nepažeisto audinio link
driekiasi navikinio audinio sijos, dėl to čiuopiant navikinis židinys
atrodo be aiškių ribų. Navikas, kilęs iš stambiųjų ištekamųjų pieno
latakų epitelio, suauga su oda, deformuoja spenelį.
Invazinė
krūties karcinoma plinta už pirminės lokalizacijos židinio ribų.
Navikiniai mazgai didėja ir susilieja. Užleistais atvejais ir
vėlyvosiose stadijose karcinoma gali peraugti ne tik visą krūtį, bet ir
visą krūtinės pusę, arbą, peraugusi odą, išopėti. Navikinis audinys esti
kietokas, pjūvyje – balkšvas. Pieno surenkamųjų latakų karcinoma
dažniausiai pradeda augti arti spenelio. Iš jo gali kraujuoti.
Mikroskopiškai tiriant invazinė Pedžeto karcinomą, matyti mažais
ploteliais augančios didelės šviesios ląstelės, kurios išplinta pieno
latakuose ir epidermyje. Ypač bloga prognozė vadinamosios
erisipeloidinės karcinomos, kuri būna jaunoms moterims laktacijos
periodu. Ji auga plačiai infiltruodama odą.
Krūties
karcinoma plinta peraugdama vietinius audinius ir metastazuodama. Iš
pradžių ji perauga krūties audinius, vėliau – fasciją, didįjį krūtinės
raumenį, skverbiasi į audinių tarpus, limfagysles ir kraujagysles. Limfa
metastazuoja į sritinius, viršraktikaulinius, poraktikaulinius,
giliuosius kaklo, pilvo ertmės limfmazgius. Abiejų vidinių krūties
kvadratų karcinoma metastazuoja į priekinį tarpuplautį ir pleurą. Krauju
plinta į plaučius, kepenis, kaulus, smegenis.
Kai navikas
išopėja, patekęs infektas sukelia aplinkinių audinių pūlinį uždegimą.
Pažastų limfmazgiai su metastazėmis užspaudžia limfagysles, pasireiškia
rankos limfostazė. Dėl metastazių padidėjusių tarpusienio limfmazgių
paketai spaudžia gretimus organus, sutrikdo kvėpavimą, rijimą, stambių
kraujagyslių ir krūtinės organų inervaciją.
KLINIKA
Ankstyvas
krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų.
Tačiau augdamas vėžys gali iššaukti jau pastebimus simptomus:
- ·sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse ar šalia jų pažasties zonoje;
- ·krūtų dydžio ar formos pokyčius;
- ·išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų;
- ·pokyčius odoje.
Visa tai pastebi pačios moterys ir tuomet turi kreiptis į gydytoją.
DIAGNOSTIKA
Krūties
karcinoma imunohistochemiškai tikslinama trimis kryptimis. Pirma,
identifikuojamos naviko struktūros: epitelinių ląstelių – pagal mažesnės
ir didesnės molekulinės masės citokeratinus, mioepitelinių ląstelių –
pagal aktiną ir laktalbuminą, mezenchiminių ląstelių – vimentinu,
neurogeninėm ląstelėm. Antra, nustatoma priklausomybė nuo hormonų pagal
prolaktino, estrogenų, gestagenų ir placentos šarminės fosfatazės bei jų
receptorių antigenus. Treèia, krūties karcinomos mažai diferencijuotas
ląsteles pagal žymenis reikia atskirti nuo melanomos, nuo neurocitinių
navikų, nuo nervinių kamienų lemocitinių ir glijos navikų.
GYDYMAS
Krūties
karcinoma gydoma kompleksiškai: chirurgiškai, skiriama spindulinis
gydymas, chemoterapija ir hormonoterapija. Parenkant gydymą, svarbu
nustatyti navikinių ląstelių lytinį chromatiną. Gydymo rezultatai
tiesiogiai priklauso nuo naviko stadijos, kada pradedama gydyti.
PROFILAKTIKA
Kiekvieną
mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę – tą pačią
kiekvieno mėnesio dieną krūtis reikia apžiūrėti veidrodyje bei
prausiantis duše muiluota ranka trijų viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis
sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą.
Merginoms
nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis.
Bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet
moterims nuo 20 metų.
Echoskopu su specialiu linijiniu davikliu
tiriamos įvairaus amžiaus moterys, tačiau šis tyrimas itin informatyvus
tiriant moteris, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys.
Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 m. ir kartoti jį kas dvejus metus.