Otosklerozė
APIBRĖŽIMAS
Otosklerozė
– tai liga, kai ausies vidinėse struktūrose susidaro patologinio
kaulinio audinio židiniai, kurie apima klausos kauliukus, juos fiksuoja
ir pablogėja klausa. Dažniausiai pasireiškia abipusiu, rečiau vienpusiu
prikurtimu.
EPIDEMIOLOGIJA
Tai nėra dažnas
susirgimas. Otoskleroze dažniau serga moterys, o ligonių amžius gali
būti labai įvairus. Gali susirgti senoliai, o gali – kelių ar keliolikos
metų vaikai. Tada šią ligą vadiname jaunatvine otoskleroze. Otosklerozė
– nereta liga, bet, žinoma, ne tokia dažna, kaip angina ar sinusitai.
Per metus operuojame daugiau nei 100 ligonių iš visos Lietuvos.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Paprastai
nuo garso impulsų kilpeles pagrindas ima judeti, ir kai ji liečia
ovalujį langelį, garsas perduodamas tiesiai į vidinės ausies perilimfą.
Otosklerozės atvėju aplink kilpelės pagrindą susiformuoja sklerozinis
audinys, taigi ji tampa nejudri. Taip stabdomas mechaninis garso
perdavimas.
Tikslios ligos priežastys galutinai nėra išaiškintos.
Manoma, kad otosklerozė yra paveldima, tačiau suserga ne visi, turintys
paveldimą polinkį sirgti šia liga. Ligą dažniausiai provokuoja medžiagų
apykaitos sutrikimai bei hormoniniai pokyčiai organizme, ypač lytinio
brendimo, nėštumo metu. Tipiška ligos pradžia yra klausos pablogėjimas
po gimdymo. Ši liga yra dažnesnė moterims ir ja dažniausiai susergama
20-40 gyvenimo metais.
Pažengusios otosklerozės židiniai perauga į
vidinę ausį ir gali sukelti laipsnišką neurosensorinį prikurtimą. Kuo
aukštesnio tono girdimas ūžesys, tuo didesnė tikimybė, kad liga pažeidė
ir klausos nervą.
KLINIKA
Dažnai
vienintelis ligos požymis yra prikurtimas. Palaipsniui prastėja klausa
iš pradžių viena, o vėliau ir kita ausimi. Nors dažniausiai liga
prasideda nuo prikurtimo viena ausimi, didžiąja dauguma atvejų ankščiau
ar vėliau pablogėja klausa ir kita ausimi. Prikurtimas dažniausiai būna
žemų dažnių garsams. Dažniausiai prikurtimas atsiranda palaipsniui ir
lėtai progresuoja, gali mažai keistis net dešimtmečiais, tačiau kartais
klausa stipriai sutrinka labai greitai, per kelis mėnesius. Kartais
klausa geresnė triukšmingoje aplinkoje. Dažnai kartu su prikurtimu
išryškėja ir garso suvokimo sutrikimai, t.y. kai asmuo girdi, tačiau
nesugeba suprasti žodžių prasmės. Daugiau nei 80% pacientų vargina žemas
ūžesys, kuris apibūdinamas įvairiai (lapų šlamėjimas, jūros ošimas, ir
pan.) ir gali būti labai varginantis. Jei sergant otoskleroze yra
kartu pažeistas ir klausos nervas, ūžesys būna intensyvesnis. Labai
retai otoskleroze sergančius ligonius vargina nestiprus galvos
svaigimas.
DIAGNOSTIKA
Ši liga
diagnozuojama remiantis būdingais nusiskundimais. Diagnozę patvirtina
specifiniai kamertoniniai testai bei akustinės impedansometrijos
tyrimas. Gana dažnai kartu su klausos kauliukų pažeidimu sergantiems
otoskleroze pažeidžiama ir klausos nervo funkcija, tuomet audiometriškai
bus fiksuojamas ir garsą pravedančios ir garsą suvokiančios sistemos
pažeidimas. Tokių ligonių simptomatika (ūžesys, kalbos suvokimo
sutrikimas) dažniausiai būna ryškesnė, o gydymo prognozė – blogesnė.
GYDYMAS
Klausos
kauliukų judesiai yra visiškai atnaujinami, tačiau ši liga savo
besivystančiais kalkėjimo židiniais gali paliesti ir vidinę ausį, todėl
tam tikras klausos susilpnėjimas gali išlikti. Operuodami pašaliname
vieną iš ligos sukeltų simptomų, bet ne pačią ligą. Pacientas ir toliau
serga ausų skleroze, bet jam grąžinamas gebėjimas girdėti.
PROFILAKTIKA
Profilaktikos
priemonės išlieka bendros: vengti stresų, triukšmingos aplinkos. Po
klausos atkūrimo operacijos padidėja akustinės traumos rizika, ausis
tampa jautresnė garsui.