Šiuolaikinis gyvenimo būdas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, maisto priedų „prigrūsti“ produktai, nesveika ir nereguliari mityba daro daug neigiamos įtakos sklandžiai virškinimo funkcijai. Pakalbėkime apie tai šiek tiek plačiau.
Greitas gyvenimo būdas lemia šokiruojančią virškinimo organų ligų statistiką
Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos nusiskundimų. Įvairūs tyrimai rodo, kad virškinimo organų ligų skaičius nuolat auga, o ypač tai ryšku labiau išsivysčiusiose šalyse, kur gyvenimo būdas labai greitas. Kadangi labai daug pacientų ne tik nekreipia dėmesio į tai, ką ir kada jie valgo, bet ir į tai, kokius jausmus jie jaučia (nuolatinė nervinė įtampa tampa norma) ar kokius pagalbos prašymus siunčia jų organizmas, virškinimo sutrikimai dažniausiai pradedami gydyti tik tuomet, kai problema jau gerokai pažengusi. Tuomet situaciją pataisyti tampa kur kas sunkiau. Nenuostabu, kad virškinimo trakto organų ligos tampa didele šių dienos sveikatos ir ekonomine problema, negana to, jos labai kenkia pacientų gyvenimo kokybei.
Nuolat senėjanti visuomenė
Virškinimo sutrikimų atsiradimą nulemia labai daug veiksnių. Įvairūs faktoriai prisideda prie jų dažnio didėjimo ir tai pirmiausiai siejama su visuomenės senėjimu – natūralu, kad senyvo amžiaus žmonės šių sutrikimų patiria dažniau ir jie yra sunkesni, todėl daroma žymi įtaka bendrai virškinimo sutrikimų statistikai. Senėjant lėtėja natūralūs virškinimo procesai, pagaminama mažiau virškinimo fermentų, o dėl to atsiranda ir įvairių virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, sustoja skrandis ar užkietėja viduriai (ir atvirkščiai). Gyvenimo trukmė ilgėja ir visi nori savo ilgesnį gyvenimą nugyventi kuo kokybiškiau, deja, bet tikrai ne visi dėl to pakankamai stengiasi.
Šiandien maistas jau kitoks, nei jis buvo prieš kelis šimtus metų
Antras aspektas, lemiantis virškinimo sutrikimų dažnio didėjimą, yra toks, kad maistas nebėra toks „švarus ir tyras“, kaip buvo prieš kelis šimtus metų. Maisto pramonė negailestinga, ir tam, kad maisto produktai ilgiau išliktų tinkami vartoti, į juos neretai dedami tiesiog „žvėriški“ maisto priedų kiekiai. Negana to, nuolat siekiama kaip galima labiau pagerinti maisto skonines savybes ir visaip jį modifikuoti. Nėra visiškai aišku, kaip maisto modifikavimas ir įvairūs maisto priedai veikia mūsų organizmą, tačiau neabejojama, kad maisto savybių pakeitimas ir užterštumas neigiamai veikia virškinimo sistemą.
Nesveika ir nereguliari mityba – viena dažniausių virškinimo sutrikimų priežasčių
Trečiasis labai svarbus faktorius, lemiantis virškinimo sutrikimų pasireiškimą, yra nesveika ir nesubalansuota mityba bei jos nereguliarumas. Šiandieninis gyvenimo būdas tiesiog stumia vartoti greitąjį maistą, bet labai daug priklauso nuo paties žmogaus – ar per pietų pertrauką jis kasdien eis pirkti mėsainio ir majonezu pertepto sumuštinio, ar į darbą atsineš savo gamintos sriubos ir kalakutienos troškinio. Galima valgyti ir patį sveikiausią maistą, tačiau jei jo bus valgoma tik vieną kartą per dieną ir nesilaikoma jokio mitybos režimo, tokio sveiko maisto nauda labai abejotina. Juk svarbu ne tik tai, kas valgoma, bet ir kada valgoma.
- Mityboje neturėtų trūkti nei sudėtinių angliavandenių, nei baltymų, nei nesočiųjų riebalų – visos šios medžiagos labai svarbios ir reikalingos sveikam kūnui. Tereikia tinkamai suderinti jų kiekius: pavyzdžiui, aktyviai praktikuojančiam sportininkui reikės daugiau baltymų, o darbininkui – daugiau sudėtinių angliavandenių; širdies ligų riziką turinčiam pacientui naudinga gauti daugiau nesočiųjų riebalų, o vaikams būtina gauti visų maistinių medžiagų. Dietos, kurios siūlo atsisakyti tam tikrų medžiagų grupių, yra mažų mažiausiai žalingos, nes organizmui ilgainiui pradeda ne tik kažko trūkti, bet ir gali sutrikti virškinimo procesas, pavyzdžiui, gali pritrūkti tam tikrų virškinimo fermentų. Tokiu atveju gali padėti Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų, tad šį vaistą verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje. Dozė paskiriama individualiai, tad dėl bet kokio vaisto vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Sėslus gyvenimo būdas ir nepakankamas skysčių vartojimas – geros virškinimo funkcijos priešai
Fizinio aktyvumo trūkumas šiomis dienomis – didelė problema. Toks judėjimo trūkumas ne tik didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir prisideda prie virškinimo trakto funkcijų pakitimo. Kuo mažiau judama, tuo labiau sulėtėja medžiagų apykaita ir virškinimo trakto turinio judėjimas. Atitinkamai padidėja dujų kaupimasis ar dažniau patiriamas sunkumo bei nevirškinimo jausmas. Čia svarbus ir skysčių vartojimas – kuo jų vartojama mažiau, tuo labiau padidėja vidurių užkietėjimo tikimybė, o kartu su juo – ir kitų virškinimo sutrikimų pasireiškimas. Tad judėti ir gerti pakankamai vandens – labai svarbu. Ir ne tik dėl sklandžios virškinimo funkcijos, bet ir dėl kitų organizme vykstančių fiziologinių procesų.
Nenuginčijamas nervinės įtampos poveikis virškinimo funkcijai
Neabejotiną poveikį virškinimo traktui sukelia ir ilgalaikė nervinė įtampa (stresas). Virškinimo funkcija tikrai labai stipriai susijusi su tuo, ką patiria ir ką jaučia žmogus. Vieni stresines situacijas lengviau išgyvena daug valgydami (ir persivalgydami), o kitus kamuoja pykinimas, nevirškinimo jausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pradingęs apetitas ir tiesiog „užsirišęs“ skrandis, kai apie maistą galvoti net nesinori ir įmanoma ilgą laiką tiesiog badauti. Kiekvienas asmuo į stresą reaguoja labai individualiai ir tik nuo jo priklauso, kaip jis susitvarko su nemaloniomis situacijomis. Svarbiausia stengtis blogų ir organizmą žalojančių emocijų patirti kuo mažiau, nes lėtinis stresas neabejotinai daro reikšmingą įtaką virškinimo funkcijai ir ilgainiui gali prisidėti prie opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsivėrimo ar gastroezofaginio refliukso ligos išsivystymo. Dirgliosios žarnos sindromas – ne išimtis.
Vartojami vaistai taip pat gali daryti didesnę ar mažesnę žalą virškinimo traktui
Daug lemia ir tai, kokius vaistus vartoja pacientus. Kai kurie vaistiniai preparatai pasižymi gastroenterotoksiniu ar ulcerogeniniu poveikiu – tai reiškia, kad jie neigiamai veikia virškinimo traktą bei jo gleivinę ir dėl to gali kilti įvairiausių virškinimo sutrikimų. Populiarus pavyzdys – acetilsalicilo rūgštis (visuomenei žinoma kaip paprasčiausias aspirinas), kuri neigiamai veikia natūralią skrandžio sienelių apsaugą ir yra ypač žalinga tiems, kurių virškinimo traktas jautresnis. Gana ryškiu poveikiu pasižymi onkologinėms ligoms gydyti vartojami vaistai, antibiotikai ir kiti medikamentai, kurių pakuotės lapeliuose tarp galimų nepageidaujamų poveikių nurodyta įvairiausių virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ir pūtimas (meteorizmas), nevirškinimo ir sunkumo jausmas, netgi kraujavimas iš virškinimo trakto ir kiti. Kiekvienam pacientui derėtų žinoti, kokius nepageidaujamus poveikius gali sukelti jo vartojamas vaistinis preparatas.
Įvairios infekcinės ir neinfekcinės kilmės ligos bei alergijos turi būti gydomos tinkamai
Žinoma, labai daug lemia ir tai, kokiomis ligomis serga pacientas, kokių alergijų jis turi. Natūralu, kad skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsivėrusi opa sukels įvairiausių virškinimo negalavimų ir jie galės pradingti tik tuomet, kad šios opos bus tinkamai užgydomos, o pacientas laikysis visų rekomendacijų – stengsis patirti mažiau nervinės įtampos, sveikai ir reguliariai maitintis bei vengti ligos rizikos faktorių.
Alergijų gydymas pirmiausiai remiasi alergenų vengimu, pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas glitimui arba pieno cukrui (laktozei), tuomet šių sudėtinių maisto dalių geriausia tiesiog negauti.
Virškinimas dažniausiai sutrinka būtent dėl persivalgymo. Tokiu atveju gali padėti virškinimo fermentai. Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų, tad šį vaistą verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje. Dozė paskiriama individualiai, tad dėl bet kokio vaisto vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Atsiradus bet kokiems neįprastiems simptomams, ypač jei pasireiškia ir pakilusi kūno temperatūra, silpnumas ir bendras negalavimas, gausus vėmimas ar viduriavimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, tuomet reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Susiimti reikėtų ir tuomet, jei ilgalaikėje perspektyvoje be neaiškios priežasties pradeda kristi svoris, sutrinka tuštinimosi reguliarumas ir pakinta išmatų išvaizda. Svarbiausia neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir savo sveikata susirūpinti laiku.
Pasveik.lt info
