Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys:
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Ligos simptomai ir požymiai:
Ligos gydymas:
Ligos prevencija:
Tai uždegiminė storosios žarnos liga, kurios dažniausias sukėlėjas C. Difficile bakterija. Ligos sinonimas - antibiotikų asocijuotas viduriavimas, C. Difficile kolitas.
C. difficile išskiriami toksinai sukelia storosios žarnos sienelės uždegimą, kuris gali sąlygoti pseudomembranų formavimąsi, fibrino, uždegiminių ląstelių ir bakterijų išskyrimą iš žarnos gleivinės.
Asmenys, vyresni nei 65 metų turi didesnę riziką susirgti pseudomembraniniu kolitu. Vyresnis amžius didina sunkesnės ligos eigos ir mirtingumo riziką. Kūdikiai ir maži vaikai dažniau serga asimptominėmis šios ligos formomis, tačiau jos gana retos.
Antibiotikų, ypač plataus veikimo spektro, vartojimas paveikia normalią žarnyno mikroflorą, sutrikdo jos pusiausvyrą, ko pasėkoje ima vešėti ir išskirti toksinus C. Difficile bakterija. Šis mikroorganizmas yra anaerobinė (mažai deguonies reikalaujantis mikroorganizmas), toksinus išskirianti, formuojanti sporas lazdelė. Sporos gali išgyventi mėnesius ligoninės aplinkoje, todėl apie 20% hospitalizuotų pacientų yra asimptomiai jos nešiotojai. Ypač dažna asimptomė infekcija vaikams iki vienerių metų amžiaus (~60% visų susirgimo atvejų). Bakterija gamina dviejų rūšių toksinus – A ir B. Toksinas A veikia per žarnos sienelės receptorius, sukelia uždegimą, kuris suardo tarpląstelines jungtis, skatina skysčių išsiskyrimą bei edemą. Toksinas B sukelia žarnos gleivinės uždegimą veikdamas į ląsteles. Yra žinomas ir trečias toksinas, kuris gali sąlygoti sunkesnę ligos eigą.
1. Karščiavimas.
2. Pilvo skausmas.
3. Viduriavimas. Sunkiais ligos atvejais lydimas dehidratacijos požymių: odos ir gleivinių blyškumo, sausumo, glebumo, bendro silpnumo.
Kadangi dažnai ligą sąlygoja antibiotikų vartojimas, pacientas pradeda jausti simptomus jau sergant ir gydant kitą infekcinę ligą, tačiau aprašoma atvejų, kai suserga praėjus pusmečiui nuo antibiotikų vartojimo ar panaudojus vienintelę profilaktinę dozę prieš chirurgines ar odontologines procedūras.
Liga diagnozuojama remiantis simptomais, atliekant vizualinį žarnyno tyrimą (kolonoskopiją, sigmoidoskopiją), kuriame stebimos pseudomembranos bei patologinės išskyros ant žarnyno sienelės. Šiuo metu populiarus toksinų nustatymas išmatose, tačiau šis tyrimas nėra 100% tikslus. Kraujyje gali būti stebima anemija, leukocitų kiekio padidėjimas, žemas serumo albuminų kiekis.
1. Nutraukus vartojamus antibiotikus simptomai išnyksta per 2-3 dienas.
2. Skysčių ir elektrolitų balanso korekcija.
3. Esant vidutiniams ir sunkiems ligos atvejams, 10-14 dienų skiriamas metronidazolis arba vankomicinas, tačiau reikalingas išmatų pasėlio atsakymas per pirmas gydymo 48 valandas.
4. Asimptominiai pacientai nėra gydymo, skatinami laikytis higienos.
5. Vengti žarnyno peristaltiką lėtinančių preparatų (opioidų, loperamido), nes taip pailginama toksinų šalinimo iš žarnyno trukmė.
Kai kuriose šaltiniuose siūloma vartoti probiotikus, tačiau nėra nepriklausomų studijų, kurios patvirtintų jų vartojimo naudą sergant C. Difficile asocijuotu kolitu.