Parkinsono liga ir raudona tulpė

Rūta Kaladytė-Lokominienė

VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

VUL SK Parkinsono ligos kabinetas

Jau prieš 5000 metų ajurvedos raštuose buvo pasakojama apie senyvus asmenis varginantį drebėjimą ir judesių sulėtėjimą. Renesanso milžinas Leonardo da Vinči aprašė savo pastebėjimus apie būklę, kai raumenys neveikia ne dėl paralyžiaus. 1817 m. James Parkinson (Džeimsas Parkinsonas), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Ese apie drebantįjį paralyžių“ (angl. Essay on Shaking Palsy), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozicinį drebėjimą, susikaustymą, sulėtėjimą. 19 a. antroje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Jean Martin Charcot šiai ligai suteikė Parkinsono ligos (PL) pavadinimą. Žinoma, kad James Parkinson gimė 1755 metų balandžio 11 dieną. Todėl būtent ši diena ir buvo pasirinkta kaip Parkinsono ligos diena, norint atkreipti visuomenės dėmesį į ja sergančių asmenų medicinines bei socialines problemas, pademonstruoti solidarumą ne tik su ligoniais, bet ir kitaip su šia liga susiduriančiais asmenimis: jų artimaisiais, slaugytojais, gydytojais, socialiniais darbuotojais.

 

Parkinsono ligos simbolis – pavasario gėlė

1980 m. olandų gėlininkas selekcininkas J. W. S. van der Wereld, sergantis PL, sukūrė raudonai baltą tulpę. 1981 m. ši tulpių veislė laimėjo nacionalinį apdovanojimą. Pagerbdamas PL aprašiusį autorių ir minėdamas tarptautinius neįgaliųjų metus (1981 m.), autorius ją pavadino dr. Jameso Parkinsono tulpe. 1981 m. ši tulpė laimėjo Anglijos Karališkosios gėlininkų draugijos apdovanojimą, Olandijos Karališkosios svogūninių gėlių augintojų draugijos prizą. 2005 m. balandžio 11 d. 9-ojoje pasaulinėje PL dienos konferencijoje, Liuksemburge, raudona tulpė pripažinta pasauliniu PL simboliu.

 

Raudoną tulpę savo simboliu pasirinko įvairios pasaulio bei Europoje PL organizacijos (angl. European Parkinson's Disease Association, EPDA), Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Bendru susitarimu dalyvaujant PSO darbo grupei EPDA logotipas laikomas pasauliniu Parkinsono ligos simboliu.

 

Ligonių daugėja

Šiandien PL serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų pasaulio gyventojų – tai viena dažniausių neurodegeneracinių ligų. Europos Sąjungoje gyvena apie 1 mln., o pasaulyje – net 10 mln. PL pacientų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. sergamumas PL bus dvigubai didesnis. 2010 m. Lietuvoje registruota beveik 2 kartus daugiau šios ligos atvejų nei 2001 m. Daugeliu atvejų liga sporadinė, bet iki 10 proc. – šeiminė: tokiu atveju pasireiškia jaunesniems žmonėms. Apskritai pastaraisiais metais pastebima PL „jaunėjimo“ tendencija: vis dažniau diagnozė nustatoma vos 30 m. perkopusiems ar net ir tiek neturintiems asmenims, itin retai net ir vaikams. Žinoma, gerėja ir ligos diagnostika: atsirado naujų tikslių galvos smegenų biocheminių ir struktūrinių pokyčių vaizdavimo metodų, kaip radionuklidinė kompiuterinė tomografija (RKT arba SPECT), pozitroninė emisinė kompiuterinė tomografija (PET), tobulėja genetinė diagnostika. Be to, visuomenė aktyviau šviečiama, todėl pas gydytojus dažniau atvyksta ankstyvos stadijos PL pacientai, o tokią ligą lengviau gydyti gydymą: kuo anksčiau pradedamas gydymas ligos progresavimą stabdančiais vaistais (rasagilinu, selegilinu, pramipeksoliu, ropiniroliu), tuo labiau tikėtina lengvesnė PL eiga ir geresnė gyvenimo kokybė.

 

Parkinsono liga – ne tik judėjimo sutrikimas

Tipiškus PL simptomus 1817 m. aprašė J. Parkinson, o po 50 m. papildė J. M. Charcot: tai ramybės ir pozicinis tremoras, rigidiškumas, hipokinezija bei bradikinezija, pradinių simptomų asimetrija, pakitusi eisena (palinkimas į priekį, sutrumpėję žingsniai, kojos lyg prilipusios prie žemės), ilgiau sergant, tampa sunku pradėti judėti, keisti kūno padėtį, sutrinka pusiausvyra, ryškėja pozicinis nestabilumas. Visi šie simptomai susiję su judėjimu – motoriniai. Tačiau šiandien mokslininkai tvirtai įsitikinę: PL nėra vien tik judėjimo sutrikimas, nes patys ankstyviausi simptomai nesusiję su judrumo pokyčiais. Prieš kelerius ar net keliolika metų iki motorinių simptomų išryškėjimo susilpnėja uoslė, sutrinka miegas (nemiga, sutrumpėjusi bendra nakties miego trukmė, REM miego paradoksinis elgesio sutrikimas), prasideda depresija ar/ir nerimastingumas, sumažėja gebėjimas džiaugtis gyvenimu, kartais sutrinka ir lytinis gyvenimas, kankina neaiškūs skausmai, nuovargis, vystosi autonominė disfunkcija: obstipacijos, nikturija, širdies variabilumo pakitimai. Į šiuos simptomus reikia atkreipti dėmesį ir pacientams, ir gydytojams, nes jie gali būti ir savarankiški sutrikimai, ir kitos nervų sistemos ligos (PL, daugiasistemės atrofijos, progresuojančio supranuklearinio paralyžiaus ir kt.) pranašai. Nemotorinių PL simptomai ligoniai patiria ir vėliau, vargina jie kartais net labiau nei motoriniai, bet gydomi nepakankamai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centre 2011–2012 m. vykdyto tyrimo duomenimis, miego sutrikimais skundžiasi 96 proc. PL pacientų, o vaistų nuo šio sutrikimo tevartoja tik vienas iš penkių.

 

Progresuoja medicina – tobulėja gydymas

Medicinai tobulėjant, atsiranda naujų PL gydymo alternatyvų. Dabar kuriamos eksperimentinės genų inžinerijos metodu pagrįstos vektorinės sistemos, kurios turėtų išgydyti PL: jos pakeistų klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais ir būtų atkurta biocheminė pusiausvyra galvos smegenyse bei sustabdytas neurodegeneracinis procesas. Kol kas PL priklauso nepagydomų ligų grupei, bet praktikoje dauguma atvejų ji sėkmingai gydoma geriamaisiais vaistais. Yra tyrimais pagrįstų įrodymų, kad kai kurie vaistai veikia ne tik simptomus, bet ir potencialiai neuroprotekciškai (rasagilinas, selegilinas, pramipeksolis, ropinirolis), o levodopa, amantadinas, triheksifenidilis veikia simptomiškai. Akivaizdu, kad šių įprastų vaistų PL gydyti dažnam ligoniui nepakanka: būtina išsiaiškinti ir specifiškai gydyti nemotorinius simptomus. Svarbu, kad ligonis laikytųsi rekomenduoto gydymo režimo ir nesiliautų gerti vaistų savo nuožiūra, nes vėliau susigrąžinti buvusią funkcinę būklę darosi vis sunkiau. „Atostogos nuo vaistų“ nerekomenduojamos. Staigus medikamentinio gydymo nutraukimas gali sukelti net ir gyvybei grėsmingą būklę – parkinsonizmo ir hiperpireksijos sindromą. Svarbu priminti pacientui, kad levodopos preparatai geriausiai veikia, kai vartojami tuščiu skrandžiu, t. y. 1 val. prieš valgį ar 2 val. po jo, nes levodopa konkuruoja dėl nešiklių su nepakeičiamosiomis aminorūgštimis (fenilalaninu, tirozinu), be to, dėl autonominės denervacijos sergant PL sulėtėja skrandžio motorika, todėl išgerti vaistai ilgiau užsilieka skrandyje. Ilgainiui gali sutrumpėti vaisto veikimo trukmė („nusidėvėjimo“ fenomenas), atsirasti diskinezijų, nenuspėjamų motorinių svyravimų, taip pat nemotorinių būklės pablogėjimų: vargina staiga užeinantis neramumas, gausus prakaitavimas, dažnas širdies plakimas, nepakankamas mąstymo aiškumas. Kai pažengusios ir komplikuotos PL optimalaus gydymo geriamaisiais vaistais poveikis tampa per silpnas, atsiranda fliuktuacijų, taikomi alternatyvūs gydymo metodai: stereotaksinė gilioji pamato branduolių stimuliacija arba tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, per nuolatinę pompą tiekiamas levodopos/karbidopos žarnų gelis DUODOPA; į paodį pompos būdu injekuojamas apomorfinas Lietuvoje neregistruotas. Sprendimą dėl alternatyvaus gydymo priima gydytojų konsiliumas specializuotame universitetiniame PL gydymo centre, konstatavus, kad tai – vienintelė galimybė gydyti konkretų pacientą. Būtina sąlyga, kad pacientas pajėgtų bendradarbiauti, tiksliai vykdyti gydytojo paliepimus, sutiktų su tokiu gydymo būdu.

VUL Santariškių klinikų Parkinsono ligos kabinete konsultuoja šios srities specialistai, atliekami šiuolaikiški tyrimai ir skiriamas individualus gydymas. Galima registruotis telefonu +370 5 236 5155 bei internetu www.santa.lt, www.pasveik.lt, www.sveikas.lt.

Labai svarbūs ir nemedikamentiniai PL gydymo būdai: kasdienė mankšta bei fizinis aktyvumas, specializuota reabilitacija, kuri gerina judesius, kalbą, rijimą, taip pat muzikos terapija. Patys ligoniai, dalindamiesi savo patirtimi, formuluoja rekomendacijas, galinčias padėti sumažinti varginančius simptomus (drebėjimą, susikaustymą, skausmą, mėšlungį, seilėtekį), pagerinti laikyseną, atsistojimą, kalbą, rijimą. Tokių patarimų pagrindinėmis Europos Sąjungos kalbomis galima rasti Europos PL asociacijos interneto puslapyje www.epda.eu.com/copingStrategies.

Tikiu, kad pastaruoju metu PL susirgęs asmuo, kuriam gydymą skiria patyręs specialistas neurologas, jausis visiškai kitaip nei susirgęs prieš 15–20 metų ar nepakankamai kompetentingai gydomas pacientas, – jo ligos prognozė bus daug palankesnė, o gyvenimo kokybė geresnė. Galbūt po keleto metų balandžio 11 dieną viso pasaulio informacijos agentūros praneš naujieną, kad Parkinsono liga išgydoma? Visiems, susijusiems su raudonos tulpės diena, linkiu vilties.

 

Lietuvos gydytojo žurnalas