+1
-1
0
Respublikinė Kauno ligoninė – įstaiga, kurią renkasi ir medikai, ir pacientai

Respublikinė Kauno ligoninė (RKL), buvusi 3-ioji, lankytojus pasitinka atnaujinta registratūra, Konsul­tacijų poliklinika. Dabar nereikia grūstis prie regis­tratūros – eilės galima ramiai laukti patogiai įsitai­sius kėdėje, skaityti monitoriaus ekrane besikeičian­čią informaciją apie gydymo įstaigos darbą, naujie­nas ar korupcijos prevenciją. Taigi teatras praside­da nuo rūbinės, o ligoninė – nuo registratūros, Kon­sultacijų poliklinikos, Priimamojo. Šie padaliniai jau šiuolaikiški, modernūs ir, svarbiausia, patogūs. Kas dar pasikeitė ligoninėje per nepilnus dvejus direkto­riaus Lino Vitkaus vadovavimo metus? Kaip sekasi paversti ligoninę geriausia šalyje, kurioje pacientai norėtų gydytis, o medikai – dirbti?

Vykdant ligoninių restruktūrizavimą, prie RKL buvo prijungta nemažai įstaigų. Ar tai pa­siteisino? Kas šiandien sudaro RKL?

Vykdant ligoninių pertvarką, prie buvusios Kau­no 3-iosios klinikinės ligoninės nuo 2002 metų pri­jungtos 8 gydymo įstaigos: Kauno krikščioniškieji gimdymo namai, Garliavos ligoninė, Senelių pen­sionas ir sanatorija Viršužiglis, Kauno psichiatrijos ligoninė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kulautu­vos vaikų tuberkuliozės ligoninė, Kačerginės vaikų sanatorija Žibutė ir Kauno V. Tumėnienės vaikų rea­bilitacijos centras. Sujungimo sąlygos buvo įvairios: vieni padaliniai neteko buhalterijos, kiti – laborato­rijos, pan. Tačiau visur buvo išlikusi administracija. Veiklos rezultatai irgi labai skyrėsi. Kelios įstaigos dirbo nuostolingai, skyrėsi ir specialistų atskiruose padaliniuose uždarbiai.

Įgyvendinus struktūrinius pertvarkymus, nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje veikia 8 pro­filinės klinikos (Akušerijos ir ginekologijos, Chi­rurgijos, Diagnostikos, Psichiatrijos, Reabilitacijos, Slaugos, Terapijos, Vaikų ligų klinika), įkurta nauja Konsultacijų poliklinikos registratūra, sutrumpintos laukimo eilės pas gydytojus konsultantus, duris at­vėrė pirmasis Kaune Krizių intervencijos centras.

Struktūriniai pertvarkymai pasiteisino. Sumaži­nus valdymui skirtas išlaidas, pavyko sutaupyti ke­lis šimtus tūkstančių litų, kurie panaudoti darbuotojų darbo sąlygoms ir gydymo kokybei gerinti, t. y. inves­tuoti į statybas, modernizaciją, atlyginimų didinimą.

Atėjus vadovauti ligoninei, veikiausiai turė­jote kokių nors konkrečių planų, minčių? Ar jie jau įgyvendinti?

Svarbiausias tikslas, kurį išsikėliau, buvo užti­krinti šiuolaikines ligonių aptarnavimo ir kokybiš­kas darbo sąlygas, nes geresnės darbo sąlygos lei­džia tikėtis ir geresnių darbo rezultatų, didesnio na­šumo, aukštesnės kokybės. Tai – elementaru. Neiš­radinėjome dviračio, stengėmės daryti tai, kas daro­ma pasaulyje. Siekdami optimizuoti darbą, pagerinti infrastruktūrą, kad ji būtų patogi ir medikui, ir žmo­gui, atlikome tam tikrus, mano nuomone, logiškus pertvarkymus. Visų pirma, visus Konsultacijų poli­klinikoje dirbančius specialistus sutelkėme viename padalinyje. Dabar žmogui nereikia blaškytis ir ieškoti specialisto per visą ligoninę. Tiesa, dar planuojame pagerinti kurčnebylių aptarnavimą – kad registrato­rės galėtų greičiau išsiaiškinti jų bėdas, planuojame įsigyti kelis planšetinius kompiuterius.

Kitas prioritetinis tikslas – klinikų formavimas, sujungiant skyrius, teikiančius panašaus profilio pas­laugas, viename pastato korpuse. Šiuo metu jau for­muojame Chirurgijos ir Terapijos korpusus. Įgyven­dindami šį projektą, siekiame optimaliau išnaudoti esamas patalpas, sumažinti išlaidas vidinei logistikai tarp skyrių, padaryti patogesnę navigaciją ligoninės lankytojams ir pacientams.

Kokie dar nepaminėti pokyčiai įvyko ligoni­nėje perėmus įstaigos vadovavimą?

Daugiau nei 60 metų kauniečių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų sveikata besirūpinan­čiai ligoninei 2014 metai buvo itin dinamiški ir in­tensyvūs: atlikta statybos, remonto ir projektavimo darbų už daugiau nei 900 tūkst. Eur. Be to, nemažai uždavinių teko ir įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus, kurių bendra vertė viršija 1,8 mln. Eur.

Remonto darbai atlikti ir nutolusiuose padaliniuo­se, t. y. Kulautuvoje, Žiegždriuose, Kačerginėje ir kt., pastatyta Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus stoginė. Terapijos klinikos Kardiologijos skyriuje įrengta 3 lovų intensyvaus stebėjimo palata, įsigyta moderni širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo įranga, kurią pasitelkę ligoninės kardiologai turi galimybę greičiau diagnozuoti ligas ir efektyviau jas gydyti. Taip pat atnaujintos Ambulatorinės reabi­litacijos skyriaus patalpos, Slaugos klinikoje Garlia­voje įrengta paliatyviajai slaugai skirta erdvė, įsigy­ta modernios diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos įrangos. Beje, nepamiršome ir tokią iš pirmo žvilgs­nio smulkmeną – visuose naujai tvarkomų skyrių tu­aletuose yra dezinfekantų ne tik rankoms, bet ir klo­zetų dangčiams, su paaiškinimu, kaip jais naudotis.

Jeigu vardysiu visus darbus, skaitytojas pavargs. Svarbu, kad ligoninė pertvarkoma iš esmės – opti­mizuojama jos struktūra, vykdomas remontas sky­riuose ir padaliniuose, ir ligoniai tai mato.

Tiek daug įvairių remonto ir statybos darbų vykdoma, o ligoninė iki šiol neapšiltinta, nere­novuota? Kodėl?

Negaliu atsakyti, kodėl to nebuvo padaryta anks­čiau. Svarbiausia, kad jau birželio pradžioje prasi­dės centrinio pastato šiltinimo, langų ir įėjimo, durų keitimo, įėjimų pritaikymo neįgaliesiems darbai, bus renovuota dalis šildymo ir vėdinimo sistemų, katili­nė. Įgyvendinus projektą, pagerės ligoninės patalpų mikroklimatas, sumažės energijos sąnaudos ir išlai­dos už šildymą.

Dėl kokio ligoninės padalinio jums labiausiai neramu ar net gėda?

Viena mūsų problemų – tai nesibaigiančios Aku­šerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų pastato rekonstravimo darbai (Miš­ko g.), kurie jau seniai akis bado ne tik gydymo įstai­gos klientėms ir darbuotojams, bet ir praeiviams. Prieš 2 dešimtis metų pradėta statyba gavo amžiaus vardą: kitąmet „švęsime“ 20 metų jubiliejų. Vyrams turėtų būti gėda, kad mūsų moterys tiek metų gimdo staty­bose. Esu įsitikinęs, kad šias statybas reikia užbaigti. Tam trūksta apie 1,7 mln. Eur. Jeigu gausime kasmet po 300 tūkst. Eur, statybos vyks dar 6 metus, ir iš viso tęsis 25 metus. Kažin, ar rasime kitas taip liū­dnai išgarsėjusias statybas. Į šį projektą jau inves­tuota 4 mln. Eur, tad naudingiau yra jį kuo greičiau užbaigti, o ne stabdyti ar griauti. Juolab kad griovi­mo darbai, ekspertų skaičiavimais, atsieitų pusę su­mos, reikalingos statyboms baigti. Taigi šiemet planuojama įrengti rekonstruoja­mo pastato 3 aukštą, kuriame įsikurs 7 motinos ir vaiko palatos, viena – naujagimių intensyvios prie­žiūros palata.

Didžiausios sveikatos įstaigų bėdos – eilės ir mažas finansavimas. Kaip pavyksta tai spręsti?

Pailginus Konsultacijų poliklinikos darbo laiką ir priėmus naujų gydytojų konsultantų, pavyko suma­žinti prie gydytojų kabinetų nusidriekiančias eiles. Šiandien konsultacijai pas kardiologą, neurologą, chi­rurgą, ortopedą traumatologą, reumatologą, radiologą, akušerį ginekologą, odos gydytoją galima patekti tą pačią ar kitą dieną. Per savaitę pacientas bus priim­tas ir pas endokrinologą, reabilitologą. Sutrumpinti laukimo eiles buvo nemenkas iššūkis, nes pacientų srautas, kuriems reikalingos gydytojo apžiūros, nuo­lat didėja. Per 2013 metus Konsultacijų poliklinikoje apsilankė per 140 tūkst. žmonių. 2014-aisiais ne ką mažiau – sulaukta 167 tūkst. apsilankymų.

Jūsų vizija – paversti ligoninę geriausia ša­lyje, kurioje pacientai norėtų gydytis, o medi­kai – dirbti. Minėti ligoninės pertvarkymai, at­naujinimas, statybos darbai, eilių sumažinimas ir pan. turėtų pasitarnauti, kad ligoniai rinktų­si šią įstaigą. O kaip dėl kitos dalies, kad medi­kai norėtų dirbti?

Iš tiesų nemažai dėmesio skyrėme darbuotojų motyvavimui ir ugdymui. Manau, kad darniam ko­lektyvui būtinos bendros šventės, renginiai, pasibu­vimai. Tad 2014 metais pirmą kartą ligoninės istori­joje suorganizuotas ne tik sportinis kultūrinis sąskry­dis, bet ir Metų gydytojo, ir Metų slaugytojo, o šie­met dar ir Metų darbuotojo apdovanojimai, pami­nėta Tarptautinė slaugytojų diena. Jau tradicija tapo

kalėdiniai renginiai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais beveik 1 tūkst. darbuotojų Žalgirio arenoje stebėjo grandiozinį Marijono Mikutavičiaus pasirodymą. Kolegos turėjo galimybę dalyvauti ir smuikininkės Kristinos Domarkienės ir akordeonisto Vytenio Da­nieliaus pasirodyme Kalėdinės penkiaminutės metu.

Medikų darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Tad ir mūsų darbuotojai kelia kvalifikaciją tiek Lie­tuvoje, tiek ir užsienyje. Darbuotojams organizuo­ti konfliktų valdymo mokymai, kurie suteikė žinių, kaip elgtis konfliktinėse situacijose.

Minėjote, kad smarkiai skyrėsi tos pačios specialybės medikų darbo užmokestis ir tai pri­klausė nuo to, kuriame padalinių ar filialų žmo­gus dirbo. Tarkime, Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojo atlyginimas buvo tik 1 400 Lt. Kaip yra dabar?

Mano galva, žmogus, dirbantis tą patį darbą toje pačioje įstaigoje, turėtų gauti vienodai gerą atlyginimą. Atlyginimą didinome tiek pernai, tiek ir šiemet. Kai kuriems mažiausiai uždirbusiems darbuotojams darbo užmokestis 2014 metais kilo net ir 20–30 proc.

Šiemet didesnis dėmesys skirtas slaugytojams. Pirmuosius geroji žinia pasiekė Akušerijos ir gineko­logijos klinikoje dirbančius akušerius ir bendrosios praktikos slaugytojus, kuriems skirtas darbo užmo­kesčio fondas padidintas beveik 16 proc. Atlygini­mas kilo ir šioje klinikoje dirbantiems gydytojams, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo 12,5 proc.

Taip pat priėmėme sprendimą padidinti ir kar­tu suvienodinti darbo užmokestį Psichiatrijos kli­nikoje pacientais besirūpinantiems slaugytojams, kuriems už tą patį atliekamą darbą buvo mokama skirtingai. Atlyginimas didėjo ir šioje klinikoje be­sidarbuojantiems slaugytojų padėjėjams ir pagalbi­niams darbuotojams.

RKL vidutinis darbo užmokestis slaugytojams iki kovo mėnesio siekė apie 650 Eur. Nuo kovo mė­nesio jų vidutinis darbo užmokestis kai kuriems pa­didėjo iki 10 proc.

 

Po atsakymo apie gydytojų atlyginimus, lo­giška grįžti prie monitoriaus, kuris pasitinka li­gonius registratūroje ir ragina pranešti apie ko­rupcijos apraiškas. Kaip sekasi kovoti su įsisenė­jusia tradicija atsilyginti gydytojui?

Kovo mėnesį speciali Sveikatos apsaugos minis­terijos komisija nustatė ligoninės korupcijos indek­są. Galime pasidžiaugti, kad surinkome pakankamą balų skaičių ir gavome skaidrios sveikatos priežiū­ros įstaigos vardą. Kovojant su šia įsisenėjusia tradicija, būtina sis­temiškai ir nuosekliai mažinti korupcijos pasireiški­mo visose ligoninės veiklos srityse priežastis. Pir­ma, ligoninės medikai ir kiti darbuotojai turi gauti orų atlyginimą, kad jiems nekiltų pagundų prisidurti iš šalies. Antra, darbuotojai turi labai aiškiai suvokti, kad bet kokie korupcinio pobūdžio veiksmai ligoni­nėje nėra ir nebus toleruojami ir už tai jų laukia pa­čios griežčiausios drausminės nuobaudos, t. y. tokie darbuotojai, neišskiriant ir medikų, mūsų ligoninėje nebedirbs. Kita svarbi korupcijos prevencijos darbo sritis – maksimaliai informuoti ligoninės pacientus ir lankytojus, kad bet kokie neteisėti atsilyginimai ir ma­terialinės padėkos mūsų ligoninėje nelaukiamos, o už šiuos veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kokią matote ligoninės ateitį?

Ir toliau gerinsime paslaugų prieinamumą ir ko­kybę. Galiu paminėti, ką dar planuojame per ateinan­čius keletą metų: suremontuoti Vaikų ligų, Psicho­somatinį, Chirurgijos skyrius. Iš Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšų puoselėdami žaliosios filosofijos ir energijos tausojančias idėjas, planuojame įdiegti energiją taupančias technologijas Akušerijos ir gi­nekologijos klinikoje, biokuro katilus Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, t. t.

Šiais metais planuojame įgyvendinti projektą E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kū­rimas. Jo tikslas – interaktyvi elektroninė paslauga, kuria naudodamiesi pacientai galės gauti savo ligos istorijos, tyrimų ir kitus duomenis apie sveikatą, o sveikatos priežiūros specialistai galės tarpusavyje bendrauti ir keistis reikalinga informacija.

Žodžiu, darbų baras didžiulis, o idėjų ir planų turime daug. Iš įdomesnių – įkurti Ginekologijos skyriuje (Trakų g.) Senjorų dienos centrą. Tai būtų visiškai nauja paslauga, kuri, mano galva, sulauk­tų didelio susidomėjimo ir būtų finansuojama Li­gonių kasų. Patogioje vietoje – ir miesto centre, ir kartu nuošalėje, taip pat šalia autobusų ir geležin­kelių stočių – įkurtas Senjorų dienos centras galėtų pasitarnauti daugeliui vyresnio amžiaus žmonių at­gauti sveikatą po ligos, palaikyti ar atkurti įvairias prarastas ar pablogėjusias funkcijas, kt.

 

Kokių dar ypatingų didelių planų ar idėjų esate numatęs?

Žinoma, geriausia tikriausiai būtų visas 8 RKL klinikas, kurios dabar išbarstytos 20 km spinduliu, sutelkti vienoje vietoje. Vakarų pasaulis jau griau­na 1970 metų statybas, t. y. daugiaaukštes ligonines, kurios neatitinka šiandienos reikalavimų, technolo­gijų. Jų architektūra neleidžia optimizuoti procesų. XXI amžiaus ligoninės modelį reikėtų matyti kaip gėlės žiedą, kurio centre – visi medicininiai biurai, personalas, o spinduliai-žiedlapiai – palatos, paci­entų kambariai, pagalbinės patalpos. Tokia struktūra leistų smarkiai sutrumpinti medikų kelią iki pacien­tų, o pacientų – iki medikų. Kartu sumažėtų perso­nalo, būtų taupomas laikas, pinigai. Tiesa, šiai idė­jai reikalingas valstybės pritarimas.

 

Per beveik 2 metus atlikta tikrai daug. Galbūt žinote, kur slypi sėkmingos ligoninės paslaptis?

Iš tiesų, įgyvendinus struktūrinius pertvarky­mus, pavyko sutaupyti nemažai pinigų, juos inves­tuoti, ir 2014 metus užbaigti su geru finansiniu re­zultatu – apie1,7 mln. litų pelno. Kur slypi sėkmė? Ją lemia gera komanda ir kompetentingi darbuoto­jai. Taip pat gebėjimas pratiškai pritaikyti medici­nines naujoves, kad jos realiai veiktų. Mediko dar­be būtinas jautrumas pacientams ir jų problemoms. Na, ir nuolatinis siekis tobulėti. Jeigu nesusitvarkau su darbais per nustatytas darbo valandas, lieku virš­valandžių. Kol kas dažniausiai namo pavyksta išei­ti ne 17 val., o 22 val. Tačiau vykdant tiek darbų ir projektų, tai neturėtų kelti nuostabos.

 

Taigi 2 metai – daug ar mažai? Sprendžiant pagal nuveiktus darbus – daug, atsižvelgiant į planus – mažai?

Iš tiesų, taip. Bet kokiai idėjai įgyvendinti reikia paruošti projektą, rengti viešųjų pirkimų konkursus, galiausiai tuos darbus atlikti. Visa tai užtrunka. Li­goninės direktoriaus kadencija – 5 metai. Dar lai­ko lyg ir turiu. Kita vertus, manau, kad tikrai liks neužbaigtų darbų, idėjų. Ar į mano vietą atėjęs ki­tas žmogus norės juos tęsti? Galbūt jam pasirodys tai neaktualu?

 

Ar nepasiilgstate praktinio ortopedo-trau­matologo darbo?

Nesu visiškai atitrūkęs nuo praktikos, truputį dirbu ir pagal specialybę. Manau, kad eidamas di­rektoriaus pareigas, galiu atnešti naudos daug di­desniam žmonių skaičiui. Pavyzdžiui, dirbdamas opropedu-traumatologu, per metus atlikdavau apie 300 operacijų. Galima sakyti, kad padėdavau 300 žmonių. Na, sutvarkius vien registratūrą ir Konsul­tacijų polikliniką, jau pagerinome paslaugą daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kurie čia apsilanko per me­tus. O dar kiti skyriai, padaliniai...

 

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Šaltinis: žurnalas „Internistas“