Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti slogos gydymo pradžios reikšmę, komplikacijų ypatumus, vaistų svarbą ir jų skirtumus atsižvelgiant į sergančiojo amžių. Kodėl tai yra svarbu? Sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis (ŪVKTI) tarp vaikų ir suaugusiųjų yra nevienodas, todėl tinkamas vaisto pasirinkimas, simptomų kontrolė, laiku nustatytos komplikacijos ir jų prevencija ligoniui padeda greičiau pasveikti.
Problemos aktualumas, suaugusiųjų ir vaikų ligos skirtumai
Visi puikiai žinome, kad vaikus virusinės peršalimo ligos ir sloga vargina gerokai dažniau nei paauglius ar suaugusiuosius. Tai susiję su imuninės sistemos formavimusi ir jo nepakankamumu ikimokyklinio amžiaus grupėje, viršutinių kvėpavimo takų anatominėmis savybėmis, kolektyvo lankymu, aplinkos įtaka (pvz., sezoniškumas, mityba, žalingi tėvų įpročiai vaiko aplinkoje, kt.), gretutinėmis lėtinėmis ligomis (pvz., alerginis rinitas, bronchų astma). Literatūros duomenimis, vaikai iki 5 metų ŪVKTI suserga vidutiniškai 3–8 kartus per metus, vyresni vaikai ir suaugusieji – 2–4 kartus per metus (1).
Daugiausia problemų sukelia tai, kad, skirtingai nuo vyresniųjų, ikimokyklino amžiaus vaikas, sergantis ŪVKTI, dažniausiai per savaitę nepasveiksta. Sloga arba rinitas vargina stipriau, nes infekcijos sukeltas nosies ir nosiaryklės gleivinės reaktyvumas dėl papildomo adenoidinio audinio uždegimo dažniau provokuoja komplikacijų išsivystymą. Jei virusinis uždegimas papildomai atveria kelią ir bakterinei infekcijai, klinika aktyvesnė ir audringesnė, dažniau sureaguoja aplinkinės anatominės struktūros – vidurinė ausis, prienosiniai ančiai, ryklės gleivinė, apatiniai kvėpavimo takai.
Pagrindinis panašumas tarp vaikų ir suaugusiųjų slogos yra priežastinis – virusinis užkratas, tačiau esama ir skirtumų. Visų pirma ligos trukmė – vaikai serga ilgiau nei suaugusieji. Komplikacijų tikimybė vaikams yra dažnesnė dėl minėtam amžiui būdingos imuninės sistemos nepilnavertiškumo. Komplikacijų sritis dėl slogos vaikams dažniausiai yra vidurinės ausies uždegimas, o suaugusieji dažniau suserga ūminiu rinosinusitu. Šiuos pagrindinius skirtumus ir verta apžvelgti išsamiau.
Ūminis vidurinis otitas: klinika ir gydymas
Ūminis vidurinis otitas – tai vidurinės ausies gleivinės uždegimas, kuris pasireiškia skausmu, karščiavimu, neramiu elgesiu, miego sutrikimu dėl skausmo. Esant pūlingam uždegimui, stebima sekrecija iš būgninės ertmės į ausies išorinę landą. Liga gali būti diagnozuota ir kūdikiui, kai vieninteliai simptomai yra neramus elgesys, nevalgumas, karščiavimas. Diferencinė diagnostika yra sudėtinga. Tik apžiūrint ausis galima patvirtinti arba paneigti šią diagnozę. Vaikams, kurie patys gali pasiskųsti ausies skausmu, diagnostika yra paprastesnė. Dažniausiai iš anamnezės pavyksta išsiaiškinti, kad prieš tai buvo sloga arba ji iki šiol dar tęsiasi.
Kaip gydyti ūminį vidurinį otitą? Kadangi sukėlėjas dažniausiai yra virusas, gydymas turi būti simptominis: slogos gydymas ir antiuždegiminis vaistas nuo skausmo. Slogai gydyti yra natūralių priemonių ir cheminių preparatų. Turbūt nėra vieno tinkamo pasirinkimo, neretai tinka ir šių priemonių deriniai. Svarbu, kad būtų pakankamas gydymo efektyvumas. Vaikams būdinga nosiaryklėje esančių adenoidų įtaka ligos trukmei ir komplikacijoms turi būti vertinama ypatingai. Otorinolaringologui nustačius adenoidinio audinio hipertofiją, konservatyvus gydymas, t. y. nosies plovimas jūros vandeniu, intranazalinis gliukokortikosteroidas (vartoti pagal vaisto indikacijas atsižvelgiant į amžių) ir / ar vietinis ar sisteminis dekongestantas, padeda lengviau kontroliuoti ausies uždegimą sukėlusią slogą.
Antibiotikų skyrimas, esant ūminiam ausies uždegimui, yra opi problema. Antibiotikas pasirenkamas atsižvelgiant į paciento amžių. Pagal 2008 metų Kvėpavimo takų infekcijų diagnozavimo ir gydymo rekomendacijas, bendrojoje praktikoje (2) vaikams iki 1 metų, sergantiems ūminiu viduriniu otitu, iš karto skiriamas antibiotikas. Vyresniems nei metų vaikams turi būti skiriamas simptominis gydymas, tačiau jei per 3 dienas nėra pagerėjimo arba būklė blogėja simptominio gydymo metu, būtina papildomai skirti antibiotiką. Esant pūlingam ūminiam viduriniam otitui, iš karto skiriamas antibiotikas. Konsultuojant dažnai sergančius vaikus ar gydant išsivysčiusias slogos komplikacijas, teko ne kartą iš- girsti klausimus, kaip sumažinti peršalimo ligų dažnį, apsaugoti vaiką nuo komplikacijų ir antibakterinio gy- dymo poreikio, sumažinti kolektyvo lankymo apribo- jimą. Remiantis literatūra, tokiais atvejais naudinga ir tikslinga naudoti druskos tirpalus ir profilaktikai. Li- teratūros duomenimis, geriausia vaikų slogos kompli- kacijų prevencija yra nosies plovimas druskos tirpalu arba jo derinimas su kitais preparatais. Išvadose teigia- ma, kad statistiškai patikimai sumažėjo vaikų slogos komplikacijų skaičius, vartotų antibakterinių prepara- tų dažnis, sumažėjo praleistų pamokų skaičius. Mini- ma, kad net ir profilaktinis jūros vandens naudojimas gali sumažinti pasikartojančių ligų (atkryčių) skaičių šaltuoju metų laiku. Ūminių virusinių infekcijų sezo- no metu druskos tirpalo naudojimas sveikiems vaikams sumažina slogos ir jos komplikacijų išsivysty- mą, o kartu ir papildomų vaistų (antibiotikų, antipiretikų, dekongestantų) vartojimą (1 pav.) (3).
Ūminis rinosinusitas: klinika ir gydymas
Kita dažna slogos komplikacija – ūminis rinosinu- sitas. Ši liga dažnesnė tarp suaugusiųjų ir vyresnių vai- kų. Ūminis rinosinusitas diagnozuojamas pagal slogos trukmę ir simptomus. Sloga, užsitęsusi ilgiau nei 10 die- nų, yra rinosinusito požymis. Ligai patvirtinti turi būti 2 ar daugiau simptomų, kai būtinas bent vienas iš pirmų dviejų žemiau nurodytų simptomų:
Simptomai, būdingi suaugusiesiems:
nosies užgulimas;
išskyros iš nosies;
skausmas ar spaudimas sinusų projekcijoje;
uoslės sumažėjimas ar išnykimas.
Simptomai, būdingi vaikams:
nosies užgulimas;
išskyros iš nosies;
skausmas ar spaudimas sinusų projekcijoje;
kosulys.
Kadangi rinosinusitas yra viena dažniausių ligų, dėl kurios pacientai kreipiasi pagalbos į šeimos gydytoją ar otorinolaringologą, svarbu laiku patvirtinti diagnozę ir paskirti gydymą atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomus. Tenka susidurti su nepagrįstai paskirtu antibakteriniu gydymu, kai atsižvelgiama tik į išskyrų pobūdį. Rinosinusito gydymo tikslas yra atkurti dėl užburkusios gleivinės sukeltą prienosinių ančių oringumo sumažėjimą, pagerinti uždegimo pažeistą gleivinės mukociliarinį klirensą, kad lengviau pasišalintų susikaupusios gleivės. Kad suprastume įvairių vaistų grupių ir poveikio ligai reikšmingumą, toliau pateikiame ūminio rinosi- nusito gydymo rekomendacijų gaires, paremtas įrodymais (1 lentelė) (4) rekomendacijomis, vietiniai gliukokortikosteroidai, nosies plovimas ir antihistaminikai-dekongestantai yra pagrindiniai nekomplikuoto (virusinio) ūminio rinosinusito gydymo preparatai. Antibakterinių preparatų papildomai skiriama tik esant ryškiam būklės pablogėjimui simptominio gydymo fone (skausmas suaktyvėja, kyla temperatūra).
Nosies plovimas druskos tirpalu teigiamai veikia mukociliarinį klirensą, gliukokortikosteroidai vietiškai malšina uždegimą, mažina gleivinės paburkimą. Pagal poreikį tikslinga spręsti dėl vietinių ar sisteminių dekongestantų papildomo paskyrimo. Svarbu atminti, kad jų skiriama trumpą laiką. Gleivių klampumo kontrolei puikiai tiks mukolitikai ar augaliniai preparatai.
Jei uždegimas yra virusinio tipo, nėra bakteriniam uždegimui būdingų simptomų, antibakterinis preparatas naudos neduos. Praktikoje pastebėjus intrakranijinių ar intraorbitalinių rinosinusito komplikacijų simptomus (pvz., akies obuolio judesių sutrikimas, neurologinės reakcijos), reikia skubiai nukreipti pacientą į stacionarą.
Apibendrinimas
Apžvelgus ūminio otito ir ūminio rinosinusito diagnostikos ir gydymo ypatumus, galime spręsti, ar tinkamai skiriame dėmesio šių ligų prevencijai ir gydymui, ar profilaktikai skirtas antibakterinis preparatas tikrai apsaugos nuo komplikacijų ir pagerins paciento savijautą, ko tikėtis, jei liga tęsiasi ir sloga nesiliauja. ŪVKTI komplikacijų skirtumai amžiaus grupėse turi reikšmės ankstyvajai diagnostikai, būdingų simptomų prevencijai, tinkamai paskirtam gydymui ir greitesniam išgijimui. Būtent to iš gydytojo tikisi pacientas ar jo artimieji.
Gyd. Dovydas Gutmanas
Šaltinis: „Internistas“ Nr.7, 2016m.
