Skausmas – bene dažniausias ir pagrindinis simptomas, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Tyrimų duomenimis, lėtinio neonkologinio skausmo paplitimas Europoje yra 19,5 proc., t. y. kas 5 žmogus kenčia nuo skausmo, o vyrauja sąnarių patologijos sukeltas ir nugaros skausmas. Taigi 2016 metai, Tarptautinės skausmo studijų asociacijos iniciatyva, paskelbti pasauliniais kovos su sąnarių skausmu metais.
Kas naujo gydant skausmą? Kokia vieta gydymo procese tenka vietiniams preparatams? Apie tai kalbamės su Plungės rajono savivaldybės ligoninės Neurologijos skyriaus vedėju Raimondu Dovilčiu. Kaip dažnai savo praktikoje tenka susidurti su skausmo gydymu? Kokie skausmai dažniausi?
Neurologo kasdienėje praktikoje dėl skausmo kreipiasi daugiau kaip pusė pacientų. Dažniausias yra nugaros skausmas – juosmens, kaklo ar krūtininės dalies. Ūminį nugaros skausmą gali sukelti facetinių sąnarių pažeidimas, tarpslankstelinio disko degeneracija, stuburo raiščių ar raumenų patempimas ir spazmas. Specifinės skausmo priežastys yra tarpslankstelinio disko išvarža, nugaros trauma, stuburo slankstelių lūžiai, infekcija, vėžys, ūminė vidaus organų liga. Dauguma skausmo atvejų praeina per 2 savaites, tačiau 5–10 proc. tampa lėtiniu skausmu. Grėsmingi simptomai (vadinamieji raudonų vėliavų simptomai) gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, bakterinė infekcija, imunosupresinės būklės, vėžys anamnezėje, aiškus silpnumas vienoje ar abiejose kojose, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimas, kartu esantis pilvo skausmas, buvusi trauma, osteoporozė.
Skausmas smarkiai sutrikdo kasdienį žmonių gyvenimą. Skaičiuojama, kad du trečdaliai lėtinį skausmą patiriančiųjų praranda normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, 25 proc. atvejų sutrinka šeimos santykiai, 20 proc. atvejų atsiranda depresijos požymių, 15 proc. – ketinimų žudytis.
Kokie vaistai ar preparatai dažniausiai skiriami skausmui malšinti? Ką manote apie skausmo gydymą diklofenaku? Kaip jis veikia skausmą?
Pirmo pasirinkimo vaistai, skirti ūminiam ar lėtiniam skausmui gydyti, dažniausiai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie veikia patogeneziškai ir mažina audinių pabrinkimą, uždegimą ir nocicepcinį skausmą, grąžina judesius, neleidžia skausmui tapti lėtiniu. Auksiniu standartu pagal efektyvumą laikomas diklofenakas. Jo galima skirti įvairiomis formomis ir deriniuose su kitais analgetikais, skausmo adjuvantais, miorelaksantais, opioidiniais analgetikais. Geriamųjų diklofenako preparatų nereikėtų skirti esant virškinimo trakto sutrikimams, taip pat jeigu buvo kraujavimų iš virškinimo trakto, esant inkstų funkcijos nepakankamumui, širdies staziniam nepakankamumui, trombocitopenijai, buvusiai alergijai.
Kokiais atvejais svarbu skausmą gydyti ir vietiškai? Ką manote apie OlfenTM vaistinius pleistrus, skirtus ūminėms traumoms gydyti?
OlfenTM sudėtyje yra diklofenako natrio druskos. Tai NVNU, kuris standartiniame uždegimo modelyje gyvūnams efektyviai blokavo prostaglandinų sintezę. Žmogaus organizme diklofenakas mažina uždegimo sukeltą skausmą, patinimą ir karščiavimą. Be to, diklofenakas grįžtamai slopina ATF ir kolageno indukuotą trombocitų agregaciją.
OlfenTM terapinės indikacijos yra lokalaus skausmo, sukelto (pvz., sporto traumos) dėl ūminio sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų patempimo, sumušimo ar sąnarių panirimo, malšinimas.
Lokaliai NVNU skiriama esant pažeidimui arti odos paviršiaus. Toks gydymas pasižymi geru poveikiu pažeidimo vietoje, nesukelia virškinimo ir kardiovaskulinės sistemų komplikacijų. Ypač toks gydymas rekomenduojamas esant sąnarių ar periartikulinių audinių pažeidimams, traumų atvejais, stuburo srityse.
Kokios vaistų formos siūlomos, norint skirti vietinį skausmo gydymą? Kokie, jūsų manymu, OlfenTM diklofenako vaistinio pleistro pranašumai?
Gydydamas traumą, vietiškai gydytojas gali paskirti kremo, gelio ar pleistro formos preparatų. OlfenTM vaistiniai pleistrai pasižymi tolygiu vaisto išsiskyrimu ir gydomąja koncentracija. Šie pleistrai garantuoja, kad 12 val. veiklioji medžiaga tolygiai skverbsis į minkštuosius audinius, todėl pleistrą ant skaudamos vietos tereikia klijuoti 2 k./p. (ryte ir vakare). Svarbiausia, kad vietiniai preparatai nesukelia sistemiškai vartojamiems NVNU daugiau ar mažiau būdingų nepageidaujamų reakcijų virškinimo traktui ir kitoms organizmo sistemoms. Dar vienas privalumas – pleistras OlfenTM nesusigeria į drabužius ir pasižymi ilgalaikiu gydomuoju ir psichologiniu poveikiu.
Klinikiniai tyrimai įrodė, kad pleistras OlfenTM – ne tik veiksmingas, bet ir saugus preparatas, kurio nepageidaujamų vietinių reakcijų dažnis reikšmingai nesiskiria nuo placebo. Pleistro OlfenTM forma užtikrina nepertraukiamą vaistinės medžiagos pasisavinimą per odą, o unikalus derinys su mentoliu pagerina diklofenako prasiskverbimą į audinius ir kartu švelniai vėsina odos paviršių.
Vokietijoje atlikto atsitiktinės imties, dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 120 sportines traumas (bukas minkštųjų audinių traumas, sumušimus) patyrusių pacientų, rezultatai parodė, kad pleistras OlfenTM gerokai veiksmingiau už placebą malšina ūminį po traumos pasireiškusį skausmą.
Kad vietinis vaistas būtų veiksmingas, svarbu, kad preparate būtų medžiagos, gerinančios veikliosios medžiagos pasisavinimą per odą. Kaip tai išspręsta diklofenako preparatuose?
Iš odos paviršiaus diklofenakas rezorbuojasi lėtai ir nevisiškai. Dėl nepertraukiamos diklofenako rezorbcijos kraujo plazmoje palaikoma nuolatinė jo koncentracija, nepriklausomai nuo to, kokiu laiku vaistinis pleistras buvo priklijuotas, – ryte ar vakare. Pavartojus išoriškai, diklofenakas kaupiasi odoje atsargų pavidalu, iš kur lėtai atpalaiduojamas ir pasiskirsto organizme.
Terapinis vaistinio preparato poveikis daugiausiai priklauso nuo jo veikliosios medžiagos koncentracijos, susidarančios po pleistro klijavimo vieta. Vaistinio preparato patekimas į veikimo vietą gali kisti priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir tipo bei naudojimo srities. Kad pažeidimo vietoje sudarytų pakankama vietiškai veikiančios veikliosios medžiagos koncentracija, ji turi prasiskverbti per odos barjerą. Tai vaistai gali padaryti 2 būdais: naudojant lipofilines medžiagas, kurių dėka vaistai ištirpsta riebaluose, ar hidrofilines medžiagas – kai veiklioji medžiaga patenka per odos raginiame sluoksnyje esančias poras.
Pagerinti veikliųjų medžiagų pasisavinimą taip pat gali ir specialios medžiagos, esančios vaisto sudėtyje. Tokios medžiagos yra surfaktantas, riebalų rūgščių ir jų esteriai, tirpikliai (etanolis), terpenai. Kitas dalykas, kad gerindamos veikliosios medžiagos pasisavinimą, šios medžiagos gali ir kenkti, pvz., dirginti odą. Todėl didelis dėmesys skiriamas terpenams ir jų sintetiniams atitikmenims terpenoidams, kurie pasižymi mažiau odą dirginančiomis savybėmis.
Kokias iš vaisto pasisavinimą gerinančias medžiagas organizmas geriau toleruoja ir kurios yra efektyviausios – etanolis ar mentolis? Kuo ypatingas mentolis?
Kaip jau minėta, viena saugesnių medžiagų yra terpenai. Jie veikia raginio sluoksnio lipidus ir keratiną, didindami vaistų tirpumą lipiduose. OlfenTM pleistro sudėtyje yra mentolio. Mentolis vietiškai gydant skausmą naudingas tuo, kad tai yra monociklinis monoterpenas, kuris neturi toksinio poveikio, tačiau pasižymi vaistinių medžiagų pasisavinimą per odą gerinančiu poveikiu. Tai patvirtina tyrimo rezultatai. Buvo atliktas tyrimas, kuris lygino mentolio ir etanolio poveikį silikoninei membranai, kuri naudota kaip eksperimentinis raginio sluoksnio modelis. Tyrimas nustatė, kad mentolis pagerina abiejų anksčiau minėtų vaistų prasiskverbimo būdų veiksmingumą. Taigi, jei preparate yra mentolio, veiklioji medžiaga geriau skverbiasi ir lipidiniu keliu, ir hidrofiliniu – per poras.
Taigi vietiškai vartojamas diklofenakas prasiskverbia per odą ir sudaro veiksmingą koncentraciją uždegimo ar traumos pažeistuose sąnarių, raumenų audiniuose ir sinoviniame skystyje. Tyrimai įrodė, kad mentolis, esantis pleistro OlfenTM sudėtyje, pagerina diklofenako pasisavinimą. Be to, kraujyje susidaro labai nedidelė vaisto koncentracija, todėl sisteminio veikimo, o kartu ir nepageidaujamų reakcijų tikimybė yra maža.
Norint paspartinti gijimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir kuo greičiau sumažinti simptomų pasireiškimą, svarbu skausmą sukėlusį pažeidimą pradėti gydyti kuo anksčiau, nedelsiant, nes skausmas riboja pacientų judesius ir trukdo atsinaujinti pažeistų audinių funkcijoms.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
