Žaizdų, ypač lėtinių, gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, kurio sėkmę lemia daugybė veiksnių, susijusių tiek su pačia žaizda, tiek su bendra organizmo būkle, tiek su aplinka. Žaizdas netinkamai gydant lieka randų, o kartais, prisidėjus infekcijai, gali kilti labai rimtų komplikacijų. Apie šiuolaikines žaizdų gydymo aktualijas bei naujus jų gydymo būdus kalbamės su Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos prezidentu, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu profesoriumi Ryčiu Rimdeika.
Žaizdoms gydyti pastaruoju metu, regis, skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau pasitaiko atvejų, kai šiais klausimais konsultuojantys ar gydymą prižiūrintys bendrosios praktikos gydytojai taiko neefektyvius, gerokai pasenusius gydymo metodus, nepasižyminčius veiksmingu poveikiu. Kaip vertinate bendrą žaizdų gydymo situaciją Lietuvoje?
Bendra žaizdų gydymo situacija mūsų šalyje yra labai gera. Tai lemia keletas priežasčių. Jau 10 metų Lietuvoje aktyviai veikia Žaizdų gydymo asociacija, kasmet organizuojanti konferencijas, kurios vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose: Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, Alytuje ir kt. Šiemet 10 metų Žaizdų asociacijos veiklos sukakties proga konferencija vyko Kaune. Organizuodami tokius renginius šios organizacijos nariai siekia pagrindinio tikslo – kad žinios apie žaizdų gydymą būtų prieinamos visuose Lietuvos regionuose. Be to, atsiranda galimybė kasmet pateikti visas gydymo naujienas, įdiegtus naujus gydymo metodus bei supažindinti su žaizdų gydymo pokyčiais. Konferencijos – puiki galimybė įgyvendinti šiuos siekius dar ir dėl to, kad į jas kviečiame garsiausius Europos lektorius, kurie ne tik paruošia ir skaito įdomius pranešimus, bet ir yra geriausi savo srities specialistai. Žaizdoms gydyti valstybė vis dėlto skiria tam tikrą dėmesį, nors gal nepakankamą. Pacientams, besigydantiems lėtines žaizdas – pragulas, trofines opas, kompensuojami tvarsčiai. Galbūt mus, gydytojus, ne visada tenkina priemonių, kurios perkamos centralizuotai, kokybė arba nepakankamas reikiamas jų kiekis, bet normalią šiuolaikinę, kad ir ne pačią geriausią, bet tikrai atitinkančią europinį vidurkį, pagalbą, padedant valstybei bei dalį kainos sumokant pačiam, pacientas vis dėlto gauna. Tai labai gerai. Kitas dalykas – gerą žaizdų gydymo patirtį padeda kaupti žaizdų gydymo studijų tematika bei kvalifikacijos kėlimo kursai tiek universitetuose, tiek medicinos kolegijose, kur įdiegtos žaizdų gydymo programos. Medikai šios temos tikrai neišvengia. Jiems suteikiami žaizdų gydymo baziniai pagrindai, žinios apie žaizdų fiziologiją, o vėliau – jau mūsų rūpestis pateikti gydytojams naujausias europines gaires ar rekomendacijas bei jų papildymus, pakeitimus, patobulintas versijas. Be abejonės, atsiranda ir naujų aspektų, kuriems taip pat skiriame atitinkamą dėmesį. Taigi gydytojams žinių tikrai netrūksta, juolab kad jie mokosi visą gyvenimą.
Kokių naujų žinių įgijo dalyviai balandžio 15 dieną vykusioje žaizdų gydymo aktualijoms skirtoje konferencijoje? Kokie pranešimai labiausiai sudomino žaizdas gydančius specialistus bei bendrosios praktikos gydytojus?
Malonu pripažinti, jog būtent Kaune kilo šios asociacijos įkūrimo idėja, ir kaip tik Kauno regione yra keletas ligoninių, kurių atstovai labai aktyviai dirba žaizdų gydymo srityje. Šių įstaigų darbuotojai yra mūsų aktyvo branduolys, iš jų sulaukiame iniciatyvos ir glaudaus bendradarbiavimo. Žinoma, aktyvių gydytojų yra ir kitų miestų gydymo įstaigose, ir tikrai visų jų nuopelnai akivaizdūs. Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta žaizdų profilaktikai ir slaugai, tiems aspektams, kurie svarbūs ir pacientui, ir gydytojui, ir visam medicinos personalui. Dalyviai išgirdo patarimų, kaip reikėtų elgtis su slaugomu, įvairias žaizdas besigydančiu pacientu, kuo vilkėti ir avėti, kad būtų saugu tiek pačiam gydytojui, tiek pacientui. Taip pat buvo aptariami personalo normatyvai (kokiomis pagalbinėmis priemonėmis juos turi aprūpinti darbdavys, kad neįvyktų traumų, kaip gydytojai turėtų tausoti savo fizines jėgas ir pan.). Daug dėmesio buvo skirta praguloms, jų išsivystymo priežastims bei galimai prevencijai.
Tokios dalykinės sesijos prilygsta organizuojamoms Skandinavijos ir Europos šalyse. Ir mes tampame joms lygiaverčiai. Šiame renginyje kartu su Europos žaizdų gydymo asociacija organizavome sesiją, kurioje buvo pristatytos naujausios žaizdų gydymo rekomendacijos. Buvo sudaryta galimybė ne tik ekspertams, bet ir specialistams išsakyti savo nuomonę, kuri gali būti skirtinga. Europos žaizdų gydymo asociacijos tikslas – parengti sutarimą arba gydymo standartą, kuris būtų suprantamas ir prieinamas visoms šalims. Tad būtent šios naujosios rekomendacijos ir buvo aptariamos.
Kitos konferencijos sesijos buvo skirtos ne mažiau aktualiai problematikai – žaizdų infekcijų gydymui bei konkrečių žaizdų gydymo naujovėms, antibakteriniam gydymui naudojamų įvairių priemonių toksiškumui įvertinti. Mes turime labai aiškų tikslą – sunaikinti infekciją, tačiau pastaruoju metu atkreipiame dėmesį į tai, jog infekcija neturėtų būti naikinama bet kokia kaina… Deja, ne visos anksčiau naudotos priemonės yra audinius tausojančios, todėl turėtume naudoti saugesnes bei švelnesnes, nekenksmingas, netoksiškas žaizdų gydymo priemones, nesunaikinančias sveikų audinio ląstelių, iš kurių jis turės atsikurti. Mūsų galutinis tikslas – siekti, kad žaizda nedarytų įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Ne visada pavyksta visiškai užgydyti žaizdą: neretai net ir sugijusi ji po kurio laiko vėl atsiveria. Todėl būtina padėti pacientui, daryti viską, kad jis patirtų minimalią riziką, užtikrinti racionalias sąnaudas, pernelyg neapsunkinant visuomenės, ir kartu siekti rezultato, kuris padėtų žmogui gyventi kasdienį visavertį gyvenimą.
Kaip apibrėžtumėte naujausias žaizdų gydymo tendencijas? Beje, pirmiausia turbūt reikėtų priminti jų klasifikaciją.
Apibendrintai klasifikuojant žaizdas būtų galima išskirti ūmines, kurios sugyja per tris mėnesius, ir lėtines – negyjančias ilgiau nei tris mėnesius. Jų kilmė galėtų būti labai įvairi. Trauminės kilmės žaizdoms priskiriamos pjautinės, muštinės, nubrozdinimai, nudegimai, nušalimai. Antrasis žaizdų porūšis apibūdinamas terminu „opos“ – tai pragulos, trofinės opos, kurias sukelia venų, arterijų, cukrinio diabeto bei onkologinės ligos. Trečiajai grupei priskiriamos visos nežinomos kilmės žaizdos. Tiek žaizdos, tiek opos gyja vienodai, jose vyksta tie patys procesai, todėl ir gydymo metodai turi būti taikomi tie patys. Situaciją reikia suvokti logiškai – lėtinės opos yra tarsi sustojusios žaizdos gijimo stadijoje, kuri dar vadinama uždegimo stadija. Ūminėms žaizdoms tokia stadija nebūdinga. Mūsų tikslas – naudojant veiksmingas priemones užgydyti žaizdas. Modernus gydymo principas, kurio dabar siekiame (anksčiau stengdavomės dirbtinai skatinti žaizdos gijimą ar pan.), – maksimaliai pasinaudoti organizmo savaiminėmis gijimo galimybėmis. Iš paties paciento organizmo yra išgryninamos medžiagos, kurios skatina žaizdos gijimo procesą, tai reiškia, atlieka pagrindinį vaidmenį. Taip pat gali būti naudojami tam tikri tvarsčiai, kurie netrukdo ląstelėms migruoti, įsitvirtinti bei daugintis. Taip atkuriamas audinys. Taigi galima panaudoti augimo faktorius, kai žaizdą gydo pats organizmas…
Kokios konkrečios naujosios priemonės ir metodikos tai padeda įgyvendinti?
Pirmiausia – įvairios mechaninės medicinos priemonės, aparatai. Jais žaizda išvaloma, efektyviau surenkamos išskyros, natūraliai sumažėja žaizdos tinimas. Dėl to gijimo procesas vyksta sklandžiau ir greičiau. Kitos priemonės – biologinės, kai pasinaudojama tam tikromis organizmo biologinėmis medžiagomis kaip statybiniais komponentais, arba – biologiniai gijimo mediatoriai, skatinantys įvairius gijimo procesus: ląstelių migraciją ir kt.
Jūsų vadovaujamos asociacijos organizuotoje konferencijoje dalyvavo garsių žaizdų gydymo specialistų bei lektorių iš užsienio. Galbūt teko išgirsti, kaip jie vertina jūsų darbus?
Atsiliepimai patys geriausi. Puikus savo srities žinovas profesorius Ojan Assadian iš Jungtinės Karalystės, Huddersfield universiteto, mūsų konferencijoje skaitęs labai įdomų pranešimą, pripažino, jog jam įsiminė klausytojai, labai gerai išmanantys žaizdų gydymo tematiką, itin žingeidūs, noriai besidomintys bei priimantys informaciją, bendraujantys su pranešėju ir užduodantys daug klausimų. Profesorius daug keliauja, todėl gali palyginti įvairių šalių auditorijas. Malonu girdėti, kad aukščiausio jo įvertinimo nusipelnė mūsų konferencijos dalyviai.
Naujosiose rekomendacijose siūlomos naujausios žaizdų gydymo priemonės ir metodikos. Na, o kaip sprendžiamas jų įsigijimo finansavimo klausimas?
Pinigai visada yra labai svarbus aspektas, todėl mes nesistengiame įsigyti brangių priemonių – pirmiausia renkamės veiksmingas, nes gydymo kaštai – tai ne tik išlaidos tvarsčiams… Galutinė gydymo kaina – tai žaizdos gijimo laikas, o tai reiškia, jog atitinkamai dienų ar valandų žmogus nedirba ir negauna atlyginimo, tam tikrų išlaidų pareikalauja transportas nuvykti į gydymo įstaigą, tam tikrus darbus atlieka medikai… Todėl logiška naudoti tokias gydymo priemones, kuriomis pacientas galėtų pasinaudoti pats ir jam nereikėtų važinėti pas gydytojus. Būtent visas šias išlaidas ir turime vertinti. Dėl to ir norime įrodyti, jog visos nebrangios priemonės – marliniai tvarsčiai ir kt. Nėra pačios veiksmingiausios ir efektyviausios.
Jeigu jomis besigydydamas pacientas nepasiekia efektyvaus rezultato, vadinasi, pinigai išleidžiami tuščiai. Na, o naudojant brangesnes priemones žaizdą galima užgydyti per mėnesį, tad atsiranda galimybė nemažai sutaupyti, o ir pacientas anksčiau pradės dirbti, grįš į normalų gyvenimą.
Mūsų asociacijos tikslas – ne kažką įrodinėti. Svarbiausias tikslas– pasiekti gerą rezultatą. Iš valstybės galima reikalauti, bet ji skiria lėšų tiek, kiek jų turi. Mes teikiame rekomendacijas visoms įstaigoms ir šiandien džiaugiamės užsimezgusiu dialogu, kuris vyksta tarp mūsų ir atitinkamų institucijų. Iš tiesų mes nesirengiame skelbti ultimatumų – stengiamės aktyviai dirbti ir tikimės, kad intensyvios pastangos padės pasiekti galutinių tikslų…
Kalbėjosi R. Pečeliūnienė
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”, Nr.7, 2016m.
