Žmogaus žarnyno mikrofloros įtaka sveikatai

Parengta pagal Turroni F., Ventura M., Buttó L.F. et al. Molecular dialogue between the human gut microbiota and the host: a Lactobacillus and Bifidobacterium perspective. Cellular and Molecular Life Sciences 2013. DOI 10.1007/s00018-013-1318-0.

Įvadas

Žmogaus žarnyne egzistuoja didelė ekosistema, kurią sudaro įvairūs mikroorganizmai, turintys įtakos žmogaus fiziologijai, imuninei sistemai, bendrai svei­katos būklei. Tarp daugybės mikroorganizmų dalis jų yra išskirtinai svarbūs sveikatai ir veikia kaip probio­tikai. Probiotikai – tai išgrynintos žarnyno bakterijos, pritaikytos vartoti, siekiant užtikrinti normalią žarnyno mikroflorą. Genetikai nustatinėja naujas probiotikų pa­naudojimo galimybes, aiškindamiesi, kaip žarnyno mi­kroflora veikia žmogaus fiziologiją ir imuninę sistemą.

Šiame straipsnyje, atkreipdami dėmesį į bifidobak­terijas ir laktobacilas, apžvelgsime jau dabar žinomus ryšius tarp žmogaus žarnyno ir jo mikrofloros.

Žmogaus žarnyno mikroflora

Žmogaus žarnyną yra kolonizavusios įvairios bak­terijos, kurių kiekis gerokai didesnis už somatinių ir germinacinių žmogaus ląstelių kiekį. Naujausiomis technologijomis nustatyta, kad visame virškinimo trakte yra įvairių rūšių bakterijų, šimtai rūšių ant odos, tūkstančiai – burnos ertmėje ir žarnyne. Žarnyno bak­terijos turi įtakos žmogaus fiziologijai, imuninės siste­mos funkcionavimui, mitybai. Simbiotinis ryšys tarp žarnyno mikrofloros ir žmogaus organizmo yra ilgai besivystęs procesas, kuris svarbus dėl vykstančių me­tabolinių procesų ir kitų reikšmingų veiksnių tiek bak­terijoms, tiek žmogaus organizmui.

Veiksniai, sutrikdantys žarnyno mikrofloros pusiaus­vyrą, gali būti labai įvairūs – nutukimas, visą gyvenimą trunkančios ar sunkios ligos, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos, storosios žarnos vėžys, sukeliančios žar­nyno disbiozę. Nustatyta, kad žarnyno mikrofloros pu­siausvyra yra labai svarbi bendrajai ir žarnyno sveikatai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jung­tinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracijos kriterijais, probiotikai yra mikroorganizmai, gaminami kaip maisto papildai, galintys pagerinti sveikatos bū­klę. Šiuo metu probiotikams gaminti dažnai naudoja­mos Lactobacilus ir Bifodobacterium. Abiejų genčių bakterijos yra įprastinė žarnyno mikroflora. Manoma, kad probiotikai įvairiomis atliekamomis funkcijomis turi teigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Šios funkcijos skiriamos į kelias grupes – gebėjimas stiprinti žarny­no gleivinės barjerą, skatinti imuninės sistemos atsa­ką į uždegimą ir veikti antagonistiškai patogenus, ga­minant antimikrobines medžiagas arba konkurencin­gai jungiantis su žarnyno gleivinėje esančiais recepto­riais, neleidžiant prisijungti patogeninėms bakterijoms.

Siekiant išsiaiškinti probiotikų veikimo mechaniz­mus, kuriais šios bakterijos turi įtakos žmogaus sveika­tai, atliekama daugybė mokslinių tyrimų. Tokios ana­lizės vadinamos probiogenomika. Tiriami įvairūs ge­nai, baltymai, metabolinės medžiagos, norint suprasti probiotikų ir mikrofloros, tarpusavio įvairių bakterijų ir mikroorganizmų bei žmogaus ryšius.

Laktobacilos ir bifidobakterijos

Žarnyne skaičiuojami trilijonai bakterijų, kurios skirstomos į 5 rūšis: Firmicutes, Bacteroidetes, Acti­nobacteria, Proteobacteria ir Fusobacteria. Jų koncen­tracija žarnyne yra įvairi. Suaugusio žmogaus žarnyne vyraujanti bakterijų rūšis yra Firmicutes, retkarčiais net iki 90 proc. visų esančių bakterijų. Vaikų žarnyne yra mažiau rūšių bakterijų, vyrauja Actinobacteria ir bi­fidobakterijos. Mikroorganizmų rūšių pasiskirstymas priklauso nuo įvairių veiksnių – pH, tulžies rūgšties, peristaltikos aktyvumo, gleivių, aplinkos veiksnių – mitybos ir medikamentų ir pačių mikroorganizmų – ad­hezijos galimybių, bakterijų išskiriamų fermentų, me­tabolinio aktyvumo, baktericidinių medžiagų gamybos.

Tik gimusio žmogaus žarnynas yra sterilus, tačiau iškart po gimimo jis greitai kolonizuojamas. Natūra­lūs mikroorganizmų šaltiniai – mamos gimdymo ta­kai, aplinkos veiksniai.

Nustatyta daug veiksnių, kurie atsakingi už mi­krofloros skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų – gyvenimo būdas, aplinka, mityba, gestacinis amžius, gydymas antibiotikais. Gimdymo kelias taip pat turi didelės įtakos – gimstant natūraliais gimdymo keliais dominuoja laktobacilos. Tai rodo, kad laktobacilos yra kolonizavusios sveikos moters urogenitalinę sistemą ir tai yra normali mikroflora. Didelę dalį su laktobacilo­mis sudaro ir bifidobakterijos, kurios vyrauja norma­liai žindytų vaikų žarnyne.

Kitas svarbus mikroorganizmų natūralus šaltinis yra žmogaus pienas. Nustatyta, kad jame esantys oli­gosacharidai yra labai svarbūs vystantis vaiko žarny­no mikroflorai.

Žarnyno mikroflora yra svarbi skaidant polisacha­ridus, glikozaminoglikanus, apsaugo žarnyną nuo pa­togeninių mikroorganizmų. Normalios žarnyno mi­krofloros gaminami elementai reikalingi ir žmogaus imuninės sistemos vystymuisi. Įrodyta, kad žarnyno mikroflora yra svarbi IgA gamybai, taip pat T ląste­lių populiacijai. In vitro įrodyta, kad laktobacilos gali skatinti žmogaus imuninės sistemos atsaką aktyvinant T ląsteles ir slopinant uždegimą. Taip pat įrodyta, kad žmogaus žarnyno bakterijos gamina medžiagas, ku­rios skatina imuninės sistemos atsaką ir apsaugo nuo uždegimo. Mokslininko Mazmaniano komanda iškėlė hipotezę, kad žmogaus genomas nekoduoja visų būti­nų imuninės sistemos vystymosi grandžių, tai gali pri­klausyti nuo žarnyno mikrofloros gaminamų metabo­litų. Ši hipotezė padėjo atrasti pagrindines mikroorga­nizmų molekules, tokias kaip kapsulės polisacharidus, kurie svarbūs imuninei sistemai.

Žarnyno mikroflora svarbi ir vitaminų gamybai, tulžies rūgščių metabolizmui. Pagrindinės trumpų­jų grandinių riebalų rūgštys gaminamos iš mikro­organizmų išskiriamų elementų žarnyne. Butira­tas yra vienas pagrindinių epitelinių ląstelių ener­gijos šaltinių.

Žarnyno mikroflora ir ligos

Keliuose tyrimuose ištirtas galimas ryšys tarp žar­nyno mikrofloros sudėties ir įvairių ligų, tokių kaip ne­krotizuojantis enterokolitas, 1 ir 2 tipo cukrinis diabe­tas, dirgliosios žarnos sindromas, atopinės ligos, aler­gijos ir storosios žarnos vėžys. Šių ligų patogenezėje svarbi disbiozė, kuri apibūdinama kaip mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, lemiantis metabolinius po­kyčius ir sutrikdytus bakterijų tarpusavio ryšius. Ma­noma, kad yra daug veiksnių, galinčių sukelti mikrof­loros pasikeitimus virškinimo trakte – antibiotikų var­tojimas, psichologinis stresas, radiacija, sutrikusi žar­nyno peristaltika, mitybos įpročiai.

Aptarsime keletą pagrindinių ligų, kurių patogene­zėje yra svarbi disbiozė.

Autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos vystosi, kai žmogaus imuni­nė sistema atakuoja ir pažeidžia organizmo savas ląs­teles ir audinius, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, alerginė astma. Daugelio šių ligų tiksli etiologija vis dar nėra žinoma, tačiau manoma, kad disbiozė gali būti reikšmingas pa­togenezinis veiksnys. Celiakija yra plonojo žarnyno uždegiminė liga, kai sutrinka baltymų skaidymas. Iš­matų mikrofloros analizė parodė reikšmingai sumažė­jusius bifidobakterijų, Clostridium histolyticum, C. li­tuseburense ir Faecalibacterium prausnitzii kiekius, o padidėjusius Bacteroides / Prevotella rūšių kiekius.

1 tipo cukrinis diabetas – tai insulino trūkumas, nu­lemtas imuninio kasos beta ląstelių pažeidimo, mano­ma, susijęs su aplinkos veiksniais. Tačiau tyrimuose su žiurkėmis nustatyta, kad žarnyno mikrofloros pasi­keitimai turi reikšmingos įtakos 1 tipo cukrinio diabe­to progresavimui.

Uždegiminės žarnyno ligos

Šiuo metu nėra visiškai aiškus genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tyrimai su gy­vūnais parodė, kad kliniškai nustatomas gleivinės už­degimas gali būti susijęs su imuninės sistemos nepa­kankamumu. Šie atradimai paskatino ieškoti žarnyno uždegiminių ligų etiologinių veiksnių. Nustatyta, kad gyvūno žarnyne bakterijos gali sukelti gleivinės užde­gimą, ir tik tada pradeda vystytis kolitas. Kaip minėta anksčiau, manoma, kad disbiozė galėtų būti pagrindinė žarnyno uždegiminių ligų vystymosi priežastis. Esant aktyviai uždegiminei žarnyno ligai, nustatyta, kad su­mažėja Clostridium leptum, Eubacterium ir bifidobak­terijų. Taip pat nustatyta, kad žarnyno mikrofloros ga­minamos medžiagos, tokios kaip butiratas, dalyvauja reguliuojant imuninę sistemą, kai sergama uždegimi­nėmis žarnyno ligomis.

Alerginės ligos ir žarnyno mikroflora

Vakarų pasaulyje alerginių ligų paplitimas vis didė­ja, be to, tai viena dažniausių lėtinių ligų grupių vaikys­tėje. Didėja sergamumas atopinėmis ligomis – alergi­niu rinokonjunktyvitu, astma, atopine egzema. Šios li­gos dažnai susijusios su 2 tipo T helperių ląstelių (Th2) citokinais IL-4, IL-5, IL-3, kurie skatina IgE gamybą. Nustatyta, kad pirmasis alergijos pasireiškimo kelias dažniausiai būna per virškinimo traktą – maisto aler­gija yra pagrindinė suaugusių žmonių problema, ku­rie serga atopine egzema. Pažeista žarnyno barjerinė funkcija leidžia lengviau į gleivinę patekti antigenams, kurie sukelia imuninės sistemos reakciją ir uždegimi­nių citokinų išsiskyrimą. Tai sukelia alergines reakci­jas ir pažeidžia imuninę sistemą.

Esama hipotezių, kad didėjantis alerginių ligų pa­plitimas išsivysčiusiose šalyse yra susijęs su sumažėju­siais infekciniais veiksniais, kurie provokuotų imuninę sistemą ir imunoreguliacinius mechanizmus per žar­nyno mikroflorą. Remiantis kita hipoteze, daugėja žar­nyno mikrofloros pakitimų dėl dažnėjančio antibiotikų vartojimo ir netinkamos vaikų mitybos. Abiem atve­jais reguliaciniai mechanizmai kontroliuoja Th2 atsa­ką, kuris susijęs su alerginėmis ligomis. Tačiau vis dar nėra žinoma, kokią įtaką disbiozei gali turėti ankstyva­me amžiuje vartoti antibiotikai ar individuali genetika.

Keliuose tyrimuose tirta mikroflora vaikams, kurie serga alerginėmis ligomis. Nustatyta, kad sveiko orga­nizmo žarnyne vyrauja bifidobakterijos.

Bifidobakterijos – sveika žarnyno mikroflora

Mokslininkas Tissieras su komanda praeitame šimtmetyje pirmą kartą išskyrė bifidobakterijas išma­tų pasėlyje krūtimi maitintiems vaikams. Nuo pat pra­džių bifidobakterijos domino mokslininkus dėl hipote­zės, kad jos būtinos sveikam organizmui, tačiau reikė­jo detalesnių molekulinių tyrimų. Atliktuose tyrimuose gauta duomenų apie bifidobakterijų poveikį žarnynui. Atrastos molekulės, kurias žmogaus žarnyne gami­na būtent bifidobakterijos. Tyrinėjant gausybę bifido­bakterijų rūšių, nustatyta, kad jų kolonizacija žarnyne ir metabolinis aktyvumas yra svarbūs normaliai žar­nyno mikroflorai ir tai yra viena pagrindinių bakterijų žmogaus gyvenimo pradžioje. Mokslininkai tyrinėjo įvairias bifidobakterijų rūšis – B. longum ssp. longum, B. longum ssp. infantis, B. bifidum ir B. breve. Nusta­tyta, kad genetiškai šios bakterijos yra prisitaikiusios prie žmogaus žarnyno, išskiria medžiagas, reikalingas sėkmingai žarnyno kolonizacijai ir išgyvenimui jame. Vienas pavyzdžių yra augalų polisacharidai ir mucinas, kuriuos suskaidyti geba tik bifidobakterijos, o paties žmogaus išskiriami fermentai negeba. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, rodančių mikroorganizmų reikš­mę mūsų sveikatai.

Glikanai ir glikoproteinai, kuriuos gamina žmogus, yra pagrindinis bakterijų energijos šaltinis, ypač dis­talinėje storosios žarnos dalyje, kurioje angliavande­nių kiekis ribotas. Mucinas yra didelis polimeras, ku­ris padengia žarnyno gleivinę, suformuodamas pagrin­dinį gleivinę dengiantį sluoksnį, ir teikia pagrindines žmogaus organizmo gaminamas energijos medžiagas mikrobams. Nustatyta, kad B. bifidum genai atsakingi už mucino metabolizmą ir tam tikrų fermentų sintezę.

Kitas bifidobakterijų prisitaikymas prie žmogaus žar­nyno yra skaidyti tam tikras medžiagas, esančias žmo­gaus piene. Nustatyta, kad B. longum ssp. infantis turi genus, koduojančius fermentų sintezę, kurie skirti skai­dyti piene esančias medžiagas, taip pat dalyvauja šlapa­lo metabolizme. Šlapalas yra svarbus azoto šaltinis žmo­gaus piene ir tai gali atspindėti dar vieną adaptacijos me­chanizmą gyventi specifinėje aplinkoje vaikų žarnyne.

Tolesni tyrimai parodė, kad bifidobakterijos gali išlikti stresinėje aplinkoje, kai padidėja rūgščių iš­siskyrimas iš skrandžio, tulžies rūgščių kiekis žarny­ne, esant osmotiniams pokyčiams. Šios bakterijos turi genetiškai nustatytus mechanizmus, kaip prisitaikyti nepalankiomis sąlygomis.

Kita svarbi mikrofloros dalis – laktobacilos

Priskaičiuojama apie 145 laktobacilų rūšys, kurios tarpusavyje skiriasi filogenetiškai, fenotipiškai, pagal atliekamas funkcijas. Laktobacilos, aptinkamos žmo­gaus žarnyne, yra L. acidophilus, L. casei, L. crispa­tus ir kt. Įdomu, kad laktobacilos nustatytos ir skran­dyje, ir plonajame žarnyne. Dalis jų rūšių naudojamos kaip probiotikai. Šios bakterijos, kaip ir bifidobakteri­jos, taip pat turi įvairius adaptacijos išgyventi žarnyne mechanizmus, dalis jų geba daugintis ir išlikti pasitel­kiant laktozę, dalis – cukrų sistemą, dalis jungiasi prie mucino. Nustatyta, kad laktobacilos koduoja fermen­tus, kurių atliekamos funkcijos leidžia šioms bakteri­joms adaptuotis žarnyne. Vienas pavyzdžių – tulžies rūgščių hidrolazė, įvairios baktericidinės medžiagos.

Žarnyno gleivinė ir probiotikai

Kaip minėta, probiotikų bakterijos, žarnyne gamin­damos specifines molekules, kurios gali būti metaboli­tai, baltymai, polisacharidai, kitos medžiagos, turinčios įtaką imuninei sistemai, atlieka įvairias funkcijas. Nu­statyta, kad įgimta ir įgyta imuninė sistema storajame žarnyne yra susijusi su svarbiomis žarnyno funkcijo­mis, tokiomis kaip naudingųjų medžiagų absorbcija.

Anatomiškai žarnyno gleivinė sudaryta iš vienas­luoksnio epitelio, po kuriuo yra lamina propria sluoks­nis. Tai sterilus ir sudarytas iš įvairių imuninių ląste­lių sluoksnis. Epitelį sudaro didelės stulpelinės ląste­lės, kurių pagrindinė funkcija yra medžiagų absorbcija ir apsauginė funkcija nuo bakterijų. Epitelyje esančios Paneto ląstelės turi įtakos įgimtam imunitetui, kadan­gi geba gaminti antimikrobines medžiagas ir muci­ną, taip suformuodamos apsauginį gleivinės sluoksnį. Įgytas imunitetas žarnyno gleivinėse sudarytas iš lim­foidinio audinio, susijusio su lamina propria, kurį su­daro B ląstelės, makrofagai, dendritinės ir T ląstelės.

Manoma, kad svarbiausias probiotikų veikimas yra per T ląsteles – T helperius ir reguliacines T ląsteles, ku­rios išskiria uždegiminėse reakcijose dalyvaujančius in­terleukinus. Makrofagų pagrindinė funkcija yra pašalin­ti patekusius patogenus, o dendritinės ląstelės dalyvauja tiek įgimtos, tiek įgytos imuninės sistemos reakcijose.

Taigi ryšys tarp žarnyno gleivinės, makrofagų, den­dritinių ląstelių, žarnyno mikrofloros yra atsakingas už žarnyno imuninės sistemos vystymąsi. Šį procesą re­guliuoja specifiniai receptoriai, kurie atpažįsta bakte­rijas, tarp jų ir probiotikus.

Bakterijų sienelės dalys ir probiotikai

Manoma, kad probiotikai turi specifines moleku­les, kurios dengia arba susijungia su mikrobų ląstelė­mis. Nustatyta, kad sienelėse esančių makromoleku­lių struktūra gali tiesiogiai jungtis su žinduolių ląstelė­mis ir atlikdamos savo funkcijas turėti teigiamos įtakos sveikatai. Šios mikrobų ekstraceliulinės molekulės yra: polisacharidai, peptidoglikanai, kapsulės polisachari­dai, fimbrijos ir pilės, paviršių dengiantys baltymai ir kt. Svarbu paminėti, kad visos šios ląstelių dalys yra ir patogeninėse bakterijose, kurios svarbios išlikimui ir kolonizacijai žmogaus žarnyne. Nustatyta, kad sąvei­kos tarp mikroorganizmų ir žmogaus ląstelių gali būti įvairios – nuo simbiozės iki komensalizmo.

Aptarsime keletą bakterijų sienelių dalių ir jų įtaką.

Peptidoglikanai

Bakterijų sienelės komponentai dalyvauja imuni­nėse reakcijose įvairiais mechanizmais – peptidoglika­nai gali būti taikiniai molekulėms, kurios prisijungia toksines medžiagas, taip pat gali būti per receptorius, prie kurių jungiasi įvairios rūgštys, esančios tiek gram­teigiamų, tiek gramneigiamų ląstelių sienelėse. Tokie imuninės sistemos aktyvinimo keliai nustatyti L. sali­varius bakterijose, kurių tyrimai in vivo parodė, kad šių bakterijų komponentai gali skatinti net IL-10 gamybą.

Kapsulės polisacharidai

Tyrinėjant Bacteroides bakterijas, nustatyta, kad jos gamina kapsulės polisacharidus, kurių dalis daly­vauja reguliuojant imuninę sistemą. Šie atradimai leido nustatyti, kad kapsulės ar egzopolisacharidai yra svar­būs veiksniai bakterijų kolonizacijai, mikroorganizmų ir žmogaus fiziologijai, imuninės sistemos reguliavi­mui. Svarbus atradimas tas, kad tokiomis pačiomis sa­vybėmis pasižymi ir patogeniniai mikrobai, kurie savo sienelių dalis naudoja bioplėvelėms formuoti, adhezi­jai prie audinių, antifagocitiniam veikimui.

Kapsulių polisacharidai taip pat nustatyti ir bifido­bakterijose, ir laktobacilose. Pastebėta, kad veikiant makrofagams, kapsulės polisacharidai skatina imuni­nės sistemos slopinimą.

Paviršiaus baltymai

Bakterijos sienelėse yra su sienelėmis susijusių baltymų, kurių funkcija labai įvairi. Žmogaus žarny­no laktobacilos gamina S-baltymą, kurio funkcija yra jungimasis prie žarnyno sienelės gleivinės. Šis balty­mas taip pat dalyvauja imuninės sistemos reguliavi­me, skatindamas antiuždegiminių citokinų išsiskyri­mą, taip pat gali aktyvinti įvairius uždegiminius fak­torius makrofaguose.

Žmogaus žarnyno ir mikrofloros sąveika

Šiuo metu vis dar plačiai tiriama sąveika tarp pro­biotikų ir žmogaus žarnyno ląstelių. Dažniausiai tyri­mai atliekami su gyvūnais, tik mažoje jų dalyje daly­vavo žmonės.

Viename tyrimų nustatyta, kad L. plantarum po­rūšis, esant uždegiminei reakcijai, siunčia signalus iš­skirti IL-6, IL-10 bei T ląstelėms, kurios aktyvinamos dalyvauti imuninėse reakcijose. Kitame tyrime nusta­tyta, kad pakeitus mitybos įpročius, pasikeitė mikrof­lora, kuri lėmė lipidų profilio pasikeitimą, gliukone­ogenezės ir aminorūgščių metabolizmą.

Apibendrinimas

Probiotikų vartojimas šiuo metu pagrįstas teigiamu poveikiu žarnyno mikrofloros atkūrimui ir pusiausvy­ros palaikymui tam tikromis sąlygomis, tačiau vis dar trūksta detalesnių duomenų apie jų įtaką sveikatos ge­rinimui. Siekiant užpildyti šią spragą, atliekama daug mokslinių tyrinėjimų, kuriuose molekuliniu lygiu sie­kiama išsiaiškinti, kaip probiotikų bakterijos veikia žmogaus bendrąją sveikatą. Taip pat ieškoma naujų biožymenų, kurie leistų atrasti naujų bakterijų, tinka­mų būti probiotikais. Šie tyrinėjimai pradėti visai nese­niai, tačiau jau pasirodė pirmieji rezultatai, teigiantys, kad įtakos turi mikrobų ląstelių sienelės dalys, kurios dalyvauja žmogaus ląstelių ir mikrofloros tarpusavio sąveikoje ir taip turi įtakos sveikatai.

Probiotikų apibrėžimas nuolat kinta. Tiriamos blogo­sios ir gerosios bakterijos, mitybos įtaka joms ir jų įtaka sveikatai. Tiriami ir bakterijų rūšių individualūs bruožai, galintys turėti įtakos gerinant sveikatą, o tai garantuoja probiotikų naudos didėjimą atliekant tolesnius tyrimus.

Parengė gyd. Dainora Butkutė

Žurnalas „Internistas“