1.Apnašos
Apnašos – bespalvė, lipni bakterijų plėvelė, kuri nuolat formuojasi burnoje. Jos susidarymą lemia seilių ir maisto dalelių sąlytis. Apnašoms sąveikaujant su cukrumi, susiformuoja rūgštis, kuri pavojinga dantims ir gali sukelti dantų gedimą, dantenų ligas, dantų akmenis ir kitų problemų. Su apnašomis susiduria kiekvienas, tačiau jos ypač aktualios nešiojantiems kabes, kurios apsunkina dantų valymą. Apnašos pradeda formuotis praėjus 4–12 valandų nuo dantų valymo, todėl svarbu bent du kartus per dieną valyti dantis šepetėliu ir kasdien naudoti tarpdančių siūlą.
2.Dantų akmenys
Dantų akmenis sudaro ant dantų paviršiaus likusios ir sukietėjusios apnašos. Akmenų danga gali sukelti dėmes arba lemti danties spalvos pakitimus. Akmenys pradeda formuotis vos po 24 valandų, o jiems susidarius naujas apnašas pašalinti tampa žymiai sunkiau. Akmenys gali susidaryti ties dantenų linija, po pat dantenomis arba aplink kabes ar kitus ortodontinius prietaisus. Norint išvengti akmenų, būtina reguliariai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą. Susiformavusius akmenis pašalinti gali tik odontologas arba burnos higienos specialistas.
3.Nemalonus kvapas
Nemalonų burnos kvapą, dar vadinamą halitoze, sukelia netinkama burnos higiena, sveikatos problemos, rūkymas arba tam tikri maisto produktai. Jeigu nemalonus kvapas atsiranda tik pradėjus nešioti kabes, veikiausiai jį sukelia prasta burnos higiena. Bakterijos minta burnoje esančiais maisto likučiais ir skleidžia kvapą. Vadinasi, net menkiausi kabėse arba tarpdančiuose įstrigę maisto likučiai gali sukelti nemalonų kvapą.
Kabėse yra labai daug nedidelių tarpelių, kuriuose gali įstrigti maistas, todėl ankstesnių dantų valymo įpročių gali nebepakakti. Svarbu dantis išsivalyti vos pavalgius ar užkandus – ar bent jau praskalauti burną vandeniu arba skalavimo skysčiu, jeigu išties neturite sąlygų išsivalyti dantų. Nemalonus kvapas ir bakterijos gali atsirasti ir dėl išimamų ortodontinių plokštelių (žiedų arba skaidrių lankų), todėl prieš valgydami juos būtinai išsiimkite – net jei ketinate tik užkąsti.
4.Aftinio stomatito opos
Aftinio (opinio) stomatito opos yra atviros ir skausmingos burnos ertmės opos. Tai labiausiai paplitusi burnos opų rūšis. Kai kuriems žmonėms opos susiformuoja vidinėje lūpų arba skruostų pusėje. Opos paprastai yra baltos arba gelsvos, jas supa raudoni, uždegimo apimti minkštieji audiniai. Aftinio stomatito opos gali būti paprastos arba komplikuotos. Paprastos opos atsiranda tris arba keturis kartus per metus. Tai dažniausia opų rūšis, pasireiškianti 10–20 m. vaikams ir jaunuoliams. Komplikuotos opos yra retesnės, jos išsivysto pakartotinai.Rekomenduojama naudoti priemones, kurios savo sudėtyje turi alijošiaus ekstrakto bei hialurono rūgšties, būtinos mūsų audinių ląstelių „statybai“ (pvz.Anaftin)
5.Demineralizacija
Demineralizacija. Skamba gana grėsmingai – taip išties ir yra. Demineralizacijos procesas prasideda, kai ant susikaupę maisto likučiai susiliečia su bakterijomis ir susidaro rūgštis. Ši rūgštis naikina dantyse esantį kalcį ir fosfatus, sukelia dekalcinaciją („baltų randelių“ formavimąsi). Balti randeliai atrodo kaip nedideli, balti, kalkiniai kvadratėliai, žymintys vietas, kur anksčiau buvo kabės. Šios baltos vietos gali būti labai jautrios. Svarbu žinoti, kad pačios kabės dėmių nesukelia – jų gali atsirasti kiekvienam, kuris nepakankamai rūpinasi savo dantimis. Vis dėlto dekalcinaciją dažniau patiria kabes nešiojantys žmonės, nes ortodontinės priemonės sulaiko maisto likučius. Deja, demineralizacijos dėmės paprastai neišnyksta ir gali lemti kiaurymių susidarymą. Demineralizacijos išvengsite, jeigu po kiekvieno valgymo išsivalysite dantis, kasdien naudosite tarpdančių siūlą ir atsisakysite gaiviųjų gėrimų.
6.Gingivitas
Gingivitas – aplink dantis esančių audinių uždegimas, pirminė dantenų liga. Gingivito pažeistos dantenos gali kraujuoti, būti jautresnės, parausti ar patinti. Gingivitą galima išgydyti – jokiu būdu jo neapleiskite! Jeigu gingivitu suserga kabes nešiojantis vaikas, dantų tiesinimas gali trukti ilgiau. Gingivitu gali susirgti kiekvienas, tačiau nešiojant kabes dantenų liniją valyti ypač sudėtinga, todėl reikia ypatingo atidumo. Ligos išvengti padės dantų valymas kaskart pavalgius ir tarpdančių siūlo naudojimas bent kartą per dieną.
7.Jautrumas
Jautrumas gali atsirasti tada, kai dėl dantenų recesijos apnuoginama pridengta danties dalis. Dantų šaknyse, kurių nedengia kietas apsauginis emalis, yra tūkstančiai mažyčių kanalų, vedančių į danties nervų centrą, vadinamą pulpa. Kai kanalai lieka atviri, danties nervą gali veikti skausmą sukeliantys dirgikliai (pvz., karštas arba šaltas maistas). Padidėjus jautrumui, skausmas juntamas geriant karštus, šaltus arba saldžius gėrimus ar vartojant maistą, netgi kvėpuojant šaltu oru. Normalu, kad dantys tampa jautresni po taisymo procedūrų. Odontologas gali nustatyti, ar Jūsų dantims būdingas nuolatinis jautrumas. Dantų jautrumas gali varginti kiekvieną, bet ši problema ypač aktuali nešiojantiems kabes. Kabės apsunkina dantų valymą, todėl prasta burnos higiena gali sudirginti dantenas arba paskatinti recesiją. Jautrumo išvengti padės dantų valymas kaskart pavalgius ir dantų siūlo naudojimas bent kartą per dieną.
