Įvadas
Prieskoniai – tai prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai, gaminamam patiekalui suteikiantys skonį, aromatą ir spalvą. Prieskoniai gaunami iš įvairių augalų dalių (sėklų, vaisių, šaknų, lapų, žievės ar žiedų) ir paprastai vartotoją pasiekia džiovinti.
Alergija prieskoniams – reta būklė. Įsijautrinimas prieskoniams galimas per kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą. Per kvėpavimo takus dažniau įsijautrina prieskonius auginantys, juos apdorojantys ar jais prekiaujantys žmonės. Per odą – kosmetikos, maisto pramonės darbuotojai. Pavieniai atvejai pastebėti tarp namų šeimininkių ir kosmetikos vartotojų (1–4). Atsitiktiniai įsijautrinimo prieskoniams per virškinimo traktą atvejai pastebėti tam tikrose etninėse grupėse, kuriose prieskoniai vartojami labai dažnai.
Straipsnyje apžvelgiama alergijos prieskoniams epidemiologija, klinika, diagnostika ir gydymo būdai.
Epidemiologija
Tikslus alergijos prieskoniams paplitimas nėra žinomas. 2001 metais publikuoto epidemiologinio tyrimo duomenimis, alergija prieskoniams nustatoma apie 2 proc. alergiškų maistui suaugusiųjų (5). Kitame tyrime įvertinti 187 suaugusieji ir 402 vaikai, kuriems nustatyta alergija maistui (6). Remiantis anamnezės ir provokacinio testo duomenimis, alergija prieskoniams patvirtinta 6,4 proc. suaugusiųjų. Tuo tarpu nė vienam vaikui alergija prieskoniams nebuvo nustatyta, nors odos dūrio mėginiai su 12 skirtingų prieskonių buvo teigiami 10,8 proc. vaikų. Įvertinus atliktus tyrimus, manoma, kad alergijos prieskoniams paplitimas bendrojoje suaugusiųjų populiacijoje yra nuo 0,04 proc. iki 0,13 proc. (4–13 atvejų 10 tūkst. gyventojų).
Alergija prieskoniams, ypač alerginis kontaktinis dermatitas (AKD), dažnesnis tarp moterų dėl dažnesnio kosmetikos priemonių naudojimo (7, 8). Pagrindiniai įsijautrinimo rizikos veiksniai yra kontakto su prieskoniais trukmė ir jų koncentracija – tai ypač svarbu tam tikrų profesijų darbuotojams (kepėjams, virtuvės šefams, restoranų darbininkams, mėsininkams, floristams ir dirbantiems prieskonių gamyklose) (1, 9–12).
Biologinis prieskonių poveikis
Prieskoniai yra dedami į maistą jo skonio ir aromatinėms savybėms pagerinti, tačiau dalis jų pasižymi biologiniu poveikiu žmogaus organizmui. Kai kurie aštrūs prieskoniai (pvz., juodieji pipirai, aitriosios paprikos, kajeno pipirai) turi dirginančių ir farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali pažeisti gleivinės barjerinę funkciją (13). Negana to, tam tikri prieskonių komponentai pasižymi specifiniu poveikiu, pavyzdžiui, piperinas, esantis juoduosiuose pipiruose, slopina jonų pernašą tarp ląstelių, taip sukeldamas ląstelės išsipūtimą (14). Kiti aštrių prieskonių komponentai skatina savo pačių pernašą per žarnyno epitelį. Augalai, iš kurių gaunami prieskoniai, taip pat gali turėti medžiagų, pasižyminčių detergentinėmis savybėmis (pvz., saponinas, kuris taip pat turi poveikį epiteliniam barjerui) (15). Kuo prieskonis aštresnis, tuo labiau jis veikia kaip adjuvantas, skatinantis įsijautrinimą (14).
Klinika
Prieskoniai gali sukelti tiek imunologines, tiek ir neimunologines reakcijas, kurios skiriasi priklausomai nuo patekimo į organizmą būdo.
Neimunologinės reakcijos
Dažnas kontaktas su prieskoniais sukelia dirginimą. Ilgai kontaktuojant su prieskoniais per odą, vystosi iritacinis kontaktinis dermatitas, o esant kontaktui per kvėpavimo takus, gali atsirasti čiaudulys, rinorėja, akių niežėjimas, junginės paraudimas ar kosulys. Ne imunoglobulinų E (IgE) sukeltą prieskonių netoleravimą aprašė Jensen-Jarolimas su kolegomis (16). Autoriai nenustatė specifinių IgE pacientams, kurie skundėsi odos reakcijomis po kontakto su prieskoniais ir neturėjo alergijos žiedadulkėms.
IgE sukeltos imunologinės (padidėjusio jautrumo) reakcijos
IgE sukeliamos alergijos prieskoniams simptomai yra panašūs į alergiją maistui. Ekspozicija per kvėpavimo takus paprastai sukelia rinokonjuktyvito ir astmos simptomus. Prieskonių nurijimas pasireiškia dilgėline, angioedema, anafilaksija, virškinimo trakto pažeidimo simptomais. Aprašytas klinikinis atvejis, kai pacientui išsivystė dilgėlinė, angioedema ir bronchospazmas, apdorojant kalendras ir vaistines ožrages (17). Kitam pacientui, pavartojus anyžių likerio, išsivystė naktinė liežuvio angioedema (18).
Literatūroje aprašyti keli sisteminės anafilaksinės reakcijos atvejai po prieskonių vartojimo (17, 19–21). Pacientui, kuriam pasireikšdavo nuo maisto priklausoma ir fizinio krūvio išprovokuota anafilaksija, nustatytas salierų, kiečių ir beržų prieskonių sindromas (22). Kitam pacientui, kuriam astmos simptomus išprovokuodavo prieskonių dulkių įkvėpimas, odos mėginiai ir specifiniai IgE buvo teigiami su kario, kalendrų ir muskatų prieskoniais (23). Daliai pacientų, kurie buvo tiriami dėl alergijos maistui, teigiami specifiniai IgE buvo nustatyti būtent prieskoniams (24).
Ne IgE sukeltos imunologinės (padidėjusio jautrumo) reakcijos
Tai daugiausiai IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos, priklausomos nuo T limfocitų. Literatūroje aprašytas profesinis AKD nuo cinamono (taip pat vienas atvejis, kai kontaktas su cinamonu buvo per kvėpavimo takus) (25). 1999 metais aprašytas AKD atvejis virėjui nuo česnakų: odos lopo mėginiai su šviežiu česnaku ir dialildisulfidu, česnako sudėtine medžiaga, buvo teigiami po 20 min. ir 24 val. (26).
Dažniausiai su fototoksinėmis odos reakcijomis susiję prieskoniai yra petražolės ir pastarnokai. Šių prieskonių sudėtyje yra furokumarino, kuris, kontaktuodamas su UVA spinduliais, sukelia odos pažeidimą (27). Pažeidimo vietoje po 1–2 dienų atsiranda eritema su pūslelėmis ar pūslėmis, kuri praeina per kelias dienas. Po to pažeidimo vietoje lieka hiperpigmentacija, kuri gali tęstis ir kelias savaites.
Įdomu, kad kai kuriems pacientams, kuriems diagnozuotas AKD, odos pažeidimas gali pasireikšti tose pačiose vietose ar išplisti sistemiškai po specifinio prieskonio suvalgymo (išsivysto sisteminis AKD) (28). Simptomų atsiranda po kelių valandų ar kelių dienų po prieskonio suvartojimo ir praeina per keletą dienų.
Kryžminės reakcijos
Kryžminės reakcijos alerginių reakcijų metu pasireiškia, kai alergenas (baltymas) vienoje medžiagoje yra panašus į kitoje medžiagoje esantį baltymą. Tokios reakcijos galimos tarp pačių prieskonių, tarp prieskonių su žiedadulkėmis ar su tam tikru maistu.
Kryžminės reakcijos tarp prieskonių
Nėra daug žinoma apie kryžmines reakcijas tarp prieskonių, net ir tarp priklausančių tai pačiai botaninei šeimai. Pacientui, kuriam pasireiškė sisteminė alerginė reakcija raudonėliams ir čiobreliams, kryžminis reaktyvumas buvo įrodytas abiem prieskoniams (Labiatae šeima) (29). Kito tyrimo metu, kuriame tirtas 3 pacientų, dirbančių prieskonių malūne ir sergančių profesine astma, serumas, nustatytas kryžmiškai reaguojantis alergenas tarp svogūnų ir česnakų (Amaryllidaceae šeima) (1). Kitam pacientui, kuriam anafilaksiją išprovokavo paprikos, specifiniai IgE ir histamino atpalaidavimas iš bazofilų buvo teigiamas visiems Solanaceae šeimos augalams, nors pacientas negalėjo valgyti tik paprikų (30). Atlikus alergenų radioimuninius slopinimo tyrimus, paciento serume nustatyta specifinė paprikoms antigeninė determinantė, kurios kiti tos pačios šeimos augalai neturėjo.
Kryžminis reaktyvumas galimas ir tarp negiminingų prieskonių. Odos dūrio testai buvo teigiami su paprikomis (Capsicum annuum, Solanaceae šeima) ir muskatu (Myristica fragrans, Myristicaceae šeima) pacientui, kuriam atsirasdavo rinito ir astmos simptomai ruošiant dešreles su prieskoniais (3). Taikant ELISA metodą, tarp šių prieskonių nustatytas dalinis kryžminis aktyvumas.
Kryžminės reakcijos su žiedadulkėmis
Daugumai pacientų, sergančių alergija prieskoniams, nustatomas kryžminis reaktyvumas su žiedadulkių alergenais. Įsijautrinimas kiečių ir beržų alergenams yra ypač susijęs su padidėjusia alergijos prieskoniams rizika. Ebneris su kolegomis nustatė, kad beveik visų prieskonių sudėtyje yra profilino (baltymo, esančio visose eukariotinėse ląstelėse, panalergeno) ir Bet v 1 (pagrindinio beržų alergeno) homologiškų baltymų (32, 33). Tai leidžia daryti prielaidą, kad alergija prieskoniams retai yra dėl įsijautrinimo per virškinimo traktą (išskyrus profesinę alergiją prieskoniams), bet dažniau yra antrinė dėl pirminio įsijautrinimo žiedadulkių alergenams. Alergiški prieskoniams asmenys paprastai yra jauni suaugusieji, kurie kartu yra alergiški kiečiams ar beržams ir įvairiems vaisiams ir daržovėms (dėl kryžminio reaktyvumo). Literatūroje dažnai galima sutikti aprašomą salierų, beržų, kiečių ir prieskonių sindromą. Tokie pacientai yra įsijautrinę aeroalergenams ir turi padidėjusią alergijos įvairioms prieskonių šeimoms riziką.
Rekombinantinių alergenų naudojimas leido praplėsti molekulinės alergologijos žinias ir supratimą apie kryžminį reaktyvumą. Dalis tyrimų atskleidė, kad kuo žiedadulkių šeima artimesnė prieskonių šeimai, tuo kryžminis reaktyvumas tarp jų tikėtinesnis (16, 34). Kai kurios molekulės, tokios kaip profilinas ir Bet v 1 homologiniai baltymai, yra svarbios augalo ląstelių funkcijai (pvz., gynybai) ir yra randamos net ir negimininguose augaluose. Manoma, kad šios molekulės yra atsakingos už pagrindinę kryžminio reaktyvumo dalį (33). Didelė Bet v 1 homologų koncentracija nustatyta tarp Apiaceae šeimos atstovų: morkų, salierų, kumino, anyžių, paprastųjų pankolių (16).
Kryžminės reakcijos su maistu
Nustatytas stiprus ryšys tarp sėklose esančio 2S albumino ir anafilaksijos sezamams (35). Sėklų baltymai sudaro pagrindinę alergenų dalį daugelyje valgomųjų sėklų ir riešutų (pvz., garstyčios, sezamai, žemės riešutai, braziliški riešutai, graikiniai riešutai). Medvilnės sėklos naudojamos prieskonių mišiniuose. In vitro nustatyta, kad jos kryžmiškai reaguoja su graikinių riešutų alergenais (36, 37). Medvilnės sėklų alergenas taip pat randamas įvairiuose maisto produktuose, pavyzdžiui, spurgose, kai kuriuose saldainiuose ir miltiniuose produktuose. Garstyčiose esantis alergenas reaguoja su rapsų alergenu (38). Kryžminės reakcijos galimos ir su tai pačiai šeimai priklausančiu maistu, tarkime, vaistinės ožragės (dažnai dedama į karį) ir žemės riešutai.
Diagnostika
Alergijai prieskoniams nustatyti pirmiausia svarbi anamnezė. Prieskonius reikėtų įtarti, jei simptomai pasireiškia nuo kvapų, skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių maisto produktų ar nuo komerciškai pagaminto maisto, kai namuose pagamintą maistą pacientas toleruoja. Išsiaiškinti priežastį gali padėti maisto ir įvykusių reakcijų dienoraščio rašymas. Taip pat visada svarbu atmesti alergiją maistui. Diagnostiniai tyrimai apima odos dūrio mėginus (ODM), specifinius IgE, odos lopo mėginius (OLM) ir peroralinius provokacinius testus. ODM ir specifiniai IgE naudojami greitojo tipo (anafilaksinėms) reakcijoms nustatyti.
ODM ir specifiniai IgE
ODM su aštriais prieskoniais vertė diagnostikai yra ribota dėl dirginančio tokių prieskonių poveikio. Norint nustatyti nedirginančią koncentraciją, ODM reikėtų atlikti ir sveikiems žmonėms (kontrolinė grupė). Tuo tarpu komercinių prieskonių alergenų ekstraktų patikimumas ribotas. Viename tyrime vertinti ODM rezultatai, naudojant natyvinius ir komercinius prieskonių alergenus (20, 39). Gauti rezultatai nekoreliavo su klinikiniais radiniais: naudoti ekstraktai, išskyrus baltųjų pipirų, teigiamus ODM sukėlė tik pusei pacientų, kuriems ODM buvo teigiami su natyvinais alergenais (39). Kai kurios laboratorijos siūlo specifinių IgE prieš prieskonių alergenus nustatymą, tačiau šių tyrimų patikimumas nėra gerai ištirtas.
OLM
Lėtojojo tipo reakcijoms nustatyti gali būti naudojami OLM, tačiau optimali prieskonių koncentracija, reikalinga tyrimui, nėra žinoma. 55 pacientai, sergantys kontaktiniu dermatitu, buvo tirti su 10 proc. ir 25 proc. prieskonių koncentracijomis vazeline (21). Teigiami rezultatai dažniausiai buvo su imbieru, muskatu ir raudonėliais, tačiau tik 3 pacientams OLM rezultatai buvo kliniškai reikšmingi. Bruynzeel ir Prevoo nustatė, kad lopo mėginių 25 proc. koncentracija gali būti per maža (40). Kitame tyrime, kuriame dermatologijos klinikoje buvo tirta 1 tūkst. pacientų, tik 5 buvo nustatytas AKD prieskoniams (česnakams, cinamonui, imbierui, kvapiesiems pipirams ir gvazdikėliams) (9). Autoriai nustatė, kad OLM su prieskonių skiedimu nėra patikimi, tačiau jų naudojimas neskiedžiant gali būti naudingas diagnostikai.
Apibendrinant galima teigti, kad odos mėginiai (ODM, OLM) ir specifiniai IgE alergijos prieskoniams nustatyti yra mažai patikimi. Jei alergija prieskoniams ir toliau įtariama, nepaisant neigiamų mėginių ir abejotinų anamnezės duomenų, galima paskirti dietą be prieskonių kelioms savaitėms. Esant pagerėjimui, alergijai patvirtinti kitas žingsnis būtų placebu kontroliuojamas peroralinis provokacinis testas.
Provokacinis testas
I tipo padidėjusio jautrumo reakcijoms patvirtinti reikalingas placebu kontroliuojamas, pageidautina – dvigubai aklas, peroralinis provokacinis mėginys (POM). Pradžioje gali būti naudojami prieskonių mišiniai. Esant teigiamam rezultatui, toliau tiriama su sudėtinėmis mišinio dalimis. Pradinė prieskonių dozė, suminė dozė ir laiko intervalas tarp porcijų turėtų būti parenkamas individualiai pagal pacientą, atsižvelgiant į buvusios reakcijos sunkumą ir sunaudotą prieskonių kiekį. POM turėtų būti atliktas medicinos įstaigoje, prižiūrint medicinos personalui.
Gydymas
Simptominis gydymas
Kol nenustatytas priežastinis alergenas, pacientui rekomenduojama vengti įtariamų prieskonių, o gydymas turėtų būti paskirtas pagal vyraujančius simptomus. Anamnezėje buvus anafilaksinėms reakcijoms, pacientas turėtų su savimi nešiotis adrenalino autoinjektorių.
Vengimas
Nustačius alergiją sukeliantį prieskonį, pacientas turi jo griežtai vengti. Pacientas ypač atsargiai turėtų valgyti restoranuose, pirkti paruoštą maistą pakuotėse, visada turėtų skaityti etiketes. Deja, ne visada naudoti prieskoniai nurodomi etiketėse, dažnai naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtis nėra pastovi.
Prieskoniai ne maisto produktuose
Be maisto, pacientas su prieskoniais gali susidurti naudodamas dantų pastą (pipirmėtės ar cinamono aliejus naudojamas skoniui suteikti), kitus dantų priežiūrai skirtus produktus, vartodamas alkoholinius gėrimus. Masažinių aliejų sudėtyje gali būti cinamono aliejaus ir gvazdikėlių. Tokie prieskoniai, kaip žvaigždiniai anyžiai, sezamų sėklos, vanilė ir rozmarinai, dažnai dedami į kvepalus, kosmetikos produktus, kūno aliejus. Pacientai, alergiški Peru balzamui (peruvinio taukmino sakams) ar susijusioms kvapiosioms medžiagoms, gali reaguoti į cinamoną, vanilę, gvazdikėlius, karį, kmynus, kvapiuosius pipirus, anyžius ir imbierą (39, 41).
Apibendrinimas
Alergija prieskoniams vertinama kaip reta būklė (4–13 atvejų 10 tūkst. suaugusiųjų), nors jos paplitimas gali skirtis priklausomai nuo mitybos įpročių ir kryžminio įsijautrinimo žiedadulkių alergenams. Klinikiniai simptomai įvairūs – odos, kvėpavimo takų, virškinimo trakto pažeidimas, retais atvejais – net anafilaksija. ODM ir specifiniai IgE alergijos prieskoniams diagnostikai yra mažai vertingi dėl mažo jų patikimumo, todėl greito tipo reakcijoms patvirtinti būtinas POM. Kontaktinio dermatito diagnostikai gali būti naudingi OLM, nors jų atlikimas su prieskoniais iki šiol nėra standartizuotas. Gydymas yra įprastinis alerginėms ligoms: simptomų slopinimas ir griežtas simptomus sukėlusių prieskonių vengimas.
Eglė Žilėnaitė, doc. Laura Malinauskienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras
Šaltinis: „Internistas“, Nr.2, 2017m.
