+2
-0
+2
Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje: gerai, jei su saiku

Reguliarus fizinis aktyvumas ar mankšta gali pailginti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, bet tik tada, jei tai daroma su saiku – neilgai ir neintensyviai. Bendrosios populiacijos tyrimai parodė, kad, mankštinantis po 30 minučių 5 dienas per savaitę (arba iš viso 150 minučių per savaitę), mirties riziką galima sumažinti iki 30 proc. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonių grupėje tokių fizinio aktyvumo ir mirties rizikos koreliacijų iki šiol nebuvo nustatyta.

Dabartinės fizinio aktyvumo rekomendacijos nėra diferencijuotos pagal asmens amžių: tos pačios skirtos ir vidutinio amžiaus, ir pagyvenusiems asmenims, nors apie 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių nepajėgūs pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio. EuroPRvent 2015 kongrese paskelbti naujausio Prancūzijoje atlikto tyrimo PROOF, kuriame dalyvavo 1000 vyresnio amžiaus žmonių, duomenys rodo, kad tarp fizinio aktyvumo ir mirčių nuo visų priežasčių rizikos vyresniame amžiuje egzistuoja atvirkštinis ryšys. Nustatyta, kad vyresniame amžiuje, kaip ir kitose amžiaus grupėse, didėjant fizinio aktyvumo intensyvumui ir reguliarumui mažėja rizika mirti.

PROOF tyrimas truko 13 metų. Tyrimo pradžioje (2001 m.) jo dalyviai buvo 65 m. amžiaus. PROOF tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į penkias grupes pagal fizinio aktyvumo lygį, išreikštą standartizuotai MET – val. per savaitę: < 1; 1–3,74; 3–75–7,49 (tai atitiktų skubų vaikščiojimą iki 150 min. per savaitę ir rekomenduojamą aktyvumo lygį); 7,5–15; > 15 MET – val./per savaitę. Įvertintas mirčių ir širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų dažnumas per visą tyrimo laiką ir palygintas su asmens fizinio aktyvumo lygiu.

 

Tyrimo rezultatai

Per 13 tyrimo metų mirė apie 10 proc. jos dalyvių. Asmenų, kurių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą 150 min./ sav. lygį arba buvo didesnis (7,5–15 MET – val./sav.), mirties rizika buvo 57 proc. mažesnė. Asmenų, kurių fizinis aktyvumas buvo labai mažas (1–3,74 MET – val./sav.), mirties rizika buvo 51 proc. mažesnė nei tų, kurių fizinis aktyvumas buvo minimalus (< 1 MET – val./sav.). Mirties rizikos skirtumai statistiškai patikimi.

Paaiškėjo, kad atnaujinti pertrauktą fizinį aktyvumą, kaip ir bet kada jį pradėti, taip pat yra naudinga, nes mirties riziką galima sumažinti iki dviejų trečdalių. Vis dėlto, kad ir kokio lygio būtų fizinis aktyvumas, vyresniame amžiuje mirties rizika išlieka didesnė. Pasak tyrėjų, iš šio tyrimo galima padaryti keletą labai svarbių išvadų. Viena jų: fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje yra naudingas. Fizinio aktyvumo lygis atvirkščiai priklausomai nuo „dozės“ proporcingas mirštamumui. Netgi labai mažas fizinis aktyvumas, žemiau Gairėse rekomenduojamo lygio, pasižymi tam tikru protekciniu veikimu. Kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui reikėtų būti fiziškai aktyviam bent po 15 minučių per dieną 5 dienas per savaitę. Aktyvumo normatyvą galėtų sudaryti bet kokia fizinė veikla: spartus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas, mankšta ar bet kokia kita laisvalaikio ar kasdienės veiklos fizinio aktyvumo forma.

Tyrimo rezultatai turėtų paakinti vyresnio amžiaus žmonės neužsisėdėti namuose, žinant, kad netgi mažos kasdienio fizinio aktyvumo „dozės“, išvengiant didelio nuovargio ar skausmo, gali labai ženkliai pailginti gyvenimą. Tyrimas turėtų tapti paskata bendrosios praktikos gydytojams rekomenduoti vyresnio amžiaus pacientams fizinį aktyvumą kaip sveikatai naudingą ir gyvenimą pailginančią priemonę pagal principą: net ir mažai yra gerai, bet daugiau – dar geriau.

PROOF išvadas patvirtino vėliau šių autorių atlikta klinikinių tyrimų (per 120 tūkst. tiriamųjų) metaanalizė, kurios rezultatai taip pat buvo paskelbti EuroPRevent 2015 kongrese. Metaanalizė parodė, kad netgi palyginti maža vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo „dozė“, pavyzdžiui, 75 minutės per savaitę ar 15 minučių per dieną, gali reikšmingai sumažinti vyresnio amžiaus žmonių mirties riziką. Akivaizdu, kad dabar galiojančios vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijos turėtų būti peržiūrėtos ir koreguotos, pabrėžiant, kad netgi nedidelis reguliarus fizinis aktyvumas reikšmingai, šios metaanalizės duomenimis, apie 22 proc., sumažina mirties riziką.

Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”