Skausmas ir veržimas už krūtinkaulio – itin nemalonus ir mirties baimės sėklą pasėjantis pojūtis. Kaip jaustis tuomet, kai tai kartojasi vos tik pajutus žymesnę nervinę įtampą ar pamėginus užkopti į penktąjį aukštą? Nesunku suprasti, kad gyvenimas su krūtinės angina – gana sudėtingas, tad geriau pasistengti šios ligos tiesiog išvengti. Vis dėlto kai ką galime koreguoti, o kai kas nuo mūsų nepriklauso. Tad kokie rizikos faktoriai paskatina stabiliosios krūtinės anginos išsivystymą? Kaip atpažinti krūtinės anginą? Kokiais klinikiniais simptomais ji pasireiškia? Ar žinojote, kad krūtinės anginos simptomai gali būti veiksmingai gydomi naujesniais vaistais, kurie daugeliu atvejų pasižymi išskirtiniu efektyvumu? Pakalbėkime apie krūtinės anginą plačiau ir nedelskime, jei panašius požymius patiriame ir patys – pasikalbėkime apie tai su savo gydytoju ir pasirūpinkime ne tik savo širdimi, bet ir viso kūno sveikata.
Ką galime pakeisti, o ko – ne?
Krūtinės anginos rizikos faktorius būtų galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Vieni jų nuo žmogaus nepriklauso, vadinasi, jie negali būti koreguojami ar kaip nors kitaip keičiami. Kita, kur kas didesnė rizikos veiksnių grupė labai priklauso nuo to, kaip žmogus gyvena – vadinasi juos galima kaip nors keisti ir koreguoti.
Nekeičiamiesiems rizikos veiksniams galime priskirti paveldimumą, vyriškąją lytį ir amžių. Vadinasi, vyresnio amžiaus vyrui, kurio tėtis sirgo krūtinės angina, tikimybė patirti stabiliosios krūtinės anginos išsivystymą yra daug didesnė nei vidutinio amžiaus moteriai, kuri savo šeimoje neturi jokių krūtinės anginos atvejų.
Keičiamiesiems arba koreguojamiesiems rizikos veiksniams turėtume priskirti rūkymą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, riebalų apykaitos sutrikimus (kai kraujyje padaugėja „blogojo“ cholesterolio ir sutrinka „gerojo“ bei „blogojo“ cholesterolio balansas) ir kt. Manoma, kad nemažai įtakos stabiliosios širdies anginos išsivystymui turi antsvoris ir nutukimas, pernelyg mažas judėjimas (hipodinamija) ir dažnai patiriama nervinė įtampa – tad užtenka tik dėl kažko susijaudinti ir krūtinę sukausto sunkiai pakeliamas skausmas. Manoma, kad trumpalaikė ir vis pasikartojanti miokardo išemija gali būti susijusi ir su hiperurikemija, organizme besivystančiais uždegimais, kai kuriomis kitomis ligomis ir panašiai.
Kaip minėtieji rizikos veiksniai „augina“ staigios mirties riziką?
Manoma, kad kuo daugiau rizikos veiksnių turi konkretus žmogus, tuo miokardo išsivystymo rizika jam didesnė. Tarkime, jei žmogus serga arterine hipertenzija ir rūko, tuomet miokardo infarkto rizika jam padidėja mažiausiai 400 procentų. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, yra nutukęs ir dažnai patiria stresą, tuomet tikimybė patirti miokardo infarktą, kuris yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, išauga mažiausiai dešimt kartų.
Tad visai nesunku suvokti, kokią didelę miokardo infarkto riziką turi žmogus, kuris serga keliomis lėtinėmis ligomis ir vis tiek nepaiso sveiko gyvenimo patarimų. Suprantama, kad net ir efektyviausi vaistai nepadės, jei pacientas neatsisakys rūkymo ir alkoholio, nepradės sveikiau maitintis ir daugiau judėti. Be to, labai svarbu valdyti savo jausmus ir emocijas – širdis jas „jaučia“ ir pareikalauja daug didesnio kiekio deguonies, kurio, deja, pristatyti tiesiog nepavyks dėl itin pažengusios aterosklerozės.
Kokiais klinikiniais simptomais pasireiškia stabilioji krūtinės angina? Kaip ją atpažinti?
Krūtinės angina vadinamas toks klinikinis sindromas, kuris atsiranda dėl trumpalaikės širdies raumens išemijos (sutrikusio miokardo aprūpinimo deguonimi). Fizinė arba nervinė įtampa išprovokuoja nemalonų spaudimą, veržimą, sunkumą krūtinės srityje. Atrodo, kad krūtinėje tiesiog „per ankšta“. Gali pasireikšti į deginimą ar tirpimą panašūs pojūčiai. Gali kamuoti dusulys arba tiesiog nemalonus diskomfortas – kiekvienam asmeniui krūtinės angina pasireiškia subjektyviais pojūčiais, tačiau beveik visiems būdingas nemalonus spaudimas ir veržimas už krūtinkaulio esančioje srityje. Tarp pacientų simptomai gali ir skirtis, tačiau vienam ir tam pačiam pacientui kiekvienas priepuolis pasireikš visuomet taip pat arba labai panašiais požymiais.
Angininiam skausmui būdingas specifinis plitimas – dažniausiai jis „keliauja“ kairiąja ranka link dilbio ar net pirštų. Skausmas gali plisti ir į kaklą, žandikaulį, link mentės ar viršutinės nugaros dalies. Rečiau skausmas plinta į dešinę pusę, tačiau būna ir taip. Krūtinės anginos skausmas trunka neilgai – dažniausiai iki kelių minučių, tačiau kartais jis gali užsitęsti ir iki 15 minučių. Skausmas turėtų praeiti po liežuviu padėjus glicerolio trinitrato poliežuvinę tabletę arba pašalinus provokuojantį veiksnį, pavyzdžiui, nusiraminus, sustojus.
Dažniausiai krūtinės anginos priepuolius išprovokuoja tokie veiksniai, dėl kurių padidėja širdies susitraukimų dažnis, o tuo pačiu – ir deguonies poreikis širdies raumenyje. Tad krūtinės anginos priepuoliai dažniausiai atsiranda tuomet, kai daugiau pajudama ar dėl ko nors stipriau susijaudinama. Kai kuriems pacientams priepuolius provokuoja oro pasikeitimai, rūkymas, persivalgymas, šaltas vanduo ir kt. SVARBU ŽINOTI: jei angininio skausmo priepuolis trunka ilgiau, pavyzdžiui, 20-30 minučių, o glicerolio trinitratas efekto neturi, tuomet galima įtarti miokardo infarktą.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė