+1
-2
-1
Šlapimo nelaikymo problema ir jos sprendimo būdai

Šlapimo nelaikymas yra ne tik medicinos praktikos, bet ir socialinė, psichologinė bei gyvenimo kokybės problema. Dėl nuolatinės drėgmės ir nemalonaus kvapo šlapimo nelaikantį asmenį vargina nuolatinis diskomforto jausmas, jis praranda pasitikėjimą savimi, didėja socialinė atskirtis tarp jo ir aplinkinių. Ilgainiui atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, vengiama intymaus bendravimo, dėl blogų santykių su bendradarbiais ir darbdaviais bei dažno darbo vietos keitimo gali kilti ir finansinių problemų.

Šlapimo nelaikymo mechanizmas

Tarptautinė šlapimo sulaikymo draugija šlapimo nelaikymą apibrėžia kaip objektyviai vertinamą būklę, kada nevalingai išteka bet koks šlapimo kiekis. Vyresniame amžiuje su šlapimo nelaikymu susiduria 17 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Šlapimo pūslė yra tamprus organas, prisitaikantis prie didėjančio tūrio, nedidėjant slėgiui šlapimo pūslėje. Šlapimas nesulaikomas tada, kai sutrinka dubens dugno organų palaikomoji funkcija, pakinta šlaplės ir šlapimo pūslės slėgių gradientas ar sutrinka šlapimo sistemos organų nervinė reguliacija. Dažniausiai pasitaiko šie 5 šlapimo nelaikymo patofiziologijos mechanizmai: įtampos šlapimo nelaikymas, skubos šlapimo nelaikymas (hiperaktyvi šlapimo pūslė), mišrus šlapimo nelaikymas, perpildymo nelaikymas ir funkcinis šlapimo nelaikymas.

Nukenčia gyvenimo kokybė

„Nesvarbu, kiek išteka šlapimo – lašelis, du, šaukštas, stiklinė, visas pūslės turinys. Jeigu tai įvyko nevalingai, vadinasi, žmogus nelaiko šlapimo. Lietuvoje šlapimo nelaikymu skundžiasi apie 300 tūkst. žmonių, t. y. kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras (įskaitant visas amžiaus grupes), kenčiančių dėl šio sutrikimo. Vyresniame amžiuje ši būklė dažnėja – nuo 85 metų kas antras žmogus skundžiasi šlapimo nelaikymu. Moterims ši bėda pasitaiko gerokai dažniau“, – apžvelgdama pastarojo meto statistinius duomenis tikina VšĮ Inkocentras direktorė Jurga Misevičienė. Dėl šlapimo nelaikymo itin nukenčia žmo gaus gyvenimo kokybė. Lietuvoje per metus padaroma apie 1200 radikalių prostatos vėžio šalinimo operacijų, po kurių šlapimo nelaiko net 20 proc. pacientų. Per 12 mėnesių šlapinimosi funkcija atsigauna maždaug 80 proc. operuotų pacientų, tačiau bent 10 proc. vyrų ir toliau turi gyventi nelaikydami šlapimo. Per metus Lietuvoje nelaikančiųjų šlapimo gretos padaugėja 75 vyrais, kuriems šlapinimosi funkcija jau niekada neatsikurs.

Šlapimo nelaikymas vystosi jau ankstyvose prostatos išvešėjimo stadijose. Anot gydytojos J. Misevičienės, chirurginės operacijos metu gali būti pažeisti nervai, inervuojantys šlapimo pūslės rauką, kuris uždaro šlapimo pūslę. Tai reiškia, jog šlapimas nevalingai gali bet kada pasišalinti iš pūslės. Šlapimo nelaikymas labai pablogina žmogaus problema. Vienas aštriausių jos aspektų – sklindantis nemalonus kvapas, kurio ligonis dažnai pats neužuodžia. Todėl natūralu, kad aplinkiniai asmenys, kolegos ar kiti visuomenės nariai tokio žmogaus ima vengti. Tokiais atvejais tenka naudoti šlapimą sugeriančias priemones. Tai sukuria nemažai papildomų nepatogumų. Pavyzdžiui, žmogui būna sunku pasikeisti priemonę, kad nepamatytų bendradarbiai, ne visada yra galimybių tai atlikti ir pan. Nutekėjęs šlapimas gali sukelti įvairias odos ligos. Pavyzdžiui, jeigu ligonis nevaikštantis – gali atsirasti pragulos, kankinti nemiga (nes neretai tokiam žmogui tenka keltis kelis kartus per naktį).

„Buvęs socialiai aktyvus žmogus visko atsisako, nes nežino, kas atsitiks, kur kokia „avarija“ jį ištiks. Iškyla ir finansinių problemų – slaugos priemonės atitinkamai kainuoja, valstybė kompensuoja šias priemones ne visiems pacientams, kuriems jos yra reikalingos. Daugumai jų slaugos priemonėms tenka išleisti nemažai savo pajamų. Dalis pacientų, sergančių Parkinsono, Alzheimerio ligomis, po prostatos operacijų šlapimo nelaikymo problemą sprendžia patys, jokios pagalbos iš valstybės jie nesulaukia. Pasireiškia sunkumų ir gydant šlapimo nelaikymą chirurginiu būdu, nes neretai už šias operacijas reikia sumokėti pačiam pacientui. Yra sergančiųjų, kurie patys nusišlapinti negali, todėl jiems būtini kateteriai. Deja, šių medicinos priemonių kompensavimo kiekis visiškai nepatenkina elementarių žmogiškųjų poreikių“,– teigia VšĮ Inkocentras direktorė J. Misevičienė. Aktualūs tokiems pacientams tampa ir seksualinio gyvenimo sutrikimai – ne visi partneriai geba su jais susitaikyti. Vyrams prisitaikyti ypač sunku. Tačiau, anot J. Misevičienės, visais atvejais derėtų priminti, jog svarbiausia problema – ne šlapimo nelaikymas. Didžiausia bėda – nieko nedaryti. Apie visas su šlapimo nelaikymu susijusias problemas reikia kalbėti atvirai ir drąsiai, neslepiant įvairių detalių. Tik tada bus galima tikėtis palankaus jų sprendimo.

Urologai stengiasi dėl savo pacientų

Lietuvos urologai, ypač – nagrinėjantys priešinės liaukos vėžio gydymo aktualijas, vyrų šlapimo nelaikymo problematikai skiria daug dėmesio. LSMUL KK Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Marius Jievaltas pripažįsta, jog šlapimo nelaikymo (ypač vyrų) problema vis dar išlieka labai aktuali. Daugeliui šia liga sergančių vyrų reikalingas radikalus operacinis gydymas, kuris irgi sukelia įvairių pasekmių, nepatogumų. Daugeliui vyrų po radikalios prostatektomijos išsivysto šlapimo nelaikymas – tai neigiamai veikia jų psichiką ir somatinę sveikatą, mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę. Padėti tokiems pacientams galima, priemonių yra, ir jos nėra brangios. Skaičiavimai rodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros biudžetas nesunkiai rastų lėšų, reikalingų šioms priemonėms įsigyti ir kompensuoti.

Klinikiniai pavyzdžiai

Didelę klinikinio darbo patirtį turintis urologas, prof. Balys Dainys pripažįsta, jog šlapimo nelaikymas yra liga, kurios gėdijamasi. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ją priskiria prie ligų, dėl kurių labai nukenčia gyvenimo kokybė. Ligonis gali prarasti darbingumą, jaustis atstumtas, vienišas, netekti bendravimo džiaugsmo, patiria daug fizinių ir dvasinių kančių… Profesoriaus teigimu, yra įvairių šlapimo nelaikymo tipų. Paprašytas prof. B. Dainys pateikia keletą konkrečių klinikinių atvejų, kurie iliustruoja įvairias vyrų šlapimo nelaikymo priežastis. Antai 65 metų pacientas, kuriam prieš metus buvo atlikta radikali prostatektomija dėl 2 stadijos prostatos vėžio, po operacijos nelaiko šlapimo. Naktį jis išlieka sausas, tačiau,atsikėlus eiti į tualetą, šlapimas pasipila per kojas. Dieną visas šlapimas išbėga į įklotus. Šlapimo pūslėje dienos metu šlapimo nesusikaupia tiek, kad galėtų tualete pasišlapinti. Tai Incontinentio totalis – visiškas šlapimo nelaikymas. Kitas, 72 metų vyras apie 10 metų geria įvairius vaistus dėl gerybinio prostatos išvešėjimo. Ligonis negali iki galo pasišlapinti, jaučia spaudimą šlapimo pūslėje. Šlapinasi dažnai ir po nedaug arba šlapimas nuolat laša Jis pripažino, jog keletą dienų prieš šį sutrikimą gėrė alkoholio, alaus, valgė aštraus maisto… Tai netikras šlapimo nelaikymas – Incontinentio urinae spuria. Jam nustatytas tariamas šlapimo nelaikymas dėl persipildžiusios šlapimo pūslės.

Dar vienas pas urologą atėjęs konsultuotis pacientas – statybose dirbantis 38 metų vyras. Praėjus dienai po to, kai buvo pasėdėjęs lauke ant sukrautų plytų, pradėjo dažniau šlapintis. Nekreipė į tai dėmesio, nesigydė. Po poros dienų atsirado nenumaldomas imperatyvinis noras šlapintis. Dažnai nespėja nubėgti iki tualeto ir vaikšto šlapiomis kelnėmis. Tai yra tariamas šlapimo nelaikymas. O iš tikro tai yra šlapimo nesulaikymas dėl ūminio prostatito ir dirglios šlapimo pūslės. Šie pavyzdžiai rodo, kad kartais vyrus ištinka rimta šlapimo nelaikymo problema labai netikėtai…

Priežiūros priemonės

Šlapimo nelaikymo slaugos ir priežiūros struktūroje svarbus vaidmuo tenka ir šlapimą sugeriančioms priemonėms, padedančioms ge riau kontroliuoti šlapimo nelaikymo keliamus higienos nepatogumus (sausumo pojūtį, nemalonaus kvapo kontrolę ir pan.). Parenkant skysčius sugeriančią priemonę – sauskelnes arba vyriškus įklotus – atsižvelgiama į šlapimo nelaikymo laipsnį ir į tai, ar pacientui reikalinga pagalba keičiant priemonę, ar jis geba ja pats savarankiškai naudotis, kokioje padėtyje (stovint, gulint, tualete, lovoje ar kt.) sugeriamoji priemonė keičiama. Pacientams, nelaikantiems šlapimo, reikia parinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius gaminius. Netinkama šlapimą sugerianti priemonė gali paskatinti kitas problemas. Specialistai pataria rinktis tik gerai vertinamas, kokybiškas priemones. 40 metų patirtį turinti TENA yra šlapimo nelaikymo problemų sprendimo lyderė pasaulyje. Esant labai lengvam arba lengvam šlapimo nelaikymui, rekomenduojami specialiai vyrams sukurti įklotai TENA Men.

Vyrai dažnai klysta manydami, kad tokios šlapimą sugeriančios priemonės skirtos tik moterims. Todėl gydytojai, slaugytojai patiriantiems apatinių šlapimo takų simptomus vyrams galėtų rekomenduoti specialiai jiems skirtas higienos priemones. Šie išgaubti TENA Men gaminiai atitinka vyrų anatomiją, todėl gerai ir saugiai priglunda, turi nemalonaus kvapo neutralizavimo sistemą. Jei šlapimo nelaikymas yra vidutinis, vietoj įklotų pacientai gali naudoti specialiai vyrams skirtas kelnaites. VšĮ Inkocentras direktorė J. Misevičienė primena, jog šlapimo nelaikančių žmonių problemoms spręsti SAM sukurta darbo grupė bando išsiaiškinti slaugos priemonių prieinamumo gerinimą, tačiau šis klausimas sprendžiamas pernelyg lėtai ir kol kas rezultatais nedžiugina. Valstybės paramos įsigyjant šlapimą sugeriančias priemones labiausiai laukia sergantieji Parkinsono, Alzheimerio ligomis, pacientai po prostatos vėžio operacijų. Šiam tikslui įgyvendinti reikėtų beveik 4 mln. eurų per metus. VšĮ Inkocentras duomenimis, 3 proc. darbingo amžiaus žmonių dėl šlapimo nelaikymo negali dirbti. Per metus valstybė praranda 118 mln. eurų nekompensuojant net 1 vnt. šlapimą sugeriančio produkto asmenims, kuriems nustatytas šlapimo nelaikymas, nes vienas darbingo amžiaus žmogus kasmet sukuria apie 10 725 eurus BPV.

Parengė R. Pečeliūnienė