Sveikesnis gyvenimo būdas gali sugrąžinti vyro pasitikėjimą savimi
Vis dar gajus mitas, kad erekcijos sutrikimai aplankyti gali tik vyresnius vyrus. Tikrai ne – kuo toliau, tuo daugiau jaunų vyrų skundžiasi tuo, kad jiems nepavyksta pasiekti ir (arba) išlaikyti tokios erekcijos, kad būtų sėkmingai atliktas lytinis aktas. O tai, nenuostabu, stipriai kerta per vyro pasitikėjimą savimi. Kokios dažniausios erekcijos sutrikimų priežastys ir kaip būtų galima sau padėti?
Lytinio akto kokybė priklauso ir nuo pasitikėjimo savimi, ir nuo bendros organizmo būklės
Erekcijos sutrikimų priežastys gali būti pačios įvairiausios. Problemos sprendimą reikėtų pradėti būtent nuo tų priežasčių paieškos.
Jeigu jauniems vyrams erekcijos sutrikimus dažniau sukelia įvairios psichogeninės priežastys, pavyzdžiui, išgyvenimai, nerimas ir dideli sukrėtimai, tai vyresniems vyrams itin būdingas lėtinių ligų fonas. Tačiau priežastys gali būti ir kompleksinės – vienas vyras gali sirgti ir tam tikromis lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, ir išgyventi sunkų gyvenimo etapą. Jei vyras dėl erekcijos sutrikimų labai nerimauja, tuomet visai nesunku pakliūti į uždarą ratą. Paprastai tariant, nuo erekcijos disfunkcijos kenčiantis ir tai giliai savyje išgyvenantis vyras dar labiau menkina galimybes kokybiškai suartėti kito lytinio akto metu. Ne be reikalo sakoma, kad lytinio akto kokybė labai priklauso ir nuo to, kokios mintys „gyvena“ vyro galvoje. Tačiau net ir visiškai atsipalaidavusiems vyrams koją gali pakišti ilgą laiką propaguotas nesveikas gyvenimo būdas ir įvairios lėtinės ligos.
Jaunuoliams dažnesnės psichogeninės problemos, tuo tarpu vyresni vyrai dažniau susiduria su lėtinėmis ligomis
Nors jaunuolių tarpe dažniau nustatomos psichogeninės erekcijos disfunkcijos priežastys, tam tikros ligos jų taip pat neaplenkia. Erekcijos funkcija jauniems vyrams gali sutrikti dėl cukrinio diabeto, lėtinio prostatos uždegimo, skydliaukės problemų, onkologinių susirgimų. Tuo tarpu vyresnių pacientų erekcijos sutrikimai dažniausiai susiję su ilgą laiką propaguotu netinkamu gyvenimo būdu ir jo sukeltomis pasekmėmis. Didžioji dalis vyresnių vyrų, patiriančių erekcijos problemų, teigia, kad jie:
- Rūko;
- Piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis;
- Per mažai juda;
- Nesveikai maitinasi;
- Patiria daug streso ir nesilaiko tinkamo darbo bei poilsio režimo.
Erekcijos sutrikimų dažniau diagnozuojama tiems, kurie serga arterine hipertenzija, antro tipo cukriniu diabetu, kenčia nuo antsvorio arba nutukimo, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų. Būtent erekcijos sutrikimai gali būti ankstyvas ženklas, kad kažkas negerai su kraujotaka ir nieko nesiimant vieną dieną gali ištikti miokardo infarktas ar smegenų insultas. Kadangi varpos kraujagyslės yra labai smulkios (jų spindis itin siauras), būtent jos pirmiausiai reaguoja į tokius neigiamus nesveiko gyvenimo būdo padarinius kaip aterosklerozė. Taigi jei atsirado erekcijos sutrikimų, tuomet pirmiausia, ką kiekvienas savimi besirūpinantis vyras gali padaryti, tai pasistengti pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti ydingų įpročių ir pradėti gyventi sveikiau.
Pradėti gyventi kitaip niekuomet ne per vėlu
Tyrimais įrodyta, kad gyvenimo būdo korekcija gali padėti pagerinti erekcijos funkciją. Taigi tiems vyrams, kuriems būdinga dar ne itin pažengusi erekcijos disfunkcija, gali tiesiog pakakti:
- Pradėti kontroliuoti savo kūno svorį;
- Užsiimti reguliaria fizine veikla;
- Atsisakyti arba iki minimalaus kiekio sumažinti žalingų įpročių propagavimą;
- Pradėti rūpintis darbo ir poilsio režimu;
- Stengtis išvengti įvairių nervinę įtampą sukeliančių situacijų;
- Pradėti maitintis sveikiau, pavyzdžiui, gyvulinius riebalus dažniau keisti augaliniais, atsisakyti riebių, keptų ir skrudintų patiekalų.
Jei gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, tuomet daugeliui vyrų gali padėti medikamentinis gydymas. Lietuvoje jau yra antros kartos vaistas, veikiantis greitai, padedantis išsaugoti spontaniškumą ir sukeliantis mažiau nepageidaujamų reiškinių. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.