3 klausimai apie gyvenimo kokybę trikdančią ligą

Kraujagyslinė demencija – dažniausiasenatvinės silpnaprotystės rūšis po Alzheimerio ligos. Nors Alzheimerio liga „susigriebia“ net apie 70 procentų visų demencijos sindromo atvejų, o kraujagyslinė demencija sudaro apie 15 procentų visų senatvinės silpnaprotystės atvejų, apie ją kalbėti, atpažinti ją laiku ir tinkamai ją gydyti taip pat labai svarbu, nes tai viena iš priežasčių, kodėl iš pažiūros sveiki žmonės nesiorientuoja laike, erdvėje ir nebesugeba pasirūpinti savimi. Manymas, kad kažką užmiršti bėgant metams yra normalu, dažnai pakiša koją savalaikiam šio sindromo diagnozavimui, todėl galiausiai ateina tokia diena, kai pacientas nebesugeba ne tik surasti maisto namuose, bet ir nebeatpažįsta savo paties vaikų. Taigi kaip išsivysto kraujagyslinė demencija? Kokie yra kraujagyslinės demencijos išsivystymą nulemiantys rizikos faktoriai? Ką reikėtų žinoti apie šio tipo demencijos sindromo gydymą?

Kaip išsivysto kraujagyslinė demencija?

Įrodyta, kad po insulto kraujagyslinės demencijos išsivystymo tikimybė padidėja bent 9 kartus, o net iki 50-70 procentų smegenų insultą patyrusių asmenų po šio kraujagyslinio įvykio patiria bent vienos pažintinės funkcijos sutrikimą. Maždaug kas ketvirtam pacientui bent jau laikinai sutrinka net kelios pažintinės (kognityvinės) funkcijos – jam gali tapti sunkiau kalbėti, sunkiau išreikšti mintis, sunkiau suvokti aplinką, sudėtingiau parinkti tinkamas emocijas bei išreikšti savo jausmus ir t.t. Po kiekvieno kraujagyslinio įvykio lieka daugiau ar mažiau negrįžtamų smegenų sričių pažeidimų, dėl kurių ir pasireiškia tam tikri neurologiniai simptomai.

Dažniausiai kraujagyslinę demenciją sukelia vienas stiprus smegenų infarktas arba keletas smulkesnių, silpnesnių smegenų infarktų (insultų). Daug įtakos sindromo išsivystymui turi ir kraujo išsiliejimas į smegenis ir jų dangalus (vienos dažniausių intracerebrinio kraujavimo priežasčių yra arterinė hipertenzija ir įvairios galvos smegenų traumos). Taigi didesnė kraujagyslinės demencijos išsivystymo tikimybė būdinga būtent vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra turėję insultų ar sirgo arba serga kitomis smegenų kraujagyslių ligomis. Tai pagrindinė kraujagyslinės demencijos išsivystymo priežastis.

Kokie yra kraujagyslinės demencijos išsivystymą nulemiantys rizikos faktoriai?

Šio sindromo rizikos veiksniai labai panašūs arba netgi tokie patys į tuos veiksnius, kurie nulemia širdies ir kraujagyslių ligų ir sutrikimų išsivystymą bei tolimesnį jų progresavimą. Vertėtų paminėti arterinę hipertenziją, išeminę širdies ligą, širdies ritmo sutrikimus, cukrinį diabetą, per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą, metabolinį sindromą, rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu, didelę kasdien patiriamą nervinę įtampą ir t.t.  Visa, kas skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, reikšmingai prisideda prie demencijos sindromo išsivystymo. Taigi vienas pagrindinių būdų, padedančių išvengti šios sunkios ir gyvenimo kokybę menkinančios ligos, yra tinkamas gyvenimo būdas, kai ne tik daugiau judama ir sveikiau maitinamasi, bet ir vengiama žalingų įpročių, streso, bereikalingo vaistinių preparato vartojimo ir t.t.

Ką reikėtų žinoti apie šio tipo demencijos sindromo gydymą?

Žinoma, kad geriausia pasistengti kraujagyslinės demencijos tiesiog išvengti. Smegenų kraujotakos pakitimų ir smegenų pažeidimų tikimybę įmanoma sumažinti propaguojant sveiką gyvenimo būdą. Nors šis sindromas yra lėtinis ir jo išgydyti šiuolaikinė medicina bent jau kol kas negali, ligos progresavimą reikėtų stengtis sulėtinti visomis šiuo metu prieinamomis priemonėmis – taip pagerinama paciento gyvenimo kokybė, lėtinamas simptomų sunkėjimas, pacientui suteikiamas komfortas, išvengiama dar sunkesnių komplikacijų ir t.t.

Kraujagyslinės demencijos sindromo gydymo strategija apima tris pagrindines kryptis:

  • Siekiama, kad būtų tinkamai koreguojami ir valdomi rizikos veiksniai, kurie sukelia smegenų kraujotakos sutrikimus ir smegenų pažeidimus, pavyzdžiui, tinkamai gydoma arterinė hipertenzija ir mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, mažinama kraujo krešulių susidarymo tikimybė – pacientui skiriama kraujo spaudimą mažinančių, cholesterolio kiekį reguliuojančių ir antitrombozinių bei kitokių vaistinių preparatų;
  • Siekiama, kad būtų pagerintos pažintinės (kognityvinės) paciento funkcijos ir sustabdytas jų blogėjimo progresavimas – gali būti skiriama kompleksiniu poveikiu pasižyminčių vaistinių preparatų, kurie ne tik gerina reologines kraujo savybes, bet ir turi teigiamą poveikį smegenų metabolizmui ir smegenų kraujotakai. Didelę viltį šiuo metu teikia nootropai, kurie gerina atmintį ir sugebėjimą mokytis, lėtina ligos progresavimą, padeda pasiekti geresnių gyvenimo kokybės rodiklių. Taip pat gali būti skiriama augalinių vaistinių preparatų. Vienas populiariausių ekstraktų yra standartizuotas dviskiaučio ginkmedžio (Ginkgo biloba) ekstraktas;
  • Siekiama, kad būtų palengvinami kiti simptomai, kurie nėra susiję su kognityvinėmis funkcijomis – strategija priklauso nuo individualaus atvejo, tarkime, jei pacientas patiria miego sutrikimų ar jaučia labai didelį nerimą, vaistinėmis medžiagomis gali būti kontroliuojami ir šie simptomai. Taip pat turi būti tinkamai pritaikoma aplinka, kad pacientas jaustųsi kuo komfortiškiau ir saugiau, iki minimumo sumažėtų jo galimybės susižeisti arba kaip nors kitaip sau pakenkti.

Vaistininkė R.Foktienė