+2
-1
+1

Ūmus kirmėlinės ataugos uždegimas arba tiesiog ūmus apendicitas – dažniausia pilvo ertmės organų liga, kurią gydant chirurgo įsikišimas neišvengiamas. Ilga ir plona kirmėlinė atauga ,,gyvena“ dešiniojo klubo srityje, ji priklauso storajai žarnai. Per pastaruosius penkiasdešimt metų mirtingumas nuo ūmaus apendicito labai sumažėjo. Tiesą sakant, jei į gydytojus kreiptis suskumbama iki apendicitui trūkstant, mirties tikimybė artima nuliui. Tam didelės reikšmės turi nauji antibiotikai, taip pat anesteziologijos ir reanimatologijos pažanga. Vis dėlto apendicitui trūkus ir šiandien pasitaiko mirties atvejų, miršta maždaug iki 2-4proc. žmonių. Kirmėlinės ataugos uždegimas gali prasidėti dėl kelių priežasčių. Pirma, kirmėlinės ataugos raumeninis sienelės sluoksnis yra menkas, neatsparus, joje, kaip ir storojoje žarnoje, nuolat knibžda mikrobai. Antra, kirmėlinės ataugos pasaitėlio krašte esanti kraujagyslė išsišakoja į šakeles, tarpusavyje neturinčias jokių jungčių, dėl to kuriai nors šakelei užsikimšus, tam tikra kirmėlinės ataugos dalis nebegauna ,,maisto“ ir ima strigti. Esant uždegimui, ūmų apendicitą beveik visada sukelia kirmėlinės ataugos spindžio užsikimšimas (dėl parazitų, svetimkūnių, kirmėlinėn ataugon patekusių sukietėjusių išmatų gabaliukų ar kt.) – spindis dažnai susiaurėja arba ir visai išnyksta. Uždegimui prasidėjus pačioje kirmėlinėje ataugoje ir pilvaplėvėje ima vykti įvairūs pokyčiai. Kirmėlinės ataugos sienelėje pakitimai visada prasideda nuo gleivinės – iš pradžių ji pabrinksta, todėl kirmėlinė atauga šiek tiek sustorėja, išorinė jos dalis parausta, kartais atsiranda kraujo išsiliejimų, mikroskopinių išopėjimų. Sunkesniu atveju dėl besivystančio spindžio užsikimšimo kirmėlinė atauga padidėja, jos sienelės įsitempia, išorinė ataugos dalis pasidengia apnašomis, gali atsirasti pūlinukų. Spindyje taip pat ima kauptis pūlingas (kartais ir kraujingas) turinys, dėl to vėliau susidaro pūlinys. Uždegimui vystantis toliau, t.y., užsikimšus ataugos pasaito visoms ar daliai kraujagyslių, sutrinka kirmėlinės ataugos mityba ir organas greitai ima ,,mirti“ (vystosi nekrozė). Trapiai kirmėlinės ataugos sienelei ėmus gangrenuoti, ji prakiūra. Kadangi uždegimas kirmėlinės ataugos sienelėje plinta greitai, netrunka sureaguoti ir pilvaplėvė. Vos kelioms valandoms nuo ligos pradžios praėjus ji išskiria baktericidinių savybių turintį skaidrų skystį (serozinį eksudatą). Jei uždegimas progresuoja, tas skystis infekuojasi, kol galiausiai pasidaro pūlingas – prasideda pilvaplėvės uždegimas. Ūmus apendicitas prasideda skausmu, pirmiausiai skaudėti ima po duobute arba visame pilve, o po kelių valandų (nuo 2 iki 12 ir daugiau) skausmas lokalizuojasi dešinėje klubo srityje – tai pagrindinis ūmaus apendicito požymis. Susirgusįjį dažnai pykina, ligonis vemia. Skausmas stiprėja einat, lipant laiptais, o dar labiau – šokinėjant, kosint, čiaudint. Iš pradžių buvęs drėgnas liežuvis išdžiūsta. Apendicitui trūkus savijauta ima sparčiai blogėti, prasideda pilvaplėvės uždegimas, temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių. Susiformavus pūliniui, atsiranda jam būdingi požymiai. Iš karto nustatyti ūmų apendicitą nesunku tik tada, jei reiškiasi tipiški jo požymiai. Svarbu tai, kad tikriausiai nėra nė vienos ūmios chirurginio pobūdžio pilvo ertmės ligos, kurios apendicitas neprimintų. Kai apendicitas nekomplikuotas, jį reikia skirti nuo tų ligų, kurios nesukelia pilvaplėvės uždegimo, t.y., nuo ūmaus gastrito, inkstų ir šlapimo takų akmenligės priepuolio, šlapimtakių uždegimo, ūmaus pasaito limfmazgių uždegimo. Trūkęs apendicitas skirtinas nuo ligų, kurioms būdingas pilvaplėvės uždegimas, pvz., ūminio adneksito, plonosios žarnos uždegimo, negimdinio nėštumo, apsisukusios ar plyšusios kiaušidės cistos, prakiurusios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, ūmaus pankreatito, ūmaus cholecistito. Diagnozuoti apendicitą taip pat sunku, kai ligonis į gydytoją kreipiasi praėjus 2-3 val. nuo jos pradžios (jei ryškių ligos požymių dar nėra, ligonis turi būti kurį laiką yra stebimas) arba labai vėlai, kai išryškėja ūmaus apendicito komplikacijos. Apendicitui trūkus ligonio sveikata ima sparčiai blogėti – be sustiprėjusių pilvo skausmų, pilvaplėvės dirginimo reiškinių, prasideda dehidratacija, kartais sumažėja kraujospūdis, pagreitėja pulsas, sumažėja skysčių organizme, kyla temperatūra. Pilvaplėvė jau dirginama ne tik dešiniojo klubo srityje, bet ir visame pilve, ypač jei apendicitas pratrūksta į laisvą pilvo ertmę. Kartais, kai į gydytoją kreipiamasi pavėluotai, arba ligos eiga nėra būdinga apendicitui, 3-6 parą ar dar vėliau gali susiformuoti apendikulinis infiltratas – sukietėjimas kirmėlinės ataugos srityje, kuomet visi aplink ją esantys organai tarsi apglobia ją (čiuopiant pilvą tas sukietėjimas nesunkiai aptinkamas). Infiltratas gydomas antibiotikais, į veną leidžiamais vaistais, šaldant pilvą, mat operuojant kiltų rizika pažeisti gretimus organus. Praėjus 1-2 savaitėms sukietėjimas pranyksta, tuomet dar po 6-10 savaičių galima atlikti operaciją. Jei uždegimas infitratą gydant progresuoja, jame atsiranda pūlių, susiformuoja pūlinys, skausmai čiuopiant sukietėjimą sustiprėja, kinta temperatūra. Tokio pūlinio gydymas – tik operacinis. Pūlinį būtina atverti, o jo ertmę – išplauti ir drenuoti. Pūliniui išsivalius, maždaug po 3-6 mėnesių pagaliau galima ir operuoti patį apendicitą (pašalinama pakitusi kirmėlinė atauga). Ligoniams, kuriems operuojamas trūkęs apendicitas, po operacijos skiriama antibiotikų. Paprastai jie vartojami 3-5 paras, o prasidėjus pooperacinėms kompiliacijoms – ir ilgiau. Išoperavus nekomplikuotą apendicitą jau pirmą parą po operacijos leidžiama gerti, antrą – valgyti. Jeigu ligonis per tris paras po operacijos nepasituština, jam skiriama valomoji klizma. Išoperavus komplikuotą apendicitą, kuriam būdingi pilvaplėvės uždegimo reiškiniai, gerti galima tik tada, kai vėl normaliai pradeda veikti žarnynas (iki tol skrandyje laikomas zondas, lašinami skysčiai). Valomoji klizma atliekama trečią parą po operacijos. Odos siūlės arba kabutės nuimamos 5-7 parą. Žaizdos supūliavimas – pati dažniausia komplikacija, dažniausiai prasidedanti pirmą savaitę po operacijos. Pilvo ertmės pūliniai bene dažniausiai susidaro mažajame dubenyje, kartais po diafragma ar tarp žarnų. Pūliniai, apie save įspėjantys skausmu pilvo apačioje, temperatūros pakilimu, pilvo pūtimu, padažnėjusiu šlapinimusi ir tuštinimusi, priepuoliniais skausmais, irgi operuojami. Po operacijos gali pradėti varginti ir žanrų nepraeinamumas. Jis išsivysto susidarius sąaugoms tarp žarnų kilpų – sąaugos sutrikdo normalų žarnyno turinio darbą. Ši komplikacija pasireiškia priepuoliniais pilvo skausmais, išmatų ir dujų susilaikymu, pilvo pūtimu. Jeigu iš pradžių taikomas konservatyvus gydymas (klizmomis, zondavimu, infuzijomis) nepadeda, ligonis pakartotinai operuojamas – šalinama nepraeinamumo priežastis. Itin retai po operacijos dėl kraujo užkrėtimo ties kepenimis prasideda venų trombozė. Lyg maža būtų to, kartais prisideda ir kirmėlinės ataugos pasaitėlio venų uždegimas ir trombozė. Infekuoti trombai tuomet išnešiojami po kepenis, todėl ten atsiranda įvairaus dydžio pūlinių. Tokiems ligoniams būdinga aukšta temperatūra, juos krečia šaltis, vargina skausmai dešiniajame pašonkaulyje, prasideda gelta, pilvo ertmėje kaupiasi skystis. Šią komplikaciją bandoma įveikti didelėmis dozėmis antibiotikų, bet kepenyse susiformavus dideliems pūliniams, jie taip pat turi būti operuojami. Ūminis apendicitas kartais užklumpa ir besilaukiančias moteris. Jos apendicitu dažniausiai suserga antrame nėštumo trimestre. Nėštumo pradžioje, iki trijų mėnesių, ligos eiga nesiskiria nuo įprastinės, tačiau vėliau, kuomet padidėja gimda, anksti nustatyti apendicitą darosi sunku, mat akloji žarna, o kartu ir kirmėlinė atauga pakyla aukštyn (ją pakelia gimda), pakinta skausmo centras. Taip pat sunku atskirti, dėl kurios priežasties – nėštumo ar apendicito – pykina, yra vemiama. Kirmėlinei ataugai prakiurus labai padidėja rizika prarasti vaisių. Laimei, jei apendicitas nekomplikuotas, 90-95proc. moterų po operacijos vaikelį sėkmingai išnešioja. Ūminiu apendicitu susirgusios nėštukės operuojamos, kaip ir kiti ligoniai. Siekiant sumažinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo pavojų, prieš operaciją ir jos metu moterims skiriamas progesterono kursas.   iMed