Pasak pilvo chirurgo, koloproktologo prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, gaubtinės žarnos vėžys, lyginant su kitomis onkologinėmis žarnyno ligomis, yra geriausiai pagydomas. „Net ir tokias atvejais, kuomet liga yra metastazavusi, liaudiškai kalbant, „pasisėjusi“, turime pakankamai įrankių, ją kontroliuoti“, – sako VU Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas.
– Kalbant apie sveikatos apsaugą, neretai išgirstama frazė, kad Lietuva nuo išsivysčiusiu valstybių šioje srityje atsilieka. Trūksta įrangos, vaistų ir panašiai. Ne išimtis ir onkologija.
– Prieš penkiolika ar daugiau metų, tokios kalbos galbūt turėjo pagrindo. Tačiau šiandien tai galima vertinti kaip nepagrįstą įsitikinimą ar net nešiuolaikišką požiūrį. Tačiau nenusigręšiu nuo to fakto, kad mūsų šalyje dalis gyventojų negauna kokybiškų paslaugų. Bendru masteliu Lietuvoje sveikatos apsauga vis dėl to nėra išplėtota universaliai. Tačiau onkologinis gydymas, žiūrint iš mūsų įstaigos perspektyvų, toks pat šiuolaikiškas kaip ir svetur.
Dvi stipriausios gydymo įstaigos, galinčios suteikti aukščiausio lygio paslaugas – Vilniaus universiteto onkologijos institutas ir Kauno klinikos. Be chirurginio gydymo, chemoterapijos ar radioterapijos gydymo galimybėmis yra „apginkluotos“ Klaipėdos universitetinė ir Šiaulių ligoninės.
– Ar dažnai ligoniai prašo užsienio šalių ekspertų konsultacijų?
– Tokių atveju pasitaiko. Pavyzdžiui, liga progresuoja, nepasiduoda gydymui. Pacientui susidaro įspūdis, kad jis serga dėl to, jog mes nepanaudojame naujausių gydymo metodų. Tokiais atvejais į užsienio specialistus kreipiamasi arbitražui ir dažniausiai jie sutinka su mūsų paskirtu gydymu. O tai tik įrodo, kad gydymui turime tokias pat galimybes kaip ir svetur.
– Prieš šešerius metus stažuodamasis „Mayo“ klinikoje JAV užmezgėte glaudų bendradarbiavimą ir šiemet jau trečią kartą Lietuvoje bus rengiamos šios klinikos dienos. Kuo šis renginys išskirtinis?
– Gerų klinikų pasaulyje yra tikrai nemažai, tačiau „Mayo“ laikoma viena geriausių – kitaip tariant tai aukščiausias standartas. Ten stažuotis vyksta ir mūsų gydytojai. Šiemet gegužės viduryje vyksiantis renginys išskirtinis tuo, kad per kelerius metus išaugo iki pasaulinės storosios žarnos vėžio konferencijos. Iki šiol Lietuvoje tokio masto renginio dar nebuvo. Džiugu tai, kad ją organizuoja Onkologijos institutas. Bet taip ir turėtų būti – ši vienintelė Lietuvoje specializuota tretinė įstaiga ir turi diktuoti „madas“.
– Kas Jus pastūmėjo į mediciną ir būtent į onkologiją?
– Gydytojo profesija mane visuomet traukė ir žavėjo. O į onkologiją pasukau pradėjęs domėtis storosios žarnos vėžiu, tuomet kaip tik Lietuvoje buvo įsteigtas polipozės registras. Pamažu, domėjimasis augo ir kitomis mano srities onkologinėmis ligomis. Taip po truputį prieš septynerius metus atsidūriau VU Onkologijos institute.
– Kovą yra minimas Storosios žarnos žinomumo mėnuo. Ar šalies gyventojai pakankamai žino apie šią ligą?
– Pradėti reikėtų nuo to, kad storosios žarnos vėžys dėl gana dažno paplitimo yra žinoma liga. Bent jau kaip pati liga. Tačiau žmonės nežino daugelio specifinių dalykų. Tarkim, kad storosios žarnos vėžys potencialiai yra geriausiai pagydoma liga iš pilvo organų vėžių. Žinoma, atsižvelgiant iki kiek liga pažengusi. Kuo anksčiau aptinkama, tuo gydymas efektyvesnis. Be to, anksti diagnozuota ji gana lengvai pasiduoda vien chirurginiam gydymui, po kurio dažniausiai neprireikia papildomų priemonių, tokių kaip chemoterapija.
Tačiau net ir tokiais atvejais, kuomet liga yra metastazavusi, liaudiškai kalbant „pasisėjusi“, turime pakankamai įrankių, ją kontroliuoti.
– Tačiau storosios žarnos vėžys, kaip ir daugelis onkologinių ligų, turi slaptą eigą…
– Taip. Ši onkologinė liga, neturi jokių specifinių simptomų. Kai jie pasireiškia, tarkim, pilvo skausmais, pūtimu, tuštinimo sutrikimais, kraujavimu, galima įtarti, kad navikas yra jau paaugęs, bent jau vietiškai, liga gali būti ir pažengusi – trečios ar ketvirtos stadijos. Kasmet vėlyvos stadijos susirgimai nustatomi 60 procentų ligonių. Peršasi išvada, kad žmonės apie ligą žino, tačiau neturi nė menkiausio supratimo apie jos subtilybes. Aptikę ligą ankstyvos stadijos visiškai išgydyti galime daugiau nei 80 procentų visų sergančiųjų.
– Medikai teigia, kad dažnai žmonės net ir jusdami vienokius ar kitokius žarnyno negalavimus vengia tirtis dėl storosios žarnos vėžio, nes tai jiems asocijuojasi su kažkuo gėdingu. Ar Jums tenka susidurti su tokiais pacientų jausmais?
– Į VU Onkologijos institutą papuolę pacientai dažniausiai jau puikiai žino savo diagnozę. Kada klausimas yra tarp sveikatos ir vėžio, šiuo atveju tarp galimybės pasveikti ir mirties, tokių skrupulų paprastai nebūna. Bet kalbant apie bendrą populiaciją, iš tikrųjų žmonės gėdijasi tirtis žarnyną vien dėl tos priežasties, kad jiems tai yra nepatogu.
Prieš kelerius metus storosios žarnos vėžys buvo laikomas pasiturinčių Vakarų valstybių prakeiksmu ir siejamas su mitybos įpročiais.
Buvo nemažai akcentuojama vakarietiška dieta, kuomet vartojama mažai skaidulinio maisto, daug raudonosios mėsos. Be to, išsivysčiusiose šalyse ši liga yra kur kas dažnesnė. Tačiau pastarųjų dešimtmečių tyrimai atskleidė, kad sergamumas gaubtinės žarnos vėžiu auga visur, net ir tokiose regionuose kaip Indija, kur didelė dalis populiacijos yra vegetarai. Žinoma, išsivysčiusiose šalyse dėl didesnių medicininių galimybių šie susirgimai diagnozuojami dažniau, nei kokioje Afrikos kaimelio ligoninėje. Tačiau tyrimai rodo, kad sergamumas auga, o tam įtakos turi daug faktorių, įskaitant ir genetiką bei gyvenimo būdą.
– Šiuo metu keturiose apskrityse vyksta storosios žarnos diagnostikos programa. Ar per trejus metus nuo jos pradžios pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų?
– Per pirmuosius dvejus metus programoje dalyvavo apie 130 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad žmonių atsakas yra gana neblogas ir teisingai pateikus šią problemą galime įtikinti žmones tikrintis. Tiesiog reikalingas žinomumas, juk kiekvienas mūsų nori būti sveikas.
Į ankstyvos storosios žarnos diagnostikos programą neįtraukta Panevėžio apskritis, nes čia nėra pakankamai tarnybų, kuomet gavus teigiamus slapto kraujavimo išmatose testo rezultatus, būtų galima atlikti kolonoskopiją. Mes negalime tokiam regionui pasiūlyti programos, kurios vyksmo negalėsime užtikrinti. Tai būtų žala pacientams.
– Norite pasakyti, kad šios apskrities gyventojai neturi jokių galimybių pasitikrinti?
– Tikrai ne. Slapto kraujavimo išmatose testą kiekvienas gali atlikti net ir namuose. Testai parduodami bet kurioje vaistinėje. Jis daug nekainuoja, gaunami rezultatai yra gana tikslūs, o ir naudojimosi instrukcija nesudėtinga. Kol kas slapto kraujavimo testas yra efektyviausias ir greičiausias būdas nustatyti, ar yra kokių nors pakitimų. Gavus teigiamus rezultatus, galima kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti kolonoskopiją. Tačiau tai nereiškia, kad aptikus kraujavimą – diagnozė vėžys. Tai gali būt susiję su kitomis ligomis ar polipu.
Į ankstyvos diagnostikos programą įeina ne tik naviko aptikimas, bet ir priešvėžinių ligų identifikavimas. Lietuvoje, atlikus slapto kraujavimo testą, po kolonoskopijos radome ne tiek daug storosios žarnos vėžių, kiek daug polipų, kuriuos mes pašalinome, o ištyrus paaiškėjo, kad tai buvo ikivėžiniai polipai.
Kalbino Evelina Machova
Lietuvos sveikata
