+1
-2
-1
AR GALIMA TAPTI NEJAUTRIU SKAUSMUI?

Kasdieninis galvos skausmas, lėtinis nugaros, kaklo, rankų ir kojų sąnarių skausmas- šios problemos kamuoja daugybę šiuolaikinių žmonių. Daugelis reklamos ar draugų paskatinti vartoja tam tikrus skausmą malšinančius vaistus, tačiau ne visuomet jie padeda. Kodėl?

Klaida, kai chronišką skausmą bandoma gydyti kaip ūmų. O tai yra visiškai skirtingos problemos. Tie patys metodai jokiu būdu negali būti  taikomi abiem atvejais. Paprasesnis atvejis, kai žmogus jaučia dantų skausmą. Odontologas per valandą gali padėti išspręsti šią problemą. Taip pat  suprantama, kaip elgtis apendicito, lūžio, kraujavimo, žaizdos atveju. Uždegimo ar traumos sukeltą skausmą  įprastai pašalina analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo  ir vietiniai anestetikai gelio ar pleistro pavidalu.

Ambulatorinėje praktikoje visada aktualus “greitai veikiančio” analgetiko poreikis. Toks vaistas ypač tinka, jei reikia greitai numalšinti intensyvų ūminį skausmą. Tam tikromis klinikinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, gydant trumpalaikį ar epizodinį skausmą, svarbu turėti vaistą, kurio poveikis nebūtų ilgas – taip sumažinama vaisto ekspozicija organizme ir šalutinio poveikio tikimybė.

Tokio vaisto kriterijus atitinka deksketoprofenas (Dolmen®). Deksketoprofenas (Dolmen®), kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, slopina skausmą, uždegimą ir karščiavimą. Daugelį kitų šios klasės preparatų deksketoprofenas (Dolmen®) pranoksta analgeziniu aktyvumu, nes turi ryškų ne tik periferinį, bet ir centrinį poveikį – mažina galvos ir nugaros smegenų neuronų jautrumą.

Deksketoprofenas (Dolmen®) efektyviai gydomas intensyvus, netgi sunkiai pakeliamas ūminis skausmas. Didelis privalumas tai, kad deksketoprofenas (Dolmen®) veikia trumpai (4-6 val.): pašalinus ūminio skausmo priežastį (pavyzdžiui, imobilizavus galūnę, atvėrus pūlinį ar pan.), kai gydymas analgetikais nebereikalingas, deksketoprofeno poveikis baigiasi, todėl eliminuojama toksinio poveikio ir kumuliacijos rizika. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad deksketoprofenas (Dolmen®) yra saugus vaistas, jo ulcerogeninis poveikis pastebimai mažesnis negu ketoprofeno.

Tačiau atskiras klausimas yra ilgalaikis skausmas, besitęsiantis dieną iš dienos. Įprasti vaistai nuo skausmo šiuo atveju nepadeda. Bet ne todėl, kad jie yra blogi. Tačiau dėl to, kad šio skausmo  skirtingas mechanizmas. Jo reikia ieškoti ne toje vietoje, kur žmogui skauda. Skausmo šaltinis glūdi  centrinėje nervų sistemoje – smegenyse ir nugaros smegenyse, nervų ląstelėse. Todėl reikalingi vaistai ir metodai, kurie turi įtakos šiems lygiams.

Kokia šio „kitokio” poveikio skausmui esmė?

 Tai nėra įprastas medicininis požiūris, bet vadinamasis biopsichosocialinis požiūris. Jis neskirsto žmogaus į sielą ir kūną. Suprantama, kad tai yra viena visuma. Ir tinkamam gydymui reikia ne tik pasirinkti tinkamus vaistus, bet suprasti, ko pacientui reikia, kas jam kelia nerimą.

Faktas yra tas, kad skausmo suvokimą veikia daugelis išorinių ir vidinių veiksnių. Tai lytis, amžius, genetika, gyvenimo būdas, mentalitetas, kultūra, mityba, šeimyninė padėtis, socialinė padėtis. Ir prieš siunčiant pacientą tyrimams, kompetentingas gydytojas analizuoja kiekvieną punktą. Su kuo jis gyvena, kokiomis sąlygomis dirba.

Mes visi esame labai skirtingi, nepaisant to, kad  gyvename tuo pačiu metu, mes vienaip ar kitaip patiriame stresą, šviesos, deguonies trūkumą. Tačiau kai kurie žmonės kažkaip vis dar savo sveikatą išlaiko stabilia, o kiti kenčia nuo ligų. Tie patys vaistai veikia skirtingais būdais, nepaisant tų pačių diagnozių. Tai taip pat priklauso nuo psichologijos, kultūros, gyvenimo būdo savybių.

Išeina, kad kai kurios aplinkybės sustiprina ligą ir lėtina atsigavimą, o kitos – silpnina skausmą? Kaip tai įmanoma?

 Kiekvienas žmogus turi savo vidinę gynybą nuo skausmo. Jis susideda iš trijų specialių sistemų ir yra smegenyse. Jos ryškiausi sėkmingo darbo pavyzdžiai yra šautinės žaizdos, lūžis, sunkus nudegimas. Šių įvykių skausmas yra labai stiprus. Ir kad žmogus nemirtų nuo šoko, jo smegenyse įsijungia  apsauga nuo skausmo. Tačiau ilgai tai netrunka – tik tiek, kad žmogus galėtų išsiropšti iš degančio automobilio ir iškviesti greitosios pagalbos automobilį.

Kaip ir kitos mūsų kūno sistemos, ši protinga nuskausminimo sistema gali veikti gerai ir blogai.

Nuo ko priklauso  jos darbo sėkmė? Ar galima kažkaip tapti nejautriu skausmui?

Mūsų vidaus nuskausminimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo daugelio sąlygų. Jei miegate pakankamai, teisingai maitinatės, fiziniam aktyvumui skiriate bent 45 minutes per dieną, teigiamai žiūrite į pasaulį ir mėgstate bendrauti – pats organizmas pakelia skausmo slenkstį. Jūs esate mažiau jautrus skausmui bet kurioje jo apraiškoje.

Ir atvirkščiai. Jei esate streso ar depresijos būsenoje, mažai judate, turite svorio perteklių, nepakankamai  miegate ir pasaulį matote juodomis spalvomis – visa tai daro jus pažeidžiamu. Išvardytos gyvenimo sąlygos ne tik sumažina skausmo slenkstį, bet gali visiškai blokuoti apsauginių analgezinių sistemų darbą.

Ir tokia „išjungta” būklė stebima žmonėms su sunkiais lėtiniais skausmo sindromais. Jie turi tokią smegenų būklę, kad beveik bet koks gydymas neveikia.

Kaip elgtis tokioje situacijoje?

Idealiu atveju – eikite į vieną iš skausmo gydymo klinikų. Dabar yra tokių specialių medicinos centrų. Ten dirba gydytojai, kurie gali gydyti net ir sudėtingiausią skausmą. Neurologai, endokrinologai, urologai, reumatologai, anesteziologai.

Šiuo atveju naudojamas labai individualus požiūris. Taikomi 2-3 metodai, tinkami konkrečiam asmeniui. Tai gali būti ir gydymas vaistais, ir psichoterapija, ir modernūs biotechnologijų metodai. Vaistai skiriami atsižvelgiant į skausmo mechanizmą.

Ar tiesa, kad skausmo sindromo gydymo metu patariama vartoti vitaminus? Ar jie sumažina skausmą?

Vitaminai negali būti analgetikų  pakaitalu. Tačiau atėjo laikas pakeisti įprastas idėjas. Pastaraisiais metais ištirti nauji duomenys apie vitaminų nuskausminančias savybes. Pirmiausia  kalbama apie B grupės vitaminus. Jie gydė skausmo sindromus ir prieš daugelį metų. Tačiau dabar pasirodė jų nauji deriniai, kai vienas komponentas dar labiau sustiprina kito veiksmą. 

Autorė: Liudmila Varanavičienė