Moderni medicina, mokslas ir technologijos triumfuoja kontroliuodamos daugumą infekcinių ir endeminių ligų, o tai sąlygoja ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę. Viena iš ilgėjančio gyvenimo pasekmių – degeneracinės nervų sistemos ligos, kurios susiję su kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimais.
Kognityvinės funkcijos – tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Šios funkcijos yra būtinos normaliam žmogaus funkcionavimui. Pažinimo funkcijoms priskiriama dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, kalba, skaičiavimas, erdvinė dėmesio orientacija ir kita. Pažinimo funkcijos sutrikimai labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, trukdo prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
Galvos smegenys, kurios atsakingos už judesių valdymą, emocijas, atmintį, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kita, kaip ir visas kūnas metams bėgant sensta. Sveiki suaugę žmonės nuo 30 iki 90 metų amžiaus praranda apie 15 procentų smegenų žievės. Be to, vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių hipokampo tūris (smegenų sritis, atsakinga už prisiminimų kaupimą) sumažėja maždaug 1–2 procentais per metus. Hipokampo tūrio sumažėjimas greitina demencijos (mąstymo funkcijos netekimas) pasireiškimą. Daugiau nei pusė 65 metų amžiaus žmonių pripažįsta, kad jų atmintis pablogėjo. Anot Amerikos širdies asociacijos atstovų, gali atsirasti pažinimo funkcijos sutrikimų, kai į smegenis patenka nepakankamai deguonies.
Daugelyje mokslinių straipsnių rašoma, kad dėl reguliarių fizinių pratimų poveikio gerėja ne tik kraujagyslių, raumenų, kaulų, bet ir galvos smegenų funkcija bet kokiame amžiuje. Sportuojant į smegenis patenka daugiau deguonies, todėl jų veikla suaktyvėja. Naujausi moksliniai tyrimai suteikia įrodymų, kad fizinė veikla, tokia kaip aerobiniai pratimai (ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, plaukimas ir kt.), gali būti veiksminga prevencinė ir gydymo priemonė, prieš smegenų atrofiją ir pažinimo funkcijos sutrikimą. Dėl reguliariai atliekamos mankštos sumažėja kraujospūdis, gerėja cholesterolio rodikliai, sumažėja II tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika, ir visa tai sąlygoja geresnę fizinę ir psichoemocinę sveikatą. Daugėja įrodymų, kad fiziniai pratimai yra veiksmingi prieš senatvines degeneracines nervų sistemos ligas (Alzheimerio, Parkinsono, senatvinę demenciją). Pratimai skatina neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą), smegenų tūrio padidėjimą, pagerėja protinis darbingumas ir atmintis. Žmogaus smegenys išlieka plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti nervines jungtis) visą gyvenimą, o pratimai plastiškumą gali dar labiau pagerinti. Niekada nevėlu pradėti aktyvų gyvenimą, kad pagerintume smegenų funkciją, teigia Weinsteinas.
Apibendrinę dešimties pastarųjų metų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 53 tūkstančiai vyresnio amžiaus amerikiečių, kanadiečių ir europiečių, mokslininkai nustatė stiprų ryšį tarp reguliarių fizinių pratimų ir galvos smegenų sveikatos. Japonijos mokslininkai nustatė, kad lengvo ir vidutinio intensyvumo pratimai (dviračio mynimas), pagerino jaunų ir vyresnių vyrų užduočių, susijusių su mąstymu, atlikimo laiką. Mokslininkai iš Klyvlendo (JAV) nustatė, kad reguliarūs fiziniai pratimai keturis kartus sumažina riziką susirgti Alzheimeriu 20–60 metų amžiaus žmonėms. Mokslininkai nustatė, kad reguliarus vaikščiojimas po mylią per dieną, šešis mėnesius – pakankamas krūvis smegenų funkcijos pagerėjimui. Mankšta gerina atminties ir pažinimo funkcijas, kurios pradeda silpnėti nuo 24 metų. Ericksonas su kolegomis, naudodami magnetinio rezonanso metodiką nustatė, kad vyresnio amžiaus tiriamiesiems po metų spartaus ėjimo treniruočių, tris kartus per savaitę, po 40 minučių, hipokampo tūris padidėjo 2 procentais, o tokio paties amžiaus tiriamiesiems, kurie atliko raumenų tempimo pratimus (lankstumo), hipokampo tūris po metų sumažėjo 1,4 procentais. Taigi, šis tyrimas atskleidė, kad ne visos fizinio aktyvumo rūšys daro teigiamą poveikį hipokampo tūriui.
Yra įrodytas įvairių fizinio aktyvumo rūšių teigiamas poveikis smegenų struktūrai ir funkcijai, tačiau aerobiniai pratimai, kaip ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, plaukimas yra efektyviausi, lyginant su lankstumo, koordinacijos ar jėgos pratimais. Aerobinio pobūdžio pratimai daro įtaką geram širdies bei kraujotakos sistemos darbingumui, kas yra susiję su efektyvia smegenų veikla. Keleto straipsnių išvadose rašoma, kad didžiausią teigiamą poveikį smegenų veiklai gali sukelti mišraus tipo užsiėmimai. Siūloma aerobinius pratimus derinti su jėgos, lankstumo, koordinacijos pratimais. Toks derinys, anot mokslininkų gali sukelti papildomos naudos.
Geras fizinis pajėgumas gali apsaugoti nuo atminties pablogėjimo ne tik jaunus, bet ir senjorus. Nustatyti stiprūs ryšiai tarp širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos pajėgumo ir hipokampo tūrio, kas yra svarbu gerai gyvenimo kokybei. Fizinis aktyvumas gali būti svarbus jūsų nervinei sistemai, tai geras būdas apsaugoti ir gydyti su amžiumi susijusius smegenų pakitimus. Kaip teigia mokslininkai, stiprindami kūną, mes stipriname ir savo smegenis.
Autorius: A.Mockienė
