+4
-0
+4
Ar vegetarai sveikesni? Ką nustatė mokslininkai?

Vis daugėja žmonių, kurie renkasi vegetarišką mitybą, tačiau daugumoje šalių vegetarai sudaro tik mažą populiacijos dalį. Didžioji dalis vegetarų yra Indijoje, apie 35 procentai gyventojų. Asmenys propaguojantys vegetarinę mitybą atsisako mėsos ir žuvies, paukštienos, vėžiagyvių, o veganai, dar atsisako ir pieno produktų bei kiaušinių. Vegetariškoje ir veganiškoje mityboje yra naudojamas didelis kiekis grūdinių, ankštinių kultūrų, sėklų, riešutų, vaisių ir daržovių. Šios mitybos rūšys pasižymi gausiu angliavandenių, maistinių skaidulų kiekiu, omega-6 riebalų rūgščių, karotinoidų, folio rūgšties, vitamino C ir E, magnio bei kitų medžiagų ir turi mažai baltymų, retinolio, omega-3 riebalų rūgš­čių, vitamino B12, cinko.

Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie nustatė vegetariškos ir veganiškos mitybos poveikį sveikatai, tačiau reikšmingų sveikatos skirtumų tarp vegetarų, veganų ir mišrios mitybos (ją sudarė augalinės kilmės maisto produktai, liesa mėsa, liesi pieno produktai, pilno grūdo gaminiai ir kt.) atstovų, nenustatyta. Amerikos dietologų asociacijos ir Kanados dietologai teigia, kad gerai suderinta vegetariška dieta yra tinkama visais gyvenimo etapais, įskaitant kūdikystę, vaikystę ir paauglystę, tačiau tyrimų duomenų apie vegetarinės mitybos poveikį augimui ir vystymuisi nėra nedaug. Moksliniai tyrimai rodo, kad nėra reikšmingo ūgio, svorio, kūno masės indekso skirtumo, tarp žmonių, kurių mityba nuo gimimo buvo vegetariška ir žmonių, kurie vegetarais tapo būdami 20 arba vyresni.

Nustatyta, kad santykinai dideli kiekiai ląstelienos, folio rūgšties, vitamino C, vitamino E, Mg ir mažas suvartojamų sočiųjų riebalų kiekis, gali turėti teigiamą poveikį vegetarų ir veganų sveikatai. Tačiau poveikis sveikatai dėl didelių angliavandenių ir nesočiųjų riebalų rūgščių vartojimo, kol kas nėra iki galo aiškus, teigia mokslininkai. Nustatyta, kad vegetarai ir veganai vitamino B12 su maistu gauna ženkliai mažiau, nei žmonės valgantys mėsą. Pastarųjų metų tyrimuose nustatyta, kad tam tikras kiekis veganų ir net vegetarų patiria didelį vitamino B12 ir mikroelemento geležies trūkumą, kurį būtina atstatyti maisto papildais.

Mokslininkai nustatė, kad vegetarų ir veganų kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis, lyginant juos su mišrios mitybos atstovais. Jebb su kolegomis nustatė, kad nemaža dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių indų vegetarų ir veganų yra nutukusių, nepaisant to, kad vegetariška ir veganiška mityba pasižymi dideliu skaidulinių medžiagų kiekiu ir skatina žarnyno peristaltiką. Vegetarų cholesterolio kiekis kraujyje yra ženkliai mažesnis, lyginant juos su mišrios mitybos atstovais. Manoma, kad vegetariškoje mityboje dažnai naudojamuose riešutuose ir sojos pupelės esančios medžiagos stabilizuoja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) kiekį kraujyje. Vegetarų kraujo spaudimas yra žemesnis nei mišrios mitybos atstovų. Mokslininkai iš Mitybos mokslo konsultacinio komiteto (Scientific Advisory Committee on Nutrition) teigia, kad mišrios mitybos atstovai suvartoja didesnį druskos ir alkoholio kiekį, jų daugiau yra nutukusių dėl to jų kraujospūdis gali būti aukštesnis.

Daugėja argumentų, kad vegetariška dieta yra svarbi vėžio prevencijai, ypač tiesiosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio. Tyrimai rodo, kad tiesiosios žarnos vėžys dažnesnis tarp mišrios mitybos atstovų, tačiau mirtingumas nuo šios vėžio rūšies yra panašus. Vegetarai ir veganai ypač dažnai vartoja sojos pupeles ar maisto produktus, pagamintus iš sojos pupelių, o šie produktai yra turtingi endogeninų estrogenų, kurie stabilizuoja hormonus ir padeda sumažinti krūties vėžio riziką.  Krūties vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas, hormonų pokyčiai po menopauzės ir alkoholio vartojimas. Mokslininkai nenustatė krūties vėžio sergamumo ar mirtingumo reikšmingų skirtumų tarp vegetarų ir mišrios mitybos atstovų.

Kaulų sveikata tarp mišrios mitybos atstovų ir vegetarų, kaip rodo tyrimai, yra panaši. Ir vieni ir kiti gauna pakankamai kalcio, tik iš skirtingų šaltinių. Vegetarai ir veganai – iš žalių daržovių, o mišrios mitybos atstovai – iš mėsos. Atliktuose moksliniuose tyrimuose nenustatyti reikšmingi skirtumai varžybų rezultatų tarp sportininkų valgančių mišrų maistą ir vegetarų sportininkų. Jei vienų ir kitų dietos yra subalansuotos, pasiekiami panašūs rezultatai. Pastebėta, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenančių vegetarų priešlaikinis mirštamumas yra mažesnis nei bendras šalies mirtingumas, todėl galima teigti, kad mityba daro poveikį sveikatai.

Nepaisant to, kad atlikta daugybė tyrimų apie vegetariškos ir veganiškos mitybos poveikį sveikatai, vis dar trūksta įrodymų apie šių mitybos rūšių poveikį sveikatai. Manoma, kad vegetarai ir veganai labiau rūpinasi savo sveikata, ieško palankių sveikatai maisto produktų, vengia alkoholio, tabako ir kitų žalingų įpročių, todėl jų sveikata ir savijauta yra geresnė. Remiantis dabartinių mokslinių tyrimų duomenis, svarbu, kad kiekvieno iš mūsų mityba būtų subalansuota ir nesvarbu ar rinksinės mišrią, vegetašišką ar veganišką mitybą.

Autorius: A.Mockienė

 

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė