Atminties sutrikimai – viena dažniausių vyresnio amžiaus ligų

Manoma, kad demencija arba senatvine silpnaprotyste gali sirgti net kas dvyliktas vyresnis nei 60 metų žmogus, tačiau ir šie skaičiai gali būti netikslūs vien dėl to, kad vis dar gajus mitas, jog normalu senatvėje kažką užmiršti ar tam tikrą daiktą padėti į jam neįprastą vietą. Kryžiažodžių bei galvosūkių sprendimas gali iš tiesų padėti sulėtinti degeneracinius smegenų pakitimus, tačiau demencija nėra susijusi vien su degeneraciniais pakitimais, kurie būdingi Alzheimerio ligai – jie gali atsirasti ir dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, kurie išsivysto dėl pačių įvairiausių rizikos faktorių. Tad pakalbėkime apie kraujagyslinę demenciją šiek tiek plačiau.

Kas yra kraujagyslinė demencija?

Kraujagyslinė demencija – tai pažintinių funkcijų sutrikimas, susijęs su galvos smegenų kraujagyslių ligomis ir trikdantis normalų gyvenimą bei įprastą kasdienę veiklą. Tam, kad būtų patvirtinta kraujagyslinės demencijos diagnozė, ji turi atitikti tam tikrus medicininius kriterijus.

Kokie kraujagyslinės demencijos rizikos veiksniai?

Kraujagyslinės demencijos riziką bene stipriausiai didina paciento amžius – kuo jis vyresnis, tuo demencijos išsivystymo tikimybė didesnė, o progresavimas – spartesnis. Daug įtakos turi ir kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, tokios širdies ir kraujagyslių ligos ir būklės kaip arterinė hipertenzija ar išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimas. Daug reikšmės turi ir kitos lėtinės ligos ir sindromai, pavyzdžiui, cukrinis diabetas bei hipercholesterolemija ar žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikis tam tikrų medikamentų vartojimas. Nutukusiems ir antsvorio turintiems žmonėms kraujagyslinė demencija išsivysto dažniau. Itin įdomu tai, kad nemažai reikšmės turi ir išsilavinimas – dažniau šia liga suserga žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, tuo tarpu aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės šia liga serga rečiau. Pastebėta, kad moteriška lytis ir depresija taip pat labai padidina ir kraujagyslinės, ir degeneracinės kilmės demencijos rūšių išsivystymo riziką – kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad senatvine silpnaprotyste moterys serga net 2-3 kartus dažniau nei vyriškosios lyties atstovai.

Kam dažniausiai išsivysto kraujagyslinės kilmės demencija?

Tie pacientai, kuriems diagnozuojama demencija, neretai prieš tai būna patyrę vieną ar keletą insultų, įvykusių arba dėl galvos smegenų kraujagyslių užsikimšimo arba dėl kraujo išsiliejimo į smegenis bei jų dangalus. Vis dėlto dažniausiai demencijos diagnozė susijusi su aterosklerozinės kilmės dauginiais smegenų pažeidimais. Be to, demencija gali vystytis ne tik dėl kraujagyslinių pakitimų, bet ir dėl įvairios kilmės smegenų struktūrų, pavyzdžiui, baltosios medžiagos, pažeidimų. Kraujagyslinės demencijos priežastys nustatomos ne visuomet, mat ja susirgti galima ir nepatyrus insultų. Vis dėlto tikimybė susirgti demencija po insulto išauga mažiausiai 9-10 kartų, o pakartotinai patirtas insultas ypatingai stipriai padidina demencijos, kuria jau sergama, eigos pablogėjimo tikimybę – gali suintensyvėti simptomai, atsirasti naujų kognityvinių ir motorinių sutrikimų ir t.t.

Kaip atpažįstama demencija?

Pastebėta, kad vieni ankstyviausių besivystančios demencijos požymių yra įvairūs eisenos pakitimai, šlapinimosi sutrikimai, neįprastas galvos skausmas, svaigulys ir pusiausvyros bei klausos sutrikimai. Tarkime, stiprus, iki tol niekada nepatirtas galvos skausmas gali būti ženklas, kad galvoje vyksta „nepageidaujami“ degeneraciniai ir kraujagysliniai pakitimai. Tokiems pacientams tampa sudėtingiau tinkamai reikšti emocijas – jie gali nei iš šio nei iš to tapti verksmingi, pikti, irzlūs, nepatiklūs, nepatenkinti ir t.t. Pasikeičia asmenybės būdo bruožai ir pažintinės funkcijos – pacientas gali tapti ne tik įkyrus ar net agresyvus, bet jis gali pradėti keistai elgtis, pradėti nesiorientuoti ne tik vietoje, bet ir laike, uždavinėti keistus klausimus, jaustis pasimetęs ir panašiai. Ypatingai būklė pasunkėja vakarais ir naktimis. Vėliau arba panašiu metu gali būti pastebimi atminties sutrikimai ir atsirandantys sunkumai, kai bandoma tiesiog elementariai pasirūpinti savimi.

Demencija vystosi po truputį, o pažinimo funkcijų sutrikimai progresuoja būdingomis pakopomis. Po truputį trinka ne tik pažintinės (kognityvinės), bet ir judėjimo (motorinės) funkcijos. Tokie simptomai paryškina paciento negalią, mažina galimybes pasirūpinti savimi, labai didina sunkių susižalojimų ir mirties tikimybę. Ateina tokia diena, kai pacientas nebegali nei savarankiškai nusiprausti po dušu, nei apsirengti, nei pats pavalgyti, nei atpažinti savo šeimos narių.

Adekvatus gydymas padeda pagerinti gyvenimo kokybę

Viena iš daugiausiai vilčių teikiančių vaistų grupių yra nootropais vadinamos medžiagos. Jos skirtos degeneracinių arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų senyvame amžiuje gydymui. Nootropų grupės veikliosios medžiagos gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Veikdamos cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, šios medžiagos didina neuronų aktyvumą. Jos neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos. Tačiau tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatytas vidutinio stiprumo antidepresinis  poveikis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropai pagerino dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus, todėl tai gali būti puikus pasirinkimas senatvinės silpnaprotystės gydyme.

Farmacinikė Rūtelė Foktienė